Medžiagos fazės – kietoji, skystoji, dujinė ir kelios kitos būsenos – aplink mus keičiasi nuolatos. Dažniausiai tai, aišku, yra vanduo – taip pat ledas ir garai. Kosmose irgi būna fazinių pokyčių, ir vandens, ir ne tik jo. Štai Jupiterio ledinių […]
Continue reading »
Vanduo į Žemę atkeliavo su kometomis ir asteroidais. O iš kur jis atsirado juose? Aišku, iš protoplanetinio disko. Bet ar disko vandens molekulės tiesiai pateko į kometas, ar buvo suardytos ir vėliau susiformavo iš naujo? Dabar turime atsakymą – molekulės […]
Continue reading »
Praeitą savaitę praūžė Amerikos astronomų sąjungos kaspusmetinis susitikimas, kuriame mokslininkai iš visos JAV (ir ne tik) varžosi parodyti naujausius ir įdomiausius rezultatus. Aišku, šįkart labai daug dėmesio skirta James Webb teleskopo rezultatams, ypač susijusiems su tolimiausiais Visatos pakraščiais: tiek galaktikų […]
Continue reading »
Vasaros vidurys dažnai yra lėtesnis laikas mokslininkams. Nors vasarą pedagoginiai įsipareigojimai sumažėja iki minimumo ir galima daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams, kartu tai yra tradicinis atostogų laikas, ypač liepos antra pusė, kai pasibaigia didžiųjų mokslinių konferencijų maratonas. Tad ir naujienų […]
Continue reading »
Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Tik maždaug šeštadalis visos materijos Visatoje gali būti pamatyta. Likusi dalis yra nematoma – tamsioji – materija, su įprasta sąveikaujanti tik gravitaciškai. Praeitos savaitės naujienose randame keletą su šiuo paslaptingu dariniu susijusių tyrimų. Viename ieškoma tamsiosios materijos dalelių tarpusavio anihiliacijos […]
Continue reading »
Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »
Vieni dalykai kartais atrodo kaip kiti dalykai. Įvairios optinės apgaulės ar tiesiog keisti rakursai gali suklaidinti mus apie tai, ką iš tiesų matome. Tyrinėjant kosminius reiškinius, ši problema ypač opi, nes negalime į objektus pažiūrėti iš skirtingų pusių, o kartais […]
Continue reading »