Žvaigždės yra plazmos rutuliai, bet plazma su jų paviršiumi toli gražu nesibaigia. Atmosfera ir žvaigždės vėjas – irgi plazmos struktūros, kuriose vyksta įvairūs magnetiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Saulės žybsniai: praeitą savaitę pranešta apie identifikuotą gama spinduliuotės šaltinį juose. Kitame tyrime parodoma, […]
Continue reading »
Marse, pasirodo, žaibuoja. Tai buvo prognozuojama seniai, bet pagaliau turime tvirtų įrodymų. Žvaigždės formuojasi iš dujų debesų ir kurį laiką auga rydamos medžiagą iš aplinkinio dujų-dulkių disko. Pasirodo, pasiekusios „paauglystę” jos ima medžiagą ryti efektyviau, nei tą darė pačioje jaunystėje. […]
Continue reading »
Astronomams „senovė“ dažniausiai reiškia milijardus ar bent milijonus metų, nes naujesnė praeitis dažniausiai nelabai skiriasi nuo dabarties. Laimei, turime būdų pasiekti tuos laikus – tyrinėdami mineralus arba stebėdami labai tolimus objektus, kurių šviesa iki mūsų keliaudama užtrunka. Štai mineralų tyrimai […]
Continue reading »
Kosmose vietos daug, tačiau per ilgą laiko tarpą neretai nutinka ir susidūrimų. Štai jaunoje Saulės sistemoje tokių įvykių buvo tikrai daugybė. Vienas jų galėjo suformuoti Merkurijų; naujame tyrime aiškinamasi, kokios galėjo būti smūgio detalės. Mėnulyje daugybės smūgių pasekmės yra įvairūs […]
Continue reading »
Ledo kosmose yra daugiau, nei galėtume pagalvoti – jo nemažai net ir Mėnulyje ir Marse, o ką kalbėti apie tolimesnius Saulės sistemos regionus. Štai Jupiterio palydovo Europos ledas, pasirodo, kai kur yra gazuotas, o tai pakeičia jo sąveiką su energingais […]
Continue reading »
Pašildyti daiktai plečiasi – pavyzdžiui dujos ar garai, arba atostogos, kurios vasarą ilgesnės… Kosmose irgi taip būna. Štai planetų atmosferos gali išsiplėsti dėl žvaigždės kaitros arba netgi žybsnių, o dabar pirmą kartą parodyta, jog arti žvaigždės skriejanti planeta pati gali […]
Continue reading »
Jei ir pagalvojame apie supernovų ryšį su Žeme, tai dažniausiai – apie galimą planetos sunaikinimą ar bent sterilizavimą. Bet supernovos gali turėti ir subtilesnį poveikį: pakeisdamos atmosferą, jos gali sukelti atšalimus, nedidelius rūšių išnykimus ir panašiai. Atrodo, kad per pastaruosius […]
Continue reading »
Didžiausiais masteliais galaktikos telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, milžiniškas gijas ir sienas, kurios kartu sudaro kosminį voratinklį. Voratinklis gerai matomas skaitmeninių modelių rezultatuose, tačiau realiais stebėjimais jį aptikti labai sudėtinga. Bet vis gerėjantys prietaisai duoda naujų […]
Continue reading »
“Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir […]
Continue reading »
Nors kosminiai kūnai ir sistemos dažniausiai yra neįsivaizduojamai dideli, tarpusavyje jų dydžiai labai skiriasi. Net ir vienodo pobūdžio sistemos gali būti ir pasklidusios, ir kompaktiškos. Kompaktiškumas kartais turi reikšmingos įtakos ir sistemos savybėms. Pavyzdžiui, glaudesnės dvinarės sistemos būna magnetiškai aktyvesnės […]
Continue reading »