Prieš kiek daugiau nei savaitę Marse nusileido „Perseverance“. Jis tyrinės Jezero kraterio dugną. Kokio amžiaus ten esančios uolienos? O kaip likęs Marso paviršius? Naujo tyrimo autoriai teigia, kad ankstesni vertinimai netikslūs, o iš tiesų Marso paviršiai yra kone puse milijardo […]
Continue reading »
Žvaigždės gali nupūsti savo planetų atmosferas – bent jau tada, kai planetos skrieja labai arti. Dabar pasiūlytas naujas būdas aptikti šį reiškinį, stebint iš Žemės, o ne iš kosmoso. Iš galaktikų sklindanti masyvių žvaigždžių bei aktyvių branduolių spinduliuotė jonizuoja aplinkinę […]
Continue reading »
Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją. *** Liepa – Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE). – Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra […]
Continue reading »
Ilgus ir lėtus astronominių objektų gyvenimus kartais perskrodžia trumpi pokyčiai, sukeliantys įvairaus pobūdžio žybsnius. Kai kurie žybsniai gali būti vos sekundžių trukmės – meteoro skrydis atmosfera ar meteorito smūgis į beorio kūno paviršių. Kiti – ilgesni: planetų pašvaistės, reaguojančios į […]
Continue reading »
Juodųjų skylių susijungimai sukelia gravitacines bangas, kurias jau keletą metų gebame aptikti, o pastaruoju metu aptinkame gana dažnai. Naujausiame kataloge aptiktų įvykių yra maždaug šeši per mėnesį. Galaktikų susidūrimai paspartina jose žvaigždėdarą – praeityje tai vyko dažniau, o nauji detalūs […]
Continue reading »
Kosminių kūnų istoriją, o kartais ir sandarą, galima pamatyti sluoksniuose – ar tai būtų vėjo bei kraterių smūgių atidengiami geologiniai dariniai, ar žvaigždžių virpesių atskleidžiami gelmėse vykstantys procesai. Praėjusios savaitės naujienose sluoksniai svarbūs Mėnulyje – ten gali būti Veneros dalelių, […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai dažnai juda tvarkingomis ilgaamžėmis orbitomis – planetos aplink žvaigždes, žvaigždės galaktikose ir panašiai. Bet ne visada. Kartais orbitos pasikeičia ir tampa labai pailgos – taip gauname meteoritus, planetų migraciją ir išmetimus iš sistemų, galaktikų susiliejimus ir kitus įdomius […]
Continue reading »
Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta taip lėtai, kad stebėti jų realiu laiku negalime. Bet ne visada – štai dešimt metų apimantys juodosios skylės stebėjimų duomenys leido pamatyti, kad spinduliuotė jos prieigose kinta, o ateityje galbūt leis išmatuoti ir pačios skylės sukimosi […]
Continue reading »
Nykštukinės planetos Cereros kraterio dugne matomos druskos yra šiek tiek drėgnos – tai reiškia, kad jos nuolat gauna vandens iš popaviršinio vandenyno. Vandenynas gali būti šimtų kilometrų skersmens, galbūt atsiradęs prieš keletą milijonų metų, o gal ir senesnis. Energingai spinduliuojanti […]
Continue reading »
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime […]
Continue reading »