Kosminės technologijos tobulėja tiesiog akyse. Vos prieš mėnesį paskelbta pirmoji juodosios skylės nuotrauka, bet jau yra planų, kaip tas nuotraukas pagerinti bent penkis kartus, prijungiant prie stebėjimų orbitinius teleskopus. Tuo tarpu arčiau Žemės net kelios kompanijos per porą metų žada […]
Continue reading »
Cheminių elementų raida yra viena įdomiausių Visatos istorijos dalių, ir kartu viena informatyviausių. Žinodami apie cheminę objekto sandarą, galime daug pasakyti apie jo istoriją, o pavienių tarpžvaigždinę terpę praturtinančių įvykių netolygumas gali nulemti įvairių planetinių sistemų cheminius skirtumus. Daug praėjusios […]
Continue reading »
Dažnai į astronominių objektų gelmes pažiūrėti tiesiogiai negalime. Ar tai būtų planeta, ar žvaigždė, ar netgi dujų debesis – išoriniai sluoksniai užstoja vidinius ir apie pastaruosius kažką išsiaiškinti galime tik netiesiogiai. Būtent tokie netiesioginiai būdai padeda nustatyti Merkurijaus struktūrą, Titano […]
Continue reading »
Nors astronominius reiškinius nulemia, atrodytų, paprasti fizikos dėsniai – gravitacija, magnetiniai laukai, spinduliuotės sąveika su medžiaga – jų vaizdas dažnai atrodo chaotiškas. Štai kad ir asteroidų smūgiai: juos nulemia vien gravitacija, bet sudėjus į vieną katilą milijonus akmenukų, nuolaužos žyra […]
Continue reading »
Titane siaučia dulkių audros – tai yra dar viena savybė, kuo Saturno palydovas panašus į Žemę. Audros siaučia ir žvaigždėse; kartais jos tokios stiprios, kad pagrįstai vadinamos geizeriais, o praeitą savaitę pateiktas jų atsiradimo paaiškinimas. Kitose naujienose – nežemiškos gyvybės […]
Continue reading »
Supernovos liekana, švytinti pernelyg ilgai, yra apšviečiama centre esančio pulsaro spinduliuotės. Kometos išlieka aktyvios pernelyg ilgai, nes jose vyksta nuošliaužos. Apskritai laiko trukmių nustatymas astronomijoje yra sudėtingas uždavinys, nes tos trukmės dažnai yra nepalyginamos su žmogiškosiomis, todėl tenka pasikliauti įvairiais […]
Continue reading »
Jupiterio šeima pasipildė dar 12 naujų palydovų. Saulės sistemos jaunystėje ją galėjo labai paveikti pro šalį praskridusi žvaigždė. Kosminės struktūros – nuo Paukščių Tako halo iki galaktikų spiečių ir labai tolimų galaktikų – padeda geriau suprasti, kaip evoliucionavo Visata nuo […]
Continue reading »
Vienos planetos turi uolinę plutą, kitos – ledinę, trečios apskritai galbūt neturi. Bet panašumų yra tarp visų. Praėjusios savaitės naujienose – nuo Marso plutos amžiaus skaičiavimo iki tamsiosios materijos egzistavimo patikrinimo nykštukinėse galaktikose. Kaip įprastai, dešimt naujienų rasite po kirpsniuku.
Continue reading »
Dažniausiai astronominiai atradimai daromi stebint dangų arba skaičiuojant sudėtingus kompiuterinius modelius. Bet praeitos savaitės naujienose randame net tris laboratorinius eksperimentus – Titano jūrų analogą, tarpžvaigždinių molekulių cheminių reakcijų tyrimą ir magnetinių laukų atsiradimo tyrimą. Taip pat, žinoma, rasite ir kitų […]
Continue reading »
Praėjusios savaitės naujienose – daug įvairių cheminių junginių. Tai ir vinilo cianidas Titano atmosferoje, ir organinės molekulės Didžiajame Magelano debesyje, ir molekulių formavimasis greitose galaktinėse tėkmėse. Taip pat, žinoma, ir kitokios naujienos: aptiktas daugiau nei dešimtmetyje mirusiu laikytas NASA palydovas, […]
Continue reading »