Kai užverdam vandenį, jis ima garuoti. Na, garuoja ir neužviręs, bet daug lėčiau. Kosmose irgi panašiai, tik dažnai skystos fazės nebūna – žemas slėgis užtikrina, kad garuotų tiesiai kieti kūnai. Tam tikra prasme garuoti gali ir dujos – pavyzdžiui, planetos […]
Continue reading »
Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą […]
Continue reading »
1930 metais amerikietis astronomas Clyde`as Tombaugh atrado naują kūną Saulės sistemos pakraštyje. Netrukus šis kūnas pavadintas Plutonu ir įvardintas devintąja sistemos planeta. Daugiau nei pusšimtį metų atrodė, kad su Plutonu Saulės sistema ir baigiasi; 1978-aisiais atrastas jo palydovas Charonas, bet […]
Continue reading »
Laikui bėgant, Visatoje struktūrų atsiranda vis daugiau. Pirmykštė kone tolygiai pasiskirsčiusi medžiaga duoda pradžią galaktikoms ir spiečiams, gana tolygiuose debesyse gimsta žvaigždės ir planetos, ir panašiai. Praėjusią savaitę buvo keletas naujienų apie tokius procesus. Pavyzdžiui, astronomai pirmą kartą aptiko žvaigždę, […]
Continue reading »
Kasdienėje kalboje „chaosą“ suprantame kaip kenksmingą netvarką. Matematiškai chaosas turi kiek kitokį, platesnį apibrėžimą: tai sistemos savybė, kai net labai menkas pradinių jos sąlygų pokytis veda prie labai didelio galutinio evoliucijos rezultato skirtumo. Tokią situaciją randame Paukščių Tako centre: ten […]
Continue reading »
Šis Visatos kąsnelis – šešišimtasis. Taip, šešis šimtus savaičių beveik be perstojo (buvo viena praleista savaitė per kažkuriuos Naujuosius metus, taip pat keli kartai, kai publikavimas pasislinko pirmyn arba atgal dėl mano išėjimo savaitei į mišką) rašau jums apie kosmoso […]
Continue reading »
Besiformuodamos planetos gali atverti tarpus protoplanetiniuose diskuose. Tarpas trukdo dulkėms migruoti iš išorės į vidų. Jei tarpai atsiranda du, regione tarp jų dulkių lieka labai mažai, o tai trukdo ten formuotis masyvioms planetoms. Apie tai, kaip šis scenarijus gali paaiškinti […]
Continue reading »
Jaunystėje Visata gerokai skyrėsi nuo šiandieninės. Nors ir buvo žvaigždžių bei galaktikų, geriau į jas pažiūrėjus, būtų nesunku aptikti daugybę skirtumų. Tiek cheminė sudėtis, tiek masės bei dydžiai, tiek išsidėstymas vienos kitų atžvilgiu – viskas tada buvo kitaip. Kuo daugiau […]
Continue reading »
Jau praeitos savaitės Kąsnelyje daug dėmesio skyriau molekulėms – vandeniui, triptofanui ir prebiopėdsakams. Šią savaitę tema tęsiasi: turime netgi dvi svarbias naujienas apie molekules protoplanetiniuose diskuose – pirmą kartą aptikti metilo katijonas ir silicio sulfidas. Platesniu mastu – sudarytas pirmasis […]
Continue reading »
Aptikti nežemišką gyvybę – sena astronomų svajonė. Ilgą laiką Saulės sistemoje pagrindinis dėmesys krypo į Marsą, bet dabar jam tenka dalintis erdve su kitais taikiniais. Štai ir praeitos savaitės naujienose randame pranešimą apie fosforą, aptiktą Saturno palydove Encelade, bei apie […]
Continue reading »