Kalėdos šiemet atnešė puikią dovaną astronomams – pagaliau į kosmosą pakilo James Webb kosminis teleskopas. Bet tai, žinoma, ne vienintelė kosminė naujiena iš praėjusios savaitės. Tarp jų randame Merkurijaus ir Veneros atmosferų teorinę analizę, Plutono paviršiaus struktūrų modeliavimą, planetų-vienišių paiešką […]
Continue reading »
Dulkės namie erzina ir trukdo. Kosmose kartais irgi taip – dulkės užstoja žvaigždžių ir galaktikų šviesą. Iš kitos pusės, dulkės kartais gali būti naudingos, jos padeda formuotis molekulėms, nuo jų prasideda planetų augimas ir taip toliau. Praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Nors kosmosas labai didelis, o visokių objektų ten palyginus ne tiek ir daug, kartais nutinka taip, kad du kūnai ima ir susiduria. Po tokio susidūrimo atsirado Mėnulis, po kito – išnyko dinozaurai, neutroninių žvaigždžių susidūrimai gamina įvairius cheminius elementus ir […]
Continue reading »
Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias […]
Continue reading »
Supernovų sprogimai, jei įvyksta pakankamai arti Saulės, gali paveikti ir Žemės atmosferą – pavyzdžiui, sukurti papildomos radioaktyvios anglies, kurios pėdsakai randami medžiuose net ir po dešimčių tūkstančių metų. Vienas toks sprogimas galimai sukėlė Jaunųjų Driadų epochos atšalimą prieš daugiau nei […]
Continue reading »
Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, atrodo toks įprastas reiškinys, kad nedažnai apie jį ir susimąstome. Dėmesį atkreipiame tik į reikšmingesnius pokyčius – stiprų vėją, dūmus ar kitokią smarvę, pastaruoju metu vis labiau – ir į klimato kaitą dėl augančio anglies dvideginio […]
Continue reading »
Astronomus kitų gamtos mokslų atstovai kartais pašiepia, mat mums visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra metalai. Taip, anglis ir neonas astronomui – metalai, taip pat, kaip ir litis ar geležis. Nepaisant to, būtent šie visi metalai yra labai reikšmingi […]
Continue reading »
Kai Saulė taps raudonąja milžine, Merkurijus ir Venera išgaruos, greičiausiai panašiai nutiks ir Žemei. O kaip gyvens asteroidai? Naujausi skaičiavimai rodo, kad jie turbūt subyrės į dulkes. Bet kol kas dalis asteroidų yra pavojingi – dabar juos aptikti darosi paprasčiau, […]
Continue reading »
Kosmose kupina įdomybių ir vis naujų atrandamų reiškinių bei objektų. Kartais atradimai yra seniai žinomų dalykų paaiškinimai ar nauja interpretacija. Nestovi vietoje ir žmonija – naujos technologijos įgalina Visatą tyrinėti vis geriau. Kaip ir kasmet, kviečiu prisiminti, mano nuomone, įdomiausius […]
Continue reading »
Ledas Encelade turi įdomius lygiagrečius įtrūkimus – jie greičiausiai susidarė palaipsniui, vandeniui veržiantis pro pirmąjį įtrūkimą prie pietinio ašigalio. Marse vandens ledas daug kur yra taip arti paviršiaus, kad jį įmanoma išsikasti kastuvu. Truputį šiltesnėje aplinkoje – egzoplanetų atmosferos – […]
Continue reading »