Kai įsukate vilkelį, jis tik kurį laiką sukasi visai vertikaliai; paskui jo sukimosi ašis pati ima suktis. Tai vadiname precesija. Precesuoja turbūt visi besisukantys objektai – pavyzdžiui, Žemės sukimosi ašis irgi brėžia 26 tūkstančių metų trukmės ratą. Dar precesuoja akreciniai […]
Continue reading »
Mažasis Magelano debesis – antra didžiausia Paukščių Tako palydovinė galaktika. Bet galbūt ir ne: nauji tyrimai rodo, kad ji gali būti dviejų mažesnių galaktikų projekcija dangaus skliaute. Galaktikos labai arti viena kitos, taigi neabejotinai sąveikauja, bet galimai tik dabar pradeda […]
Continue reading »
Prieš beveik dešimtmetį aplink asteroidą Cheironą aptikti du žiedai. Bet nauji duomenys rodo, kad iš tiesų ten ne žiedai – medžiagos telkiniai, supantys asteroidą, keičiasi pernelyg greitai. Žvaigždės formuojasi grupėmis nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių narių. Mažos grupės netrukus išsibarsto, […]
Continue reading »
Saulės užtemimas – nuostabus reiškinys, kurį pamatyti gyvai yra nepamirštama patirtis. Veneros ar Merkurijaus tranzitai Saulės disku – irgi įdomūs, bet jų be teleskopo nepamatysi (tik niekad nežiūrėkite į Saulę pro teleskopo akutę!). Kitos okultacijos – dangaus kūno praskridimai priešais […]
Continue reading »
Pagrindinė problema su įvairiausiais kosminiais tyrimais – iki tyrimo objektų sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma, nuvykti, kad galėtume juos nagrinėti iš arti. Tada belieka pasikliauti stebėjimais iš toli, o šiems labai padeda, kai tiriamasis kūnas ką nors išmeta lauk. Tai […]
Continue reading »
Cheminių junginių įvairovė Žemėje – stulbinanti, bet kartu ir būtina visai biosferai ir apskritai gyvybei. Kaip jie atsirado ir atkeliavo į mūsų planetą? Daugelio detalių kol kas nežinome. Netgi tokia įprasta medžiaga kaip vanduo kelia klausimų – kas jį atnešė […]
Continue reading »
Tarantulo ūkas – didžiausias žvaigždėdaros regionas Vietinėje grupėje. Bet jame žvaigždės formuojasi ir per sparčiai, ir per lėtai – žiūrint į kuriuos ūko parametrus žiūrėsi ir kokius sąryšius su žvaigždėdaros sparta analizuosi. Pasirodo, neatitikimus paaiškina ganėtinai stiprus ūką kertantis magnetinis […]
Continue reading »
Prieš tris dešimtmečius atsiradęs egzoplanetų mokslas gerokai pažengė nuo žvaigždžių pritemimų ir spektro pokyčių matavimų. Nors šie metodai vis dar lieka pagrindiniai būdai aptikti naujas egzoplanetas, jau žinomų tyrimai vis įvairėja. Praeitos savaitės naujienose randame planetų klimato stabilumo analizę, įtraukiant […]
Continue reading »
Praeitą savaitę praūžė Amerikos astronomų sąjungos kaspusmetinis susitikimas, kuriame mokslininkai iš visos JAV (ir ne tik) varžosi parodyti naujausius ir įdomiausius rezultatus. Aišku, šįkart labai daug dėmesio skirta James Webb teleskopo rezultatams, ypač susijusiems su tolimiausiais Visatos pakraščiais: tiek galaktikų […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai ir struktūros dažnai yra didesni, nei geba suvokti mūsų protai, išsivystę bėgiojimui savanose. Net ir astronominis vienetas – atstumas tarp Saulės ir Žemės, maždaug 150 milijonų kilometrų – visiškai išsprogdina mums smegenis, ką jau kalbėti apie 200 tūkstančių […]
Continue reading »