Nors juodąsias skyles dažnai vadiname „egzotiškais“ objektais, iš tiesų jos yra labai paprastos. Aprašyti juodajai skylei pakanka vos trijų parametrų – masės, sukimosi spartos ir elektros krūvio, – o realybėje trečiasis apskritai nereikšmingas. Visgi to pakanka, kad juodųjų skylių aplinka […]
Continue reading »
Aptikti nežemišką gyvybę – sena astronomų svajonė. Ilgą laiką Saulės sistemoje pagrindinis dėmesys krypo į Marsą, bet dabar jam tenka dalintis erdve su kitais taikiniais. Štai ir praeitos savaitės naujienose randame pranešimą apie fosforą, aptiktą Saturno palydove Encelade, bei apie […]
Continue reading »
Ko reikia, kad planetoje egzistuotų gyvybė? Tvirtai atsakyti į šį klausimą kol kas neįmanoma, nes turime tik vieną pavyzdį – Žemę. Galime nustatyti, kokios Žemės savybės būtinos gyvybei, tačiau nežinia, ar tie atsakymai universaliai pritaikomi ir kitoms planetoms. Ir visgi […]
Continue reading »
Praeitą savaitę į Žemę pargabenti asteroido Ryugu mėginiai – vos antras kartas, kai asteroido medžiaga specialiai parsiunčiama į Žemę. Kita misija nuskrido į Mėnulį ir paėmė paviršiaus grunto mėginių – jie grįš mėnesio viduryje. Kitokių mėginių – šįkart nuo kometos […]
Continue reading »
Žvaigždžių pomirtinis gyvenimas yra labai audringas. Baltosios nykštukės ardo savo planetas, o aplink jas driekiasi įvairiaspalviai planetiniai ūkai. Neutroninės žvaigždės turi ypatingai stiprius magnetinius laukus, žybsi radijo žybsniais, o susijungdamos ir sprogdamos prigamina įvairiausių cheminių elementų – bet, pasirodo, nepakankamai, […]
Continue reading »