Astronomijoje spiralių apstu – visi puikiai žinome galaktikų spiralines vijas, tačiau ir be jų yra daugybė kitų pavyzdžių. Pavyzdžiui, akreciniuose diskuose, kur ir medžiaga, ir magnetinis laukas susisuka spiralėmis, o dabar žinome, kaip efektyviai šis procesas ištraukia juodosios skylės sukimosi […]
Continue reading »
Astronomijoje susiduriame su tokiomis laiko skalėmis, kad suprasti, kas yra “trumpalaikis” įvykis ar reiškinys, dažnai atrodo sudėtinga. Bet tam tiesiog reikia palyginti jį su kitais panašiais. Štai Žemė pernai kelis mėnesius turėjo papildomą mėnulį – akivaizdu, kad įvykis trumpalaikis, palyginus […]
Continue reading »
Kaip įprastai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, antrojoje – […]
Continue reading »
Šviesos greitis – neįveikiama kosminė riba, apie kurią esame girdėję turbūt kiekvienas. Jos egzistavimas yra viena iš svarbiausių reliatyvumo teorijos išvadų. Tiksliau sakant, išvada skamba taip: objektai, judantys mažesniu nei šviesos greičiu, negali būti įgreitinti iki didesnio nei šviesos greičio; […]
Continue reading »
Jauni skiriasi nuo senų – toks banalus pasakymas galioja ir žmonėms, ir kosminiams kūnams. Štai jaunas Marsas buvo šlapias – turėjo jūrų ir lietaus; dabar pirmą kartą patvirtinta, kad bent kai kur Marso vanduo buvo tikrai šiltas. Egzoplanetos irgi keičiasi […]
Continue reading »
Kai kas nors susiduria Saulės sistemoje, dažniausiai gauname kraterį, kuris gali milijardus metų po to teikti informaciją apie smūgio detales. Pavyzdžiui, jei krateris yra Mėnulyje, kur atmosfera ar gyvybė jo neužglaisto. Dabar naujai ir tiksliau datuotas seniausias ir didžiausias ne […]
Continue reading »
Kosmoso keliami iššūkiai paskatina daugybę įspūdingų sprendimų – tiek grynai mokslinių, tiek inžinerinių. Štai praeitos savaitės naujienose randame pasiūlymą Mėnulyje statyti daugiafunkcinius stulpus, kurie veiktų ir kaip lempos, ir kaip energijos šaltiniai bei komunikacijų stotys. O norėdami kolonizuoti Marsą, pasirodo, […]
Continue reading »
Kosmose objektai dažniausiai susitinka ar išsiskiria veikiami nenumaldomų gravitacijos jėgų. Tiesa, kartais būna ir kitaip: pavyzdžiui, Jupiterio atmosferoje, kurią daugiau valdo hidrodinamika, kartais susitinka anticiklonai. Mažesni tokie sūkuriai gali pamaitinti ir stabilizuoti didesnįjį – Didžiąją raudonąją dėmę. Didesniu mastu praeitos […]
Continue reading »
Vėjas gali būti naudingas – kai atvėsina karštą dieną ar suka jėgainės sparnus, – bet gali ir pakenkti, griauti bei naikinti. Kosmose irgi panašiai: Saulės vėjas sukelia pašvaistes, bet gali sugadinti palydovus, kitų žvaigždžių vėjai gali sunaikinti savo žvaigždžių atmosferas, […]
Continue reading »
Potvyninis suardymas nutinka tada, kai vieno kūno gravitacija nustelbia kitą kūną palaikančias jėgas ir pastarasis subyra į gabalus. Tiesa, „kitas kūnas“ gali būti ir planetos orbita – būtent potvyninis jų suardymas gali paaiškinti, kodėl egzistuoja dvinarės planetos-pabėgėlės, neturinčios žvaigždžių. O […]
Continue reading »