Keturioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Jogailė Kęstutytė pasakoja apie debesis ir grybus. Įrašą rasite ir autorės Instagrame.
Continue reading »
Keturioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Jogailė Kęstutytė pasakoja apie debesis ir grybus. Įrašą rasite ir autorės Instagrame.
Continue reading »
Dvyliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Moksleivis Vydūnas Gapšys pasakoja apie meteorologinio zondo paleidimą.
Continue reading »
Tarpžvaigždinių dulkių, kurios konsistencija panašios į kambarines, pilna visur – tą vaizdžiai parodo ir praeitą savaitę paskelbta mūsų Galaktikos dulkėtumo vizualizacija. Mažesniuose masteliuose randame tyrimą, kuriame nagrinėjama, kodėl mažų asteroidų, tokių kaip Ryugu ir Bennu, paviršius nepadengtas dulkėmis. Dideliais mastais […]
Continue reading »
Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba […]
Continue reading »
Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko […]
Continue reading »
Kalėdos šiemet atnešė puikią dovaną astronomams – pagaliau į kosmosą pakilo James Webb kosminis teleskopas. Bet tai, žinoma, ne vienintelė kosminė naujiena iš praėjusios savaitės. Tarp jų randame Merkurijaus ir Veneros atmosferų teorinę analizę, Plutono paviršiaus struktūrų modeliavimą, planetų-vienišių paiešką […]
Continue reading »
Dulkės namie erzina ir trukdo. Kosmose kartais irgi taip – dulkės užstoja žvaigždžių ir galaktikų šviesą. Iš kitos pusės, dulkės kartais gali būti naudingos, jos padeda formuotis molekulėms, nuo jų prasideda planetų augimas ir taip toliau. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Nors kosmosas labai didelis, o visokių objektų ten palyginus ne tiek ir daug, kartais nutinka taip, kad du kūnai ima ir susiduria. Po tokio susidūrimo atsirado Mėnulis, po kito – išnyko dinozaurai, neutroninių žvaigždžių susidūrimai gamina įvairius cheminius elementus ir […]
Continue reading »
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias […]
Continue reading »
Supernovų sprogimai, jei įvyksta pakankamai arti Saulės, gali paveikti ir Žemės atmosferą – pavyzdžiui, sukurti papildomos radioaktyvios anglies, kurios pėdsakai randami medžiuose net ir po dešimčių tūkstančių metų. Vienas toks sprogimas galimai sukėlė Jaunųjų Driadų epochos atšalimą prieš daugiau nei […]
Continue reading »