Kuo daugiau stebime egzoplanetas, tuo įvairesnių atmosferų ten aptinkame. Štai ir praeitos savaitės naujienose turime pirmą tvirtą uolinės egzoplanetos atmosferos aptikimą, taip pat teorinę analizę apie ozono įtaką atmosferų savybėms bei atmosferų pabėgimo iš karštų egzoplanetų detales. Atmosferų būna ne […]
Continue reading »
Gravitacija atrodo kaip labiausiai prognozuojamas ir užtikrintas fizikinis reiškinys. Milijardus metų ji valdo planetų ir žvaigždžių judėjimą, nuo jos priklauso praktiškai viskas, ką matome kosmose. Bet net ir gerai suprantami gravitacijos dėsniai gali duoti netikėtų rezultatų, o jei dar pridėsime […]
Continue reading »
Verdantį ir garuojantį vandenį esame matę visi. Bet šie reiškiniai vyksta toli gražu ne tik vandenyje: pavyzdžiui, protoplanetiniai diskai irgi išgaruoja. Stiprėjanti žvaigždės spinduliuotė jų daleles išmeta tolyn į tarpžvaigždinę erdvę, o dabar pirmą kartą šis procesas užfiksuotas realybėje, ne […]
Continue reading »
Apie reiškinius, vykstančius mūsų atmosferoje, galvojame kasdien – nuo jų priklauso, ar į lauką eisime su skėčiu, ar be jo, ir apskritai kaip rengsimės. Atmosfera turi poveikį ir iš kosmoso atlekiančioms uolienoms – meteoritams. Naujame darbe išsiaiškinta, kiek labai meteoritų […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
Aptikti nežemišką gyvybę – sena astronomų svajonė. Ilgą laiką Saulės sistemoje pagrindinis dėmesys krypo į Marsą, bet dabar jam tenka dalintis erdve su kitais taikiniais. Štai ir praeitos savaitės naujienose randame pranešimą apie fosforą, aptiktą Saturno palydove Encelade, bei apie […]
Continue reading »
Cheminės reakcijos ir panašūs procesai kosmose – jokia retenybė. Nors absoliučiai didžioji dauguma medžiagos ten yra vandenilis ir helis, taip pat egzistuoja visi likę cheminiai elementai ir šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų molekulių. Kartais jas galima panaudoti žmonių poreikiams – […]
Continue reading »
Mūsų Mėnulis – toks įprastas ir kasdieniškas (ar labiau kasnaktiškas) vaizdas, kad ne visada susimąstome apie jo poveikį. O jei ir susimąstome, tai turbūt manome, kad viskas jau žinoma. Pasirodo, ne: tik praeitą savaitę pirmą kartą paskelbti įrodymai, jog Mėnulio […]
Continue reading »
Kai negalime ko nors pamatyti tiesiogiai – pavyzdžiui žvaigždės ar planetos gelmių – mums dažnai padeda virpesiai. Seisminės bangos atskleidžia planetų struktūrą ir jose vykstančius reiškinius, pavyzdžiui meteoritų smūgius: dabar tokia analizė pirmą kartą atlikta Marse ir aptikti keturi nauji […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »