Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio […]
Continue reading »
Apie klimato kaitą Žemėje kalbame labai daug – ir ne veltui. Kitų planetų klimato pokyčiai, žinoma, ne tokie svarbūs žmonijai, bet irgi būna įdomūs. Štai pavyzdžiui Veneros klimatas praeityje galėjo būti panašus į Žemės, bet vėliau tapo pragarišku dėl vulkanizmo; […]
Continue reading »
Visi žinome, kad ledas tirpsta nulio laipsnių temperatūroje, o vanduo užverda ir išgaruoja pasiekęs 100 laipsnių. Bet šie faziniai virsmai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir priemaišų. Praeitą savaitę paskelbtame tyrime nagrinėjama, kaip į ledą stingsta druskingas vanduo aukštame slėgyje; tokia […]
Continue reading »
Kosminiai reiškiniai trunka ilgai; dažnai jų negalime sekti realiu laiku, nes tam reikėtų milijonus metų trunkančių stebėjimų. Visgi kai kuriais atvejais daug žinių gali duoti ir keleto metų stebėjimai – taip nutiko vienos išskirtinės supernovos atveju, kai per septynerius metus […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »
Marsas šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Jis išnyko, kai Marso branduolyje sustojo konvekcija – skystos geležies maišymasis. Bet kodėl ir kada ji sustojo? Galbūt todėl, kad Marso branduolyje geležies telkiniai išsiskirstė vertikaliai pagal tankį. Ir tai galėjo […]
Continue reading »
Astronomai dažnai įvairius objektus skirsto į milžinus (arba „normalius“) ir nykštukus. Būna žvaigždės nykštukės, būna galaktikos, būna planetos. Savaime suprantama, lyginant su žmogiškais masteliais, tie objektai tikrai nėra maži, bet savo klasėse jie yra prie mažiausiųjų. Tačiau tai tikrai nereiškia, […]
Continue reading »
Daugelis astronominių reiškinių vyksta, ar kinta, taip lėtai, kad per žmogaus gyvenimą to pastebėti neįmanoma. Bet kai kurie būna daug greitesni. Tarp jų yra ir įvairūs žybsniai – Saulės, žvaigždžių, aktyvių galaktikų. Saulės žybsniai gali sukelti magnetines audras aplink Žemę, […]
Continue reading »
Astrofizikai nagrinėja sferines karves vakuume. Šis juokingas komentaras nėra visiškai klaidingas, bet net ir priimant jį už gryną pinigą, galime rasti daug įdomybių. Pavyzdžiui, žvaigždės yra daugmaž sferinės, tačiau skirtingi jų sluoksniai elgiasi labai nevienodai. Pačioje išorėje turime vainiką, kuris […]
Continue reading »
Galaktikų centruose – beveik visuose – esančios supermasyvios juodosios skylės yra vieni pagrindinių galaktikų evoliucijos variklių. Nors jų masė labai maža, lyginant su visos galaktikos, augimo metu išskiriama energija gali visiškai sujaukti galaktikos dujas, sustabdyti ar paspartinti žvaigždėdarą ir kitaip […]
Continue reading »