Merkurijus iš visų Saulės sistemos planetų turi didžiausią metalinį branduolį, skaičiuojant kaip visos planetos masės dalį. Kodėl? Gali būti, kad dėl jaunos Saulės magnetizmo: magnetinis laukas arčiau Saulės pritraukė granules, turinčias daugiau metalo, todėl Merkurijus formavosi iš metalingesnės medžiagos, nei […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai įkaitina Saulės vėją, tad šis Žemę pasiekia apie dešimt kartų karštesnis, nei būtų be jų. Žvaigždžių magnetinis laukas lėtina jų sukimąsi, bet, pasirodo, ne taip efektyviai, kaip manyta iki šiol. O štai baltųjų nykštukių magnetiniai laukai atsiranda dėl […]
Continue reading »
Per arti prie juodosios skylės priskridusi žvaigždė ištempiama į spagetį, kuris vėliau susisuka į diską. Bent jau toks yra standartinis įsivaizdavimas, o dabar pirmą kartą užfiksuoti tokio spagečio egzistavimo požymiai. Gravitacinis ištampymas reikšmingas ir daug didesniais masteliais – štai Paukščių […]
Continue reading »
Beveik visą informaciją apie astronominius reiškinius gauname elektromagnetinių bangų – fotonų – pavidalu. Visgi kartais mus pasiekia ir dalelės. Pavyzdžiui, neutrinai. Iš kur atlekia šie vaiduokliški objektai, beveik nesąveikaujantys su aplinkine medžiaga, pasakyti sudėtinga, bet du praeitą savaitę paskelbti tyrimai […]
Continue reading »
Cheminės reakcijos bei įvairios molekulės kartais astronomijoje būna nepelnytai nustumiamos į antrą planą. Bet ir reakcijos, ir jų produktai dažnai gali būti labai svarbūs bei suteikti daugybę žinių apie įvairių sistemų savybes. Pavyzdžiui, vandens molekulių kiekio kitimas Mėnulio paviršiuje padėjo […]
Continue reading »
Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją. *** Liepa – Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE). – Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra […]
Continue reading »
Daugelio kosminių sistemų evoliuciją galima apibūdinti kaip ilgalaikę ramybę, pertraukiamą kartkartėmis nutinkančių sukrėtimų. Aišku, ir sukrėtimų pobūdis, ir ramybės trukmė labai skiriasi. Vieni iš sukrėtimų yra išsiveržimai – pavyzdžiui, Saulės žybsniai, kylantys iš jos dėmių. Žybsniai kelia pavojų mums, jei […]
Continue reading »
Gravitacija sutelkia žvaigždes ir planetas į apvalias formas ir prilaiko mus, kad nenukristume nuo Žemės paviršiaus. Bet gravitacija gali būti ir pražūtinga. Per arti juodosios skylės priartėjusi žvaigždė suardoma į gabaliukus; praeitą savaitę paskelbta apie detaliau nei bet kada iki […]
Continue reading »
Magnetiniai laukai Visatoje atlieka daugybę funkcijų. Jie padeda dujoms judėti, įveikiant judesio kiekio momento barjerą – pavyzdžiui, prie jaunų žvaigždžių; jie generuoja energiją, kai susilankstydami persijungia į kitokias konfigūracijas, kaip Saulės vainike; jie padeda numesti medžiagą nuo akrecinių diskų ar […]
Continue reading »
Suslėgtas daiktas atleistas ima plėstis. Taip vyksta mūsų aplinkoje, taip pat – ir kosmose. Jei turime dujų gniužulą, kuris patenka į mažesnio slėgio aplinką, jis ima plėstis – bet tokį, dar nebaigusį plėstis ir garuoti, gumulą astronomai aptiko Fermi burbuluose […]
Continue reading »