Mūsų Visatoje priskaičiuojama daugiau nei du trilijonai galaktikų. Dalis jų panašios į mūsiškį Paukščių Taką, kai kurios – didesnės, taip pat egzistuoja gausybė mažyčių, nykštukinių. Erdvėje jos išsidėsčiusios nevienodai – telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, kosmines […]
Continue reading »
Venera kai kuo primena Žemę, bet jos paviršius – tikras pragaras, lyginant su mūsų planeta. Be to, jis atrodo palyginus jaunas, lyg prieš maždaug 800 milijonų metų jį visą būtų užliejusi lava. Bet gali būti, kad lavos nereikėjo – Veneros […]
Continue reading »
Astronomus kartais kaltina tuo, kad nagrinėjame sferines karves vakuume, bet kartais šios karvės pasirodo esančios nesimetriškos. Pavyzdžiui Mėnulis, pasirodo, tolimojoje pusėje sausesnis, nei nukreiptoje į mus. O palydovinės galaktikos aplink kaimyninę Andromedą pasisukusios į Paukščių Tako pusę. Nykštukinių galaktikų centruose […]
Continue reading »
Kone visos struktūros Visatoje yra hierarchiškos: planetos sukasi aplink žvaigždes, žvaigždės telkiasi galaktikose, šios – spiečiuose. Bandyti nuspręsti, kurios iš jų svarbiausios, nėra prasmės, tačiau galaktikos – tikrai vienos iš pagrindinių, lengviausiai atskiriamų ir plačiausiai tiriamų. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Kaip įprastai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, antrojoje – […]
Continue reading »
Andromedos galaktika – tolimausias objektas, kurį galime matyti plika akimi. Aišku, toli gražu ne visada: tam reikia labai palankių sąlygų, nes dėmelė danguje, arba ūkas, yra visiškai ant matomumo ribos. Bet, žinoma, toks įvaizdis labai apgaulingas: iš tiesų Andromeda yra […]
Continue reading »
Žemėje maždaug viena iš 6500 vandens molekulių yra sunkesnė – vieną vandenilį pakeičia jo atmaina deuteris, turinti papildomą neutroną branduolyje. Veneroje deuterio dalis gerokai aukštesnė, maždaug 4%. O dabar paaiškėjo, kad aukštai atmosferoje ji išauga dar dešimteriopai. Kodėl taip nutinka […]
Continue reading »
Vandens aplink mus yra visur. Daug jo ir kosmose – tiek tarpžvaigždinėje erdvėje, tiek planetose. Štai net ir Marse, kurio paviršius ypatingai sausas, greičiausiai yra storas šlapių uolienų sluoksnis. Tiesa, 11 kilometrų gylyje. Asteroido Psichės paviršių irgi dengia molekulės, panašios […]
Continue reading »
Kuo daugiau stebime egzoplanetas, tuo įvairesnių atmosferų ten aptinkame. Štai ir praeitos savaitės naujienose turime pirmą tvirtą uolinės egzoplanetos atmosferos aptikimą, taip pat teorinę analizę apie ozono įtaką atmosferų savybėms bei atmosferų pabėgimo iš karštų egzoplanetų detales. Atmosferų būna ne […]
Continue reading »
Kai užverdam vandenį, jis ima garuoti. Na, garuoja ir neužviręs, bet daug lėčiau. Kosmose irgi panašiai, tik dažnai skystos fazės nebūna – žemas slėgis užtikrina, kad garuotų tiesiai kieti kūnai. Tam tikra prasme garuoti gali ir dujos – pavyzdžiui, planetos […]
Continue reading »