Saulės aktyvumas mums be galo svarbus – nelaiku įvykusi geomagnetinė audra gali net pražudyti civilizaciją. Todėl svarbu ir prognozuoti aktyvumą. Paprastai tai daroma remiantis Saulės dėmių skaičiumi, bet jis yra gana nepatikimas kriterijus. Dabar mokslininkai pasiūlė patikimesnį – matuoti magnetinio […]
Continue reading »
Dar šįryt neabejojau, kad pagrindinė savaitės naujiena bus Artemis I skrydis. Deja, skrydį teko atšaukti, o kada bus sekantis bandymas – nežinia: gal penktadienį, gal tik po mėnesio. Kaip bebūtų, apie misiją tada ir parašysiu. O šios savaitės naujienose – […]
Continue reading »
Po poros dienų į kosmosą turėtų pakilti pirmasis Artemis programos skrydis. Artemis I skris be įgulos ir Mėnulyje nenusileis, tačiau išbandys daugybę technologijų, kurių reikės žmonių sugrįžimui į palydovą. Jei viskas eisis pagal planą, 2024-ųjų gegužę įvyks bandomasis skrydis su […]
Continue reading »
Kas dedasi neutroninės žvaigždės viduje? Gali būti, kad ten medžiaga susilanksto į visokias įdomias struktūras, bet pamatyti jų neįmanoma. Tačiau galbūt tą padės padaryti gravitacinių bangų signalai, jei teisingai juos interpretuosime. Kiek mažiau egzotiška yra ledo struktūra – tiksliau, ledo […]
Continue reading »
Kone keturiolika milijardų metų, kuriuos jau pragyveno mūsų Visata, neatpažįstamai ją pakeitė ne vieną kartą. Nuo praktiškai vientisos kvarkų-gliuonų plazmos iki vandenilio ir helio plazmos iki tamsaus šiltų retų dujų telkinio iki jaunų žvaigždžių nutviekstų augančių netvarkingų galaktikų iki šiandieninio […]
Continue reading »
Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. […]
Continue reading »
Lavos tuneliai egzistuoja Žemėje, yra jų ir Mėnulyje bei Marse. Pastaruosiuose jie gali būti puiki vieta pirmosioms žmonių kolonijoms, ypač kadangi dabar apskaičiuota, jog temperatūra juose turėtų būti daugmaž pastovi. Cerera, nors visai mažytė, pasižymi netolygiu paviršiumi – turi didelę […]
Continue reading »
Visi dalykai kosmose yra didžiuliai. Na, gerai, beveik visi – būna ir mažyčių dulkelių ar grumstų. Bet planetos, net ir nykštukinės, yra didelės, ką jau kalbėti apie galaktikas. Apie tokias dideles nykštukes praeitą savaitę buvo nemažai naujienų. Štai nykštukinė planeta […]
Continue reading »
Vasaros vidurys dažnai yra lėtesnis laikas mokslininkams. Nors vasarą pedagoginiai įsipareigojimai sumažėja iki minimumo ir galima daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams, kartu tai yra tradicinis atostogų laikas, ypač liepos antra pusė, kai pasibaigia didžiųjų mokslinių konferencijų maratonas. Tad ir naujienų […]
Continue reading »
Asteroidai turėtų būti padengti mikroskopinių dulkių sluoksniu. Tačiau Bennu ir Ryugu, kuriuos neseniai aplankė žmonių zondai, paviršių dengia grumsteliai ir rieduliai, o dulkių nėra. Greičiausiai taip nutinka todėl, kad elektrostatiniai išlydžiai nupučia dulkes ir palieka asteroidus grublėtus. Dangų žmonės stebi […]
Continue reading »