Ne, gyvybės už Žemės ribų dar neradome. Nebent tokia vadintume mikroorganizmus Tarptautinėje kosminėje stotyje, bet apie jų egzistavimą žinome jau seniai. O dabar paskelbti analizės rezultatai rodo, kad šie mikroorganizmai daugiausiai atklydę nuo žmonių odos, tad astronautams pavojaus nekelia. Tikrai […]
Continue reading »
Kone keturiolika milijardų metų, kuriuos jau pragyveno mūsų Visata, neatpažįstamai ją pakeitė ne vieną kartą. Nuo praktiškai vientisos kvarkų-gliuonų plazmos iki vandenilio ir helio plazmos iki tamsaus šiltų retų dujų telkinio iki jaunų žvaigždžių nutviekstų augančių netvarkingų galaktikų iki šiandieninio […]
Continue reading »
Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba […]
Continue reading »
Įvairiuose centruose, arba branduoliuose – tiek planetų, tiek žvaigždžių ar galaktikų – dažnai vyksta patys įdomiausi ir energingiausi procesai. Dažnai tiesiogiai į juos pažvelgti neįmanoma, bet laboratoriniai eksperimentai ir skaitmeniniai modeliai padeda susigaudyti. Pavyzdžiui, jie leidžia suprasti, kad Žemės branduolyje […]
Continue reading »
Daugelis astronominių reiškinių vyksta, ar kinta, taip lėtai, kad per žmogaus gyvenimą to pastebėti neįmanoma. Bet kai kurie būna daug greitesni. Tarp jų yra ir įvairūs žybsniai – Saulės, žvaigždžių, aktyvių galaktikų. Saulės žybsniai gali sukelti magnetines audras aplink Žemę, […]
Continue reading »
Nuo Saulės iki tolimų galaktikų – šios savaitės naujienose daug visokių žybsnių. Štai dirbtinis intelektas išmoko prognozuoti Saulės aktyvumą pagal praeities duomenis, geriau nei bet koks kitas dabartinis metodas. O prieš 14 milijonų metų netoliese įvykęs žybsnis – supernovos sprogimas […]
Continue reading »
Netoli Žemės skriejantis asteroidas, kurio orbita „pririšta“ prie mūsų planetos, greičiausiai yra 60 metrų skersmens Mėnulio fragmentas, atskilęs prieš kelis šimtmečius. Žvaigždei mirus ir tapus baltąja nykštuke, jos planetos gali įkristi į šią kompaktišką liekaną ir užteršti ją savo uolienų […]
Continue reading »
Nors kosmosas labai didelis, o visokių objektų ten palyginus ne tiek ir daug, kartais nutinka taip, kad du kūnai ima ir susiduria. Po tokio susidūrimo atsirado Mėnulis, po kito – išnyko dinozaurai, neutroninių žvaigždžių susidūrimai gamina įvairius cheminius elementus ir […]
Continue reading »
Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ […]
Continue reading »
Gyventi su žvaigžde – sudėtinga. Ypač kai tai – tikra žvaigždė, kuri teikia šviesą ir šilumą, bet taip pat pučia vėją, svaidosi žybsniais ir išsiveržimais, kurie gali pakenkti net ir žmonių sveikatai, ką jau kalbėti apie jautrią elektroniką ar kosminius […]
Continue reading »