Nors kosminiai kūnai ir sistemos dažniausiai yra neįsivaizduojamai dideli, tarpusavyje jų dydžiai labai skiriasi. Net ir vienodo pobūdžio sistemos gali būti ir pasklidusios, ir kompaktiškos. Kompaktiškumas kartais turi reikšmingos įtakos ir sistemos savybėms. Pavyzdžiui, glaudesnės dvinarės sistemos būna magnetiškai aktyvesnės […]
Continue reading »
Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti […]
Continue reading »
Apvalūs kieti kūnai Saulės sistemoje paprastai turi plutą, mantiją ir branduolį; pastarojo tankis didesnis už pirmų dviejų. Natūralu, kad taip buvo manoma ir apie Vestą, antrą didžiausią Asteroidų žiedo kūną. Tačiau nauja Dawn zondo telemetrijos analizė rodo, kad Vesta greičiausiai […]
Continue reading »
Palydovinė televizija, telefonija, internetas – be jų sunku įsivaizduoti gyvenimą. Ir kuo toliau, tuo labiau – Starlink, OneWeb, Project Kuiper ir kiti planuojami palydovinio interneto tinklai vis labiau apjuos Žemę. Gerai tai ar blogai? Atsakymas nevienareikšmis. Apie ryšių palydovus, tiek […]
Continue reading »
Žemės drebėjimai atrodo visiškai su kosmosu nesusijęs reiškinys, o kaip tik – labai įprastas pavojus, bent jau kai kuriose Žemės vietose. Bet drebėjimų būna ir kitur kosmose, o jei praplėsime seismologijos apibrėžimą iki bendro mokslo apie planetų plutas ir jose […]
Continue reading »
Tirti dalykus, kurie yra labai arti mūsų, gali pasirodyti lengva, bet astronomijoje kartais tą darant kyla išskirtinių problemų. Ne kartą ir šiame bloge esu rašęs apie iššūkius tirti Paukščių Taką, nes esame jo viduje. Daug mažiau dėmesio sulaukia mažesnio mastelio […]
Continue reading »
Titano upės neturi deltų. Nors ši keista jų savybė buvo įtariama seniai, dabar tai patvirtinta. Kodėl taip yra – nežinia, bet tai gali reikšti, kad Saturno palydove upės ir jūros kinta labai greitai. Galaktikos, praktiškai pagal apibrėžimą, turi žvaigždžių (kaip […]
Continue reading »
Mūsų Visatoje priskaičiuojama daugiau nei du trilijonai galaktikų. Dalis jų panašios į mūsiškį Paukščių Taką, kai kurios – didesnės, taip pat egzistuoja gausybė mažyčių, nykštukinių. Erdvėje jos išsidėsčiusios nevienodai – telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, kosmines […]
Continue reading »