Neabejotinai ryškiausia praeitos savaitės kosminė naujiena – sėkminga Artemis I misijos pradžia. Apie ją rašiau atskirai, tad Kąsnelyje naujienos kitos. O tarp jų rasime kelias, susijusias su apsisaugojimu. Pavyzdžiui, nuo žalingos kosminės spinduliuotės apsaugoti gali gilus miegas; bent jau žiurkėms […]
Continue reading »
Dideli valgo mažus. Šis dėsnis, naiviai apibūdinantis kruviną gamtą, neretai galioja ir kosmosui. Žvaigždės valgo planetas, galaktikos – mažesnes kaimynes, juodosios skylės – žvaigždes. Štai praeitos savaitės naujienose randame seniausių prarytų planetų pėdsakus; planetos prarytos palyginus neseniai, bet buvo jau […]
Continue reading »
Pavieniai objektai kosmose dažnai yra mažiau įdomūs, nei dvinariai. Kad ir prieš porą savaičių naujienose figūravęs dvinaris asteroidas Didymos-Dimorphos, NASA DART misijos taikinys. Šią savaitę apie Dimorphos naujienų nėra, tačiau turime žinių apie kelias įdomias dvinares žvaigždes. Vienoje aptiktas palyginus […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Kosmose nuolat kas nors ką nors gaudo. Kartais tai būna optinės apgaulės, kai atrodo, kad Mėnulis vejasi Saulę, kitais kartais – visai tikros konfigūracijos. Pavyzdžiui, išsipūtusios gyvenimą baigiančios žvaigždės pagauna ir praryja savo planetas, o naujame tyrime detaliai aiškinamasi, kaip […]
Continue reading »
Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio […]
Continue reading »
Apie klimato kaitą Žemėje kalbame labai daug – ir ne veltui. Kitų planetų klimato pokyčiai, žinoma, ne tokie svarbūs žmonijai, bet irgi būna įdomūs. Štai pavyzdžiui Veneros klimatas praeityje galėjo būti panašus į Žemės, bet vėliau tapo pragarišku dėl vulkanizmo; […]
Continue reading »
Visi žinome, kad ledas tirpsta nulio laipsnių temperatūroje, o vanduo užverda ir išgaruoja pasiekęs 100 laipsnių. Bet šie faziniai virsmai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir priemaišų. Praeitą savaitę paskelbtame tyrime nagrinėjama, kaip į ledą stingsta druskingas vanduo aukštame slėgyje; tokia […]
Continue reading »
Kosminiai reiškiniai trunka ilgai; dažnai jų negalime sekti realiu laiku, nes tam reikėtų milijonus metų trunkančių stebėjimų. Visgi kai kuriais atvejais daug žinių gali duoti ir keleto metų stebėjimai – taip nutiko vienos išskirtinės supernovos atveju, kai per septynerius metus […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »