Aštuntasis Visiškas kosmosas – apie Jupiterio branduolį, kuris yra keistai pasklidęs, galbūt dėl susidūrimo su kita planeta jaunystėje; bei apie egzoplanetos paviršiaus analizę, kuri rodo, kad ši planeta neturi atmosferos, nors yra didesnė už Žemę. Truputį pasikeitė įrašo formatas – […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mus saugo nuo žalingų spindulių, padeda išlaikyti šilumą (kartais ir šiek tiek per daug), ir apskritai yra būtina beveik visai gyvybei. O kaip yra kitose planetose? Štai pirmą kartą apskaičiuotos prie žvaigždės-nykštukės esančios planetos paviršiaus savybės ir paaiškėjo, […]
Continue reading »
Tyrinėti egzoplanetas labai sudėtinga, nes turime blausią jų spinduliuotę atskirti nuo daug ryškesnės žvaigždės šviesos. Net ir tą padarę, nagrinėjame vos vieno taško spinduliuotę, kad ir kintančią laikui bėgant, jei planeta sukasi mūsų atžvilgiu ir atsuka vis kitas paviršiaus ar […]
Continue reading »
Mūsų Visata atsirado prieš 13,8 milijardo metų. Šį skaičių apskaičiuojame stebėdami, kaip Visata plečiasi dabar ir plėtėsi praeityje, kaip formuojasi ir vystosi struktūros joje. Stebėjimų interpretacija, paaiškinanti Visatos vystymąsi per šiuos beveik 14 milijardų metų, sudaro Didžiojo sprogimo teoriją ir […]
Continue reading »
Grįžęs po savaitės miškuose, skubu dalintis naujienomis iš kosmoso. O čia – ir gama spinduliuotė Mėnulyje, ir naujoviški galaktikų evoliucijos modeliai, ir dar daug visko. Kelios naujienos susijusios su susidūrimais, kurie kartais sukelia ilgalaikius pokyčius, kaip Jupiterio branduolyje, kartais padeda […]
Continue reading »
Naujame Visiškame kosmose – apie ugnikalnių išsiveržimų periodiškumą Jupiterio palydove Ijo ir Paukščių Tako disko formos matavimus, naudojant kintančiąsias žvaigždes Cefėides. Gero žiūrėjimo!
Continue reading »
Nuo rytojaus savaitei išvykstu į kasmetinę kelionę miškuosna, taigi šį Kąsnelį rašau iš anksto. Nepaisant to, naujienų tikrai apstu – panašu, kad rugpjūtis nėra atostogų metas daugumai astronomų. Tarp naujienų randame ir šio to apie kosmines keliones bei vulkanizmą Jupiterio […]
Continue reading »
Per pastaruosius beveik tris dešimtmečius, praėjusius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų aptikome daugiau nei 4000. Dauguma aptinkamos netiesioginiais metodais, pagal poveikį savo žvaigždėms: arba gravitacinį, kai žvaigždė juda aplink bendrą masės centrą su planeta, arba šviesinį, kai planetos tranzitas reguliariai […]
Continue reading »
Dažnai tolimus kosminius objektus matome tik kaip taškus, o jų formas suprasti galime tik kurdami ir tikrindami modelius. Tiesa, ne visada: kartais įdomių formų randame ir, pavyzdžiui, meteorituose, o jų atsiradimą galime patikrinti laboratoriniais eksperimentais. Jei struktūra labai didelė, pavyzdžiui […]
Continue reading »
Šeštoji mano ir Mokslo Sriubos podcasto serija. Joje kalbame apie nauju būdu išmatuotą Visatos plėtimosi spartą ir kuo tai svarbu nesutampantiems Hablo parametro matavimams. Taip pat – apie Jupiterio palydovo Europos dydžio patikslinimą remiantis tolimų žvaigždžių okultacijomis. Gero klausymo!
Continue reading »