Jei planeta turi magnetinį lauką, tai joje kartais turėtų spindėti pašvaistės. Dabar pirmą kartą pašvaistė aptikta už Saulės sistemos ribų – egzoplanetoje. Ateityje tokie stebėjimai padės geriau suprasti planetų magnetosferų įvairovę bei jų atmosferų sudėtį. Senovėje, prieš dešimt ir daugiau […]
Continue reading »
Jauname Marse buvo daug skysto vandens, nors Saulė tuo metu švietė blausiau, tad ten turėjo būti šalta. Kaip suderinti šiuos du teiginius? Marso paviršių galėjo šildyti energija iš jo gelmių. Saulės sistema iš kitų žinomų išsiskiria tuo, kad jos planetų […]
Continue reading »
Supernovų sprogimai, jei įvyksta pakankamai arti Saulės, gali paveikti ir Žemės atmosferą – pavyzdžiui, sukurti papildomos radioaktyvios anglies, kurios pėdsakai randami medžiuose net ir po dešimčių tūkstančių metų. Vienas toks sprogimas galimai sukėlė Jaunųjų Driadų epochos atšalimą prieš daugiau nei […]
Continue reading »
Jupiterio palydovą Europą nuolat talžo elektringos dalelės, įgreitintos planetos magnetosferoje. Jos sukelia chemines reakcijas, kurios gali priversti naktinę palydovo pusę švytėti žalsvai. Egzoplanetų Paukščių Take yra turbūt panašiai tiek, kiek ir žvaigždžių, jei ne daugiau. O kiek yra planetų, panašių […]
Continue reading »
Kometos, atlekiančios iš Saulės sistemos pakraščių, juda ne tokioje pat orbitoje, kaip planetos, o įvairiai. Tačiau vis tiek galima išskirti dvi dažniau pasitaikančias orbitų plokštumas – sutampančią su planetomis ir kitą, į pirmąją pasvirusią 120 laipsnių kampu. Gali būti, kad […]
Continue reading »
Asteroido Bennu paviršiuje aptikti šviesesni rieduliai greičiausiai kadaise buvo asteroido Vestos dalis – tai reiškia, kad Bennu turėjo audringą istoriją, su įvairiais smūgiais, persikonfigūravimais ir reikšmingais orbitos pokyčiais. Medžiai yra gausiausia daugialąstės gyvybės forma Žemėje. Jie meta gerokai kitokius šešėlius, […]
Continue reading »
Saturno palydovo Encelado paviršių dengiantis ledas kartais atsinaujina išsiveržimais iš poledinio vandenyno. Šiuo metu tai vyksta prie pietinio ašigalio, bet prieš keletą metų vyko (ir) šiauriniame pusrutulyje – ten ledas akivaizdžiai jaunesnis, nei kitur. Gravitacinio lęšio efektas leidžia susigaudyti, kiek […]
Continue reading »
Mėnulis, pasirodo, rūdyja. Na, ne visai, bet jo paviršiuje aptikta hematito – geležies rūdžių, kurioms susidaryti reikia deguonies. Iš kur deguonis beoriame Mėnulyje? Greičiausiai iš Žemės! Jaunas žvaigždes supantys protoplanetiniai diskai nesitęsia iki pat žvaigždės, tačiau medžiaga iš jų žvaigždę […]
Continue reading »
Nykštukinės planetos Cereros kraterio dugne matomos druskos yra šiek tiek drėgnos – tai reiškia, kad jos nuolat gauna vandens iš popaviršinio vandenyno. Vandenynas gali būti šimtų kilometrų skersmens, galbūt atsiradęs prieš keletą milijonų metų, o gal ir senesnis. Energingai spinduliuojanti […]
Continue reading »
Kai kurie asteroidai, skraidantys tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, turi orbitas, statmenas planetų orbitoms. Panašu, kad tokias orbitas jie turėjo nuo pat atsiradimo Saulės sistemoje, taigi greičiausiai formavosi ne kartu su ja, o buvo pagauti iš tarpžvaigždinės erdvės. Aktyvios galaktikos […]
Continue reading »