Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta taip lėtai, kad stebėti jų realiu laiku negalime. Bet ne visada – štai dešimt metų apimantys juodosios skylės stebėjimų duomenys leido pamatyti, kad spinduliuotė jos prieigose kinta, o ateityje galbūt leis išmatuoti ir pačios skylės sukimosi […]
Continue reading »
Nykštukinės planetos Cereros kraterio dugne matomos druskos yra šiek tiek drėgnos – tai reiškia, kad jos nuolat gauna vandens iš popaviršinio vandenyno. Vandenynas gali būti šimtų kilometrų skersmens, galbūt atsiradęs prieš keletą milijonų metų, o gal ir senesnis. Energingai spinduliuojanti […]
Continue reading »
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime […]
Continue reading »
Asteroido smūgis į dangaus kūną gali būti katastrofiškas įvykis – tiek pačiam objektui, tiek visai kosminei aplinkai, kuri ilgam prisipildo šiukšlių. Bet sukurtas krateris gali ateityje pasitarnauti objekto tyrimams ir jo istorijos supratimui. Tokie yra keli pranešimai iš praėjusios savaitės: […]
Continue reading »
Meteoritų smūgiai prieš 800 milijonų metų galėjo sukelti didžiulį Žemės apledėjimą. Tą atskleidžia naujas, tikslesnis didelių Mėnulio kraterių datavimas. Pietiniame danguje aptikta didžiulė galaktikų struktūra, pavadinta Pietų ašigalio siena. Tai pailgas telkinys, gerokai didesnis už galaktikų spiečius. Apie šias naujienas […]
Continue reading »
Mėnulio paviršiuje yra labai mažai metalų, tokių kaip geležis ir titanas. Tačiau vos truputį giliau, gal kelių šimtų metrų gylyje, jų kiekis išauga. Kodėl – nežinia, bet tai gali reikšti, kad Mėnulio formavimosi modelį reikės patobulinti. Egzoplanetos būna uolinės ir […]
Continue reading »
Kosmosas žmogiškais masteliais gali atrodyti stabilus ir nekintantis, bet per milijonus ar milijardus metų pokyčiai būna milžiniški. Daug reikšmės kitimui turi įvairūs sprogimai ar išsiveržimai – pavyzdžiui, supernovų sprogimai ir žvaigždžių vėjai praturtina tarpžvaigždinę terpę sunkesniais už helį cheminiais elementais. […]
Continue reading »
Saulės vėjas sukuria heliosferą, kuri saugo mus nuo žalingos tarpžvaigždinės spinduliuotės, bet pats gali sukelti pavojingas geomagnetines audras. Nauji tyrimai rodo, kad šis srautas nėra tolygus, o kai kurios jo dalelės netgi gali skristi Saulės link, o ne tolyn nuo […]
Continue reading »
Žiloje senovėje žmonės manė, kad kosmosas yra nekintantis skliautas, dengiantis Žemę. Žinoma, jame judėjo Saulė ir Mėnulis, taip pat, atidžiau stebint, buvo galima pamatyti žvaigždes-klajokles, kurias žinome kaip planetas: Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną. Bet visa kita, kas matoma […]
Continue reading »
Poromis skriejantys asteroidai gali padėti suprasti jų evoliuciją ir pokyčius dėl Saulės spinduliuotės. Juodųjų skylių poros susiliedamos paskui save gali išsinešti aplinkinių dujų ir sukelti žybsnius šalia aktyvių galaktikų branduolių. Du Neptūno palydovai juda labai įdomiu unikaliu rezonansu. Objektų poros […]
Continue reading »