Generated by All in One SEO v4.9.1, this is an llms.txt file, used by LLMs to index the site.

# Konstanta-42

Atsakymai į kai kuriuos klausimus apie gyvenimą, Visatą ir visa kita. Daugiausiai Visatą

## Sitemaps

- [XML Sitemap](https://www.konstanta.lt/sitemap.xml): Contains all public & indexable URLs for this website.

## Įrašai

- [Kąsnelis Visatos DCCLV: Juostos](https://www.konstanta.lt/2026/07/kasnelis-visatos-dcclv-juostos/) - Anekdotą apie (astro)fiziką, kuris pažįsta tik sferinius objektus vakuume, girdėjome daugelis. Bet mes tiriame ir kitokių formų objektus! Štai praėjusios savaitės naujienose daug juostų ir linijų. Pavyzdžiui, mineralų klodai Jezero krateryje, kurių kryptys atskleidžia kraterio ir apskritai jauno Marso istorijos detales. Arba tektoniniai gūbriai Charone, kurie rodo, jog Plutono palydovas praeityje traukėsi, o jo sukimasis
- [Žvaigždžių metraščiai: cheminiais elementais užrašyta Galaktikos istorija](https://www.konstanta.lt/2026/07/zvaigzdziu-metrasciai-cheminiais-elementais-uzrasyta-galaktikos-istorija/) - Nukreipę siaurą Saulės šviesos pluoštą per prizmę, sukursime vaivorykštę: mėlyni spinduliai pakrypsta stipriau, nei raudoni, todėl baltą šviesą sudarantys įvairūs fotonai išsisklaido. Jei prizmė ir ekranas labai lygūs, pastebėsime, kad vaivorykštė nėra visai tolygi, o perkirsta tamsiomis linijomis, tarsi brūkšninis kodas. Kiekviena linija nurodo tam tikrą cheminį elementą, kurio atomų, esančių arti Saulės paviršiaus, elektronai
- [Iš kur atsirado cheminiai elementai?](https://www.konstanta.lt/2014/05/is-kur-atsirado-cheminiai-elementai/) - [latexpage] Kadaise, antikiniame pasaulyje, žmonės galvojo, kad viskas yra sudaryta iš keturių pirmapradžių elementų – žemės, oro, ugnies ir vandens (dar kartais būdavo pridedamas eteris). Viduramžiais alchemikai tikėjo, kad teisingai sumaišius sierą ir gyvsidabrį, galima gauti bet kokią kitą medžiagą (svarbiausiai, aišku, auksą). Devynioliktame amžiuje pradėjo aiškėti, kad įvairios medžiagos viena nuo kitos gali skirtis
- [Kąsnelis Visatos DCCLIV: Granulės](https://www.konstanta.lt/2026/07/kasnelis-visatos-dccliv-granules/) - [latexpage] Kartais net ir mažytė dalelė – dulkė, granulė ar molekulė – gali atskleisti milžiniškus žinių klodus. Štai mikrometeoritų sferulės parodė, kad netoli Žemės ne per seniausiai subyrėjo kažkoks didelis asteroidas, kurio kol kas nesame aptikę. Specifinės azoto hidrido molekulės, judančios skirtingais greičiais priklausomai nuo to, ar yra jonizuotos, ar ne, pirmą sykį parodė, kaip
- [Visiškas kosmosas: Marso magma ir egzoplanetos magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2026/07/visiskas-kosmosas-marso-magma-ir-egzoplanetos-magnetizmas/) - Žemėje po visa pluta plyti skysta magma, kuri kartais veržiasi iš ugnikalnių. Ji padeda stabilizuoti atmosferą ir kitaip prisideda prie mūsų planetos tinkamumo gyvybei. Dabar, panašu, išsiaiškinta, kad plačiai pasklidusios magmos būta ir po Marso pluta. Egzoplanetos kartais sąveikauja su savo žvaigždėmis magnetiškai. Pasirodo, jos gali netgi sustiprinti savo žvaigždžių aktyvumą. Apie šias naujienas pasakoju
- [Kąsnelis Visatos DCCLIII: Saulės ir žvaigždžių aktyvumai](https://www.konstanta.lt/2026/07/kasnelis-visatos-dccliii-saules-ir-zvaigzdziu-aktyvumai/) - Saulės aktyvumas yra cikliškas – kas 11 metų žvaigždę išberia dėmės, ji ima spjaudytis žybsniais ir plazmos pliūpsniais. Vienas toks ciklo maksimumas praėjo pernai. Dabar žinome, kad jo metu Saulės vėjas iš Žemės aplinkos iššluoja didelę dalį net ir labai energingų kosminių spindulių. Žybsniai ir pliūpsniai paleidžiami iš vainiko, kuris garsus savo karščiu, gerokai viršijančiu
- [Kąsnelis Visatos DCCLII: Gelmės](https://www.konstanta.lt/2026/06/kasnelis-visatos-dcclii-gelmes/) - Kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių, bent jau pasak patarlės. O gilyn į galaktiką galima rasti daug ir vis įdomesnių žvaigždžių bei egzotiškesnių objektų. Štai Paukščių Tako centre, šalia supermasyvios juodosios skylės, galimai egzistuoja ir tarpinė. Ji, arba tiesiog masyvus spiečius, sujaukia jaunų žvaigždžių orbitas apylinkėse. Įdomybių yra ir planetų gelmėse: Marse senovėje turbūt
- [Visiškas kosmosas: Žemės likimas ir Paukščių Tako susiliejimai](https://www.konstanta.lt/2026/06/visiskas-kosmosas-zemes-likimas-ir-pauksciu-tako-susiliejimai/) - Kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos, išsipūs į raudonąją milžinę. Ar ji prarys Žemę? Ilgą laiką buvo manoma, kad taip, bet naujausi skaičiavimai rodo, kad mūsų planeta, nors ir sudegusiu paviršiumi, sugebės pabėgti. Paukščių Takas prieš maždaug 10 milijardų metų patyrė didelį susiliejimą su kita, kiek mažesne galaktika. Bent jau taip manėme pastaruosius 10 metų.
- [Kąsnelis Visatos DCCLI: Rūšiavimas](https://www.konstanta.lt/2026/06/kasnelis-visatos-dccli-rusiavimas/) - Žmonės labai mėgsta viską klasifikuoti – knygas lentynose, gyvūnus Žemėje, galaktikas kosmose… Praeitos savaitės naujienose klasifikacijų irgi randame. Pavyzdžiui, pasiūlymą klasifikuoti nežemiškų civilizacijų zondus, kurie galbūt galėtų atskristi į Saulės sistemą. Arba kosminių spindulių dalelių klasifikavimą pagal masę ir krūvio lyginumą. Taip pat – aktyvaus branduolio leidžiamo vėjo sluoksnius. Kitose naujienose – Žemės likimas mirštant
- [Delfi+ - kur ieškoti ateivių](https://www.konstanta.lt/2026/06/delfi-kur-ieskoti-ateiviu/) - Nežemiška gyvybė Galaktikoje turbūt kur nors egzistuoja, bet kol kas nežinome, kur. Nors ir nežinome, bet tikrai svarstome, kur ji galėtų būti ir kur geriausia ieškoti. Atsakymai į šiuos klausimus nėra tapatūs: galbūt ji slepiasi tokiose vietose, kurių ištirti niekaip nesugebėtume? Tad paieškų taikiniai parenkami remiantis tiek supratimu (ar spėjimu), kur gyvybė galėtų užsimegzti ir
- [Visiškas kosmosas: kosminių audrų stabdymas ir planetos prie aktyvių branduolių](https://www.konstanta.lt/2026/06/visiskas-kosmosas-kosminiu-audru-stabdymas-ir-planetos-prie-aktyviu-branduoliu/) - Kosminės, arba geomagnetinės, audros gali pridaryti įvairių nemalonumų mūsų palydovams ir netgi Žemės paviršiui. Pastaruoju metu visai neblogai galime jas prognozuoti, bet gal pavyktų ir sustabdyti? Pasirodo, technologiškai tai visai įmanoma. Aktyvius galaktikų branduolius dažnai supa stori riestainio formos žiedai, arba torai. Pasirodo, juose susidaro sąlygos, panašios į protoplanetinius diskus, tad ten gali formuotis planetos.
- [Kąsnelis Visatos DCCL: Tamsu ir juoda](https://www.konstanta.lt/2026/06/kasnelis-visatos-dccl-tamsu-ir-juoda/) - Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug pranešimų, susijusių su juodosiomis skylėmis ir tamsiąja medžiaga. Tai jos įkrenta į žvaigždes ir pakeičia šių evoliuciją; tai mirga arba sparčiai auga jaunoje Visatoje; tamsioji medžiaga, ar bent dalis jos, pasirodo, gali būti tarpžvaigždinės kometos. O viena naujiena apjungia jas abi: tamsioji medžiaga gali kauptis aplink juodąsias skyles. Kitose naujienose
- [Kąsnelis Visatos DCCXLIX: Pagreitinimai](https://www.konstanta.lt/2026/06/kasnelis-visatos-dccxlix-pagreitinimai/) - Šviesos greitis – didžiausia ir neįveikiama greičio riba mūsų Visatoje. Bet priartėti prie jos dalelės tikrai stengiasi. Kosminiai spinduliai dažnai pasiekia greičius, nuo maksimaliojo besiskiriančius menka procento dalimi. Dabar, remdamiesi Jupiterio magnetosferos stebėjimais, mokslininkai išvedė sąryšį tarp greitintuvo dydžio ir dalelių įgyjamos energijos. Magnetiniai laukai, beje, egzistuoja ir prie egzoplanetų – to visi tikėjosi, bet
- [Žvaigždžių srautai ir Galaktikos archeologija](https://www.konstanta.lt/2026/06/zvaigzdziu-srautai-ir-galaktikos-archeologija/) - Jei įlašintumėte šiek tiek rašalo į lėtai srūvančią upę, vanduo tamsų rutuliuką greitai ištemptų į juostą. Jos vingiai ir raibuliai gerai parodytų, kaip srūva ir pats vanduo. Panašiai vyksta ir galaktikose: žvaigždžių telkiniai po truputį išsisklaido į pailgas juostas, kurios išsimaišo milžiniškoje erdvėje. Bet tai vyksta taip lėtai, kad juostas, arba žvaigždžių srautus, galime stebėti
- [Kąsnelis Visatos DCCXLVIII: Istorijos atskleidimas](https://www.konstanta.lt/2026/06/kasnelis-visatos-dccxlviii-istorijos-atskleidimas/) - Kosminius procesus paprastai galime stebėti tik kaip momentines nuotraukas, nes jie vyksta per lėtai, kad galėtume sekti eigą realiu laiku. Laimei, kartais ir iš momentinių nuotraukų įmanoma nustatyti praeities scenarijus. Pavyzdžiui, kad didžiąją dalį Merkurijaus krateriuose esančio ledo greičiausiai atnešė vienas kometos smūgis. Arba kad Marso šiaurės pusrutulyje prieš kelis milijardus metų tikrai buvo vandenynas,
- [Visiškas kosmosas: kosminių šiukšlių kritimas ir Visatos struktūrų raida](https://www.konstanta.lt/2026/05/visiskas-kosmosas-kosminiu-siuksliu-kritimas-ir-visatos-strukturu-raida/) - Žemę supa vis daugiau kosminių šiukšlių - baigusių darbą bei sugedusių palydovų ar jų liekanų. Skriejančios žemai po truputį leidžiasi, kol galiausiai sudega atmosferoje. Šiam procesui turi įtakos ir Saulės aktyvumas, o dabar šią įtaką išmatavome labai detaliai. Tai svarbu ir veikiantiems palydovams, kurių orbitas kartais tenka pakeisti, siekiant išvengti priešlaikinio nukritimo. Galaktikos Visatoje pasiskirsčiusios
- [Kąsnelis Visatos DCCXLVII: Subyrėjimai](https://www.konstanta.lt/2026/05/kasnelis-visatos-dccxlvii-subyrejimai/) - Susidūrę kosminiai kūnai dažniausiai subyra, bent jau jeigu yra kieti. Štai dėl palydovų susidūrimų ar kitokių subyrėjimų susiformavo Saturno žiedai, o dabar šis procesas detaliai sumodeliuotas; žiedus, beje, kadaise galėjo turėti ir Žemė. Jaunoje Saulės sistemoje nuolatiniai susidūrimai kartais leisdavo objektams ir sukibti bei padidėti – taip formavosi asteroidai ir planetos, o įvairūs net gana
- [Kąsnelis Visatos DCCXLVI: Pirmykštė Visata](https://www.konstanta.lt/2026/05/kasnelis-visatos-dccxlvi-pirmykste-visata/) - Prieš ketverius metus pradėjęs darbą James Webb teleskopas atskleidė daugybę nematytų įdomybių apie ankstyvąją Visatą. Dabar tokie atradimai pilasi tikrai nebe taip sparčiai, kaip pirmaisiais darbo metais, bet kartais sutampa, kad per vieną savaitę sulaukiame net kelių. Štai ir dabar: tolimiausia galaktika, kurioje dominuoja chaotiškas žvaigždžių judėjimas; bene labiausiai pirmykštės cheminės sudėties galaktika; dvi galaktikos,
- [Visiškas kosmosas: Plutino atmosfera ir mažų žvaigždžių planetos](https://www.konstanta.lt/2026/05/visiskas-kosmosas-plutino-atmosfera-ir-mazu-zvaigzdziu-planetos/) - Už Neptūno Saulės sistemoje prasideda Transneptūninė erdvė, pilna visokiausių mažų ir labai mažų objektų. Iki šiol atmosferą buvome aptikę tik aplink vieną jų - Plutoną. O dabar visai netikėtai paaiškėjo, kad atmosferą turi ir mažytis plutinas - į Plutoną panašią orbitą turintis kūnas. Dažniausiai randamos egzoplanetos yra vadinamieji subneptūnai - už Neptūną mažesnės, bet už
- [Delfi+ - apie Indijos kosmoso programą](https://www.konstanta.lt/2026/05/delfi-apie-indijos-kosmoso-programa/) - Jei tikėsime internetais, Indija yra telefoninių sukčių, skambučių centrų ir prastos higienos šalis. Bet taip pat tai yra viena stipriausių pasaulio ekonomikų, o tai atsispindi ir vis augančiose kosminėse ambicijose. Prieš daugiau nei pusšimtį metų prasidėjusi Indijos kosmoso programa šiuo metu išgyvena tikrą pakilimą - nuo sėkmingų misijų į Marsą ir Mėnulį iki planų ten
- [Kąsnelis Visatos DCCXLV: Megasistemos](https://www.konstanta.lt/2026/05/kasnelis-visatos-dccxlv-megasistemos/) - Kosmose dalykai yra dideli – na, dažniausiai, nors kartais svarbios ir mikroskopinės dulkės ar molekulės. Vieni dalykai didesni už kitus, ir pasitaiko tikrai išskirtinai įspūdingų. Štai aplink Venerą nuolat sukasi visos planetos dydžio oro banga, o dabar paaiškinta jos kilmė. Aukščiausios energijos kosminių spindulių prigimtis irgi galimai paaiškinta – jie turbūt yra itin masyvių cheminių
- [Kąsnelis Visatos DCCXLIV: Egzoplanetiškas](https://www.konstanta.lt/2026/05/kasnelis-visatos-dccxliv-egzoplanetiskas/) - Per tris dešimtmečius nuo pirmųjų atradimų egzoplanetos tapo tokiu įprastu dalyku, kad dažnai nauji pranešimai apie jas tiesiog praslįsta pro akis. Tačiau kartais susikaupia ir daug įdomybių. Štai vis kalbama, kad galima būtų į Kentauro Proksimą nusiųsti mažyčių labai greitų zondų; dabar išnagrinėta, kokių žinių jie galėtų suteikti. Pagerinta planetų tranzitų duomenų analizė davė virš
- [Visiškas kosmosas: ATLAS vanduo ir pirmosios žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2026/05/visiskas-kosmosas-atlas-vanduo-ir-pirmosios-zvaigzdes/) - Kometoje 3I/ATLAS, kaip ir visose, yra vandens. Bet ATLAS vanduo - kitoks, nei Saulės sistemos kometų: jame netikėtai daug sunkiojo vandens, kuriame vieną vandenilio atomą pakeitusi jo sunkesnė atmaina deuteris. Tokie atradimai padeda kaip niekad aiškiai pamatyti skirtumus tarp planetinių sistemų ir jų formavimosi sąlygų. Pačios pirmosios žvaigždės Visatoje formavosi iš dujų, kurias sudarė vandenilis,
- [Kąsnelis Visatos DCCXLIII: Statybos](https://www.konstanta.lt/2026/04/kasnelis-visatos-dccxliii-statybos/) - Kosminius reiškinius ar objektus neretai pavadiname kokių nors kitų dalykų „statybine medžiaga“. Analogija netobula, bet ir ne pati blogiausia – įvairūs virsmai tikrai gali priminti ko nors statymą. Štai Saulės plazmos išsiveržimai „statomi“ iš plazmos gumulų, pakylančių nuo paviršiaus į vainiką, o dabar išsiaiškinome, kaip jie gali išgyventi daug karštesnėje aplinkoje. Kometose išsaugota jų žvaigždžių
- [Kąsnelis Visatos DCCXLII: Banguojantis svyruojantis](https://www.konstanta.lt/2026/04/kasnelis-visatos-dccxlii-banguojantis-svyruojantis/) - Saturno palydove Titane esama ežerų ir upių. Ten teka metanas ir etanas, o ar jis banguoja? Naujas modelis sako, kad taip, ir netgi labai stipriai. Banguoja ir svyruoja ir Saulės vėjas – pasirodo, jį sudaro daugybė įvairaus dydžio bei greičio plazmos gumuliukų. Magnetinės bangos, ar koks nors panašus efektas, greičiausiai kartkartėmis sukelia ir suporuotus žvaigždžių
- [Kąsnelis Visatos DCCXLI: Sugrįžimas nuo Mėnulio](https://www.konstanta.lt/2026/04/kasnelis-visatos-dccxli-sugrizimas-nuo-menulio/) - Kaip ir praeitą savaitę, taip ir šią dėmesys kosmosui pirmiausia sukosi aplink Mėnulį. Tiesiogine to žodžio prasme: Artemis II apskriejo mūsų palydovą, keliavo namo ir sėkmingai grįžo. O kitose naujienose irgi rasime šiek tiek Mėnulio – vertinimų, kaip pildėsi vandens ledo atsargos jame. Taip pat – asteroidų atradimus su Veros Rubin observatorija, magnetizmo įtaką Jupiterio
- [Visiškas kosmosas: Artemis II sugrįžimas, Mėnulio vandens kaupimasis ir Galaktikos halo šildymas](https://www.konstanta.lt/2026/04/visiskas-kosmosas-artemis-ii-sugrizimas-menulio-vandens-kaupimasis-ir-galaktikos-halo-sildymas/) - Prie Mėnulio ašigalių esančių kraterių dugne, kur niekad nepasiekia Saulės spinduliai, esama vandens ledo. Kiek tiksliai - nežinia, bet naujas atradimas leidžia spręsti, kad nemažai. Pasirodo, ledas ten kaupėsi tolygiai bent pusantro milijardo metų. Paukščių Taką supančios aplinkgalaktinės dujos pietinėje Galaktikos pusėje yra karštesnės, nei šiaurinėje. Ne ypatingai stipriai, bet pakankamai, kad būtų pastebima ir
- [Kąsnelis Visatos DCCXL: Antroji Artemidė](https://www.konstanta.lt/2026/04/kasnelis-visatos-dccxl-antroji-artemide/) - Svarbiausią praėjusios savaitės kosminę naujieną jūs žinote ir be mano priminimų. Artemis II misija, gabenanti žmones aplink Mėnulį, pagaliau sėkmingai išskrido. Valio! Kitose naujienose - nemažai Saulės sistemos: Žemę formavusi medžiaga, Saulės magnetinės bangos, kraterių Psichėje strukūra, Saturno magnetinis burbulas ir Tritono bei Neptūno ilgalaikė sąveika. Tolimesnėse naujienose - Magelano debesys šildo Paukščių Tako pakraščius,
- [Visiškas kosmosas: Artemis II, Žemė saugo Mėnulį ir sąveikaujančios rudosios nykštukės](https://www.konstanta.lt/2026/04/visiskas-kosmosas-artemis-ii-zeme-saugo-menuli-ir-saveikaujancios-rudosios-nykstukes/) - Artemis II, po daugybės atidėliojimų, pagaliau išskrido! Pakilimas trečiadienį praėjo turbūt taip sklandžiai, kaip tik galima buvo tikėtis. Ir toliau skrydis vyksta sėkmingai. Tiek Artemis II, tiek kitų žmonių skrydžių ir misijų į Mėnulį planavimo metu svarbu atsižvelgti į žalingą spinduliuotę, kuri kenkia tiek žmonėms, tiek elektronikai. Mėnulis magnetosferos neturi, taigi ir apsaugos reikia ieškoti
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXIX: Srautai](https://www.konstanta.lt/2026/03/kasnelis-visatos-dccxxxix-srautai/) - Nors kosmosą dažnai įsivaizduojame kaip vakuumą, ir jis toks yra lyginant su Žemės atmosfera, iš tiesų ten nėra visai tuščia. Visur kosmose rasime dalelių – dujų ar plazmos, kuri, nors ir ypatingai reta, kelia daugybę įvairiausių įdomiausių reiškinių. Pavyzdžiui, Saulės sistemoje laksto daugybė energingų dalelių, vadinamų Galaktiniais kosminiais spinduliais; tačiau Žemės magnetinis laukas jas nukreipia
- [Delfi+ krentame į juodąją skylę](https://www.konstanta.lt/2026/03/delfi-krentame-i-juodaja-skyle/) - Kas nutiktų, krentant į juodąją skylę? Priklauso nuo to, kokia ji. O kur apskritai jų rasti ir kokios jos būna? Ir ką tokia hipotetinė kelionė gali mums papasakoti apie šiuolaikinės fizikos ribas? Apie tokius egzotiškus klausimus rašau naujame tekste Delfi+ (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXVIII: Sudėtingesnės sąveikos](https://www.konstanta.lt/2026/03/kasnelis-visatos-dccxxxviii-sudetingesnes-saveikos/) - Apie tai, kad astrofizikai viską traktuoja kaip sferines karves vakuume, anekdotų netrūksta. Bet tokiam požiūriui dažnai yra priežastis: realios sistemos yra ypatingai komplikuotos, tad norint jas suprasti geriausia pradėti nuo idealizuoto atvejo analizės. Visgi ją atlikus, reikia eiti tolyn: pridėję sudėtingesnių efektų, kartais galime rasti sprendimus problemoms, kurios iki tol atrodė neįveikiamos. Štai pavyzdžiui virš
- [Visiškas kosmosas: žaibas Marse ir Saulės migracija](https://www.konstanta.lt/2026/03/visiskas-kosmosas-zaibas-marse-ir-saules-migracija/) - Žemėje žaibuoja. Taip pat ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Pasirodo, žaibuoja ir Marse, bet matyt nedažnai. Tačiau NASA zondas MAVEN per dešimt metų aptiko bent vieną švilpynės bangą – specifinį radijo bangų signalą, kuris būdingas būtent žaibams. Saulė gimė arčiau Paukščių Tako centro, nei yra dabar. Atmigruoti į dabartinį atstumą šiandieninėje Galaktikoje jai būtų sudėtinga,
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXVII: Plėtimasis](https://www.konstanta.lt/2026/03/kasnelis-visatos-dccxxxvii-pletimasis/) - Nors iš pirmo žvilgsnio dangus atrodo amžinas ir nekintantis, viskas jame iš tiesų juda. Tik dažniausiai tą daro daug lėčiau, nei mes galėtume pastebėti. Bet kartais būna ir kitaip: štai per keletą pastarųjų metų vienoje nelabai tolimoje planetinėje sistemoje išsiplėtė debesis, greičiausiai atsiradęs dėl dviejų planetų susidūrimo. Žvaigždės Galaktikoje irgi, galima sakyti, plečiasi: Saulė susiformavo
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXVI: Senovė](https://www.konstanta.lt/2026/03/kasnelis-visatos-dccxxxvi-senove/) - Astronomijoje, kur šimtas milijonų metų gali būti „labai nedaug“, senovė paprastai reiškia bent milijardų metų praeitį. Praeitos savaitės naujienose pranešimų apie tokius laikus randame bent keturias. Asteroido Ryugu mėginiai atskleidžia informaciją apie Saulės sistemos jaunystę – 4,5 milijardo metų praeitį. Specifinių kintančiųjų žvaigždžių analizė parodo Paukščių Tako formavimosi pradžią prieš daugiau nei 10 milijardų metų.
- [Visiškas kosmosas: Mėnulio magnetizmas ir kvazaro slopinama žvaigždėdara](https://www.konstanta.lt/2026/03/visiskas-kosmosas-menulio-magnetizmas-ir-kvazaro-slopinama-zvaigzdedara/) - Mėnulis šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet jaunystėje turėjo. Galbūt. Iki šiol įvairūs požymiai davė dvi nesutampančias išvadas: vieną, jog magnetinis laukas buvo labai silpnas, kitą – kad jis galėjo būti netgi stipresnis, nei Žemės. Dabar paaiškėjo, kad greičiausiai buvo ir taip, ir taip, tiesiog skirtingu metu. Kvazarai – ypatingai ryškūs aktyvūs galaktikų branduoliai –
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXV: Magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2026/03/kasnelis-visatos-dccxxxv-magnetizmas/) - Magnetiniai laukai kosmose yra visur – tarpžvaigždinėje erdvėje, planetų sistemose, jų turi žvaigždės, planetos ir netgi kai kurie palydovai. Štai Ganimedas turi nuosavą magnetinį lauką, o jo pašvaistės, pasirodo, gana panašios į Žemės. Net ir Mėnulis kadaise turėjo magnetinį lauką, o dabar išsiaiškinome, jog retkarčiais jis tapdavo net stipresnis, nei Žemės, bet neilgiems laikotarpiams. Saulės
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXIV: Sniegas ir vanduo](https://www.konstanta.lt/2026/02/kasnelis-visatos-dccxxxiv-sniegas-ir-vanduo/) - Atodrėkio ir stipraus sniego šią žiemą mums netrūko. Vandens ir sniego arba ledo pilna ir kosmose, o reiškiniai įdomūs tuo, kad gali būti susiję su gyvybe, tad ir naujienų netrūksta. Štai Marsas senovėje beveik neabejotinai buvo šiltas ir jame lijo lietūs – tą rodo Jezero kraterio uolienų mineralinė sandara. O ir dabar ten greičiausiai yra
- [Žvaigždžių aglomeracijos – kamuoliniai spiečiai](https://www.konstanta.lt/2026/02/zvaigzdziu-aglomeracijos-kamuoliniai-spieciai/) - Tamsią giedrą naktį be Mėnulio, toli nuo miesto šviesų, stovint plyname lauke ir pažvelgus į dangų, akys gali apraibti nuo žvaigždžių gausybės. Pažįstamus žvaigždynų kontūrus užpildo galybės blausesnių švieselių, kol atrodo, kad jų ten yra nesuskaičiuojama daugybė. Bet net ir akyliausias žmogus vienu metu galėtų pamatyti tik apie tris tūkstančius žvaigždžių (dar tris tūkstančius slepia
- [Visiškas kosmosas: metabolizmas mikrogravitacijoje ir pranykusi žvaigždė](https://www.konstanta.lt/2026/02/visiskas-kosmosas-metabolizmas-mikrogravitacijoje-ir-pranykusi-zvaigzde/) - Mikrogravitacija gyvus organizmus paveikia įvairiai. Štai bakterijos, pasirodo, prasčiau pasisavina medžiagas iš aplinkos, o tai aktualu bandymams jas panaudoti kosmoso pramonėje. Masyvios žvaigždės, baigdamos gyvenimus, sprogsta supernovomis. Dažniausiai, bet ne visada: astronomai aptiko gana aiškų atvejį, kai žvaigždė kolapsavo tiesiogiai į juodąją skylę. Apie šias naujienas pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Delfi+ - apie kosmoso poveikį žmonėms](https://www.konstanta.lt/2026/02/delfi-apie-kosmoso-poveiki-zmonems/) - Kosmosas – nedraugiška vieta žmogaus organizmui. Mikrogravitacija, stipri žalinga spinduliuotė, uždara erdvė, poreikis ja dalintis su misijos kolegomis... Visi šie veiksniai įvairiais būdais, tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai, kelia astronautams stresą. Ką žinome apie šį poveikį ir būdus jį kompensuoti? Kokių problemų galėtų kilti daug ilgesnės misijos – skrydžio į Marsą – metu? Apie tai rašau
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXIII: Prasiveržimai](https://www.konstanta.lt/2026/02/kasnelis-visatos-dccxxxiii-prasiverzimai/) - Kiekvienas paviršius ar apvalkalas kosmose slepia ką nors įdomaus, o išsiveržimai padeda tai pamatyti. Štai kad ir Venera bei Marsas, kur bent jau netolimoje praeityje vyko ugnikalnių išsiveržimai. Veneroje radome dar vieną jų įrodymą – lavos tunelį, o Marse – užuominų, jog net ir palyginus neseniai skysta magma ten buvo pasiskirsčiusi įvairiuose rezervuaruose su skirtinga
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXII: Audros](https://www.konstanta.lt/2026/02/kasnelis-visatos-dccxxxii-audros/) - Sakydami „kosminiai orai“, dažniausiai turime omenyje Saulės vėjo ir žybsnių poveikį erdvei aplink Žemę. Visgi orų analogai, arba tikri orai, veikia ir kitose vietose bei kituose masteliuose. Štai Marse vyksta dulkių audros, kurios kartais uždengia didžiąją planetos dalį, o dabar išsiaiškinome, kad net ir mažesnės lokalios audros reikšmingai paveikia vandens garų judėjimą planetoje. Audros masyvios
- [Visiškas kosmosas: kepti asteroidai ir tamsiosios materijos blynas](https://www.konstanta.lt/2026/02/visiskas-kosmosas-kepti-asteroidai-ir-tamsiosios-materijos-blynas/) - Dauguma asteroidų skrajoja žiede tarp Marso ir Jupiterio. Bet jų esama ir arčiau, pavyzdžiui netoli Žemės orbitos. Dar labiau artėjant prie Saulės, kirtus tam tikrą ribą, jie praktiškai pranyksta. Dabar išsiaiškinome, kodėl: Saulės šviesa juos tiesiog iškepa. Tamsiosios materijos halai gaubia galaktikas ir jų grupes. Ilgą laiką atrodė, kad Vietinė galaktikų grupė, kurią sudaro Paukščių
- [Kąsnelis Visatos DCCXXXI: Dujų kelionė](https://www.konstanta.lt/2026/02/kasnelis-visatos-dccxxxi-duju-kelione/) - Dujos kosmose duoda pradžią žvaigždėms ir planetoms. Dujų nelikus, sustoja ir žvaigždėdara, o joms prisikaupus, žvaigždžių formavimasis gali išsiskleisti žybsniais ir pliūpsniais. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų, kokiais būdais galaktikose prasideda žvaigždėdaros žybsniai, magnetinius greitkelius, padedančius dujoms pabėgti lauk iš galaktikos, ir dujų apvalkalo, kurį žvaigždė nusimetė prieš pat sprogimą, analizę. Kitose naujienose – vanduo
- [Planetos-vienišės](https://www.konstanta.lt/2026/01/planetos-vienises/) - Kas yra planeta? Šis klausimas prieš du dešimtmečius pritraukė nemažos visuomenės dalies dėmesį, kai Tarptautinė astronomų sąjunga pakeitė apibrėžimą ir taip išbraukė Plutoną iš Saulės sistemos planetų sąrašo. Pagal naująjį apibrėžimą, „planeta“ yra kūnas, skriejantis orbita tiesiai aplink Saulę (taigi, ne palydovas), pakankamai didelis, kad būtų apvalus (taip atmetami asteroidai) ir kad išvalytų savo orbitos
- [Delfi+ - apie kosminių misijų gyvenimą](https://www.konstanta.lt/2026/01/delfi-apie-kosminiu-misiju-gyvenima/) - Kosminės misijos, ar tai būtų teleskopai, ar planetiniai zondai, dažniausiai gyvena daug ilgiau, nei apie jas kalba žiniasklaida. Prieš misijos paleidimą eina ilgas siūlymų, tobulinimų, gamybos ir bandymų procesas, o po oficialios misijos pabaigos - gausybės surinktų duomenų palikimo analizė. Apie šį procesą, su pavyzdžiais iš Cassini, Opportunity, Curiosity, Hubble, James Webb ir kitų misijų
- [Visiškas kosmosas: vanduo prie Jupiterio ir kosminių sprogimų aidai](https://www.konstanta.lt/2026/01/visiskas-kosmosas-vanduo-prie-jupiterio-ir-kosminiu-sprogimu-aidai/) - Jupiterio palydovas Ijo padengtas sieros junginiais, kuriuos išmeta daugybė aktyvių ugnikalnių. Kiek toliau skriejančią Europą dengia stora ledo pluta, o po ja - vandenynas. Kodėl jie taip skiriasi? Nauji modeliai rodo, kad skirtumai tarp Ijo ir Europos (taip pat ir Ganimedo bei Kalistos) turėjo egzistuoti nuo pat jų susiformavimo. Paukščių Tako centrinė supermasyvi juodoji skylė,
- [Kąsnelis Visatos DCCXXX: Keturiolika metų Visatos naujienų](https://www.konstanta.lt/2026/01/kasnelis-visatos-dccxxx-keturiolika-metu-visatos-naujienu/) - Taip, pavadinimą jūs perskaitėte teisingai. Visatos kąsnelius pradėjau rašyti prieš 14 metų, 2012-ųjų sausį. Nuo tada praėjo 731 savaitė, o Kąsnelį šiandien pateikiu 730-ąjį, kitaip tariant, per visus šiuos metus praleidau vos vieną savaitę. Beveik gyvai pristačiau jums ne tik Perseverance, bet ir Curiosity misijos pradžią, New Horizons praskridimą pro Plutoną ir pro Arrokothą, Opportunity
- [Kąsnelis Visatos DCCXXIX: Išmetimai](https://www.konstanta.lt/2026/01/kasnelis-visatos-dccxxix-ismetimai/) - Daugelis astronominių reiškinių yra paremti balansu tarp medžiagos kritimo ir išmetimo. Kritimą, arba akreciją, lemia gravitacija, o štai išmetimas galimas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti tiesiog smūgio padarinys – štai Mėnulį tolimoje praeityje sumušęs asteroidas, palikęs Pietų poliaus-Aitkeno kraterį-baseiną, išgarino tolimosios palydovo pusės kalį. Juodosios skylės dvinarėse sistemose išmetinėja medžiagą dviem būdais – čiurkšlėmis
- [2025 m. kosmosų apžvalga video formatu](https://www.konstanta.lt/2026/01/2025-m-kosmosu-apzvalga-video-formatu/) - Neseniai su Mokslo Sriuba apžvelgiau svarbiausius ir įdomiausius (mano nuomone) kosmoso atradimus bei įvykius, nutikusius pernai. Kviečiu pasižiūrėti: Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCCXXVIII: Žvaigždžių aplinkos](https://www.konstanta.lt/2026/01/kasnelis-visatos-dccxxviii-zvaigzdziu-aplinkos/) - Žvaigždės yra plazmos rutuliai, bet plazma su jų paviršiumi toli gražu nesibaigia. Atmosfera ir žvaigždės vėjas – irgi plazmos struktūros, kuriose vyksta įvairūs magnetiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, Saulės žybsniai: praeitą savaitę pranešta apie identifikuotą gama spinduliuotės šaltinį juose. Kitame tyrime parodoma, kad Saulės žybsnių ryšys su dėmėmis kitoms žvaigždėms nebūdingas. O štai prie mažų jaunų žvaigždžių
- [Visiškas kosmosas: planeta - vienišė ir aktyvios galaktikos vėjas](https://www.konstanta.lt/2026/01/visiskas-kosmosas-planeta-vienise-ir-aktyvios-galaktikos-vejas/) - Kai kurios planetos kosmose skrajoja be žvaigždžių. Tokias vienišes aptikti labai sudėtinga, o aptikus dar sunkiau yra nustatyti jų masę. Dabar, laimingo atsitiktinumo dėka, tai pavyko. Aktyvūs galaktikų branduoliai - struktūros galaktikų centruose, atsirandančios į supermasyvią juodąją skylę krentant dujoms - kartais paleidžia vėjus. Taip pat kartais juose įvyksta žybsniai. Dabar pirmą kartą pastebėtas ryšys
- [Kąsnelis Visatos DCCXXVII: Metų pradžia](https://www.konstanta.lt/2026/01/kasnelis-visatos-dccxxvii-metu-pradzia/) - Kalėdų laikotarpis dažniausiai nepasižymi gausiomis naujienomis; ši metų sandūra – ne išimtis. Turime keletą pranešimų apie egzoplanetas ir jų atmosferas, vieną įdomybę apie labai detalią prožvaigždės čiurkšlės struktūrų analizę ir apie planetą-vienišę, aptiktą gravitacinio lęšiavimo metodu. Taip pat, žinoma, verta pažvelgti į tai, kas mūsų laukia per šiuos metus – tiek astronominius reiškinius, tiek kosminius
- [Kąsnelis Visatos DCCXXVI: Kalėdinis](https://www.konstanta.lt/2025/12/kasnelis-visatos-dccxxvi-kaledinis/) - Su šv. Kūčiomis ir Kalėdomis! Nors didžioji pasaulio dalis praeitą savaitę gyveno šventiniu ritmu, mokslinių atradimų irgi buvo. Tarp jų – organinių junginių paieška Encelado geizerių vandenyje, dar vienas egzokometų susidūrimo pėdsakas, įrodymai apie hierarchinę žvaigždėdarą, galaktikų skersių įtakos žvaigždėdarai analizė bei aktyvaus branduolio vėjo paleidimas po žybsnio. Gero skaitymo ir laimingų Naujųjų metų! ***
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2025 metų apžvalga, IV dalis – užgalaktinė](https://www.konstanta.lt/2026/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2025-metu-apzvalga-iv-dalis-uzgalaktine/) - Šiuo įrašu baigiu tradicinę praėjusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje, trečioje – apie Paukščių Taką ir palydovines galaktikas. Paskutinėje dalyje greitai perbėgsime per tolimesnius atradimus, nuo Andromedos palydovų iki regimosios Visatos pakraščių, įskaitant naujus James Webb atrastus rekordininkus, žvaigždžių kritimą į juodąsias
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2025 metų apžvalga, III dalis – Paukščių Takas ir apylinkės](https://www.konstanta.lt/2026/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2025-metu-apzvalga-iii-dalis-pauksciu-takas-ir-apylinkes/) - Tęsiu tradicinę jau pasibaigusių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, antroje – apie atradimus Saulės sistemoje. Trečias žingsnis – mūsų Galaktika, Paukščių Takas, ir artimiausios apylinkės. Čia – protoplanetiniai diskai ir mirštančios egzoplanetos, žybsinčios žvaigždės ir tamsioji materija, ir netgi plėšoma palydovinė galaktika. *** Protoplanetinių diskų neaiškumai. Daugybė astronominių
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2025 metų apžvalga, II dalis – Saulės sistema](https://www.konstanta.lt/2025/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2025-metu-apzvalga-ii-dalis-saules-sistema/) - Tęsiu tradicinę besibaigiančių metų apžvalgą. Pirmoje dalyje rašiau apie kosminius skrydžius ir kitas naujas technologijas, o dabar atėjo metas pasižiūrėti, ką įdomiausio radome Saulės sistemoje. Čia bus ir (neįvykusi) apokalipsė, ir lietus Saulėje, ir (galbūt netyčia) gyvybės pėdsakai Marse, ir vis dar žiniasklaidoje gausiai linksniuojamas tarpžvaigždinis svečias. ***Neįvykusi apokalipsė. Dar 2024 m. gruodį aptiktas artimas
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2025 metų apžvalga, I dalis – kosminiai skrydžiai ir technologijos](https://www.konstanta.lt/2025/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2025-metu-apzvalga-i-dalis-kosminiai-skrydziai-ir-technologijos/) - Tradiciškai kiekvienus metus užbaigiu apžvelgdamas svarbiausius, mano galva, kosmoso įvykius. Kadangi atrinkti tris, penkis ar net dešimt – labai sudėtinga, leidžiu sau jų prisiminti kiek daugiau. Seniau rinkdavau po 10 naujienų iš kiekvieno mėnesio, bet pernai truputį apimtį sumažinau ir sudalinau naujienas į keturias grupes: kosminių skrydžių, Saulės sistemos tyrimų, Paukščių Tako ir artimiausių apylinkių
- [Kąsnelis Visatos DCCXVIII: Masteliai ir hierarchiškumas](https://www.konstanta.lt/2025/11/kasnelis-visatos-dccxviii-masteliai-ir-hierarchiskumas/) - Kosmose daugelis sistemų yra hierarchinės: objektai jungiasi į grupes, šios - į didesnes grupes, ir taip toliau dar bent keletą žingsnių. Tą matome tiek palyginus smulkiu masteliu - daugianarėse žvaigždėse, tiek pačiu didžiausiu - megaparsekų dydžio, galaktikas apimančiose, struktūrose. Štai juodosios skylės dvinarėse sistemose kartais gali būti trinarių sistemų palikimas, kur viena pora susijungė anksčiau.
- [Visiškas kosmosas: Saturno žiedų halas ir mažų galaktikų juodosios skylės](https://www.konstanta.lt/2025/12/visiskas-kosmosas-saturno-ziedu-halas-ir-mazu-galaktiku-juodosios-skyles/) - Saturno žiedai - ypatingai ploni: vos kilometro storio, nors skersmuo siekia šimtus tūkstančių. Bet, pasirodo, žiedų dalelės kartais nutolsta labai toli nuo žiedų plokštumos ir sudaro halą aplink visą planetą. Supermasyvios juodosios skylės randamos visų didelių galaktikų centruose. O kaip mažesnėse? Naujas išsamus tyrimas parodė, kad Didžiojo Magelano debesies dydžio galaktikose jų pasitaiko tik maždaug
- [Delfi+ - apie mistiką ir kosmosą](https://www.konstanta.lt/2025/12/delfi-apie-mistika-ir-kosmosa/) - Vidury dienos užtemstanti Saulė, krauju nusidažantis Mėnulis, sužimbanti nauja žvaigždė ar nakties danguje pasirodanti uodeguota viešnia... Nekintantis ir stabilus dangus virš mūsų galvų kartais pasidabina kokia nors keistenybe. Nenuostabu, kad senovės žmonės visus šiuos pokyčius interpretuodavo kaip pranašiškus ženklus. Apie juos rašau Delfi+ skaitytojams (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Būsimos akys kosmose](https://www.konstanta.lt/2025/12/busimos-akys-kosmose/) - Astronomijos istorijoje galima išskirti keletą revoliucijų, kurios visiškai pakeitė šio mokslo pobūdį, gaunamų rezultatų apimtį ir tikslumą, ir prognozių kokybę. Pirmoji – teleskopo išradimas ir pritaikymas kosmoso stebėjimams XVII a. pradžioje. Antroji – spektrografų bei fotografijos išradimas ir šių prietaisų sujungimas su teleskopais XIX a. antroje pusėje. Trečioji – kosminiai teleskopai. Žemės atmosfera praleidžia tik
- [Kąsnelis Visatos DCCXXV: Pasklidusios dujos](https://www.konstanta.lt/2025/12/kasnelis-visatos-dccxxv-pasklidusios-dujos/) - Didžioji dalis įprastos, arba „barioninės“, medžiagos Visatoje yra dujos: tarpgalaktinės, tarpžvaigždinės, planetų atmosferos ir kita. Praėjusios savaitės naujienose randame visų šių rūšių dujų analizės. Štai Urano ir Neptūno sandarą, pasirodo, galima paaiškinti ne vien ledo planetos struktūra, bet ir uoline. O uolinės egzoplanetos, mažesnės už Neptūną, greičiausiai dažnai yra magmos pasauliai, kurių paviršiuje plytintys išsilydžiusių
- [Kąsnelis Visatos DCCXXIV: Daugialypiškumas](https://www.konstanta.lt/2025/12/kasnelis-visatos-dccxxiv-daugialypiskumas/) - Bandydami suprasti bet kokį reiškinį, mokslininkai dažnai remiasi principu, kuris vadinamas Okamo skustuvu. Pagal jį, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kuriam reikia mažiausiai prielaidų. Bet kartais vieno paaiškinimo nepakanka. Būna, kad stebimas procesas iš tiesų yra kelių fizikinių reiškinių pasekmė. Pavyzdžiui, įvairios plazmos struktūros Saulės vainike atsiranda dėl magnetinių linijų persijungimo, bet tie persijungimai gali
- [Visiškas kosmosas: Marso žaibai ir žvaigždžių paauglystė](https://www.konstanta.lt/2025/12/visiskas-kosmosas-marso-zaibai-ir-zvaigzdziu-paauglyste/) - Marse, pasirodo, žaibuoja. Tai buvo prognozuojama seniai, bet pagaliau turime tvirtų įrodymų. Žvaigždės formuojasi iš dujų debesų ir kurį laiką auga rydamos medžiagą iš aplinkinio dujų-dulkių disko. Pasirodo, pasiekusios "paauglystę" jos ima medžiagą ryti efektyviau, nei tą darė pačioje jaunystėje. Apie šias naujienas pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Delfi+ - apie ateivius](https://www.konstanta.lt/2025/12/delfi-apie-ateivius/) - Pagaliau atėjo ta diena, kai plačiajai visuomenei papasakojau apie tai, ką nuo mūsų slepia NASA... Na, ne visai :) Bet apie tai, kaip bandoma ieškoti nežemiškos protingos gyvybės, rašyti visada smagu. Žinoma, paliečiau ir 3I/ATLAS bei galimybę rasti zondų Saulės sistemoje, ir radijo signalus bei komunikacijos šansus. Skaitykite čia (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Observatorijos Mėnulyje](https://www.konstanta.lt/2025/12/observatorijos-menulyje/) - 1972 metų balandį Mėnulyje lankėsi penktoji pilotuojama misija – Apollo 16. Greta kitų uždavinių, tokių kaip pirmieji Mėnulio aukštumų žvalgymai, gausios palydovo paviršiaus nuotraukos iš orbitos ir įvairių uolienų mėginių pargabenimas, misijos metu astronautai įrengė ir panaudojo Tolimojo ultravioleto kamerą/spektrografą. Tai buvo pirmas kartas, kai astronominiai teleskopiniai stebėjimai atlikti iš kito dangaus kūno paviršiaus, nei
- [Kąsnelis Visatos DCCXXIII: Vanduo](https://www.konstanta.lt/2025/12/kasnelis-visatos-dccxxiii-vanduo/) - Viena dažniausių kosmose randamų molekulių Kąsnelio tema irgi tampa neretai. Nieko keisto: vandens paieškos glaudžiai susijusios su gyvybės paieškomis, o nežemiškos gyvybės atradimas būtų turbūt didžiausia mokslo naujiena per pastarąjį šimtmetį, jei ne apskritai. Praeitos savaitės naujienose vandens randame kometoje 3I/ATLAS, kurios kriovulkanizmas rodo joje esant daug metalų; taip pat Marse, kur mokslininkai sukatalogavo didelius
- [Kąsnelis Visatos DCCXXII: Lipnumas](https://www.konstanta.lt/2025/12/kasnelis-visatos-dccxxii-lipnumas/) - Svarbiausia jėga Visatoje yra gravitacija. Bet kitos irgi neatsilieka. Viena iš tokių – elektromagnetizmas, o vienas pastarojo pasireiškimų – įvairių objektų lipnumas ar kibumas. Štai Mėnulio regolitas tolimojoje pusėje, pasirodo, yra daug kibesnis, nei artimojoje. O uolinių planetų plutos ir mantijos sukimba skirtingai ir tai lemia skirtingą planetų tektoniką. Molekulės kimba prie dulkių tarpžvaigždinėje erdvėje
- [Konstantos pilnametystė](https://www.konstanta.lt/2025/12/konstantos-pilnametyste/) - Jei Konstanta-42 būtų žmogus, nuo šiandien galėtų balsuoti rinkimuose ir gauti vairuotojo pažymėjimą. Tiesa, alkoholio vartojimo dar reikėtų palaukti porą metų :) Taip, jau 18 metų praėjo nuo to gūdaus žiemos vakaro ar ryto, kai pradėjome šį projektą. Taip, daugiskaita, nes pradžioje prie jo, bent jau teoriškai, stovėjome keturi fizikos studentai, bet gana greitai likau
- [Visiškas kosmosas: Marso smegduobės ir hipergreitosios žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2025/11/visiskas-kosmosas-marso-smegduobes-ir-hipergreitosios-zvaigzdes/) - Marse matome daug duobių, kurios galimai atsiveria į didžiules popaviršines ertmes ir tunelius. Dauguma jų greičiausiai yra lavos tunelių angos, bet kai kurios gali būti vandens išgraužtos smegduobės. Hipergreitosios žvaigždės lekia taip greitai, kad gali pabėgti iš savo galaktikos. Kai kurios tokios žvaigždės, esančios Paukščių Take, greičiausiai atlėkė iš kaimyninio Didžiojo Magelano debesies. Dar kelių
- [Kaip tamsu Saulės sistemoje](https://www.konstanta.lt/2025/11/kaip-tamsu-saules-sistemoje/) - Įsivaizduokite, kad jums suteikta fantastinė galimybė pakeliauti po Saulės sistemą – nusikelti į bet kurį jos tašką su tobulu skafandru, kuris užtikrina, kad nemirsite nei vakuume, nei Saulės paviršiuje, nei dujinių planetų gelmėse. Ką norėtumėte pamatyti tokioje kelionėje? Sąrašas greičiausiai būtų ilgas – nuo palyginus artimų ir gerai žinomų vietų Mėnulyje ir Marse, iki Saulės
- [Kąsnelis Visatos DCCXXI: Trajektorijos](https://www.konstanta.lt/2025/11/kasnelis-visatos-dccxxi-trajektorijos/) - Nors kosmosas iš pirmo žvilgsnio atrodo statiškas, viskas jame juda – kai kurie objektai pakankamai greitai, kad galėtume matyti, kiti – daug lėčiau, nei trunka ne tik žmogaus, bet ir visos žmonijos gyvenimas. Aiškindamiesi apie judėjimą, galime sužinoti ir daug detalių apie mūsų ar visos Visatos istoriją. Štai Tėja – planeta, kadaise atsitrenkusi į Žemę
- [Kąsnelis Visatos DCCXX: Naujos technologijos](https://www.konstanta.lt/2025/11/kasnelis-visatos-dccxx-naujos-technologijos/) - Visata yra neaprėpiamai didžiulė, o jos paslaptys – tolimos ir sudėtingos. Tad nors aiškinamės jas tūkstančius metų (ar bent jau 400, jei astronomijos pradžia laikysime teleskopo išradimą), nežinomybių lieka apstu. Praskleisti paslaptis dažnai padeda naujos technologijos – tiek prietaisai stebėjimams, tiek algoritmai duomenų apdorojimui. Štai praeitą savaitę Marso link išskrido nauja misija – pora mažų
- [Visiškas kosmosas: kaip planetos pasigamina vandenį ir labiausiai pirmykštė galaktika](https://www.konstanta.lt/2025/11/visiskas-kosmosas-kaip-planetos-pasigamina-vandeni-ir-labiausiai-pirmykste-galaktika/) - Uolinėse planetose kartais būna vandens. Žemė - geriausiai žinomas pavyzdys, bet kai kurios egzoplanetos vandens turi daug daugiau. Iš kur jis ten atsirado? Vien kometų ir asteroidų smūgių nepakanka. Dabar mokslininkai eksperimentiškai įrodė, kad vanduo galėjo susidaryti sąveikaujant planetos magmos okeanui ir vandenilio atmosferai. Pirmosios žvaigždės Visatoje buvo sudarytos vien iš vandenilio, helio ir truputėlio
- [Kąsnelis Visatos DCCXIX: Modeliai ir eksperimentai](https://www.konstanta.lt/2025/11/kasnelis-visatos-dccxix-modeliai-ir-eksperimentai/) - Daugumos astronomų tyrinėjamų sistemų neįmanoma sutalpinti į laboratorijas, tad eksperimentus mums pakeičia kompiuteriniai modeliai. O jie gali parodyti labai daug įdomių dalykų, pavyzdžiui kad Veneros paviršiuje vėjai kartais pučia įkalnėn, o kartais – nuokalnėn, ir taip palaiko maždaug vienodą temperatūrą dieną ir naktį. Arba kad daugelio sub-Neptūnų paviršiai, nors ir labai karšti, nebūtinai yra padengti
- [Skrydžiai Saulės sistemoje](https://www.konstanta.lt/2025/11/skrydziai-saules-sistemoje/) - Žmonijos sukurti tyrimų zondai jau aplankė visas Saulės sistemos planetas, nuo Merkurijaus iki Neptūno, ir gausybę mažesnių kūnų – palydovus, asteroidus, kometas, nykštukines planetas. Keli zondai – Voyager 1 ir 2, greičiausiai ir Pioneer 10 ir 11 – jau netgi paliko Saulės sistemą. Šios kelionės įprastai trunka ilgai: Cassini iki Saturno keliavo septynerius metus, New
- [Delfi+ - apie žvaigždžių sandaros išsiaiškinimą](https://www.konstanta.lt/2025/11/delfi-apie-zvaigzdziu-sandaros-issiaiskinima/) - Šiemet sukanka šimtas metų, kai Cecilia Payne Harvardo universitete apgynė daktaro disertaciją, kurioje įrodė, jog visos žvaigždės turi praktiškai vienodą cheminę sudėtį, kurioje dominuoja vandenilis ir helis, o kitų elementų yra ne daugiau nei keli procentai. Iki šio atradimo astronomija žengė ilgai: pirmieji žingsniai padaryti maždaug prieš du šimtus metų. Apie šią šimtmetį trukusią istoriją
- [Ar kosmosas labai aukštai? Ne, kosmosas yra labai greitai!](https://www.konstanta.lt/2025/10/ar-kosmosas-labai-aukstai-ne-kosmosas-yra-labai-greitai/) - Kosmosas yra didžiulis. Kaip rašė nemirtingasis Douglasas Adamsas, jums gali atrodyti toli nueiti iki vaistinės gatvės gale, bet palyginus su kosmosu, tai visiškas menkniekis. Žinant šitai, gali atrodyti logiška išvada, kad viskas kosmose yra labai toli. Bet tai nėra tiesa. Iš tikro kosmoso riba tėra 100 kilometrų aukštyje. Vadinamąją Karmano liniją nuo Žemės paviršiaus skiria
- [Visiškas kosmosas: bangos Saulėje ir juodoji skylė žvaigždėje](https://www.konstanta.lt/2025/11/visiskas-kosmosas-bangos-sauleje-ir-juodoji-skyle-zvaigzdeje/) - Saulės vainike plinta įvairiausios magnetinės bangos. Jos greičiausiai atsakingos už vainiko kaitinimą ir paaiškina, kodėl vainikas yra keliasdešimt kartų karštesnis už Saulės paviršių. Dabar pirmą kartą atrastos smulkios bangos, vadinamos torsioninėmis, kurios greičiausiai sukelia didžiąją dalį šio kaitinimo. Juodosios skylės ryja medžiagą, kuri priartėja per arti. O jei juodoji skylė įkrenta į žvaigždę? Toks labai
- [Kąsnelis Visatos DCCXVII: Senovė](https://www.konstanta.lt/2025/10/kasnelis-visatos-dccxvii-senove/) - Astronomams „senovė“ dažniausiai reiškia milijardus ar bent milijonus metų, nes naujesnė praeitis dažniausiai nelabai skiriasi nuo dabarties. Laimei, turime būdų pasiekti tuos laikus – tyrinėdami mineralus arba stebėdami labai tolimus objektus, kurių šviesa iki mūsų keliaudama užtrunka. Štai mineralų tyrimai atskleidė, jog Žemės mantijoje egzistuoja uolienų, nepakitusių nuo laikų dar prieš Mėnulio susiformavimą. O Mėnulyje
- [Kąsnelis Visatos DCCXVI: Šaltis ir karštis](https://www.konstanta.lt/2025/10/kasnelis-visatos-dccxvi-saltis-ir-karstis/) - Ledas ir ugnis – stichijos, kurias žmonės vertino nuo priešistorinių laikų. Šiais laikais ledas gali padėti ir nežemiškos gyvybės paieškoms, ir žmonių kelionėse į kosmosą. Praeitos savaitės naujienose turime du pranešimus apie ledą Marse: vandens ledo formavimąsi vidurinėse platumose senovėje ir anglies dvideginio ledo graužiamus griovius kopų šlaituose šiandien. Dar egzotiškesnis ledas randamas Saturno palydove
- [Visiškas kosmosas: Asteroidų žiedo nykimas ir jaunos žvaigždės magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2025/10/visiskas-kosmosas-asteroidu-ziedo-nykimas-ir-jaunos-zvaigzdes-magnetizmas/) - Asteroidų žiede yra daugiau nei milijonas jau žinomų objektų, o iš viso - bent milijardai metrinių ir didesnių uolienų. Kartais jos susiduria tarpusavyje (nors ir ne taip dažnai, kaip esame matę Žvaigždžių Karuose). Susidūrimai mažina asteroidus, kol galiausiai iš jų lieka dulkės, kurias gali išpūsti Saulės vėjas. Be to, kartais asteroidai patiria gravitacines didžiųjų planetų,
- [Kąsnelis Visatos DCCXV: Elementai](https://www.konstanta.lt/2025/10/kasnelis-visatos-dccxv-elementai/) - Cheminiai elementai gali mums pasakyti labai daug apie kosminius kūnus. Dar daugiau pasako jų izotopai – atmainos su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje. Štai Mėnulio mėginių sieros izotopų analizė rodo, kad palydovą suformavęs smūgis greičiausiai nesumaišė Žemės ir smūgiavusio kūno medžiagos iki galo. O dviejų elementų – nikelio ir geležies – gausos santykis kometoje 3I/ATLAS pasirodė
- [Visiškas kosmosas: kosmoso istorija Žemės plutoje ir egzotiški žvaigždžių sprogimai](https://www.konstanta.lt/2025/10/visiskas-kosmosas-kosmoso-istorija-zemes-plutoje-ir-egzotiski-zvaigzdziu-sprogimai/) - Žemėje vykstantys reiškiniai kartais atliepia kosmines mūsų aplinkos sąlygas. Pavyzdžiui, kai Saulės sistema skrieja pro Paukščių Tako spiralines vijas, į Žemę pataiko daugiau kometų, todėl pasikeičia mineralų cirkonų sandara. Ia tipo supernovos yra baltųjų nykštukių - į Saulę panašių žvaigždžių liekanų - sprogimai. Du tipiniai scenarijai, kuriais aiškinama jų priežastis ir eiga, turi trūkumų, tad
- [Kąsnelis Visatos DCCXIV: Vietinis](https://www.konstanta.lt/2025/10/kasnelis-visatos-dccxiv-vietinis/) - Po kelių savaičių su mažesniu naujienų srautu praėjusi savaitė jų buvo gausi. Ir labai daug naujienų – iš Saulės sistemos. Nemanau, kad tam yra priežastis, greičiau tai atsitiktinumas, nes kitų tarpusavio sąsajų šios naujienos neturi. Čia randame ir naują plazmos lietaus Saulės vainike modelį, ir radikaliai kitokią Veneros debesų sudėties analizę, ir Asteroidų žiedo nykimo
- [Visatą vartantys treji James Webb metai. II dalis – arčiau](https://www.konstanta.lt/2025/10/visata-vartantys-treji-james-webb-metai-ii-dalis-arciau/) - James Webb teleskopas jau trejus metus teikia žinių apie Visatą, apie kokias anksčiau astronomai galėjo tik pasvajoti. Ankstesniame straipsnyje pristačiau svarbiausius atradimus tolimose galaktikose: žinias apie ankstyvas galaktikas ir juodąsias skyles, mažus raudonus taškelius ir kitokias įdomybes, kurios privertė peržiūrėti galaktikų formavimosi ir evoliucijos modelius. Dabar metas susipažinti su artimesniais atradimais žvaigždžių, egzoplanetų ir net
- [Delfi+ - apie biopėdsakus Marse](https://www.konstanta.lt/2025/09/delfi-apie-biopedsakus-marse/) - Rugsėjo pradžioje pasaulį apskriejo žinia apie milžinišką NASA atradimą Marse: redokso reakcijų, kurios dažnai yra gyvybės pėdsakas, įrodymus Marso uolienose. Iš tiesų mėginys paimtas ir pirminė analizė atlikta dar pernai vasarą, bet straipsnio parengimas, priėmimas ir publikavimas užtruko. O paskelbta buvo kaip tik tuo metu, kai svarstomas NASA biudžetas ateinantiems metams, kuriame gali prasiverti milžiniška
- [Kąsnelis Visatos DCCXII: Stiprėjimai ir silpnėjimai](https://www.konstanta.lt/2025/09/kasnelis-visatos-dccxii-stiprejimai-ir-silpnejimai/) - Nors ir lėtai, lyginant su žmonija, kosminiai procesai kinta. Štai Saulės aktyvumas keičiasi 11 metų ciklu ir ilgesniais; dabar išsiaiškinome, kad 20 metų silpęs jis paskutinius keliolika metų vėl vidutiniškai stiprėja. Aktyviai medžiagą ryjančios neutroninės žvaigždės pučia vėjus, tačiau daug lėtesnius, nei buvo tikimasi. O jaunoje Visatoje rastos tolimiausios rimstančios galaktikos, kuriose neseniai baigėsi stiprūs
- [Kąsnelis Visatos DCCXIII: Smūgiai ir sprogimai](https://www.konstanta.lt/2025/09/kasnelis-visatos-dccxiii-smugiai-ir-sprogimai/) - Kosmose vietos daug, tačiau per ilgą laiko tarpą neretai nutinka ir susidūrimų. Štai jaunoje Saulės sistemoje tokių įvykių buvo tikrai daugybė. Vienas jų galėjo suformuoti Merkurijų; naujame tyrime aiškinamasi, kokios galėjo būti smūgio detalės. Mėnulyje daugybės smūgių pasekmės yra įvairūs krateriai, o dabar vieno Apollo mėginio analizė verčia peržiūrėti tų smūgių chronologiją. Smūgių gali būti
- [Visiškas kosmosas: Encelado čiurkšlės ir tamsiosios materijos gumulas](https://www.konstanta.lt/2025/09/visiskas-kosmosas-encelado-ciurksles-ir-tamsiosios-materijos-gumulas/) - Saturno palydovo Encelado pietų ašigalyje iš ledynų trykšta vandens čiurkšlės. Jose atrasta įdomių molekulių, kurios interpretuojamos kaip popaviršiniame vandenyne vykstančių sudėtingų cheminių procesų pėdsakai. Bet, pasirodo, molekulės gali susiformuoti čia pat čiurkšlėse, veikiant kosminiams spinduliams. Tamsioji materija neformuoja žvaigždžių ar planetų, tačiau gali telktis į milijonų Saulės masių ir masyvesnius gumulus. Teoriniai modeliai prognozuoja, kad
- [Kąsnelis Visatos DCCXI: Gyvybė Marse?](https://www.konstanta.lt/2025/09/kasnelis-visatos-dccxi-gyvybe-marse/) - Praeitą savaitę viso pasaulio žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie gyvybės atradimą Marse. Kaip neretai būna, daugelio pranešimų turinys labiau atkartojo jų autorių (ar NASA viešųjų ryšių atstovų) svajones, nei tikras žinias, tačiau iš tiesų atradimas tikrai įdomus. Ir ne vienintelis, susijęs su Marsu: dar praeitą savaitę pateiktas paaiškinimas, kaip jaunas Marsas galėjo būti toks šiltas –
- [Erdvėlaivis Žemė](https://www.konstanta.lt/2025/09/erdvelaivis-zeme/) - Šiandien prasideda kasmetinis mokslo populiarinimo festivalis "Erdvėlaivis Žemė". Renginiai vyks visą savaitę įvairiuose miestuose, didžiulį jų sąrašą rasite festivalio tinklalapyje. O aš su kolega rytoj kviečiame jus į FTMC, Saulėtekio al. 3, Vilniuje, pažaisti Mėnulio kolonijos išgyvenimo žaidimą. Ar sugebėsite priimti sprendimus, kurie leis jūsų valdomai, vienai pirmųjų žmonių kolonijų už Žemės ribų, išgyventi metus
- [Visiškas kosmosas: Jupiterio branduolys ir baltųjų nykštukių gyvybingumas](https://www.konstanta.lt/2025/09/visiskas-kosmosas-jupiterio-branduolys-ir-baltuju-nykstukiu-gyvybingumas/) - Jupiteris neturi kieto branduolio. Nors kietųjų medžiagų jame yra, jos pasklidusios ir sumišusios su dujine atmosfera. Ilgą laiką buvo manoma, kad tokios konfigūracijos priežastis - milžiniškas smūgis Jupiterio jaunystėje, kuris sudaužė branduolį. Bet dabar paaiškėjo, kad toks modelis stebėjimų nepaaiškina. Baltosios nykštukės yra į Saulę panašių žvaigždžių pomirtinės liekanos. Laikui bėgant jos blėsta, tad gyvybinė
- [Kąsnelis Visatos DCCX: Atmosferiškas](https://www.konstanta.lt/2025/09/kasnelis-visatos-dccx-atmosferiskas/) - Žemės atmosfera mums teikia gyvybei būtiną deguonį. Kitų planetų, ir ne tik jų, atmosferos astronomams teikia nepamainomų žinių apie šių kūnų savybes. Štai Saulės atmosferoje – vainike – vyksta žybsniai, kurių savybės net ir po daugiau nei pusšimčio metų tyrimų atskleidžia paslapčių. Tarkim, kad jonai žybsniuose gerokai karštesni už elektronus. Egzoplanetose, ieškodami galimos gyvybės, ieškome
- [Kąsnelis Visatos DCCIX: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2025/09/kasnelis-visatos-dccix-susidurimai/) - Stiprūs smūgiai gali supurtyti net ir milžiniškus dangaus kūnus – planetas, žvaigždes, juodąsias skyles. Štai planetesimalių – planetų pirmtakų – susidūrimai jaunoje Saulės sistemoje galėjo sukurti chondrules, dažną meteoritų ingredientą. O Marso formavimosi metu vykę susidūrimai paliko pėdsakus planetos mantijoje, kurie greičiausiai neišnyko iki šiol. Gravitacinės bangos, sklindančios iš kompaktiškų objektų susidūrimų, tampa vis svarbesniu
- [Kąsnelis Visatos DCCVIII: Jungtys](https://www.konstanta.lt/2025/08/kasnelis-visatos-dccviii-jungtys/) - Viskas Visatoje susiję - banalesnę frazę sugalvoti turbūt būtų sunku. Bet ji nėra klaidinga, o kelios praėjusios savaitės naujienos tą patvirtina. Štai asteroidai, klasifikuojami kaip skirtingų tipų, iš tiesų gali būti labai panašios prigimties - tą rodo poliarizacijos matavimai. Magnetinio lauko linijos irgi mėgsta jungtis ir persijunginėti, o šio proceso egzistavimą Saulės vainike dabar pavyko
- [Visiškas kosmosas: Marso debesys ir pasvirusios žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2025/08/visiskas-kosmosas-marso-debesys-ir-pasvirusios-zvaigzdes/) - Marso atmosfera - daug retesnė, nei Žemės, tačiau net ir ten kartais susidaro debesys. Dabar sužinojome, kad naktį jie būna tankesni, nei dieną. Saulės pusiaujas pasviręs maždaug šešiais laipsniais į vidutinę sistemos planetų sukimosi plokštumą. Kitose planetinėse sistemose šis kampas svyruoja nuo nulio iki daugiau nei 90 laipsnių. Pasirodo, kartais gana didelis neatitikimas tarp žvaigždės
- [Kąsnelis Visatos DCCVII: Juodųjų skylių įtaka](https://www.konstanta.lt/2025/08/kasnelis-visatos-dccvii-juoduju-skyliu-itaka/) - Dažniau skaitantys mano tinklaraštį žino, kad apie juodąsias skyles čia rašau neretai. Jų – bent jau supermasyviosios populiacijos – įtaka galaktikų evoliucijai tikrai reikšminga. Mažos, arba žvaigždinės, juodosios skylės taip pat turi įvairų įdomų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, į žvaigždę įkritusi juodoji skylė gali sukelti supernovą; panašu, kad dabar tokią pirmą kartą aptikome. Be to, grupė
- [Delfi+ - apie kosmoso išteklių gavybą](https://www.konstanta.lt/2025/08/delfi-apie-kosmoso-istekliu-gavyba/) - Kosmose skraido, tiesiogine prasme, kvadrilijonai ar daugiau eurų naudingų iškasenų. Tereikia nuskristi ir pasiimti. Na, iš tiesų kiek sudėtingiau, tad kol kas praktiškai to padaryti dar nepavyko. Bet gal pavyks netolimoje ateityje. Apie kosmoso išteklių gavybą ir kur bei kaip juos būtų galima panaudoti rašau naujausiame savo tekste Delfi+ (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCCVI: Miniatiūros](https://www.konstanta.lt/2025/08/kasnelis-visatos-dccvi-miniatiuros/) - Visi kosminiai objektai ir reiškiniai, lyginant su žmonių masteliais, yra milžiniški. Tačiau vieni būna didesni, o kiti – mažesni. Praeitos savaitės naujienose randame keletą miniatiūrų. Pavyzdžiui, miniatiūrinį Saulės užtemimą, kurį vienas palydovas sukūrė kitam, kad pastarasis galėtų fotografuoti Saulės vainiką. Arba miniatiūrines planetines sistemas, besiformuojančias aplink laisvai skrajojančius planetinės masės kūnus. Arba nykštukines galaktikas, kurios
- [Visiškas kosmosas: kriovulkanų modeliai ir supermasyvios žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2025/08/visiskas-kosmosas-kriovulkanu-modeliai-ir-supermasyvios-zvaigzdes/) - Astronominiai tyrimai sunkiai pasiduoda patalpinimui į laboratoriją. Bet kartais tai visgi pavyksta. Štai dabar mokslininkai išnagrinėjo, kaip vystosi iš kriovulkano - ledu ir vandeniu besispjaudančio ugnikalnio analogo - išsiveržusi medžiaga beorio ledinio mėnulio paviršiuje. Vienas iš įdomesnių James Webb teleskopo atradimų - "maži raudoni taškeliai", netikėtai raudonos kompaktiškos galaktikos tolimoje Visatoje. Dabar mokslininkai pasiūlė galimą
- [Kąsnelis Visatos DCCV: Gyvybės paieškos](https://www.konstanta.lt/2025/08/kasnelis-visatos-dccv-gyvybes-paieskos/) - Nežemiškos gyvybės paieškos – neabejotinai didžiausią visuomenės susidomėjimą kelianti astrofizikos sritis. Praeitą savaitę naujienų nebuvo labai gausu, tačiau randame bent kelias, susijusias su gyvybe. Tai ir teorinis tyrimas, rodantis, kad kosminiai spinduliai Encelade ir kai kuriuose kituose kūnuose po paviršiniais ledynais gali sukurti gyvybei tinkamas sąlygas, ir kriovulkanų modeliai laboratorijose, ir K2-18b egzoplanetos struktūros analizė,
- [Visatą vartantys treji James Webb metai. I dalis – toli](https://www.konstanta.lt/2025/08/visata-vartantys-treji-james-webb-metai-i-dalis-toli/) - 2022 metų liepos 11 dieną pasauliui paskelbtos pirmosios nuotraukos, darytos James Webb teleskopu. Maždaug pusmečiu anksčiau, per 2021-ųjų Kalėdas, į kosmosą pakilęs teleskopas kelis mėnesius skrido į paskirties vietą už pusantro milijono kilometrų, tada lėtai išskleidė veidrodį ir kitas detales, sukalibravo jas ir pradėjo mokslinę veiklą. Buvo tikimasi, kad didžiausias kada nors į kosmosą pakilęs
- [Kąsnelis Visatos DCCI: Struktūriniai komponentai](https://www.konstanta.lt/2025/07/kasnelis-visatos-dcci-strukturiniai-komponentai/) - Kiekvienas objektas Visatoje, išskyrus turbūt elementariąsias daleles, susideda iš mažesnių, Kartais jie tokie maži, kad atskirai kalbėti apie juos nebūtina – kad suprastume, kaip veikia kėdė, nereikia žinoti apie atomų išsidėstymą ir jų tarpusavio ryšius. Kartais struktūriniai elementai kaip tik labai svarbūs. Štai planetinės sistemos paprastai būna plokščios, bet dabar aptikta viena, kurioje dvi planetos
- [Kąsnelis Visatos DCCIV: Dulkės ir ledas](https://www.konstanta.lt/2025/07/kasnelis-visatos-dcciv-dulkes-ir-ledas/) - Ledo kosmose yra daugiau, nei galėtume pagalvoti – jo nemažai net ir Mėnulyje ir Marse, o ką kalbėti apie tolimesnius Saulės sistemos regionus. Štai Jupiterio palydovo Europos ledas, pasirodo, kai kur yra gazuotas, o tai pakeičia jo sąveiką su energingais kosminiais elektronais. Marso ledynai, panašu, sudaryti iš gana gryno vandens ledo, kurį dengia nestoras dulkių
- [Visiškas kosmosas: vandens kilmė Žemėje ir išpūstos žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2025/07/visiskas-kosmosas-vandens-kilme-zemeje-ir-ispustos-zvaigzdes/) - Vandenį į Žemę atnešė asteroidai ir kometos. To mokomės mokykloje (na, galbūt, dabar jau neatsimenu) ir universitete, tas rašoma visuose populiariuose straipsniuose apie Žemės kilmę. Daugmaž tokia yra ir bendra mokslininkų nuomonė. Bet gali būti, kad ji neteisinga. Nauji skaičiavimai rodo, kad Žemės formavimosi vietoje buvo pakankamai vandens ledo, kad juo būtų galima užpildyti visus
- [Kąsnelis Visatos DCCIII: Jaunystė ir branda](https://www.konstanta.lt/2025/07/kasnelis-visatos-dcciii-jaunyste-ir-branda/) - Žmonės, kiti gyvūnai, augalai – viskas laikui bėgant keičiasi, nuo jaunystės iki senatvės. Kosmose irgi panašiai. Pavyzdžiui, žvaigždžių spiečiai formuojasi dujų debesyse, vėliau nusimeta dujų likučius ir ilgą laiką, nuo dešimčių milijonų iki milijardų metų, skrajoja Galaktikoje, prarasdami žvaigždes, plėsdamiesi ar kitaip kisdami. O dabar mokslininkai nustatė, kad trys netolimi spiečiai puikiai atspindi tokios pačios
- [Nuolaužos iš svetimų žvaigždžių](https://www.konstanta.lt/2025/07/nuolauzos-is-svetimu-zvaigzdziu/) - [latexpage] Pačioje liepos pradžioje asteroidų sekimo sistema ATLAS užfiksavo naują greitai judantį šviesuliuką danguje. Po kelių dienų paaiškėjo, jog jis atskrido iš už Saulės sistemos ribų. Tai – trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis objektas, 3I/ATLAS. Jis greičiausiai yra kometa, tuo primena antrąjį (2I/Borisov) ir skiriasi nuo pirmojo (1I/’Oumuamua). Vos trys objektai, aptikti per aštuonerius metus nuo ‘Oumuamua
- [Kąsnelis Visatos DCCII: Išsipūtę](https://www.konstanta.lt/2025/07/kasnelis-visatos-dccii-issipute/) - Pašildyti daiktai plečiasi – pavyzdžiui dujos ar garai, arba atostogos, kurios vasarą ilgesnės... Kosmose irgi taip būna. Štai planetų atmosferos gali išsiplėsti dėl žvaigždės kaitros arba netgi žybsnių, o dabar pirmą kartą parodyta, jog arti žvaigždės skriejanti planeta pati gali sukelti tokius kaitinančius žybsnius. Mažas žvaigždes, savo ruožtu, išpūsti gali tamsiosios materijos anihiliacija – bent
- [Visiškas kosmosas: tarpžvaigždinis svečias ir planetų formavimasis](https://www.konstanta.lt/2025/07/visiskas-kosmosas-tarpzvaigzdinis-svecias-ir-planetu-formavimasis/) - Saulės sistemą aplankė trečias žinomas tarpžvaigždinis svečias. Kuo jis ypatingas ir kuo apskritai svarbu tokius nagrinėti? Kada pradeda formuotis planetos? Žinome, kad šiek tiek vėliau, nei jų žvaigždės, bet kiek vėliau? Panašu, kad po 300 tūkstančių metų. Kaip tą išsiaiškiname ir ką tai pasako apie Saulės sistemos kilmę? Apie šias naujienas kalbu Visiškame kosmose. Gero
- [Kąsnelis Visatos DCC: Septyni šimtai](https://www.konstanta.lt/2025/06/kasnelis-visatos-dcc-septyni-simtai/) - Septyni šimtai savaičių. Taip, tiek laiko jau siūlau jums susipažinti su kosmoso naujienomis. Ir darau tą beveik be pertraukų – nuo pirmojo Kąsnelio praėjo 701 savaitė. Taigi per daugiau nei 13 metų praleidau tik vieną savaitę, prieš pat vienus Naujuosius metus. O per šias savaites buvo visko – Curiosity, Perseverance ir Tianwen-1 nusileido Marse, Opportunity
- [Visiškas kosmosas: supernoviškas klimatas ir galaktinis vėjas](https://www.konstanta.lt/2025/07/visiskas-kosmosas-supernoviskas-klimatas-ir-galaktinis-vejas/) - Jei ir pagalvojame apie supernovų ryšį su Žeme, tai dažniausiai - apie galimą planetos sunaikinimą ar bent sterilizavimą. Bet supernovos gali turėti ir subtilesnį poveikį: pakeisdamos atmosferą, jos gali sukelti atšalimus, nedidelius rūšių išnykimus ir panašiai. Atrodo, kad per pastaruosius keliolika tūkstančių metų tikrai taip ir buvo. Aktyvūs galaktikų branduoliai sparčiai ryja medžiagą, taip pat
- [Kąsnelis Visatos DCXCIX: Voratinklis](https://www.konstanta.lt/2025/06/kasnelis-visatos-dcxcix-voratinklis/) - Didžiausiais masteliais galaktikos telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, milžiniškas gijas ir sienas, kurios kartu sudaro kosminį voratinklį. Voratinklis gerai matomas skaitmeninių modelių rezultatuose, tačiau realiais stebėjimais jį aptikti labai sudėtinga. Bet vis gerėjantys prietaisai duoda naujų proveržių. Štai praeitą savaitę užfiksuota pavienės voratinklio gijos, nusidriekusios tarp dviejų galaktikų spiečių porų, spinduliuotė
- [Kąsnelis Visatos DCXCVIII: Protoplanetiškas](https://www.konstanta.lt/2025/06/kasnelis-visatos-dcxcviii-protoplanetiskas/) - “Protoplanetinis diskas susideda iš dujų ir dulkių, o jame aplink jauną žvaigždę formuojasi planetos“ ir šios frazės variacijos yra turbūt vienas iš dažniausių sakinių Kąsnelio naujienose. Na, bet ko norėti, kai planetos tokios įdomios, o ir atradimų apstu. Taip ir praeitą savaitę: sužinojome, kaip formuojasi labai kompaktiškos planetinės sistemos, pamatėme aiškiausią jaunos planetos sąveiką su
- [Visiškas kosmosas: Europos gyvybingumas ir tarpžvaigždinis ledas](https://www.konstanta.lt/2025/06/visiskas-kosmosas-europos-gyvybingumas-ir-tarpzvaigzdinis-ledas/) - Jupiterio palydovas Europa po ledo pluta slepia vandenyną. Tolimoje ateityje ledo pluta ištirps, o vanduo kurį laiką bus paviršiuje. Ar ilgai taip bus? Ar ten spės užsimegzti gyvybė? Ką tokie tyrimai mums sako apie gyvybei tinkamų egzoplanetų ir egzomėnulių paieškas? Protoplanetiniai diskai, kuriuose formuojasi planetos, susideda iš įvairių dujų ir dulkių. Dujose randama įvairiausių molekulių,
- [Kąsnelis Visatos DCXCVII: Šaltis](https://www.konstanta.lt/2025/06/kasnelis-visatos-dcxcvii-saltis/) - Temperatūra – turbūt antras svarbiausias astrofizikinių sistemų parametras, po masės. Jos virsmai, savaime suprantama, irgi ypatingai aktualūs. Štai Saulės paviršių dengia granulės, kurių centrai karštesni už pakraščius. O dabar sužinojome, kad ir pakraščių temperatūra nevienoda – juose yra magnetinio lauko formuojamų strijų, kuriose plazma vėsesnė. Sistemos pakraštyje, Plutone, atmosfera reguliuoja paviršiaus temperatūrą. Bet priešingai nei
- [Delfi+ - apie kitų galaktikų atradimą](https://www.konstanta.lt/2025/06/delfi-apie-kitu-galaktiku-atradima/) - Prieš šimtą metų buvo įrodyta, kad egzistuoja ir kitos galaktikos, nei Paukščių Takas. Nors Andromedą ir Magelano debesis matome plika akimi, o apskritai kitas galaktikas astronomai identifikavo nuo XVIII amžiaus, suprasti, kas tai yra, prireikė nemažai laiko ir pastangų. Apie jas pasakoju naujausiame tekste Delfi+ skaitytojams (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: didelis jaunas Jupiteris ir aktyvių galaktikų kulkos](https://www.konstanta.lt/2025/06/visiskas-kosmosas-didelis-jaunas-jupiteris-ir-aktyviu-galaktiku-kulkos/) - Jupiteris ir dabar yra milžiniškas - dešimteriopai už Žemę didesnio skersmens. O jaunystėje, pasirodo, buvo dar dvigubai didesnis. Ir 50 kartų magnetingesnis. Daugelis aktyvių galaktikų pučia vėjus - maždaug dešimtadaliu šviesos greičio lekiančius dalelių srautus nuo akrecinio disko. Anksčiau manėme, kad jie yra daugmaž tolygūs, bet nauji, detalesni stebėjimai rodo, kad juos sudaro daugybė santykinai
- [Kąsnelis Visatos DCXCVI: Ledai](https://www.konstanta.lt/2025/06/kasnelis-visatos-dcxcvi-ledai/) - Vanduo – viena paprasčiausių molekulių, tad ir kosmose jos pilna visur. Tiesa, dažniausiai arba garų, arba ledo pavidalu. Štai Jupiterio palydovą Europą dengia stora ledo pluta. Pasirodo, kai kur ji nuolat atsinaujina, galbūt dėl energijos, pasiekiančios paviršių iš gelmių. O tolimoje ateityje tas ledas ištirps, ir Europa kurį laiką bus tinkama gyvybei. Dar didesniu atstumu,
- [Kąsnelis Visatos DCXCV: Kompaktiškumas](https://www.konstanta.lt/2025/05/kasnelis-visatos-dcxcv-kompaktiskumas/) - Nors kosminiai kūnai ir sistemos dažniausiai yra neįsivaizduojamai dideli, tarpusavyje jų dydžiai labai skiriasi. Net ir vienodo pobūdžio sistemos gali būti ir pasklidusios, ir kompaktiškos. Kompaktiškumas kartais turi reikšmingos įtakos ir sistemos savybėms. Pavyzdžiui, glaudesnės dvinarės sistemos būna magnetiškai aktyvesnės – netgi labiau, nei pavienės žvaigždės. Jupiteris, nors ir didžiausia planeta, dabar yra kompaktiškesnis, nei
- [Kąsnelis Visatos DCXCIV: Greitaveika](https://www.konstanta.lt/2025/05/kasnelis-visatos-dcxciv-greitaveika/) - Astronominiai procesai yra labai lėti, ar ne? Nebūtinai – kai kurie vyksta tikrai greitai, tad net matavimų, norint juos užfiksuoti, reikia ypatingai dažnų. Pavyzdžiui, pašvaistės Jupiteryje kinta sekundžių laiko skalėmis, o debesys Titane kyla per keletą dienų. Keliose žvaigždėse aptikti sekundžių dalis trukę mirktelėjimai – apie juos pasakojama savaitės vaizdo siužete. Kitose naujienose – Mėnulio
- [Visiškas kosmosas: Vestos branduolys ir planetų susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2025/05/6970/) - Apvalūs kieti kūnai Saulės sistemoje paprastai turi plutą, mantiją ir branduolį; pastarojo tankis didesnis už pirmų dviejų. Natūralu, kad taip buvo manoma ir apie Vestą, antrą didžiausią Asteroidų žiedo kūną. Tačiau nauja Dawn zondo telemetrijos analizė rodo, kad Vesta greičiausiai branduolio neturi arba turi labai mažytį, o jos tankis vienodas visose asteroido dalyse. Planetų susidūrimai
- [Delfi+ - apie ryšių palydovus](https://www.konstanta.lt/2025/05/delfi-apie-rysiu-palydovus/) - Palydovinė televizija, telefonija, internetas - be jų sunku įsivaizduoti gyvenimą. Ir kuo toliau, tuo labiau - Starlink, OneWeb, Project Kuiper ir kiti planuojami palydovinio interneto tinklai vis labiau apjuos Žemę. Gerai tai ar blogai? Atsakymas nevienareikšmis. Apie ryšių palydovus, tiek senovinius, tiek naujausius, ir apie jų keliamas grėsmes astronomijai ir astronautikai rašau naujausiame savo tekste
- [Kąsnelis Visatos DCXCIII: Seisminis](https://www.konstanta.lt/2025/05/kasnelis-visatos-dcxciii-seisminis/) - Žemės drebėjimai atrodo visiškai su kosmosu nesusijęs reiškinys, o kaip tik – labai įprastas pavojus, bent jau kai kuriose Žemės vietose. Bet drebėjimų būna ir kitur kosmose, o jei praplėsime seismologijos apibrėžimą iki bendro mokslo apie planetų plutas ir jose vykstančius reiškinius, rasime visai nemažai kosminių pritaikymų. Štai praeitą savaitę paskelbti skaičiavimai, rodantys, kad Veneros
- [Kąsnelis Visatos DCXCII: Vietinis](https://www.konstanta.lt/2025/05/kasnelis-visatos-dcxcii-vietinis/) - Tirti dalykus, kurie yra labai arti mūsų, gali pasirodyti lengva, bet astronomijoje kartais tą darant kyla išskirtinių problemų. Ne kartą ir šiame bloge esu rašęs apie iššūkius tirti Paukščių Taką, nes esame jo viduje. Daug mažiau dėmesio sulaukia mažesnio mastelio problema – Vietinis burbulas, kelių šimtų parsekų skersmens jonizuotų dujų pilna ertmė, kurioje kybo ir
- [Visiškas kosmosas: Titano deltos ir tamsi galaktika](https://www.konstanta.lt/2025/05/visiskas-kosmosas-titano-deltos-ir-tamsi-galaktika/) - Titano upės neturi deltų. Nors ši keista jų savybė buvo įtariama seniai, dabar tai patvirtinta. Kodėl taip yra - nežinia, bet tai gali reikšti, kad Saturno palydove upės ir jūros kinta labai greitai. Galaktikos, praktiškai pagal apibrėžimą, turi žvaigždžių (kaip ir dujų bei tamsiosios materijos). Tuo tarpu skaitmeniniai modeliai prognozuoja, kad Visatoje turėtų būti pilna
- [Kąsnelis Visatos DCXCI: Tamsa ir šviesa](https://www.konstanta.lt/2025/04/kasnelis-visatos-dcxci-tamsa-ir-sviesa/) - Astronomiją dažniausiai siejame su nakties dangumi, kuris, aišku, yra tamsus. Bet astronomai daugiausiai tiria šviesos taškelius jame – žvaigždes ir galaktikas. Taip pat ir Saulę, o prie jos sklandančias magnetines bangas dabar pavyko užfiksuoti beprecedentiškai detaliai. Kai kurie šviesos šaltiniai būna trumpalaikiai – pavyzdžiui, žvaigždžių sprogimai; pasirodo, kartais jie gali išlydyti didelę dalį žvaigždės į
- [Mažas miestelis Visatos platybėse – Vietinė galaktikų grupė](https://www.konstanta.lt/2025/05/mazas-miestelis-visatos-platybese-vietine-galaktiku-grupe/) - Mūsų Visatoje priskaičiuojama daugiau nei du trilijonai galaktikų. Dalis jų panašios į mūsiškį Paukščių Taką, kai kurios – didesnės, taip pat egzistuoja gausybė mažyčių, nykštukinių. Erdvėje jos išsidėsčiusios nevienodai – telkiasi į grupes ir spiečius, šie – į superspiečius, kosmines sienas ir ištisą kosminį voratinklį. Palyginus su šiais dariniais, neretai jungiančiais daugybę tūkstančių galaktikų, Paukščių
- [Delfi+ - apie užtemimus](https://www.konstanta.lt/2025/04/delfi-apie-uztemimus/) - Naujausias mano tekstas Delfi+ skaitytojams - apie Saulės ir Mėnulio užtemimus. Kodėl jie nutinka, turbūt žinome visi. Bet kodėl jie kartojasi maždaug kas pusmetį? Kodėl Mėnulio šešėlis visada juda iš vakarų į rytus? Kodėl užtemimai kartais būna pilni, o kartais - žiediniai? Ir kur galėsime pilnu Saulės užtemimu pasigrožėti jau kitą vasarą? Apie visa tai
- [Kąsnelis Visatos DCXC: Mažybinis](https://www.konstanta.lt/2025/04/kasnelis-visatos-dcxc-mazybinis/) - Visi dalykai kosmose yra labai dideli, lyginant su žmogiškais masteliais. Bet vieni nuo kitų jie irgi gerokai skiriasi dydžiu. Štai žybsniai Saulėje gali būti dideli, o gali būti mikro- ir nano-. Dabar sužinojome, kad mikrožybsniai panašesni į nano-, o ne į didžiuosius. Žvaigždės irgi būna nevienodos. Ilgą laiką buvo manoma, kad planetas praryja tik milžinės,
- [Visiškas kosmosas: burbuliuojanti Veneros pluta ir anomalios Andromedos palydovės](https://www.konstanta.lt/2025/04/visiskas-kosmosas-burbuliuojanti-veneros-pluta-ir-anomalios-andromedos-palydoves/) - Venera kai kuo primena Žemę, bet jos paviršius - tikras pragaras, lyginant su mūsų planeta. Be to, jis atrodo palyginus jaunas, lyg prieš maždaug 800 milijonų metų jį visą būtų užliejusi lava. Bet gali būti, kad lavos nereikėjo - Veneros pluta tiesiog gali "burbuliuoti" dėl nuolat vykstančios konvekcijos. Kaimyninė Andromedos galaktika turi bent 37 žinomas
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXIX: Asimetrija](https://www.konstanta.lt/2025/04/kasnelis-visatos-dclxxxix-asimetrija/) - Astronomus kartais kaltina tuo, kad nagrinėjame sferines karves vakuume, bet kartais šios karvės pasirodo esančios nesimetriškos. Pavyzdžiui Mėnulis, pasirodo, tolimojoje pusėje sausesnis, nei nukreiptoje į mus. O palydovinės galaktikos aplink kaimyninę Andromedą pasisukusios į Paukščių Tako pusę. Nykštukinių galaktikų centruose kartais pasitaiko nesimetriškų žvaigždžių spiečių, kurie byloja, jog ten neseniai keli spiečiai susijungė į vieną.
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXVIII: Virpesiai sūkuriai](https://www.konstanta.lt/2025/04/kasnelis-visatos-dclxxxviii-virpesiai-sukuriai/) - Kosmose viskas juda, net jei žmogiškais laiko tarpais atrodo kitaip. Tiesa, kartais judėjimas būna ir pakankamai greitas, kad galėtume jį matuoti tiesiogiai. Pavyzdžiui, žvaigždžių virpesiai. Dabar sužinojome, kaip jie keičiais žvaigždei senstant. Kalbant apie virpesius, būtent jais paremta technologija sėkmingai išbandyta Mėnulio dulkėms nupūsti. Sūkurių irgi esama visokių – pavyzdžiui, gali būti, kad sukūriuoja netgi
- [Visiškas kosmosas: organika Marse ir silpstanti tamsioji energija](https://www.konstanta.lt/2025/04/visiskas-kosmosas-organika-marse-ir-silpstanti-tamsioji-energija/) - Marse randama įvairių organinių molekulių. Dabar atrasta keletas didelių, kurios greičiausiai atskilo nuo riebalinių rūgščių. O pastarąsias žemiška gyvybė naudoja labai įvairiems tikslams. Tamsioji energija verčia Visatą plėstis vis greičiau. Ilgą laiką buvo manoma, kad jos vertė laikui bėgant nekinta, bet naujausi duomenys verčia tuo abejoti. Panašu, kad tamsioji energija pati šiek tiek silpsta. Apie
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXVII: Smulkmeniškas](https://www.konstanta.lt/2025/04/kasnelis-visatos-dclxxxvii-smulkmeniskas/) - Norėdami pamatyti mažus dalykus, turime pasitelkti vis galingesnius instrumentus. Tai galioja ne tik biologijai ar kvantinei fizikai, bet ir astronomijai, net jei ten „maži dalykai“ yra daugybę kartų didesni už Saulės sistemą. Tokios, pavyzdžiui, yra aktyvių galaktikų čiurkšlės, kurios prasideda visai šalia juodosios skylės įvykių horizonto, bet gali tęstis daugybę kiloparsekų. Būtent centrines jų dalis,
- [Delfi+ - apie pasaulio pabaigą](https://www.konstanta.lt/2025/03/delfi-apie-pasaulio-pabaiga/) - Apie įvairius apokaliptinius scenarijus šiais laikais kalbama nemažai - tiek karo gresmė, tiek klimato kaita, tiek labiau egzotiški pavojai aptariami kasdien. O kaip galėtų baigtis pati Žemė? Ne tik žmonija, bet visa gyvybė mūsų planetoje, o gal net ir pati planeta kaip fizinis objektas? Apie tokius scenarijus - nuo milžiniško asteroido ar kometos smūgio iki
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXVI: Kosmologinis](https://www.konstanta.lt/2025/03/kasnelis-visatos-dclxxxvi-kosmologinis/) - Kaip greitai plečiasi Visata? Šis klausimas jau kurį laiką kelia didelius nesutarimus, vadinamus Hablo įtampa. Įtampų kosmologijoje – astronomijos šakoje, kuri tyrinėja Visatos raidą didžiausiais masteliais – yra ir daugiau. Pavyzdžiui, gerai žinome, kad Visata plečiasi greitėdama, bet nežinome, kodėl. Galbūt tai yra tam tikros kosmologinės konstantos pasekmė – taip teigia standartinis kosmologinis modelis, kurio
- [Visiškas kosmosas: nauji Saturno palydovai ir masyvių planetų augimas](https://www.konstanta.lt/2025/03/visiskas-kosmosas-nauji-saturno-palydovai-ir-masyviu-planetu-augimas/) - Saturnas turi visą šūsnį palydovų - jau seniau žinojome virš šimto, o dabar atrasti dar 128 nauji. Dauguma jų sukasi priešinga kryptimi, nei planeta, ir yra mažyčiai - mažesni, nei tikėtasi. Tai reiškia, kad jie turbūt jauni, susidarę po susidūrimo prieš kelis milijonus metų. Visos planetos auga greitai - per mažiau nei 10 milijonų metų
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXV: Galaktiškas](https://www.konstanta.lt/2025/03/kasnelis-visatos-dclxxxv-galaktiskas/) - Kone visos struktūros Visatoje yra hierarchiškos: planetos sukasi aplink žvaigždes, žvaigždės telkiasi galaktikose, šios - spiečiuose. Bandyti nuspręsti, kurios iš jų svarbiausios, nėra prasmės, tačiau galaktikos - tikrai vienos iš pagrindinių, lengviausiai atskiriamų ir plačiausiai tiriamų. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą galaktinio masto tyrimų. Štai viena mokslininkų grupė apžvelgė visus žvaigždėdaros regionus 7,5 kiloparseko atstumu
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXIV: Planetiškas](https://www.konstanta.lt/2025/03/kasnelis-visatos-dclxxxiv-planetiskas/) - Praėjusios savaitės naujienose netikėtai daug planetų. Tiek Saulės sistemos – na, tiksliau sakant, Marso, kurio čia rasime ir banguojančią atmosferą ir galbūt šlapias gelmes, – tiek egzoplanetų, kurių greitas augimas, pailgos orbitos ir, vienos atveju, sudėtinga atmosfera sulaukė dėmesio. Kitose naujienose – greita gravitacinių bangų signalų analizė ir energingiausių kosminių spindulių kilmė. Gero skaitymo! ***
- [Visiškas kosmosas: vandens kilmė ir palaidos planetos](https://www.konstanta.lt/2025/03/visiskas-kosmosas-vandens-kilme-ir-palaidos-planetos/) - Iš kur Žemėje atsirado vanduo? Gali būti, kad jį atnešė kometos ir asteroidai. O gali būti, kad jis tiesiog... atgaravo. Iš Asteroidų žiedo pakilę garai pasklido po dalį Saulės sistemos, įskaitant Žemės aplinką, ir leido mūsų planetai jų prisigerti. Kosmose randama nemažai palaidų planetų - planetų, kurios nesisuka aplink jokią žvaigždę. Nei žvaigždžių, nei planetų
- [Taip ir neatėjusi apokalipsė: 2024 YR4 istorija](https://www.konstanta.lt/2025/03/taip-ir-neatejusi-apokalipse-2024-yr4-istorija/) - Metų pradžioje per pasaulio žiniasklaidą nuvilnijo žinia - 2032-aisiais į Žemę gali atsitrenkti kone šimto metrų skersmens asteroidas! Vieni šaltiniai naujieną pateikė kiek santūriau, kiti - labiau sensacingai, bet susidomėjimo tikrai netrūko. Ypač, kai per sausį ir pusę vasario susidūrimo tikimybė tik augo ir vienu metu buvo pasiekusi daugiau nei 3%. Visgi vėliau tikimybė nukrito
- [Kaip apsiginti nuo asteroido-žudiko? II dalis](https://www.konstanta.lt/2023/07/kaip-apsiginti-nuo-asteroido-zudiko-ii-dalis/) - Žemės link artėja asteroidas-žudikas: kilometrų skersmens uola, kuri, pataikiusi į planetą, sukels globalią katastrofą ir gali baigti net žmonių civilizacijos, o gal ir apskritai žmonijos, išnykimu. Praeitame pažintiniame straipsnyje rašiau, kodėl toks scenarijus yra menkai tikėtinas. Apibendrinant: tokių asteroidų nėra daug, beveik visus juos esame aptikę ir reguliariai stebime, o orbitas prognozuojame šimtmečiui į priekį,
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXIII: Ledas](https://www.konstanta.lt/2025/03/kasnelis-visatos-dclxxxiii-ledas/) - [latexpage] Ledas Saulės sistemoje slepia daug įdomybių. Po Europos (Jupiterio palydovo) ir Encelado (kuris prie Saturno) ledu plyti vandenynai, o juose gali netgi egzistuoti gyvybė. Bet kaip ją pasiekti? Encelade tikimasi tą padaryti analizuojant iš pietų ašigalio besiveržiančių geizerių vandenį, tačiau gali būti, kad šis vanduo iš tiesų atsiranda gerokai arčiau paviršiaus, tirpstant tai pačiai
- [Delfi+ - apie vergovę kosmose](https://www.konstanta.lt/2025/02/delfi-apie-vergove-kosmose/) - Žmonijos ateitis kosmose gali būti nuostabiai utopinė - tyrimai ir kolonizacija, apsigyvenimas ten, kur dabar net pasvajoti sunku. O gali būti ir visiška distopija, kur dauguma žmonių dirba vergišką darbą keliems megaturtingiems ponams. Kiek šansų, kad vergovė, niekada taip ir nepranykusi Žemėje, lydės mus ir į kosmosą? Ką patys galime padaryti, kad tokios ateities išvengtume?
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXII: Spiralės](https://www.konstanta.lt/2025/02/kasnelis-visatos-dclxxxii-spirales/) - Astronomijoje spiralių apstu – visi puikiai žinome galaktikų spiralines vijas, tačiau ir be jų yra daugybė kitų pavyzdžių. Pavyzdžiui, akreciniuose diskuose, kur ir medžiaga, ir magnetinis laukas susisuka spiralėmis, o dabar žinome, kaip efektyviai šis procesas ištraukia juodosios skylės sukimosi energiją. Mažesniais masteliais randame spiralę, kuri greičiausiai egzistuoja Oorto debesyje, o kyla dėl Saulės ir
- [Visiškas kosmosas: Titano sukrėtimai ir Magelano debesies juodoji skylė](https://www.konstanta.lt/2025/02/visiskas-kosmosas-titano-sukretimai-ir-magelano-debesies-juodoji-skyle/) - Saturno palydovo Titano orbita nėra visiškai apskritiminė, todėl jis patiria nuolatinį potvyninį tempimą ir gniuždymą. Titano reakcija į šiuos pokyčius rodo, kad palydovas yra apie 10 kartų minkštesnis už mūsų Mėnulį, taigi greičiausiai turi popaviršinį vandenyną. Be to, Titano orbita prieš 350 milijonų metų ar mažiau patyrė sukrėtimą. Kaimyninė nykštukinė galaktika, Didysis Magelano debesis, galimai
- [Kąsnelis Visatos DCLXXXI: Srautai](https://www.konstanta.lt/2025/02/kasnelis-visatos-dclxxxi-srautai/) - Nors kosmose visko yra be galo daug ir sistemos gali būti labai sudėtingos, dažniausiai jas valdo palyginus paprasti dėsniai – gravitacija, termodinamika, šiek tiek magnetizmas ir panašūs. Viena iš to pasekmių – daugybė dalykų juda aiškiais ir dideliais srautais. Pavyzdžiui, iš planetinės sistemos išmestos dalelės, ar tai būtų mikrometeoritai, ar didelės nuolaužos, juda gana aiškiai
- [Visiškas kosmosas: Marso vėjai ir juodosios skylės aplinka](https://www.konstanta.lt/2025/02/visiskas-kosmosas-marso-vejai-ir-juodosios-skyles-aplinka/) - Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemės. Ten pučia ir vėjai, kurių greitis gali siekti net 25 m/s - kaip žemiškų uraganų. Tą sužinojome tik todėl, kad Marse skraidė Ingenuity - pirmasis sraigtasparnis už Žemės ribų. 2019 metais sulaukėme pirmosios juodosios skylės šešėlio nuotraukos. M87* vaizdai buvo gauti 2017 metais. Dabar mokslininkai išnagrinėjo
- [Kąsnelis Visatos DCLXXX: Sluoksniai](https://www.konstanta.lt/2025/02/kasnelis-visatos-dclxxx-sluoksniai/) - Jei astronomija – mokslas apie sferines karves vakuume, kaip kartais juokaujama, tai daugiausia, ką galime apie tas karves pasakyti, yra jų sluoksniai. Na, ir su tikrais sferiškais (ir ne tik) kūnais yra panašiai: sluoksniai – svarbu. Jie atskleidžia skirtingus praeities įvykius ar struktūros elementus, lemia matomas objektų savybes ir taip toliau. Štai Mėnulio paviršiaus uolienų
- [Kąsnelis Visatos DCLXXIX: Dujų papildymas](https://www.konstanta.lt/2025/02/kasnelis-visatos-dclxxix-duju-papildymas/) - Labai dažnai astrofizikų tiriamus procesus galima apibūdinti kaip „dujų srautus“ ar „dujų apykaitą“. Tai dujos kur nors krenta ir pranyksta, tai išlekia, tai mainosi kaip nors, kaista ir vėsta. Ir tai vyksta įvairiausiais masteliais. Štai Marso atmosferoje žiloje senovėje greičiausiai buvo nemažai vandenilio, kuris sukėlė stiprų šiltnamio efektą; dabar nustatyta, kad vandenilis galėjo išsiskirti po
- [Žiauri augančių planetų kaimynystė](https://www.konstanta.lt/2025/01/ziauri-auganciu-planetu-kaimynyste/) - Planetos auga protoplanetiniuose diskuose, kur dulkės telkiasi į vis didesnius gumulus, galiausiai virsta uolienomis, o vėliau – ir planetomis. Planetinių sistemų įvairovė leidžia spręsti, kad ir augimo procesui įtakos turi įvairiausi veiksniai. Savaime suprantama, žvaigždės masė, glaudžiai su ja susijęs šviesis, taip pat cheminė sudėtis, magnetinis laukas, įvairios disko savybės… Bet taip pat ir aplinka.
- [Kąsnelis Visatos DCLXXVIII: Trumpalaikiai reiškiniai](https://www.konstanta.lt/2025/01/kasnelis-visatos-dclxxviii-trumpalaikiai-reiskiniai/) - [latexpage] Astronomijoje susiduriame su tokiomis laiko skalėmis, kad suprasti, kas yra “trumpalaikis” įvykis ar reiškinys, dažnai atrodo sudėtinga. Bet tam tiesiog reikia palyginti jį su kitais panašiais. Štai Žemė pernai kelis mėnesius turėjo papildomą mėnulį - akivaizdu, kad įvykis trumpalaikis, palyginus su nuolatinio mūsų palydovo egzistencija. O dabar žinome, kad greičiausiai tas priklydėlis mėnulis buvo
- [Visiškas kosmosas: Charono atsiradimas ir planetų formavimasis atšiauriomis sąlygomis](https://www.konstanta.lt/2025/01/visiskas-kosmosas-charono-atsiradimas-ir-planetu-formavimasis-atsiauriomis-salygomis/) - Plutono palydovas Charonas, lyginant su motininiu kūnu, yra didžiausias palydovas Saulės sistemoje. Kaip jis atsirado? Ilgą laiką buvo manoma, kad panašiai, kaip Mėnulis - į Plutoną atsitrenkė kažkas didelio, o smūgio metu išmesta medžiaga virto Charonu. Bet panašu, kad buvo kitaip - atsitrenkęs kūnas ir buvo Charonas, o jų susidūrimas vyko gerokai kitaip, nei vidinėje
- [Delfi+ - apie kosmoso rinką](https://www.konstanta.lt/2025/01/delfi-apie-kosmoso-rinka/) - Kosmosas, aišku, žadina vaizduotę ir smalsumą. Tūkstančius metų jis kelia žavesį žvelgiant į nakties dangų, šimtmečius jį tyrinėjame moksliniais prietaisais. O pastaruosius dešimtmečius dar ir išnaudojame ekonomiškai, ir vis daugiau. Turbūt retas kuris nežino, jog aplink Žemę skrieja daugybė telekomunikacijų bei pozicionavimo sistemų palydovų, tačiau kosmoso rinka tuo neapsiriboja. Vis daugiau kalbama ir dirbama prie
- [Kąsnelis Visatos DCLXXVII: 13 metų Visatos naujienų](https://www.konstanta.lt/2025/01/kasnelis-visatos-dclxxvii-13-metu-visatos-naujienu/) - 2012 metų sausio 23 dieną pirmą kartą parašiau trumpą kosmoso naujienų apžvalgą. Tada ji atrodė gerokai kitaip, nei šiandieninės, bet esmė visus metus išliko ta pati. Šiose apžvalgose turėjote galimybę sužinoti ir apie Curiosity bei Perseverance nuotykius Marse, ir apie pirmąsias Plutono nuotraukas, juodųjų skylių šešėlius, James Webb teleskopo atradimus ir dar gausybę kitų. O
- [Kąsnelis Visatos DCLXXVI: Augimas](https://www.konstanta.lt/2025/01/kasnelis-visatos-dclxxvi-augimas/) - [latexpage] Įvairūs objektai kosmose linkę augti – galaktikos didėja rydamos dujas ir kitas galaktikas, žvaigždės auga iš dujų ir panašiai. Praeitos savaitės naujienose randame įdomybę apie objektų augimą Saulės sistemos pakraščiuose – Plutonas ir Charonas, prieš suformuodami dabartinę dvinarę sistemą, kurį laiką buvo sukibę. Žvaigždžių augimui didelę įtaką turi magnetinio lauko stiprumas; tą žinojome jau
- [Visiškas kosmosas: Saturno žiedai ir anglies srautai galaktikose](https://www.konstanta.lt/2025/01/visiskas-kosmosas-saturno-ziedai-ir-anglies-srautai-galaktikose/) - Kokio amžiaus yra Saturno žiedai? Ilgą laiką galvojome, kad jie susikūrė kartu su planeta, bet pastaruoju metu įsivyravo priešinga nuomonė, jog jų amžius tesiekia kelis šimtus milijonų metų. Dabar pateikti argumentai, grąžinantys senąjį amžiaus vertinimą. Žvaigždžių mirtys paskleidžia dujas galaktikose. Pasirodo, tie srautai keliauja labai toli - net dešimtis kiloparsekų. Ir ne tik labai karštos
- [2024 m. kosmosų apžvalga - gyvai](https://www.konstanta.lt/2025/01/2024-m-kosmosu-apzvalga-gyvai/) - Penktadienį, sausio 10 dieną, Mokslo sriubos studijoje apžvelgsiu svarbiausius penkis (na, gal ir truputį daugiau) kosminius pasiekimus ir atradimus iš praėjusių metų. Transliacijos pradžia - 18 val., klausytis/žiūrėti galėsite YouTube. Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCLXXV: Metų pradžia](https://www.konstanta.lt/2025/01/kasnelis-visatos-dclxxv-metu-pradzia/) - Kaip įprasta, metų pradžioje visi žvalgosi į tai, kas nutiko pernai, ir kas laukia šiemet. Praėjusius metus apžvelgiau kituose įrašuose, bet žemiau skiriu šiek tiek dėmesio pristatyti tiek artėjančius įdomesnius astronominius reiškinius, tiek kosminius skrydžius. O kokių atradimų bus padaryta per metus, parodys tik laikas. Tuo tarpu Kąsnelyje dar skaitykite apie dvigubą potvyninio žvaigždės suardymo
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2024 metų apžvalga, IV dalis – užgalaktinė](https://www.konstanta.lt/2025/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2024-metu-apzvalga-iv-dalis-uzgalaktine/) - Kaip įprastai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, antrojoje – apie Saulės sistemą, trečiojoje – apie Paukščių Taką. Na, liko ketvirtoji, kurioje turės tilpti viskas,
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2024 metų apžvalga, III dalis – Paukščių Takas](https://www.konstanta.lt/2025/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2024-metu-apzvalga-iii-dalis-pauksciu-takas/) - Kaip įprastai metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, antrojoje – apie Saulės sistemą. Trečiojoje leidžiamės plačiau ir apžvelgsime visą Paukščių Taką. *** Ekstremalūs protoplanetiniai diskai.
- [Neutroninės žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2025/01/neutronines-zvaigzdes/) - Didžiąją dalį gyvenimo kiekviena žvaigždė praleidžia pagrindinėje sekoje – tuo metu jos centre vyksta termobranduolinės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai virsta helio branduoliais. Vandenilio kiekiui sumažėjus, ima vykti kitokie procesai, dėl kurių žvaigždė išsipučia į milžinę, galimai ne vieną kartą. Galiausiai žvaigždės gyvenimas baigiasi vienu iš trijų rezultatų. Jei žvaigždė tik gimusi nebuvo masyvesnė nei
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2024 metų apžvalga, II dalis – Saulės sistema](https://www.konstanta.lt/2024/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2024-metu-apzvalga-ii-dalis-saules-sistema/) - Kaip įprastai metų pabaigoje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Šiemet formatas kiek kitoks, nei ankstesniais metais – bus iš viso keturios tematinės apžvalgos. Pirmojoje rašiau apie kosminius skrydžius, raketas, erdvėlaivius ir panašius technologinius pasiekimus. Antrojoje kviečiu prisiminti, kas įdomaus vyko ir ką sužinojome apie savo namus – Saulės
- [Kąsnelis Visatos DCLXXIV: Tarpušventinis](https://www.konstanta.lt/2024/12/kasnelis-visatos-dclxxiv-tarpusventinis/) - Šventiniu laikotarpiu mokslo pasaulis apstoja kaip ir visas likęs. Naujienų, žinoma, šiek tiek yra, bet srautas toli gražu nesiekia įprastinių savaičių. Kąsnelyje naujienų skaičius, tiesa, nesumažėja, tik kelios jų truputį senesnės – iš gruodžio vidurio. Bet turint omeny, kad jose kalbama apie reiškinius, kurių šviesa iki mūsų keliauja bent jau tūkstančius metų, savaitės paklaida –
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2024 metų apžvalga, I dalis – kosminiai skrydžiai](https://www.konstanta.lt/2024/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2024-metu-apzvalga-i-dalis-kosminiai-skrydziai/) - Kaip įprastai metų pabaigoje, pasižiūrėjau, kokias naujienas pristatinėjau visus metus, ir atrinkau keletą įdomiausių, vertų prisiminimo. Anksčiau tą dariau nuo pat 2016 metų, o pernykštes apžvalgas rasite čia: pirmoji metų pusė, antroji pusė. Šiemet nusprendžiau šiek tiek pakeisti formatą – užuot atrinkinėjęs po 10 naujienų iš kiekvieno mėnesio, surinkau maždaug po 10 naujienų kiekvienai iš
- [Visiškas kosmosas: sausa Venera ir superžybsnių dažnumas](https://www.konstanta.lt/2024/12/visiskas-kosmosas-sausa-venera-ir-superzybsniu-daznumas/) - Ar Venera kadaise turėjo daug vandens? Kol kas aiškaus atsakymo neturime, bet dabar mokslininkai nustatė, kad planetos mantijoje vandens greičiausiai yra nykstamai mažai. Taigi ir praeityje vandens turbūt nebuvo, nes jei būtų buvę, dabar tikėtumėmės jo rasti būtent mantijoje. Saulės žybsniai - tik menkniekis, palyginus su tuo, ką kartais išspjauna kitos žvaigždės. Panašu, kad tie
- [Delfi+ - apie supernovas](https://www.konstanta.lt/2024/12/delfi-apie-supernovas/) - Kai masyvi žvaigždė baigia gyvenimą, ji sprogsta kaip supernova. Šis žybsnis trumpam gali nustelbti visos galaktikos žvaigždžių šviesą. Apie supernovų prigimtį, sprogimo eigą, liekanos vystymąsi ir ryšį su Kalėdomis rašau naujausiame tekste Delfi+ (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCLXXIII: Ilgaamžiškumas](https://www.konstanta.lt/2024/12/kasnelis-visatos-dclxxiii-ilgaamziskumas/) - Astronomijoje, atrodytų, viskas vyksta labai lėtai, o gyvuoja – labai ilgai. Palyginus su žmonių gyvenimais, dažniausiai taip ir yra. Bet lyginant reiškinius tarpusavyje, netruksime pastebėti, jog vieni tikrai greitesni ar trumpesni už kitus. O tada galime pradėti gilintis ir į detales – pavyzdžiui, Mėnulio amžių, kuris ilgą laiką buvo neaiškus, o dabar dviejų verčių nesantaika,
- [Šviesą aplenkiančios galaktikų čiurkšlės](https://www.konstanta.lt/2024/12/sviesa-aplenkiancios-galaktiku-ciurksles/) - [latexpage] Šviesos greitis – neįveikiama kosminė riba, apie kurią esame girdėję turbūt kiekvienas. Jos egzistavimas yra viena iš svarbiausių reliatyvumo teorijos išvadų. Tiksliau sakant, išvada skamba taip: objektai, judantys mažesniu nei šviesos greičiu, negali būti įgreitinti iki didesnio nei šviesos greičio; kita, tapati, formuluotė sako, kad informacijos perduoti greičiau už šviesą neįmanoma. Visgi ne visada
- [Kąsnelis Visatos DCLXXII: Magma](https://www.konstanta.lt/2024/12/kasnelis-visatos-dclxxii-magma/) - Apie magmą dažniausiai pagalvojame tik tada, kai ji virsta lava – išsiveržia į Žemės paviršių, dažniausiai pridarydama didelių nuostolių ir nusinešdama gyvybių. Kosmose magmos irgi galima rasti, o žiūrint plačiau, jos poveikis gali būti labai įdomus. Pavyzdžiui, magma yra daug tankesnė už vandenį, todėl kai Žemė turėjo magmos okeaną, potvyninė sąveika su Mėnuliu buvo daug
- [Visiškas kosmosas: karštas Marso vanduo ir dulkių baterijos](https://www.konstanta.lt/2024/12/visiskas-kosmosas-karstas-marso-vanduo-ir-dulkiu-baterijos/) - Jauname Marse buvo vandens, o dabar žinome, kad kai kur jo buvo ir šilto. Viename meteorite, atlėkusiame iš Raudonosios planetos, aptikta struktūrų, kurios formuojasi tik aukštos temperatūros vandeningoje aplinkoje. Visatoje beveik visur egzistuoja magnetinis laukas. Pirmykštėje Visatoje jo nebuvo, vadinasi kažkada tarp Didžiojo sprogimo ir dabar jis turėjo atsirasti. Neabejotinai tai nutiko anksti, nes ir
- [Kąsnelis Visatos DCLXXI: Vietinis](https://www.konstanta.lt/2024/12/kasnelis-visatos-dclxxi-vietinis/) - Dažniausiai Visatos kąsneliuose dauguma naujienų yra iš už Saulės sistemos ribų. Gal tai ir neturėtų stebinti – juk Saulės sistema sudaro tik menkutę Galaktikos dalį, ką jau kalbėti apie visą Visatą. Iš kitos pusės, šį menką lopinėlį geriausiai ir pažįstame. Tad kartais tendencijai nusižengiama. Štai šįkart net aštuoni iš dešimties pranešimų yra, sakykime, „vietiniai“ –
- [Konstantai – 17 metų](https://www.konstanta.lt/2024/12/konstantai-17-metu/) - Prieš septyniolika metų, vieną gūdų žiemos vakarą (o gal ir rytą, nebeatsimenu) pasaulį išvydo toks kuklus studentiškas projektas - „Konstanta 42“. Po septyniolikos metų jis vis dar čia. Tuo ir pasidžiaugsiu :) Per metus blogą papildė 133 įrašai, iš kurių 11 buvo mokslo populiarinimo konkurso darbai. Taigi pats parašiau 122 įrašus – kiek daugiau, nei
- [Kąsnelis Visatos DCLXX: Netikėtos dvinarės](https://www.konstanta.lt/2024/12/kasnelis-visatos-dclxx-netiketos-dvinares/) - Dvinarės žvaigždės – greičiau taisyklė nei išimtis, tad su jomis susiję atradimai astronomijoje kasdienybė. Visgi praeitos savaitės naujienose randame porą netikėtų dvinarių žvaigždžių. Viena jų – ekstremalaus masių santykio kontaktinė dvinarė: dvi žvaigždės liečiasi paviršiais, o vienos jų masė net 28 kartus didesnė, nei kitos. Kita pora – maža žvaigždė ir baltoji nykštukė – greičiausiai
- [Visiškas kosmosas: Urano magnetosfera ir radijo žybsniai](https://www.konstanta.lt/2024/12/visiskas-kosmosas-urano-magnetosfera-ir-radijo-zybsniai/) - Dauguma planetų Saulės sistemoje turi nuosavas magnetosferas - procesai planetų gelmėse kuria magnetinį lauką, kuris padeda apsisaugoti nuo Saulės vėjo poveikio. Uranas - viena iš jų, tačiau kai Voyager 2 praskrido pro šalį 1986 metų vasarį, ši magnetosfera pasirodė labai neįprasta. Dabar, po beveik 40 metų, jos keistumą, atrodo, pavyko paaiškinti - ir visai paprastai.
- [Kąsnelis Visatos DCLXIX: Jaunystė](https://www.konstanta.lt/2024/11/kasnelis-visatos-dclxix-jaunyste/) - Jauni skiriasi nuo senų – toks banalus pasakymas galioja ir žmonėms, ir kosminiams kūnams. Štai jaunas Marsas buvo šlapias – turėjo jūrų ir lietaus; dabar pirmą kartą patvirtinta, kad bent kai kur Marso vanduo buvo tikrai šiltas. Egzoplanetos irgi keičiasi sendamos, o dabar aptikta egzoplaneta prie jauniausios žvaigždės, vos trijų milijonų metų amžiaus, taigi nei
- [Delfi+ - apie mėgėjiškus teleskopus](https://www.konstanta.lt/2024/11/delfi-apie-megejiskus-teleskopus/) - Neretai manęs, kaip astrofiziko, kas nors paklausia, kokį teleskopą nusipirkti mėgėjui, kad galėtų kartais pasižiūrėti į žvaigždes ar planetas. Ilgą laiką atsakydavau, kad nieko apie juos neišmanau. Bet laikai keičiasi, ir štai pasidomėjau, šį tą išsiaiškinau ir pasidalinau su skaitytojais Delfi+ platformoje. Artėjant Kalėdoms, šis tekstas gali praversti bandant išrinkti dovaną pradedančiajam astronomui jūsų gyvenime.
- [Kaip žvaigždės planetomis mainosi](https://www.konstanta.lt/2024/11/kaip-zvaigzdes-planetomis-mainosi/) - Saulės sistema, su savo aštuoniomis planetomis, gausybe palydovų ir mažesnių kūnų, atrodo stabili ir amžina. Aišku, kartais kokia nauja kometa pralekia pro Saulę, ar koks asteroidas pakeičia orbitą ir pataiko į Žemę. Bet planetos ir jų palydovai sukasi savo orbitomis, kurios nekinta amžių amžius. Ir tikrai – Saulės sistema stabilizavosi keliasdešimt milijonų metų po susiformavimo
- [Visiškas kosmosas: Mirandos vandenynas ir masyvių žvaigždžių formavimasis](https://www.konstanta.lt/2024/11/visiskas-kosmosas-mirandos-vandenynas-ir-masyviu-zvaigzdziu-formavimasis/) - Žinome ne vieną palydovą išorinėje Saulės sistemos dalyje, kurio gelmėse po ledo slypi vandenynas. Dabar prie jų galime pridėti ir mažytę Urano Mirandą. Paviršiaus struktūrų analizė rodo, kad vandenynas gali sudaryti daugiau nei pusę palydovo tūrio. Masyvių žvaigždžių yra mažiau, negu mažesnių. Jas turinčių formuoti, bet dar nepradėjusių to daryti, dujų gumulų - dar mažiau.
- [Kąsnelis Visatos DCLXVIII: Erozija](https://www.konstanta.lt/2024/11/kasnelis-visatos-dclxviii-erozija/) - Apie eroziją visi esame girdėję, pavyzdžiui kalbant apie Baltijos jūros pakrantes ir kopas, arba apie kalnus, arba apie upių vagų kitimą. Kosmose irgi vyksta reiškiniai, kuriuos galėtume taip pavadinti, tik jie dažniausiai susiję su dujų nupūtimu. Štai planetos gali netekti savo atmosferų, ypač jei atmigruoja arti žvaigždžių; dabar radome tokio proceso padarinį – tankiausią arti
- [Kąsnelis Visatos DCLXVII: Augimas](https://www.konstanta.lt/2024/11/kasnelis-visatos-dclxvii-augimas/) - Nors kosminiai kūnai gali atrodyti amžini ir nekintantys, ilgais laiko tarpais jie visi keičiasi: auga, nyksta, gimsta, miršta ir taip toliau. Augimas dažniausiai vyksta smulkiems objektams – dulkėms, dujoms ar įvairioms granulėms – telkiantis į didesnius. Taip, pavyzdžiui, vyko Saulės sistemos planetų formavimasis, o jam padėjo magnetinis laukas; dabar žinome, kad jis svarbus greičiausiai buvo
- [Kąsnelis Visatos DCLXVI: Neutroninis](https://www.konstanta.lt/2024/11/kasnelis-visatos-dclxvi-neutroninis/) - Neutroninės žvaigždės – vieni iš ekstremalių kosminių objektų, parodantys, kiek labai Visatos įvairovė gali skirtis nuo mūsų kasdienybės. Dvi Saulės masės, suspaustos į keliolikos kilometrų spindulio rutulį – praktiškai visos jų savybės nepalyginamos su tuo, prie ko esame įpratę: tankis, temperatūra, slėgis, magnetinio lauko stiprumas – viskas milžiniška. Tad neturėtų stebinti ir susiję ekstremalūs reiškiniai,
- [Visiškas kosmosas: meteoritų kilmė ir tolimiausia diskinė galaktika](https://www.konstanta.lt/2024/11/visiskas-kosmosas-meteoritu-kilme-ir-tolimiausia-diskine-galaktika/) - Į Žemę nuolat krenta kosminiai akmenukai - nuo dulkių iki gana stambių meteoritų. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad net 70% visų meteoritų kilę iš vos trijų asteroidų, kurie subyrėjo per pastaruosius keliasdešimt milijonų metų. Diskinėse galaktikose, kaip Paukščių Take, dauguma žvaigždžių juda tvarkingai ratu aplink centrą. Elipsinėse ir netvarkingose dominuoja judėjimas atsitiktinėmis kryptimis. Ilgą laiką buvo
- [Delfi+ - apie Saulės ateitį](https://www.konstanta.lt/2024/10/delfi-apie-saules-ateiti/) - Šiemet turėjome progą pamatyti ne vieną šiaurės pašvaistę. Apskritai geomagnetinės audros siaučia tokios, kokių nebuvo porą dešimtmečių. Bet tokie periodiški Saulės aktyvumo sustiprėjimai yra menkniekis, palyginus su tuo, ko Saulė pridirbs ateityje. Na, tolimoje ateityje, kurios mes (o gal ir apskritai žmonija) toli gražu nesulauksime, bet vis tiek ateityje. Apie Saulės kilmę, joje vykstančius procesus,
- [Rudosios nykštukės – nei planetos, nei žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2024/10/rudosios-nykstukes-nei-planetos-nei-zvaigzdes/) - Išeikite giedrą naktį į lauką ir pažiūrėkite į viršų. Gausybė žvaigždžių, mirgančių danguje, ne vienam mūsų sukelia gilių jausmų – Visatos didybės, žmogaus menkumo ar paslapties, kurią be galo norisi išsiaiškinti. Nuo pamąstymų apie tai, kas yra tie mirgantys taškeliai danguje, dar priešistoriniais laikais prasidėjo astronomija – žmonės įžiūrėjo derinius, kuriems davė vardus ir pasakojo
- [Kąsnelis Visatos DCLXV: (Ne)atmosferinis](https://www.konstanta.lt/2024/10/kasnelis-visatos-dclxv-neatmosferinis/) - Kokia savybė labiausiai skiria Žemę nuo kitų Saulės sistemos planetų? Gali būti, kad pirmas šovęs į galvą atsakymas yra atmosfera. Ir jis tikrai ne blogiausias. Atmosferos buvimas ar nebuvimas lemia daugybę kitų dangaus kūno savybių. Pavyzdžiui, beorių kūnų paviršiuje gali formuotis vandens molekulės, jei ten yra deguonies turinčių mineralų, į kuriuos pataiko Saulės vėjas. Toks
- [Kąsnelis Visatos DCLXIV: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2024/10/kasnelis-visatos-dclxiv-susidurimai/) - Kai kas nors susiduria Saulės sistemoje, dažniausiai gauname kraterį, kuris gali milijardus metų po to teikti informaciją apie smūgio detales. Pavyzdžiui, jei krateris yra Mėnulyje, kur atmosfera ar gyvybė jo neužglaisto. Dabar naujai ir tiksliau datuotas seniausias ir didžiausias ne tik Mėnulio, bet ir visos Saulės sistemos krateris. Į Žemę krentantys meteoritai kraterius palieka retai,
- [Kentaurai - iš graikų mitų į Saulės sistemos pakraščius](https://www.konstanta.lt/2024/10/kentaurai-is-graiku-mitu-i-saules-sistemos-pakrascius/) - Neaprėpiamose plynėse, tarp keturių dievų - Griausmo, Laiko, Dangaus ir Jūros, laigo kentaurai ir artimos būtybės. Čia ir kentaurų valdovas Cheironas su žmona nimfa Charikle, ir žynys Asbolas, karys Amikas, ir daugybė daugybė kitų - bent dešimtys tūkstančių, o gal ir milijonų. Tai - ne graikų ar romėnų mitologijos siužetas, o Saulės sistemos išorinės dalies
- [Visiškas kosmosas: minkšta Mėnulio mantija ir žvaigždes sprogdinanti čiurkšlė](https://www.konstanta.lt/2024/10/visiskas-kosmosas-minksta-menulio-mantija-ir-zvaigzdes-sprogdinanti-ciurksle/) - Įprastai manoma, kad Mėnulis yra visiškai sustingęs - nei branduolys, nei mantija neišlaikė pirmykščio skystumo bei takumo. Bet galbūt tokia išvada pernelyg skubota: nauja palydovo gravitacinio lauko pokyčių analizė rodo, kad mantijos apačioje greičiausiai yra minkštas, o gal net ir skystas, sluoksnis. Čiurkšlės, besidriekiančios iš aktyvių galaktikų branduolių, gali nutįsti per didelę galaktikos dalį. Dabar
- [Kąsnelis Visatos DCLXIII: Webbas verčia Visatos modelius](https://www.konstanta.lt/2024/10/kasnelis-visatos-dclxiii-webbas-vercia-visatos-modelius/) - James Webb teleskopo atradimai nuo pat pradžių vertė permąstyti Visatos struktūrų formavimosi, o gal net visos Visatos sandaros ir evoliucijos, modelius. Nors kai kurioms anomalijoms rasti ir neegzotiški paaiškinimai, kitos vis dar išlieka ir netgi pasipildo naujomis. Tarp jų praeitos savaitės naujienose randame brandų ankstyvos galaktikos centrą, tolimiausią diskinę galaktiką ir neatitikimus Visatos rejonizacijos modeliuose
- [Kąsnelis Visatos DCLXII: Išsiveržimai](https://www.konstanta.lt/2024/10/kasnelis-visatos-dclxii-issiverzimai/) - Kosmose, atrodytų, kur pažvelgsi, vis kas nors veržiasi ar pučiasi. Štai iš Saulės veržiasi visokie plazmos pliūpsniai ir žybsniai. Praeitą savaitę sulaukėme stipriausio žybsnio per septynerius metus ir pirmų kone realaus laiko viso vainiko magnetinio lauko stebėjimų. Prie labai jaunų žvaigždžių esantys protoplanetiniai diskai irgi visaip veržiasi, kaip veržiasi ir pačios žvaigždės; dabar turime geriausias
- [Visiškas kosmosas: Žemės žiedai ir ankstyvos masyvios galaktikos](https://www.konstanta.lt/2024/10/visiskas-kosmosas-zemes-ziedai-ir-ankstyvos-masyvios-galaktikos/) - Saturno žiedus žinome visi. Taip pat juos, nors ir gerokai blyškesnius, turi ir kitos didžiosios planetos bei bent keli asteroidai. O kadaise, panašu, žiedų turėjo ir Žemė. James Webb teleskopu atrasta daugybė masyvių galaktikų labai jaunoje Visatoje. Kaip jos galėjo išaugti tokios didelės taip greitai? Gali būti, kad atsakymą duoda labai hipotetiškas modelis, kuris taip
- [Kąsnelis Visatos DCLXI: Senatvė](https://www.konstanta.lt/2024/10/kasnelis-visatos-dclxi-senatve/) - Senstant žmogui, prastėja jo sveikata – įvairūs metaboliniai procesai vyksta lėčiau, atsiradusios klaidos taisomos ne taip efektyviai ir panašiai. Pakilus į kosmosą, poveikis sveikatai dažnai panašus – dabar įrodyta, kad bent jau poveikis širdžiai primena senėjimo sukeltus pažeidimus. Žvaigždės sendamos pereina keletą palyginus trumpų gyvavimo stadijų, pavyzdžiui raudonosios milžinės ir baltosios nykštukės. Aplink žvaigždę skriejančioms
- [Mūsų ateitis – Milkomeda](https://www.konstanta.lt/2024/09/musu-ateitis-milkomeda/) - Andromedos galaktika – tolimausias objektas, kurį galime matyti plika akimi. Aišku, toli gražu ne visada: tam reikia labai palankių sąlygų, nes dėmelė danguje, arba ūkas, yra visiškai ant matomumo ribos. Bet, žinoma, toks įvaizdis labai apgaulingas: iš tiesų Andromeda yra panašaus dydžio arba net didesnė už mūsų Paukščių Taką. Tai artimiausia tokio dydžio kaimyninė galaktika;
- [Visiškas kosmosas: Saulės vėjo greitėjimas ir karšto jupiterio kaimynė](https://www.konstanta.lt/2024/09/visiskas-kosmosas-saules-vejo-greitejimas-ir-karsto-jupiterio-kaimyne/) - Saulės vėjas pučia nuo žvaigždės kelių šimtų kilometrų per sekundę greičiu. Toldamas jis dar pagreitėja, nes šiluminė energija virsta kinetine. Bet vien šiluminės energijos neužtenka paaiškinti pagreitėjimui; dabar įrodyta, kad prie jos prisideda ir magnetinio lauko energijos pokytis. Viena egzotiška egzoplanetų rūšis yra karštieji jupiteriai - dujinės milžinės visai šalia savo žvaigždžių. Dažniausiai jos būna
- [Kąsnelis Visatos DCLX: Marsas ir egzoplanetos](https://www.konstanta.lt/2024/09/kasnelis-visatos-dclx-marsas-ir-egzoplanetos/) - Praėjusios savaitės naujienos kaip reta koncentruotos. Trys atkeliauja iš Marso – apie planetos magnetosferos variacijas, neįprastos formos paaiškinimą senovėje egzistavusiu masyviu palydovu ir galimybę aptikti pirmykštes juodąsias skyles per planetos orbitos pokyčius. Kitos trys – apie egzoplanetas: šiltuosius neptūnus, pavojus interpretuojant atmosferų stebėjimus ir galimybę žemiškai fotosintezei vykti mažesnių žvaigždžių planetose. Taip pat – Ijo
- [Kąsnelis Visatos DCLIX: Gravitacinės anomalijos](https://www.konstanta.lt/2024/09/kasnelis-visatos-dclix-gravitacines-anomalijos/) - Gravitacija, iš pirmo žvilgsnio, atrodo labai paprasta – jei ne prigimtimi, tai bent efektu. Sferiškai simetriškas, kvadratiškai nuo atstumo mažėjantis, visą erdvę užpildantis laukas – atrodo viskas labai aišku. Bet detalėse slypi ne vienas velnias. Štai planetos, nors atrodo sferiškai simetriškos, yra kupinos sutankėjimų ir praretėjimų, kurie subtiliai pakeičia gravitacinį lauką; dabar apskaičiuoti labai tikslūs
- [Kąsnelis Visatos DCLVIII: Pabėgimai](https://www.konstanta.lt/2024/09/kasnelis-visatos-dclviii-pabegimai/) - Ko reikia, norint iš kur nors pabėgti. Greičiausiai – pakankamo greičio. Bent jau gravitacijos valdomose sistemose tai yra svarbiausias parametras. O praėjusios savaitės naujienose su pabėgimu susijusių tyrimų randame ne vieną. Štai iš Marso atmosferos vandenilis ir deuteris bėga gana greitai – jie juda greičiau, nei galėtume spėti pagal temperatūrą. Asteroidas Fajetonas, kartais užsiauginantis kometišką
- [Delfi+ - apie Wow! signalą](https://www.konstanta.lt/2024/09/delfi-apie-wow-signala/) - 1977 m. rugpjūtį Ohajo valstijoje veikiantis radijo teleskopas užfiksavo trumpą, bet ryškų siauro spektro žybsnį. Jo kilmės hipotezių buvo apstu - nuo atspindžio nuo kometų ar žvaigždžių mirgėjimo iki ateivių signalo. Dabar, praėjus beveik pusšimčiui metų, atrodo, rastas paaiškinimas. Apie tai rašau Delfi+ skaitytojams (prieiga mokama).
- [Visiškas kosmosas: deuteris Veneroje ir susidūrimas su Andromeda](https://www.konstanta.lt/2024/09/visiskas-kosmosas-deuteris-veneroje-ir-susidurimas-su-andromeda/) - Žemėje maždaug viena iš 6500 vandens molekulių yra sunkesnė - vieną vandenilį pakeičia jo atmaina deuteris, turinti papildomą neutroną branduolyje. Veneroje deuterio dalis gerokai aukštesnė, maždaug 4%. O dabar paaiškėjo, kad aukštai atmosferoje ji išauga dar dešimteriopai. Kodėl taip nutinka ir ką tai sako apie planetų atmosferų evoliuciją? Andromedos galaktika, mūsiškės kaimynė, artėja mūsų link.
- [Kąsnelis Visatos DCLVII: Fonai](https://www.konstanta.lt/2024/09/kasnelis-visatos-dclvii-fonai/) - Fonas, kone pagal apibrėžimą, yra nelabai reikšmingas dalykas – mažiau svarbus ar įdomus už pirmąjį planą. Bet kosmose fonas kaip tik gali suteikti įvairiausių žinių apie Visatą. Štai Saulės sistemoje „fonu“ galima pavadinti Saulės vėją, o dabar patvirtinta, kad jį tolstant nuo Saulės greitina magnetinės bangos. Toliau, už sistemos ribų, erdvė tampa beveik visiškai tamsi,
- [Kąsnelis Visatos DCLVI: Virpesiai](https://www.konstanta.lt/2024/08/kasnelis-visatos-dclvi-virpesiai/) - Viskas Visatoje virpa – nuo mažiausių atomų ir subatominių dalelių iki žvaigždžių. Štai Saulės vibracijos naudojamos kaip būdas nustatyti jos gelmių savybes, tačiau dabar išsiaiškinta, kad magnetinis aktyvumas pakeičia virpesių duomenų interpretaciją. Didesnės žvaigždės, tokios kaip Šiaurinė, gali ne šiaip virpėti, o pulsuoti, ir reikšmingai keisti savo šviesį; dabar sužinojome, kad Šiaurinės paviršiuje yra ir
- [Visiškas kosmosas: Marso teraformavimas ir supersenas Galaktikos diskas](https://www.konstanta.lt/2024/08/visiskas-kosmosas-marso-teraformavimas-ir-supersenas-galaktikos-diskas/) - Paversti Marsą panašiu į Žemę - sena žmonių svajonė. Ją įgyvendinti iš principo įmanoma, bet tam reikėtų milžiniškų resursų ir technologinių galimybių, kurių kol kas toli gražu neturime. Tačiau neseniai apskaičiuota, kad vieną teraformavimo aspektą - atmosferos temperatūros pakėlimą - galima atlikti palyginus pigiai. Tam tereikia paversti Marso paviršiaus mineralus metalų dulkėmis ir paskleisti jas
- [Delfi+ - apie gyvybės paieškas Marse](https://www.konstanta.lt/2024/08/delfi-apie-gyvybes-paieskas-marse/) - Naujas mano tekstas Delfi+ skaitytojams - gyvybės paieškų Marse apžvalga. Nuo garsiųjų "kanalų", kurie domino tiek astronomus, tiek visuomenę XIX a., iki Vikingų zondų eksperimentų, iki šiandieninių tyrimų ir artimiausios ateities planų pargabenti mėginių į Žemę. Skaitykite čia (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCLV: Vanduo ir litis](https://www.konstanta.lt/2024/08/kasnelis-visatos-dclv-vanduo-ir-litis/) - Vandens aplink mus yra visur. Daug jo ir kosmose – tiek tarpžvaigždinėje erdvėje, tiek planetose. Štai net ir Marse, kurio paviršius ypatingai sausas, greičiausiai yra storas šlapių uolienų sluoksnis. Tiesa, 11 kilometrų gylyje. Asteroido Psichės paviršių irgi dengia molekulės, panašios į vandens, tik praradusios vieną vandenilį – hidroksilas. Kitas netikėtas elementas – litis – atrastas
- [Kąsnelis Visatos DCLIV: Inžinerija](https://www.konstanta.lt/2024/08/kasnelis-visatos-dcliv-inzinerija/) - Kosmoso keliami iššūkiai paskatina daugybę įspūdingų sprendimų – tiek grynai mokslinių, tiek inžinerinių. Štai praeitos savaitės naujienose randame pasiūlymą Mėnulyje statyti daugiafunkcinius stulpus, kurie veiktų ir kaip lempos, ir kaip energijos šaltiniai bei komunikacijų stotys. O norėdami kolonizuoti Marsą, pasirodo, galėtume planetos temperatūrą pakelti paleidę į atmosferą metalinių nanodalelių. Įvairios kosmoso tyrimų misijos suteikia tiek
- [Visiškas kosmosas: Titano ežerų sandara ir magnetizmo žala egzoplanetoms](https://www.konstanta.lt/2024/08/visiskas-kosmosas-titano-ezeru-sandara-ir-magnetizmo-zala-egzoplanetoms/) - Saturno palydovo Titano ežerai susideda iš metano ir etano - molekulių, kurios Žemėje sudaro gamtines dujas. O dabar mokslininkai išsiaiškino, kaip skiriasi ežerų sudėtis skirtingose platumose. Planetos magnetosfera ją saugo nuo žvaigždės vėjo. Tačiau jei planeta labai arti žvaigždės, jos magnetosfera gali tiesiogiai susijungti su žvaigždės magnetiniu lauku, ir apsaugos nelieka. Dabar pirmą kartą mokslininkai
- [Kąsnelis Visatos DCLIII: Išsipūtimai](https://www.konstanta.lt/2024/08/kasnelis-visatos-dcliii-issiputimai/) - Ugnikalnio išsiveržimas gali atrodyti šiek tiek kaip Žemės išsipūtimas. Dar labiau taip atrodo magmos judėjimo sukeliamas plynaukščių iškilimas – o būtent taip greičiausiai nutiko Veneroje. Saulėje pučiasi magnetinio lauko ir plazmos kilpos; matuodami magnetinio lauko stiprumą, joms kylant aukštyn, pasirodo, galime gana patikimai įvertinti būsimo plazmos pliūpsnio greitį. Pučiasi ir Galaktikos diskas – jungiantis su
- [Kas mus stebi? Kaip Žemė atrodo iš kitų Galaktikos kampelių](https://www.konstanta.lt/2024/08/kas-mus-stebi-kaip-zeme-atrodo-is-kitu-galaktikos-kampeliu/) - Faktas, kad egzoplanetų paieškos ir tyrimai yra vaisinga astrofizikos sritis, daugiau nei akivaizdus. Per vos daugiau nei tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų žinome jau virš penkių tūkstančių, ir dar bent antra tiek turime nepatvirtintų kandidačių. Žinome, kad apskritai Paukščių Take planetų turėtų būti daugiau nei žvaigždžių, esame atradę įvairiausių tiek planetų, tiek jų
- [Pokalbis apie Tolkieną ir fantastiką](https://www.konstanta.lt/2024/08/pokalbis-apie-tolkiena-ir-fantastika/) - Mane pažįstantys gerai žino, jog laisvalaikiu užsiimu ne vien mokslo populiarinimu, bet ir įvairia fantastika. O labiausiai - tolkinizmu. Jau nemažai metų vadovauju Tolkieno gerbėjų klubui "Tolkien Lietuva", su kuriuo rengiame daugybę visokiausių fantastinių renginių - ir susijusių su Profesoriaus kūryba, ir gerokai plačiau siekiančių. Ir netgi esame prisidėję prie Tolkieno kūrinių vertimo į lietuvių
- [Pokalbis apie juodąsias skyles](https://www.konstanta.lt/2024/08/pokalbis-apie-juodasias-skyles/) - Prieš savaitę su trupučiu su "Mokslo sriuba" surengėme klausimų-atsakymų vakarą apie juodąsias skyles. Gyvos transliacijos metu papasakojau apie tai, kas per dalykas tos juodosios skylės apskritai, kaip jos gali sukurti energingą spinduliuotę aplink, kas nutiktų į ją krentant, kaip jos gali pranykti ir atsakiau į kitus vedėjo ir žiūrovų klausimus. Įrašą galite rasti YouTube ir
- [Kąsnelis Visatos DCLII: Suartėjimai ir išsiskyrimai](https://www.konstanta.lt/2024/07/kasnelis-visatos-dclii-suartejimai-ir-issiskyrimai/) - Kosmose objektai dažniausiai susitinka ar išsiskiria veikiami nenumaldomų gravitacijos jėgų. Tiesa, kartais būna ir kitaip: pavyzdžiui, Jupiterio atmosferoje, kurią daugiau valdo hidrodinamika, kartais susitinka anticiklonai. Mažesni tokie sūkuriai gali pamaitinti ir stabilizuoti didesnįjį – Didžiąją raudonąją dėmę. Didesniu mastu praeitos savaitės naujienose randame išsiskyrimą – aptiktą pirmą labai mažą žvaigždę arba rudąją nykštukę, kurios greičio
- [Visiškas kosmosas: tamsioji materija Jupiteryje ir artimiausia juodoji skylė](https://www.konstanta.lt/2024/07/visiskas-kosmosas-tamsioji-materija-jupiteryje-ir-artimiausia-juodoji-skyle/) - Viršutinėje Jupiterio atmosferos dalyje randama trivandenilio jonų. Dieninėje pusėje juos kuria Saulės šviesa, prie ašigalių - magnetiniai reiškiniai. O naktinėje? Gali būti, kad ten juos sukuria kartkartėmis pataikančios tamsiosios materijos dalelės, o žinodami trivandenilio gausą galime įvertinti, kaip dažnai tokie susidūrimai vyksta. Juodąsias skyles astronomai skirsto į žvaigždines ir supermasyvias. Tarp šių masės intervalų yra
- [Kąsnelis Visatos DCLI: Mėnulio jubiliejus](https://www.konstanta.lt/2024/07/kasnelis-visatos-dcli-menulio-jubiliejus/) - Prieš 55-erius metus žmonės pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Po poros metų, tikėkimės, tą padarys vėl, ir naujosios misijos po keleto metų nenutrūks. Tiesa, praeitos savaitės naujienose Mėnulio nedaug, bet yra žinių apie gyvybės pėdsakų išgyvenimo galimybes kituose mėnuliuose. Taip pat – naujo Saulės ciklo ankstyvieji pranašai, metano ir etano pasiskirstymas Titane bei hiperryški tvarkinga galaktika.
- [Pokalbis apie knygas ir skaitymą](https://www.konstanta.lt/2024/07/pokalbis-apie-knygas-ir-skaityma/) - Grupė Lietuvos bibliotekų organizuoja projektą „Metai su knyga“, kurio viena iš dalių - pokalbiai su įvairiais žmonėmis apie skaitymo svarbą, knygas ir susijusius dalykus. Šiemet vienas iš svečių buvau ir aš. Pokalbį - apie mokslą ir mokslo populiarinimą, fantastiką, pedagogiką, tolkinizmą, skaitymą vaikystėje ir vėliau - galite pamatyti YouTube: Laiqualasse
- [Vulkanas – planeta, kurios nebuvo](https://www.konstanta.lt/2024/07/vulkanas-planeta-kurios-nebuvo/) - Saulės sistemą sudaro aštuonios planetos. Šis skaičius praeityje ne kartą keitėsi – ne dėl to, kad atsirastų ir pranyktų planetos, o dėl mūsų kintančio supratimo apie tai, kas yra planeta ir kas skrajoja Saulės sistemoje. Senovėje žmonės žinojo tik plika akimi matomas Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną; tiesa, prie jų būdavo priskiriami ir Saulė
- [Kąsnelis Visatos DCL: Kondensacija](https://www.konstanta.lt/2024/07/kasnelis-visatos-dcl-kondensacija/) - Šaldamos medžiagos stingsta, spaudžiamos neretai irgi pereina į tankesnes būsenas. Viena iš daugiausiai dėmesį kaustančių šio proceso pasekmių kosmose – deimantai netikėtose vietose. Štai praeitą savaitę paskelbti skaičiavimai rodo, jog Merkurijaus mantijos-branduolio ribą greičiausiai žymi keliolikos kilometrų deimanto sluoksnis. Gerokai aukštesnio tankio sąlygomis – neutroninėse žvaigždėse – neutronai gali „išsisunkti“ iš atomų branduolių, o dabar
- [Visiškas kosmosas: Marso vanduo ir juodosios skylės hale](https://www.konstanta.lt/2024/07/visiskas-kosmosas-marso-vanduo-ir-juodosios-skyles-hale/) - Ar Marse yra skysto vandens? Atsakymo kol kas neturime. Gana aišku, kad paviršiuje jo nėra ir būti nelabai gali, nebent labai trumpam, nes atmosferos slėgis tiesiog per žemas. Tačiau vandens telkinių gali būti kur nors giliai po paviršiumi. Seisminiai duomenys gali padėti juos aptikti. Tamsiąją materiją gali sudaryti juodosios skylės. Nors ši hipotezė nelabai populiari,
- [Kąsnelis Visatos DCXLIX: Apsauginiai sluoksniai](https://www.konstanta.lt/2024/07/kasnelis-visatos-dcxlix-apsauginiai-sluoksniai/) - Atmosfera mus saugo nuo įvairių žalingų kosminių veiksnių; tą pat daro ir magnetosfera. Pastarajai pranykus ar susilpnėjus, Žemei gerokai kenktų energingų dalelių srautai iš Saulės - tokio proceso modeliai paskelbti praeitą savaitę. Urano magnetosfera irgi saugo planetą nuo Saulės vėjo, bet daro tą gerokai kitaip, nei kitos; pagauti elektronai ir protonai ten telkiasi ne į
- [Kąsnelis Visatos DCXLVIII: Kosminiai spinduliai](https://www.konstanta.lt/2024/07/kasnelis-visatos-dcxlviii-kosminiai-spinduliai/) - Energingos dalelės – elektronai, protonai ir šiek tiek sunkesnių – nuolat zuja visur kosmose. Šie kosminiai spinduliai gali pridaryti problemų Žemei ar mūsų kosminiams aparatams. Praeitos savaitės naujienose turime keletą pranešimų, susijusių su kosminių spindulių judėjimu bei poveikiu. Štai prieš pusantrų metų matyta milžiniška pašvaistė virš šiaurės ašigalio buvo tiesaus elektronų srauto nuo pat Saulės
- [Visiškas kosmosas: Žemė tarpžvaigždinėje erdvėje ir Paukščių Tako istorija](https://www.konstanta.lt/2024/06/visiskas-kosmosas-zeme-tarpzvaigzdineje-erdveje-ir-pauksciu-tako-istorija/) - Žemę nuo tarpžvaigždinių kosminių spindulių ir kitokio negero poveikio saugo heliosfera - Saulės vėjo burbulas. Bet gali būti, kad prieš 2-3 milijonus metų Žemė, kaip ir kitos Saulės sistemos planetos, tiesiogiai lietėsi su tarpžvaigždine medžiaga, nes heliosfera buvo susitraukusi iki mažesnio už Merkurijaus orbitą burbuliuko. Paukščių Takas, kaip ir kitos galaktikos, per gyvenimą patyrė ne
- [Delfi+ - apie vasaros dangų](https://www.konstanta.lt/2024/06/delfi-apie-vasaros-dangu/) - Vasara - puikus metas žvalgytis po nakties dangų. Na, aplink Jonines tos nakties nelabai sulaukiame, bet vėliau, rugpjūtį, naktys tamsesnės, o vis dar šiltos. Tada ir meteorų lietus džiugina. O dar kartais būna kometų ir planetų. Turint nedidelį teleskopą, galima ieškoti galaktikų ir ūkų, pasijuntant tikru XVIII a. astronomijos profesionalu. O dar šiemet mūsų laukia
- [Kąsnelis Visatos DCXLVII: Neutroninis](https://www.konstanta.lt/2024/06/kasnelis-visatos-dcxlvii-neutroninis/) - Neutroninės žvaigždės yra vieni iš egzotiškiausių objektų Visatoje. Pusantros ar net dvi Saulės masės, suspaustos į keliolikos kilometrų skersmens rutulį (tuo tarpu Saulės skersmuo yra beveik pusantro milijono kilometrų), priverčia medžiagą elgtis taip, kaip niekur kitur. Elektronai įspaudžiami į protonus ir tampa neutronais, kurie telkiasi į įvairias „makaronines“ struktūras – bent jau taip manoma remiantis
- [Kąsnelis Visatos DCXLVI: Sukimaisi](https://www.konstanta.lt/2024/06/kasnelis-visatos-dcxlvi-sukimaisi/) - Kone viskas kosmose sukasi. Tiek žvaigždės, tiek jų liekanos, tiek netgi spinduliuotė. Besisukančios aplink Paukščių Tako centrinę juodąją skylę žvaigždės praeitos savaitės naujienose figūravo todėl, kad mokslininkai rado joms kompanionių – dar besiformuojančių žvaigždžių panašiose orbitose. Žvaigždžių liekanos – baltosios nykštukės ir neutroninės žvaigždės – sukasi greičiau, nei pačios žvaigždės, tad ir jų žybsniai paprastai
- [Mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai](https://www.konstanta.lt/2024/06/mokslo-populiarinimo-konkurso-nugaletojai-9/) - Gegužės 19 d. baigėsi 11-asis „Mokslo sriubos“ kartu su „Konstanta 42“ organizuotas mokslo populiarinimo konkursas. Džiaugsmingai skelbiame konkurso nugalėtojus. Lietuvos mokslininkų ir mokslo komunikatorių komisijos vertinimu, geriausi šių metų darbai yra šie: 1 vieta – Kristina Zakutauskaitė, „Didysis O ir kas pirmas jį panaudojo?“. 2 vieta – Goda Mažeikaitė, „Kaip pasiekti sterilumą erdvėlaiviuose?“. 3 vieta – Lina Sakson, „Ar
- [Visiškas kosmosas: seklus Saulės magnetizmas ir tamsioji materija žvaigždėse](https://www.konstanta.lt/2024/06/visiskas-kosmosas-seklus-saules-magnetizmas-ir-tamsioji-materija-zvaigzdese/) - Saulės magnetinis laukas valdo jos vėją, žybsnius, medžiagos pliūpsnius ir kitus svarbius kosminių orų reiškinius. Įprastai manoma, jog magnetinis laukas kyla maždaug trečdalio Saulės spindulio gylyje, kur vidinė spindulinė zona liečiasi su išorine konvekcine. Bet naujame tyrime parodoma, kad daug aiškiau Saulės vėjo prigimtį paaiškina modelis, kuriame magnetinis laukas generuojamas viršutiniuose 5-10% spindulio. Centrinėje Paukščių
- [Kąsnelis Visatos DCXLV: Egzotika](https://www.konstanta.lt/2024/06/kasnelis-visatos-dcxlv-egzotika/) - Kosminiai reiškiniai, atrodytų, beveik visi yra egzotiški – tolimi nuo mūsų kasdienių patirčių. Bet kai kurie jų labiau egzotiški už kitus. Praeitos savaitės naujienos randame egzotišką pasiūlymą ieškoti gravitacinių bangų planetų magnetosferose, tyrimus apie egzotišką „labai protonuoto vandens“ molekulę, galimai egzistuojančią Urano ir Neptūno gelmėse, bei idėją, kad tamsioji materija gali būti visai ne materija,
- [Kąsnelis Visatos DCXLIV: Vėjai](https://www.konstanta.lt/2024/06/kasnelis-visatos-dcxliv-vejai/) - Vėjas gali būti naudingas – kai atvėsina karštą dieną ar suka jėgainės sparnus, – bet gali ir pakenkti, griauti bei naikinti. Kosmose irgi panašiai: Saulės vėjas sukelia pašvaistes, bet gali sugadinti palydovus, kitų žvaigždžių vėjai gali sunaikinti savo žvaigždžių atmosferas, o masyvių žvaigždžių vėjai netgi trukdo formuotis juodosioms skylėms. Praeitos savaitės naujienose randame pranešimų apie
- [Visiškas kosmosas: Marso organikos kilmė ir uolinės egzoplanetos atmosfera](https://www.konstanta.lt/2024/06/visiskas-kosmosas-marso-organikos-kilme-ir-uolines-egzoplanetos-atmosfera/) - Marso paviršiuje esančiuose organiniuose junginiuose anglies-13 - sunkesnio stabilaus izotopo - mažiau, nei Žemėje ar Saulės sistemos meteoroiduose. Dabar paaiškėjo, kad taip gali būti todėl, kad junginiai formavosi iš anglies monoksido, kuris susidarė iš anglies dioksido fotolizės būdu. Egzoplanetų atmosferos tiriamos jau daugiau nei 20 metų, bet iki šiol tai buvo dujinių ir vandeninių planetų-milžinių
- [Jeigu mūsų kūnas būtų miestas? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/jeigu-musu-kunas-butu-miestas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Devintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – moksleivio Jono Augustino Normanto tekstas apie kūnus ir miestus. Malonaus skaitymo! Jeigu mūsų kūnas būtų miestas? Jonas Augustinas Normantas Mūsų organizmas yra neįtikėtinai įdomi ir stebinanti vieta. Biologijos pamokose dažnai pagaunu save fantazuojant apie tai, kas vyksta mūsų kūnuose. Kartais tai primena mūsų pasaulį, kartais – ką nors iš fantastikos srities.
- [Saulės sistemos centras](https://www.konstanta.lt/2024/05/saules-sistemos-centras/) - Saulės sistemą sudaro aštuonios planetos ir daugybė mažesnių kūnų, kurie sukasi aplink žvaigždę – Saulę. Toks gana vadovėlinis mūsų kosminių namų apibūdinimas nėra blogas, bet turi keletą netikslumų. Viena vertus, planetų palydovai irgi priklauso Saulės sistemai, bet skrieja ne aplink ją. Antra vertus, pasakymas „skrieja aplink Saulę“ taip pat nėra visai tikslus. Planetos, asteroidai, netgi
- [Kąsnelis Visatos DCXLIII: Precesija](https://www.konstanta.lt/2024/05/kasnelis-visatos-dcxliii-precesija/) - Kai įsukate vilkelį, jis tik kurį laiką sukasi visai vertikaliai; paskui jo sukimosi ašis pati ima suktis. Tai vadiname precesija. Precesuoja turbūt visi besisukantys objektai – pavyzdžiui, Žemės sukimosi ašis irgi brėžia 26 tūkstančių metų trukmės ratą. Dar precesuoja akreciniai diskai aplink juodąsias skyles – praeitos savaitės naujienose randame dvi, su tuo susijusias. Vienoje kalbama
- [Atsiprašau, perskambinsiu vėliau. Naršau. [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/atsiprasau-perskambinsiu-veliau-narsau-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Vienuoliktasis, paskutinis, mokslo populiarinimo konkurso darbas – gimnazistės Martynos Vertelkaitės tekstas apie priklausomybę nuo ekranų. Malonaus skaitymo! Atsiprašau, perskambinsiu vėliau. Naršau. Martyna Vertelkaitė Situacijos simuliacija: geriau nei bet kokia kava ryte Jus pažadina „MES PRAMIEGOJOM!“. Drįstu sutikti – pradžia tikrai sklandi. Variantai lieka du: pasiduoti laiko tėkmei ir nebeskubėti (ak, na ir būta čia ko jaudintis!) ar
- [Kvantinė mechanika [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/kvantine-mechanika-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – gimnazisto Karolio Vasarevičiaus tekstas apie kvantinę mechaniką. Malonaus skaitymo! Kvantinė mechanika Karolis Vasarevičius Kvantinė mechanika - fizikos sritis, tirianti mikrodaleles, tai yra atomus, ir viską, kas yra mažensni už juos. Ji aiškina reiškinius, kuriuos negali paaiškinti mechanika. Gali kilti klausimas, kokios tos dalelės, kurios yra mažesnės už atomus, tai yra: elektronai,
- [Tobuliau už apskritimą [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/tobuliau-uz-apskritima-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuntasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – Linos Sakson tekstas apie elipses. Malonaus skaitymo! Ar yra kas tobuliau už apskritimą? Lina Sakson Nemažai žmonių pasakytų, jog apskritimas yra tobula figūra, kurią tik galima įsivaizduoti. Juk ji neturi kampų, o dar garsioji pi konstanta taip pat prideda šiai figūrai išskirtinumo ir magijos. Vis dėl to daug įdomesnė figūra galėtų
- [Jeigu mokytojais taptų dirbtinis intelektas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/jeigu-mokytojais-taptu-dirbtinis-intelektas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – moksleivės Faustos Aušrinės Normantaitės tekstas apie dirbtinį intelektą mokykloje. Malonaus skaitymo! Jeigu mokytojais taptų dirbtinis intelektas Fausta Aušrinė Normantaitė Dirbtinio intelekto (DI) technologijos sparčiai žengia į priekį ir vis labiau keičia mūsų kasdienybę. DI įsiskverbė į įvairias sritis – nuo medicinos iki transporto, nuo aplinkos apsaugos iki statybų pramonės. Viena iš
- [Ką turi bendro Galaktikos ir Mona Lisa [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/ka-turi-bendro-galaktikos-ir-mona-lisa-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šeštasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – moksleivio Mato Jorio Normanto tekstas apie aukso pjūvį. Malonaus skaitymo! Ką turi bendro Galaktikos ir Mona Lisa šedevras Matas Joris Normantas Ką turi bendro Galaktikos ir Mona Lisa šedevras? Atrodytų niekuom nesusiję dalykai, bet turi labai įdomų ir daug kur matematikoje, gamtoje, architektūroje ir mene pastebimą dalyką - Aukso pjūvį arba
- [Visiškas kosmosas: jaunas dvinaris asteroidas](https://www.konstanta.lt/2024/05/visiskas-kosmosas-jaunas-dvinaris-asteroidas/) - Pernai lapkritį NASA zondas Lucy pralėkė pro pirmąjį savo taikinį - asteroidą Dinkinešę. Visiškai netikėtai paaiškėjo, kad ji turi palydovą, dabar pavadintą Selamu. Asteroidams išlikti susiporavus nėra labai lengva, taigi Selamas negalėjo atsirasti labai seniai. Dabar mokslininkai įvertino, kad jo amžius - ne daugiau nei 10 milijonų metų. Kaip tai buvo padaryta, pasakoju Visiškame kosmose.
- [Klimato kaita [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/klimato-kaita-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – progimnazistės Augustės Jomantaitės tekstas apie klimato kaitą. Malonaus skaitymo! Klimato kaita Augustė Jomantaitė Klimato kaita-yra temperatūros ir oro sąlygų pokyčiai, kuriuos sukelia tiek natūralūs, tiek žmogaus veiklos veiksniai. Šie pokyčiai turi didelį poveikį mūsų planetai ir visai gyvybei žemėje. Norėčiau išsamiau aptarti, kas yra klimato kaita, kokios yra jos priežastys,
- [Sterilumas erdvėlaiviuose [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/sterilumas-erdvelaiviuose-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Ketvirtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – Godos Mažeikaitės tekstas apie sterilumą kosmose. Malonaus skaitymo! Kaip pasiekti sterilumą erdvėlaiviuose? Goda Mažeikaitė Sveiki visi kosmoso technologijų ir astrobiologijos entuziastai! Šiandien leiskimės į kosmose gyvuojančios mikrobiologijos pažinimo pasaulį ir patyrinėkime ypač potencialią biofotonikos technologiją, kuri galėtų išspręsti astronautus kamuojančias problemas ir naikinti daug žalos darančias bakterinių patogenų bioplėveles. Visur,
- [Didysis O [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/didysis-o-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Trečiasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – Kristinos Zakutauskaitės tekstas apie deguonį. Malonaus skaitymo! Didysis O ir kas pirmas jį panaudojo? Kristina Zakutauskaitė Atvirame ore- ne kvepalai, ne distiliavimo garai, jisai- bekvapis,Tas oras mano gomury- per amžius, kaip aš jį myliu!Nueisiu pamiškėn ant kranto ir atsidengsiu, liksiu nuogas,Beprotiškai su oru trokštu susiliesti. Mano paties kvėpsnio garas,Aidai ir raibuliai,
- [Marso tyrimai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/marso-tyrimai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Antrasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – antroko Jono Kazimiero Žilionio tekstas apie Marso tyrimus. Malonaus skaitymo! Marso tyrimai: kodėl žmonės dar negali nukeliauti į Marsą Jonas Kazimieras Žilionis Marsas yra šiuo metu labiausiai tyrinėjama planeta Saulės sistemoje. Ši planeta domina mokslininkus ir dėl to, jog yra labiausiai tinkama gyvybei po Žemės. Marsas nutolęs nuo Žemės vidutiniškai 228
- [Genų inžinerija [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2024/05/genu-inzinerija-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Pradedame skelbti mokslo populiarinimo konkurso darbus. Pirmasis - Lauros Ricciardi tekstas apie genų inžineriją. Malonaus skaitymo! Genų inžinerija Laura Ricciardi Sveiki visi, Šiandien noriu Jums pristatyti vieną iš įdomiausių ir prasmingiausių žmonijos išradimų -genų inžineriją! Genų inžinerija - vieno arba kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Tokiu būdu sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais
- [Kąsnelis Visatos DCXLII: Juodosios skylės](https://www.konstanta.lt/2024/05/kasnelis-visatos-dcxlii-juodosios-skyles/) - Nors juodąsias skyles dažnai vadiname „egzotiškais“ objektais, iš tiesų jos yra labai paprastos. Aprašyti juodajai skylei pakanka vos trijų parametrų – masės, sukimosi spartos ir elektros krūvio, – o realybėje trečiasis apskritai nereikšmingas. Visgi to pakanka, kad juodųjų skylių aplinka taptų tikrai egzotiška, su įvairiais regionais ir spinduliuotės šaltiniais. Dabar nustatyta, kad reliatyvumo teorija teisingai
- [Delfi+ - kosminės fantastikos rekomendacijos](https://www.konstanta.lt/2024/05/delfi-kosmines-fantastikos-rekomendacijos/) - Kur buvęs, kur nebuvęs vis mėgstu parekomenduoti kokios nors fantastikos. Šįkart tai padariau Delfi+ skaitytojams. Keletas serialų, knygų ir žaidimų: visi kosminiai, visi fantastiniai, visi man patikę ir savaip išskirtiniai. Pasinerkite į fantastiką ir jūs - nenusivilsite! Tekstą rasite čia (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: masyviausia juodoji skylė](https://www.konstanta.lt/2024/05/visiskas-kosmosas-masyviausia-juodoji-skyle/) - Neseniai paskelbta, jog atrasta masyviausia žvaigždinė juodoji skylė Paukščių Take, net 33 kartus masyvesnė už Saulę. Priešingai nei dauguma ankstesnių, ji aptikta ne žiūrint į aplink susitelkusių dujų spinduliuotę, bet matuojant dvinarės kompanionės orbitą. O dabar paskelbta, kad šita sistema greičiausiai susiformavo prieš 13 milijardų metų. Kaip tą galima nustatyti ir kokias išvadas tai pasiūlo
- [Kąsnelis Visatos DCXLI: Atmosferos](https://www.konstanta.lt/2024/05/kasnelis-visatos-dcxli-atmosferos/) - Kuo daugiau stebime egzoplanetas, tuo įvairesnių atmosferų ten aptinkame. Štai ir praeitos savaitės naujienose turime pirmą tvirtą uolinės egzoplanetos atmosferos aptikimą, taip pat teorinę analizę apie ozono įtaką atmosferų savybėms bei atmosferų pabėgimo iš karštų egzoplanetų detales. Atmosferų būna ne tik planetose: Saulės atmosfera, arba chromosfera ir vainikas, yra regionas, iš kurio kyla pliūpsniai, kaip
- [Planetų kiekio istorija](https://www.konstanta.lt/2024/05/planetu-kiekio-istorija/) - Saulės sistemoje turime aštuonias planetas - Merkurijų, Venerą, Žemę, Marsą, Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Daugelis atsimename, kad dar palyginus neseniai jų buvo devynios - tik 2005 metais Plutonas pašalintas iš šio sąrašo. Bet tai - toli gražu ne vienintelis pasikeitimas: nuo seniausiųjų laikų planetų sąrašas ne kartą buvo ir pildomas, ir trumpinamas. Dar Antikos
- [Visiškas kosmosas: jauni Cereros ledynai](https://www.konstanta.lt/2024/05/visiskas-kosmosas-jauni-cereros-ledynai/) - Nykštukinės planetos Cereros ašigaliuose esama kraterių, kurių dugno niekada neapšviečia Saulė, o juose plyti vandens ledo klodai. Bet krateriai ne visada buvo tokie: Cereros ašies kryptis nuolat keičiasi, tad vos prieš keletą tūkstančių metų jie buvo nukreipti daug labiau į Saulę ir ledo ten būti negalėjo. Ką šis atradimas sako apie Asteroidų žiedo procesus, pasakoju
- [Kąsnelis Visatos DCXL: Gravitacinės perturbacijos](https://www.konstanta.lt/2024/05/kasnelis-visatos-dcxl-gravitacines-perturbacijos/) - Gravitacija atrodo kaip labiausiai prognozuojamas ir užtikrintas fizikinis reiškinys. Milijardus metų ji valdo planetų ir žvaigždžių judėjimą, nuo jos priklauso praktiškai viskas, ką matome kosmose. Bet net ir gerai suprantami gravitacijos dėsniai gali duoti netikėtų rezultatų, o jei dar pridėsime galimas modifikacijas… Štai praeitos savaitės naujienose remiantis (tarp kitų dalykų) gravitacinėmis sąveikomis datuojamas asteroidų poros
- [Kąsnelis Visatos DCXXXIX: Potvyniai](https://www.konstanta.lt/2024/04/kasnelis-visatos-dcxxxix-potvyniai/) - Potvyninis suardymas nutinka tada, kai vieno kūno gravitacija nustelbia kitą kūną palaikančias jėgas ir pastarasis subyra į gabalus. Tiesa, „kitas kūnas“ gali būti ir planetos orbita – būtent potvyninis jų suardymas gali paaiškinti, kodėl egzistuoja dvinarės planetos-pabėgėlės, neturinčios žvaigždžių. O masyviausia žvaigždinė juodoji skylė, atrasta Paukščių Take, kadaise buvo nedidelio spiečiaus dalis, tačiau spiečius iširo
- [Visiškas kosmosas: aptiktos pirmosios astrosferos](https://www.konstanta.lt/2024/05/visiskas-kosmosas-aptiktos-pirmosios-astrosferos/) - Saulę supa heliosfera - Saulės vėjo burbulas, skiriantis mūsų planetinę sistemą nuo tarpžvaigždinės erdvės. Kitas žvaigždes analogiškai supa astrosferos. Bent jau turėtų, nes aptikti jas labai sudėtinga, tad iki šiol to nebuvo padaryta. Bet dabar pavyko. Apie šio atradimo svarbą žvaigždžių savybių ir netgi planetų tinkamumo gyvybei tyrimams pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: galaktikų sukimąsi lemia amžius](https://www.konstanta.lt/2024/04/visiskas-kosmosas-galaktiku-sukimasi-lemia-amzius/) - Vienos galaktikos sukasi greitai, kitos - lėtai. Kas tai lemia? Ilgą laiką buvo manyta, kad masė arba aplinka, bet pasirodo, kad pagrindinis ir praktiškai vienintelis veiksnys yra žvaigždžių populiacijos amžius: kuo galaktikoje žvaigždės senesnės, tuo lėčiau ji sukasi. Ką tai reiškia galaktikų evoliucijos modeliams, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Delfi+ - apie karą kosmose](https://www.konstanta.lt/2024/04/delfi-apie-kara-kosmose/) - Pernai pirmą kartą istorijoje įvyko ginkluotas priešiškų pusių susidūrimas kosmose. Ne, tai nebuvo tai, apie ką greičiausiai pagalvojote - JAV ir Kinijos astronautai nesusirėmė žūtbūtiniame mūšyje tarp savo kosminių stočių. Tiesiog hučių teroristų paleista raketa Izraelio link buvo numušta pastarosios šalies priešraketinės gynybos, į pats numušimas įvyko virš atmosferos. Ar tai reiškia, kad kosmosas jau
- [Kąsnelis Visatos DCXXXVIII: Datavimas](https://www.konstanta.lt/2024/04/kasnelis-visatos-dcxxxviii-datavimas/) - Kaip nustatyti objektų amžių, kai jie daug senesni už žmoniją? Per šimtmečius sukurtas ne vienas metodas, o praeitos savaitės naujienose su datavimu susiję net trys pranešimai. Vienas jų – apie Mėnulio atsiradimą ir didžiųjų planetų migraciją. Asteroidų cheminės sudėties analizė rodo, kad įvykiai greičiausiai nutiko tuo pačiu metu. Cereros kraterių dugne matomi ledynai greičiausiai yra
- [Visiškas kosmosas: naujoviška gyvenamų planetų paieška](https://www.konstanta.lt/2024/04/visiskas-kosmosas-naujoviska-gyvenamu-planetu-paieska/) - Kai kalbame apie gyvybės paieškas, ypač už Saulės sistemos ribų, dažniausiai koncentruojamės į biopėdsakus - įvairias dujas atmosferoje, kurios rodytų planetoje esant gyvybę. Žemėje tokios būtų deguonis, ozonas ir metanas. Bet visos biopėdsakų molekulės gali būti pagamintos ir negyvybinių procesų, taigi bet kokio atradimo patikimumas būtų abejotinas. Tačiau gal galima gyvybės ieškoti kitaip? Štai grupė
- [Kąsnelis Visatos DCXXXVII: Stochastika](https://www.konstanta.lt/2024/04/kasnelis-visatos-dcxxxvii-stochastika/) - Daug procesų kosmose yra neprognozuojami. Na, gal per stipriai pasakyta: juos galima prognozuoti statistiškai, t.y. nustatyti ir nurodyti, kokias vertes turėtų įgyti per daug atsikartojimų, tačiau neįmanoma pasakyti, kokia vertė bus sekanti. Tokie procesai vadinami stochastiniais, o praeitos savaitės naujienose apie juos yra įvairių žinių. Žemės drebėjimai yra gana stochastiški, o dabar pasiūlytas naujoviškas metodas,
- [Visiškas kosmosas: vienišos rudosios nykštukės](https://www.konstanta.lt/2024/04/visiskas-kosmosas-vienisos-rudosios-nykstukes/) - Masyvios žvaigždės dažnai skrajoja dvinarėse ar daugianarėse sistemose. Mažesnės - rečiau. Pasirodo, ši tendencija tęsiasi iki pačių mažiausių, net už žvaigždes mažesnių, objektų - rudųjų nykštukių. Tiesa, čia ji priklauso ir nuo amžiaus: jaunos rudosios nykštukės kompanionių turi, o senos - nebe. Ką tai pasako apie jų formavimosi detales, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Užtemimas - kas ir kaip](https://www.konstanta.lt/2024/04/uztemimas-kas-ir-kaip/) - Vakar virš Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos ir Atlanto vandenyno nutiko Saulės užtemimas. Siauroje juostoje - pilnas, plačiame regione - dalinis. Apskritai Saulės užtemimai nėra labai reti - per metus nutinka 2-5 kartus. Bet vakarykštis buvo išskirtinis tuo, kad slinko per gausiai apgyvendintas Meksikos, JAV ir Kanados teritorijas, tad jį matė kaip niekad daug žmonių. Internetuose
- [Kąsnelis Visatos DCXXXVI: Skilimai ir augimai](https://www.konstanta.lt/2024/04/kasnelis-visatos-dcxxxvi-skilimai-ir-augimai/) - Nors nakties dangus gali atrodyti nekintantis, iš tiesų kosmose niekas nestovi vietoje ir neišlieka nepakitęs: objektai skyla, auga ir kitaip vystosi. Aišku, dažniausiai tai vyksta gerokai ilgesnėmis laiko skalėmis, nei mes pajėgiame suvokti. Pavyzdžiui, rudosios nykštukės: su žvaigždėmis palyginus mažyčiai dariniai, kurie visgi auga panašiai, kaip ir didesnieji analogai. Arba pirmykščiai dujų debesys, kurie, nors
- [Visiškas kosmosas: Marso griovos](https://www.konstanta.lt/2024/04/visiskas-kosmosas-marso-griovos/) - Jauname Marse buvo skysto vandens - upių, jūrų ir lietaus debesų. Bet nežinome, kiek daug ir kaip greitai jis pranyko. Vienas būdų ieškoti senovinio vandens pėdsakų - tyrinėti griovas, kurios primena upių sukuriamas išgraužas Žemėje. Visgi griovas gali sukurti ne tik vanduo, bet ir garuojantis anglies dvideginio ledas. Apie šį procesą ir rezultato implikacijas Marso
- [Kąsnelis Visatos DCXXXV: Virpesiai](https://www.konstanta.lt/2024/04/kasnelis-visatos-dcxxxv-virpesiai/) - Dažnai galvojame, kad kosminiai reiškiniai vyksta labai lėtai ir jokių pokyčių realiu laiku stebėti negalime. Daugeliu atvejų tai tiesa, bet ne visada: kartais įvairūs žybsniai, virpesiai ar mirgesiai vyksta lengvai stebimomis laiko skalėmis. Praeitos savaitės naujienose tokių atradimų net keletas. Čia ir silpniausi žinomi žvaigždės virpesiai, apie septynis kartus menkesni, nei Saulėje; ir kintančių (taigi
- [Kaip pasverti galaktiką?](https://www.konstanta.lt/2024/03/kaip-pasverti-galaktika/) - Paukščių Tako masė yra maždaug trilijoną kartų didesnė, nei Saulės. O gal tik 600 milijardų kartų didesnė. O gal išvis 200 milijardų. Kaip randami šie skaičiai? Kaip galime nustatyti, kiek medžiagos yra galaktikoje – mūsiškėje ar kurioje kitoje? Ir kokias išvadas galime daryti iš to, kad skirtingi metodai kartais duoda tarpusavyje nederančius rezultatus? Apie tai
- [Mokslo populiarinimo konkursas 2024](https://www.konstanta.lt/2024/03/mokslo-populiarinimo-konkursas-2024/) - Kartu su "Mokslo sriuba" skelbiame kasmetinį, jau vienuoliktąjį, Mokslo populiarinimo konkursą! Šįkart vėl lauksime jūsų tekstų pačiomis įvairiausiomis su mokslu susijusiomis temomis. Darbų atsiuntimo terminas - gegužės 19 d. Išsamios konkurso taisyklės, informacija apie vertintojus ir prizus - štai čia. Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: Betelgeizė nesisuka?](https://www.konstanta.lt/2024/03/visiskas-kosmosas-betelgeize-nesisuka/) - Betelgeizė - santykinai artima masyvi žvaigždė, baigianti savo gyvenimą. Ji turi įvairių įdomių savybių, viena kurių - prieš keletą metų aptiktas netikėtai spartus sukimosi greitis. Bet gali būti, kad toks rezultatas gautas neteisingai interpretuojant stebėjimų duomenis, o iš tiesų žvaigždė praktiškai nesisuka. Kas galėjo sukelti tokią iliuziją, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCXXXIV: Produktyvūs ir destruktyvūs susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2024/03/kasnelis-visatos-dcxxxiv-produktyvus-ir-destruktyvus-susidurimai/) - Kai du daiktai susiduria, pasekmių gali būti įvairių: sukibimas, atšokimas, subyrėjimas... Jei „daiktai“ yra gravitaciškai surišti telkiniai, pasekmių įvairovė dar išauga. Štai praeitos savaitės naujienose randame įrodymų, kad didelės mėlynos žvaigždės dažnai atsiranda susijungus dviem mažesnėms, informacijos apie Paukščių Taką formavusių galaktikų liekanas ir tamsiosios materijos dalelių susidūrimų paieškų rezultatus. Kitose naujienose – mikrogravitacija ir
- [Visiškas kosmosas: Dimorfo performavimas](https://www.konstanta.lt/2024/03/visiskas-kosmosas-dimorfo-performavimas/) - Prieš pusantrų metų į asteroidą Dimorfą rėžėsi NASA zondas DART. Naujausi smūgio pasekmių modeliai leidžia daryti išvadą, kad asteroidas sudarytas iš daugybės smulkių granulių, o smūgio palikto kraterio jame turėtų apskritai nesimatyti. Ką tai reiškia planams apginti Žemę nuo pavojingų asteroidų, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCXXXIII: Sprogimai](https://www.konstanta.lt/2024/03/kasnelis-visatos-dcxxxiii-sprogimai/) - Kai kas nors sprogsta Žemėje, dažniausiai padariniai būna nemalonūs, bent jau aplink esantiems. Kosmose irgi panašiai, tačiau, laimei, mus nuo galingų sprogimų skiria nemenki atstumai, todėl galime iš jų pasisemti žinių. Štai kilonovų sprogimai – dviejų neutroninių žvaigždžių susijungimų pasekmė – gali sukurti egzotiškų dalelių, kurias aptikę (arba neaptikę) daugiau sužinotume apie tamsiąją materiją. Supernovų
- [Visiškas kosmosas: senovinė galaktika užminė mįslę](https://www.konstanta.lt/2024/03/visiskas-kosmosas-senovine-galaktika-uzmine-misle/) - James Webb teleskopas, atrodo, kas savaitę užmena naujų mįslių apie ankstyvosios Visatos savybes. Šįkart - apie galaktiką, kurios žvaigždės susiformavo Visatai esant 420 milijonų metų amžiaus. Pagal standartinį struktūrų formavimosi modelį, tuo metu Visatoje dar negalėjo būti pakankamai masyvių tamsiosios materijos halų, kad juose galėtų susiformuoti tiek daug žvaigždžių. Ką tai reiškia šiems modeliams ir
- [Kąsnelis Visatos DCXXXII: Virimas ir garavimas](https://www.konstanta.lt/2024/03/kasnelis-visatos-dcxxxii-virimas-ir-garavimas/) - Verdantį ir garuojantį vandenį esame matę visi. Bet šie reiškiniai vyksta toli gražu ne tik vandenyje: pavyzdžiui, protoplanetiniai diskai irgi išgaruoja. Stiprėjanti žvaigždės spinduliuotė jų daleles išmeta tolyn į tarpžvaigždinę erdvę, o dabar pirmą kartą šis procesas užfiksuotas realybėje, ne tik modeliuose. Virti gali ir žvaigždės; net ir Saulės paviršius nuolat kunkuliuoja plazmos burbulais. Tuo
- [Delfi+ - apie Kiniją kosmose](https://www.konstanta.lt/2024/03/delfi-apie-kinija-kosmose/) - Trečiasis mano tekstas Delfi+ skaitytojams - apie Kinijos ambicijas kosmose. Nuo labai kuklios pradžios prieš pusšimtį metų, Kinija dideliais žingsniais vijosi JAV ir dabar kai kuriais atžvilgiais tapo lygiaverte konkurente. Kviečiu susipažinti su pagrindinėmis Kinijos kosminių tyrimų kryptimis, ateities planais bei konfrontacijos su JAV grėsmėmis (prieiga mokama). Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: platus Kuiperio žiedas](https://www.konstanta.lt/2024/03/visiskas-kosmosas-platus-kuiperio-ziedas/) - Saulės sistemos pakraštyje, už Neptūno orbitos, prasideda Kuiperio žiedas - nuolaužos, likusios nuo planetų formavimosi laikotarpio. Ten skrieja ir Plutonas, ir daugybė kitų, mažesnių kūnų. Kur yra žiedo išorinis kraštas? Neaišku, o nauji New Horizons duomenys klausimų užduoda daugiau, nei atsakymų. Kodėl dulkės aplink zondą neretėja, nors jis nutolęs bent keliolika astronominių vienetų nuo numanomos
- [Kąsnelis Visatos DCXXXI: Dulkės](https://www.konstanta.lt/2024/03/kasnelis-visatos-dcxxxi-dulkes/) - Namuose besikaupiančios dulkės erzina, o kaip kosmose? Ten jų reikšmė – dvejopa. Viena vertus, jos sugeria dalį spinduliuotės, ypač regimųjų ir ultravioletinių spindulių ruože, ir trukdo stebėti žvaigždes, radijo spinduliuotės šaltinius ir kitus objektus ar reiškinius. Įvertinti jų poveikį padės naujas labai detalus trimatis jų pasiskirstymo erdvėlapis. Kita vertus, dulkės svarbios planetų formavimosi procesui –
- [Kąsnelis Visatos DCXXX: Vanduo, perturbacijos ir spiečiai](https://www.konstanta.lt/2024/02/kasnelis-visatos-dcxxx-vanduo-perturbacijos-ir-spieciai/) - Tarp praėjusios savaitės naujienų nemažai įdomių porų. Pavyzdžiui, apie vandens apytaką: vienas tyrimas apie Marsą, kitas – apie protoplanetinius diskus. Arba apie orbitų perturbacijas: artimų žvaigždžių poveikį Žemės orbitai ir žvaigždėdaros regionų bangavimą Paukščių Take. Galiausiai – apie spiečių formavimąsi: 19 jų aptikta milžiniško aktyvaus branduolio išsiveržimo pakraščiuose, o dešimt – ankstyviausioje galaktikoje, kuri vėliau
- [Asteroidų žiedas](https://www.konstanta.lt/2024/02/asteroidu-ziedas/) - XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę). O 1801 metų sausio pirmą dieną italas Giuseppe Piazzi aptiko naują kūną, kurį
- [Visiškas kosmosas: spiečiai augdami koncentruojasi](https://www.konstanta.lt/2024/02/visiskas-kosmosas-spieciai-augdami-koncentruojasi/) - Žvaigždžių spiečiai atsiranda, kai didžiuliai tarpžvaigždinių dujų debesys ima trauktis ir fragmentuoti. Traukimasis nesustoja ir prožvaigždžių stadijoje, kai fragmentai jau nusistovėję, bet dar neįsižiebę žvaigždėmis. Be to, šiuo laikotarpiu pradeda ryškėti tipinė spiečių savybė - masių segregacija: masyvesnės prožvaigždės randamos spiečiaus centrinėje dalyje, o mažesnės - pakraščiuose. Apie naujus labai ankstyvos spiečių evoliucijos atradimus pasakoju
- [Saulės sistemos pakraštys. I dalis – Kuiperio žiedas](https://www.konstanta.lt/2023/10/saules-sistemos-pakrastys-i-dalis-kuiperio-ziedas/) - 1930 metais amerikietis astronomas Clyde`as Tombaugh atrado naują kūną Saulės sistemos pakraštyje. Netrukus šis kūnas pavadintas Plutonu ir įvardintas devintąja sistemos planeta. Daugiau nei pusšimtį metų atrodė, kad su Plutonu Saulės sistema ir baigiasi; 1978-aisiais atrastas jo palydovas Charonas, bet daugiau viskas atrodė tuščia. Situacija pasikeitė 1992-aisiais, kai aptiktas daug mažesnis, apie pusantro šimto kilometrų
- [Visiškas kosmosas: planetų spindulio tarpas](https://www.konstanta.lt/2024/02/visiskas-kosmosas-planetu-spindulio-tarpas/) - Egzoplanetų žinome jau daugiau nei penkis tūkstančius; tai leidžia nagrinėti įvairias jų populiacijos statistines savybes. Viena tokia savybė - vadinamasis spindulio tarpas: planetų, kurių spindulys siekia 1,6-2,2 Žemės spindulio, yra mažiau, nei mažesnių ar didesnių. Ilgą laiką jį bandyta aiškinti atmosferų garavimu, bet vien šio proceso nepakanka. Dabar pateiktas išsamesnis paaiškinimas, susijęs ne tik su
- [Kąsnelis Visatos DCXXIX: Vanduo ir gyvybė](https://www.konstanta.lt/2024/02/kasnelis-visatos-dcxxix-vanduo-ir-gyvybe/) - Gyvybei reikia vandens, tad kur vanduo, ten ir gyvybė? Nebūtinai: vien vandens neužtenka. Dar reikia ir maistinių medžiagų – organinių junginių, bet panašu, kad net Saturno palydovo Titano, kurio paviršiuje tokių pilna, giluminio vandenyno organika beveik nepasiekia. Tai čia liūdnesnė naujiena. Įdomesnė susijusi su dar vienu poreikius – energijos: atrodo, kad Saulės sistemos pakraščių nykštukinės
- [Kąsnelis Visatos DCXXVIII: Geri ir blogi pliūpsniai](https://www.konstanta.lt/2024/02/kasnelis-visatos-dcxxviii-geri-ir-blogi-pliupsniai/) - Saulės aktyvumo padariniai, pavyzdžiui geomagnetinės audros, mums gali gerokai pakenkti. Taigi bet koks būdas nuo jų apsisaugoti, ar net kuo anksčiau aptikti, yra gyvybiškai svarbus. Štai dabar sukurtas metodas, kaip iš dvimačių Saulės vainiko nuotraukų identifikuoti mūsų link artėjančius plazmos pliūpsnius. Mūsų Saulės žybsniai yra visiškai menkučiai, palyginus su tuo, ką išdarinėja mažesnės žvaigždės, ypač
- [Visiškas kosmosas: milžiniškas galaktikų žiedas](https://www.konstanta.lt/2024/02/visiskas-kosmosas-milziniskas-galaktiku-ziedas/) - Standartinis kosmologinis modelis teigia, kad šiandieninėje Visatoje negali būti struktūrų, didesnių nei maždaug 400 megaparsekų. Tai kaip paaiškinti, kai kone dvigubai jaunesnėje Visatoje aptikta tokio dydžio struktūra? O jei ji yra dar didesnės struktūros dalis? Na, gal tai ir nesugriauna kosmologijos, bet pakrapštyti galvas tikrai priverčia. Apie tai šneku Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Apie juodąsias skyles FTMC tinklalaidėje](https://www.konstanta.lt/2024/02/apie-juodasias-skyles-ftmc-tinklalaideje/) - Praėjo vos kiek daugiau nei dešimt metų, kai grįžau į Lietuvą, ir mano darbovietė susidomėjo, ką gi aš veikiu :) Na, iš tikro tai ne visai taip, bet ne per seniausiai pradėtoje leisti Fizinių ir technologijos mokslų centro tinklalaidėje gavau progą pašnekėti ir aš. Apie savo mokslinius tyrimus, mokslo populiarinimą ir šiaip laisvalaikio veiklą. Garso
- [Delfi+ - apie ateivių paieškas](https://www.konstanta.lt/2024/02/delfi-apie-ateiviu-paieskas/) - Antrasis mano tekstas Delfi+ - provokuojančia antrašte: ar ateiviai mus sunaikins? Ne, ne apie apokaliptinius kino filmus rašau, o apie nežemiškos protingos gyvybės paieškas. Kaip jos prasidėjo, kokios buvo ir yra dabar, ir apskritai kodėl mes tą darome. Šiek tiek ir apie galimą pavojų parašiau, o kaip pavyko, kviečiu spręsti patiems (prieiga mokama).
- [Paskaita apie JWST pirmuosius rezultatus](https://www.konstanta.lt/2024/02/paskaita-apie-jwst-pirmuosius-rezultatus/) - Antradienį šnekėjau apie James Webb teleskopą ir jo pirmuosius atradimus bei kaip jie neapvertė kosmologijos. Čia - keletas nuotraukų, o čia - nuoroda į paskaitos įrašą. Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: Mėnulis traukiasi](https://www.konstanta.lt/2024/02/visiskas-kosmosas-menulis-traukiasi/) - Mūsų palydovas po truputį traukiasi. Nedaug - keliolika metrų per šimtus milijonų metų, - bet tai vis tiek sukelia drebėjimus. O tie drebėjimai gali kelti pavojų žmonių misijoms Mėnulio pietų ašigalio regione. Apie tai pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCXXVII: Miglotas](https://www.konstanta.lt/2024/02/kasnelis-visatos-dcxxvii-miglotas/) - Žodis „migla“ bent man neskamba moksliškai – jis primena ankstyvus rudenio rytus kur nors laukuose ar miškuose. Bet migla – dažnas reiškinys egzoplanetų atmosferose: aerozoliai sudaro nepermatomą sluoksnį, kuris neleidžia įvertinti atmosferos cheminės sudėties. Naujame tyrime aiškinamasi, kokioms sąlygoms esant Neptūno dydžio egzoplanetose migla susidaro. Labai miglota buvo ir pirmykštės Žemės atmosfera – dabar apskaičiuota,
- [Visiškas kosmosas: ankstyvos juodosios skylės](https://www.konstanta.lt/2024/01/visiskas-kosmosas-ankstyvos-juodosios-skyles/) - Kad ir kokios didelės atrodytų supermasyvios juodosios skylės, jos sudaro tik mažytę dalį savo galaktikos masės. Aplinkinėje Visatoje šis santykis yra maždaug 1:3000. Ankstyvoje buvo didesnis - dabar nustatyta, kad per pirmąjį milijardą metų juodosios skylės dažnai siekdavo daugiau nei procentą savo galaktikos masės. Ką tai sako apie galaktikų evoliuciją, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo!
- [Kąsnelis Visatos DCXXVI: Atmosferos](https://www.konstanta.lt/2024/01/kasnelis-visatos-dcxxvi-atmosferos/) - Apie Žemės atmosferą dažnas susimąstome tik galvodami apie orus. Bet, žinoma, ji yra vienas iš veiksnių, palaikančių mūsų planetą gyvą. Kitų planetų atmosferos irgi gali suteikti žinių apie ten esančią gyvybę ar bent jau vykstančius įdomius procesus. Štai dabar pranešta apie vandens garus, pirmą kartą aptiktus greičiausiai uolinės/vandeninės planetos atmosferoje. Tuo tarpu Marso atmosferos slėgio
- [Kąsnelis Visatos DCXXV: Dvylika metų](https://www.konstanta.lt/2024/01/kasnelis-visatos-dcxxv-dvylika-metu/) - Pirmąjį Visatos kąsnelį parašiau 2012 metų sausį. Tada dar net pasaulio pabaiga nebuvo atėjusi :) Ir taip jau dvylika metų, praktiškai be pertraukų, kas savaitę jums rašau apie įvairias kosmoso naujienas. O šioje serijoje – Japonijos zondo nusileidimas Mėnulyje, net keli atradimai Mėnulio uolienose, egzoplanetų orų modeliavimas ir atmosferų garavimas, ypatingai didelis galaktikų žiedas ir
- [Visiškas kosmosas: geležies sniegas](https://www.konstanta.lt/2024/01/visiskas-kosmosas-gelezies-sniegas/) - Sniegą pažįstame visi - jis krenta, tirpsta, stingsta ir taip toliau. Bet sniegas būna ne tik iš vandens. Kai kurių planetų ir palydovų gelmėse gali formuotis ir kristi geležies sniegas. Naujame tyrime nustatyta, kad šis procesas vyksta epizodiškai, o tai gali paaiškinti, kodėl Merkurijus turi magnetinį lauką, tuo tarpu Marsas - ne. Apie tai pasakoju
- [Delfi+ - apie Saulės aktyvumą](https://www.konstanta.lt/2024/01/delfi-apie-saules-aktyvuma/) - Nuo šiol mano tekstų rasite ir Delfi+. Kiekvieną mėnesį rašysiu išskirtinius straipsnius apie kosmoso aktualijas ar tiesiog įdomybes. Pirmasis - apie Saulės aktyvumo piką. Pernai gruodį per dvi savaites įvyko du galingi Saulės žybsniai - stipriausi nuo 2017 metų ir patenkantys tarp 50 stipriausių šiame šimtmetyje. Apskritai apie žybsnius, geomagnetines audras, Saulės dėmes ir šiaurės
- [Minties eksperimentai apie kosmoso kolonizavimą](https://www.konstanta.lt/2024/01/minties-eksperimentai-apie-kosmoso-kolonizavima/) - Prieš keletą dienų turėjau progą pašnekėti LRT radijo laidoje "Minties eksperimentai" apie kosmoso kolonizavimą ilgojoje perspektyvoje - ne pirmąsias kolonijas ar tyrimų bazes Mėnulyje ir Marse, o miestus ir nuolatinius gyventojus tenai. Kartu su Blackswan Space įkūrėju Mariumi Klimavičiumi paspekuliavome ir labiau moksliškai, ir ganėtinai fantastiškai. Įrašą rasite LRT Mediatekoje. Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCXXIV: Gelmės](https://www.konstanta.lt/2024/01/kasnelis-visatos-dcxxiv-gelmes/) - Giliai po matomu paviršiumi kiekvienas kosminis kūnas slepia daug įdomybių. Štai Jupiterio palydovas Europa po ledu slepia vandenyną, o nauji skaičiavimai rodo, kad priklausomai nuo šildymo pobūdžio ledo pluta gali būti nevienodo storio. Urano ir Neptūno gelmėse formuojasi deimantai, kurie krenta sniegu dar giliau, o dabar laboratoriškai įrodyta, kad jie formuojasi didesnėje planetų tūrio dalyje,
- [Visiškas kosmosas: susidvejinęs Magelano debesis](https://www.konstanta.lt/2024/01/visiskas-kosmosas-susidvejines-magelano-debesis/) - Mažasis Magelano debesis - antra didžiausia Paukščių Tako palydovinė galaktika. Bet galbūt ir ne: nauji tyrimai rodo, kad ji gali būti dviejų mažesnių galaktikų projekcija dangaus skliaute. Galaktikos labai arti viena kitos, taigi neabejotinai sąveikauja, bet galimai tik dabar pradeda jungtis. Apie šio atradimo svarbą siekiant suvokti Paukščių Tako išskirtinumą (ar, kaip tik, tipiškumą) pasakoju
- [Visiškas kosmosas: Marso vulkanizmas](https://www.konstanta.lt/2024/01/visiskas-kosmosas-marso-vulkanizmas/) - Marse geologiškai neseniai - per pastaruosius keletą milijonų metų - greičiausiai būta ugnikalnių išsiveržimų. O nauja Eliziejaus lygumos, esančios ties pusiauju, analizė rodo, kad per 120 milijonų metų ten lavos išsiliejimų buvo bent 40. Kaip tai keičia mūsų supratimą apie Raudonąją planetą? Klausykite Visiškame kosmose. Nuo sausio Visiško kosmoso epizodai kurį laiką vėl bus skelbiami
- [Kąsnelis Visatos DCXXIII: Geležis](https://www.konstanta.lt/2024/01/kasnelis-visatos-dcxxiii-gelezis/) - Periodinės elementų lentelės viduryje puikuojasi geležis - 26 elementas. Ji yra vienas iš dešimties gausiausių elementų Visatoje, ypatinga dar ir tuo, kad atskiria dviejų pagrindinių branduolinių reakcijų - sintezės ir dalijimosi - regionus: už geležį lengvesni elementai energiją išskiria jungdamiesi, sunkesni - dalydamiesi. Dar geležis labai svarbi planetoms: uolinių planetų branduoliuose ji generuoja magnetinį lauką,
- [Aukštyn žvelgianti žmonija: svarbiausi 2023 metų kosmoso įvykiai ir atradimai (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2024/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2023-metu-kosmoso-ivykiai-ir-atradimai-ii-dalis/) - Praeitą savaitę apžvelgiau pirmąją 2023 metų pusę ir įdomiausius, mano nuomone, kosminius atradimus bei įvykius. Dabar kviečiu prisiminti, kas nutiko antroje pusėje. *** Liepa Merkurijuje užfiksuota rentgeno pašvaistė. Ji kyla, kai Saulės vėjas prispaudžia silpną planetos magnetosferą prie jos paviršiaus. [Kąsnelis DXCIX] Pranešta apie daugybę įvairių organinių molekulių Jezero krateryje Marse. Dauguma jų rastos mineraluose,
- [Kąsnelis Visatos DCXVI: Garavimas](https://www.konstanta.lt/2023/11/kasnelis-visatos-dcxvi-garavimas/) - Kai užverdam vandenį, jis ima garuoti. Na, garuoja ir neužviręs, bet daug lėčiau. Kosmose irgi panašiai, tik dažnai skystos fazės nebūna – žemas slėgis užtikrina, kad garuotų tiesiai kieti kūnai. Tam tikra prasme garuoti gali ir dujos – pavyzdžiui, planetos atmosfera. Taip nutinka Neptūno dydžio planetoms, atmigravusioms labai arti savo žvaigždžių. Bet, pasirodo, nelabai greitai
- [Visiškas kosmosas: 2023 m. įvykių ir atradimų apžvalga](https://www.konstanta.lt/2024/01/visiskas-kosmosas-2023-m-ivykiu-ir-atradimu-apzvalga/) - Prasidėjus naujiems metams, visada įdomu apžvelgti, kas nutiko praėjusiais. Pusiau ekspromtu pasišnekėjome apie tai Visiškame kosmose. Nuo Saulės aktyvumo iki per didelių galaktikų, apžvelgiant kosmines misijas ir Kinijos kosmoso ambicijas. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DCXXII: Naujametinis](https://www.konstanta.lt/2024/01/kasnelis-visatos-dcxxii-naujametinis/) - Su Naujaisiais metais, mieli skaitytojai! Kaip astronomas, gal turėčiau priminti, jog ši data niekuo kosmiškai neypatinga, bet ne vien kosmosas mums svarbu. Be to, nors ir ne šiandien, bet rytoj minėsime svarbią datą: Žemė pasieks artimiausią Saulei orbitos tašką, perihelį. O belaukdami jo, Kąsnelyje skaitykite apie Žemės ardomus asteroidus, atmosferinės anglies ir vandens/biosferos ryšį bei
- [Aukštyn žvelgianti žmonija: svarbiausi 2023 metų kosmoso įvykiai ir atradimai (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2023/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2023-metu-kosmoso-ivykiai-ir-atradimai-i-dalis/) - Tradiciškai, baigiantis metams, apžvelgiu tai, kas įdomiausio per juos nutiko kosmose. Pernykštes apžvalgas rasite čia. Kiekvieną savaitę rašytuose Visatos kąsneliuose buvo visko – požiūrį į Visatą radikaliai keičiančių atradimų ir keistų spekuliacijų, naujų kosminių misijų ir detalių skaitmeninių modelių. Iš jų išrinkau po dešimt, mano nuomone, įdomiausių atradimų, padarytų kiekvieną mėnesį. Prie kiekvieno dviejų-sakinių aprašymo
- [Egzoplanetų zoologijos sodas](https://www.konstanta.lt/2023/12/egzoplanetu-zoologijos-sodas/) - Egzoplanetų tyrimai – dar palyginus nauja astrofizikos sritis. Pirmieji atradimai padaryti 1992 metais, o reikšmingai dideli kiekiai aptikti tik šiame amžiuje. Dabar jau žinome virš 5000 patvirtintų egzoplanetų; iš šio skaičiaus galime ekstrapoliuoti, jog vidutiniškai kiekviena Paukščių Tako žvaigždė turi po daugiau nei vieną planetą. Žinome sistemų su aštuoniomis planetomis, t.y. prilygstančių mūsiškei. Žinome ir
- [Kąsnelis Visatos DCXXI: Kalėdinis](https://www.konstanta.lt/2023/12/kasnelis-visatos-dcxxi-kaledinis/) - Su Šventomis Kalėdomis, mieli skaitytojai! Linkiu talpių kaip juodosios skylės skrandžių, šviesaus kaip supernova džiaugsmo ir gausaus kaip Didysis sprogimas dovanų kalno po eglutėmis. Na, o kosminiai atradimai nesustoja, tad šiame kąsnelyje skaitykite apie mikrogravitacijos poveikio moterims ir vyrams skirtumus, juodąją skylę Saulėje, geizerius iš ledinių egzoplanetų ir seniausios skersėtos galaktikos tyrimus. Gero skaitymo! ***
- [Visiškas kosmosas: išsprogusi Marso atmosfera ir žvaigždė atklydėlė](https://www.konstanta.lt/2023/12/visiskas-kosmosas-issprogusi-marso-atmosfera-ir-zvaigzde-atklydele/) - Prieš metus pro Marsą pralėkė Saulės vėjo gūsis, o už jo buvo tuštuma. Pradingus spaudimui, Marso atmosferą staigiai išsipūtė. Paukščių Tako centre esama daugybės žvaigždžių, tačiau susiformuoti taip arti juodosios skylės joms sudėtinga. Bent viena jų, panašu, galėjo į ten atmigruoti net iš kitos galaktikos. Šias dvi naujienas pristatau paskutiniame šių metų Visiškame kosmose. Gero
- [Kąsnelis Visatos DCXIX: Atklydėliai ir vietiniai](https://www.konstanta.lt/2023/12/kasnelis-visatos-dcxix-atklydeliai-ir-vietiniai/) - Santykiai tarp atvykėlių ir vietinių pastaruoju metu neapleidžia naujienų portalų. Kosmose skirtumų ir neatitikimų tarp šių grupių irgi yra. Štai žmonės, kurie kosmose tikrai yra atklydėliai, patiria visokių sveikatos problemų mikrogravitacijoje. Dabar pagaliau pradedamas aiškintis poveikis raumenims genetiniu lygmeniu. O lakieji elementai – bent jau selenas ir telūras, nors galimai ir deguonis ar azotas –
- [Kąsnelis Visatos DCXX: Atmosferiniai reiškiniai](https://www.konstanta.lt/2023/12/kasnelis-visatos-dcxx-atmosferiniai-reiskiniai/) - Apie reiškinius, vykstančius mūsų atmosferoje, galvojame kasdien – nuo jų priklauso, ar į lauką eisime su skėčiu, ar be jo, ir apskritai kaip rengsimės. Atmosfera turi poveikį ir iš kosmoso atlekiančioms uolienoms – meteoritams. Naujame darbe išsiaiškinta, kiek labai meteoritų oksidacija pakeičia jų atspindimą šviesą. Kitur kosmose irgi yra atmosferų – ir panašių į Žemės,
- [Kosmosas ir jo gėrybės](https://www.konstanta.lt/2023/12/kosmosas-ir-jo-gerybes/) - Kai po poros metų žmonės sugrįš į Mėnulį, jie ten turėtų pasilikti. NASA ketina įkurti ilgalaikę tyrimų stotį, kurioje nuolat keistųsi įgula, panašiai kaip dabar Tarptautinėje kosminėje stotyje ar bazėse Antarktidoje. Nepriklausomai nuo to, kaip pavyks šis konkretus planas, tokia kosmoso tyrimų vystymosi perspektyva atrodo labai reali. Ir tai greičiausiai bus vienintelė žmonių ilgalaikio buvimo
- [Kaip atrodys pirmosios misijos į Marsą?](https://www.konstanta.lt/2023/08/kaip-atrodys-pirmosios-misijos-i-marsa/) - Šiuo metu kaip ir nėra abejonių, kad Marsas bus antroji planeta, kurioje žengs žmogaus koja. Ne vieną dešimtmetį kalbama apie žmonių skrydį į Raudonąją planetą, po truputį vystomi ir planai. Nors įvairių optimistinių scenarijų – nuo fantastinių kūrinių praeito amžiaus viduryje ar pabaigoje iki labai reklaminių pareiškimų prieš dešimtmetį – autoriai žmones Marse matė jau
- [Konstantai šešiolika](https://www.konstanta.lt/2023/12/konstantai-sesiolika/) - Praeitą savaitę „Konstantai 42“ sukako šešiolika metų. Per darbus nespėjau parašyti gimtadieninio įrašo proginę dieną, bet metų apžvalgos nepamiršau. Tad dalinuosi ja dabar. Per metus bloge atsirado 135 nauji įrašai. 19 jų buvo mokslo populiarinimo konkurso darbai, taigi aš parašiau 116 – beveik po 10 per mėnesį. Geriau, nei ganėtinai mažas pernykštis rezultatas, ir panašu
- [Visiškas kosmosas: Cheirono nežiedai ir žvaigždžių grupių išsibarstymas](https://www.konstanta.lt/2023/12/visiskas-kosmosas-cheirono-neziedai-ir-zvaigzdziu-grupiu-issibarstymas/) - Prieš beveik dešimtmetį aplink asteroidą Cheironą aptikti du žiedai. Bet nauji duomenys rodo, kad iš tiesų ten ne žiedai - medžiagos telkiniai, supantys asteroidą, keičiasi pernelyg greitai. Žvaigždės formuojasi grupėmis nuo dešimčių iki šimtų tūkstančių narių. Mažos grupės netrukus išsibarsto, o žvaigždės pasklinda galaktikoje. Tirdami du būdus nustatyti jaunų žvaigždžių amžių, mokslininkai netikėtai nustatė, jog
- [Kąsnelis Visatos DCXVIII: Okultacijos](https://www.konstanta.lt/2023/12/kasnelis-visatos-dcxviii-okultacijos/) - Saulės užtemimas – nuostabus reiškinys, kurį pamatyti gyvai yra nepamirštama patirtis. Veneros ar Merkurijaus tranzitai Saulės disku – irgi įdomūs, bet jų be teleskopo nepamatysi (tik niekad nežiūrėkite į Saulę pro teleskopo akutę!). Kitos okultacijos – dangaus kūno praskridimai priešais kitą – populiaraus dėmesio beveik nesulaukia, bet dažnai yra labai naudingos mokslininkams, kurie nori įvertinti
- [Kokios būna temperatūros?](https://www.konstanta.lt/2023/12/kokios-buna-temperaturos/) - Temperatūra, atrodytų, yra viena labiausiai buitinių pokalbių temų. Ar šnekėtume apie orą, ar apie šildymą, ar apie sveikatą, vis ji išlenda ir suteikia pagrindą susikalbėti. Šiuo atžvilgiu temperatūra panaši į kitus fundamentalius fizikinius dydžius, tokius kaip ilgis, masė ar laikas. Bet iš tiesų temperatūra yra gerokai kitokia: ji reprezentuoja keletą fizikinių sistemų savybių, kurios kartais
- [Kąsnelis Visatos DCXVII: Išsisklaidymas ir susitelkimas](https://www.konstanta.lt/2023/11/kasnelis-visatos-dcxvii-issisklaidymas-ir-susitelkimas/) - Jei paimtume vandens pilną balioną ir suspaustume vienoje pusėje, kitoje jis išsipūstų, nes vanduo nesiduoda suspaudžiamas ir bando pabėgti kitur. Su dujomis yra kitaip – jas galima suslėgti arba praretinti palyginus lengvai. Taigi kosmose visokiausi išsisklaidymo ir susitelkimo (ar susispaudimo) procesai vyksta nuolatos ir yra labai svarbūs. Štai, pavyzdžiui, žvaigždės formuojasi grupėse, kurios vėliau išsisklaido
- [Visiškas kosmosas: kometų smūgiai ir žvaigždės pabėgėlės](https://www.konstanta.lt/2023/11/visiskas-kosmosas-kometu-smugiai-ir-zvaigzdes-pabegeles/) - Kometos greičiausiai atnešė į Žemę įvairių gyvybei užsimegzti būtinų molekulių; tą jos gali padaryti ir kitose planetinėse sistemose. Bet jei į planetą atsitrenkia per greitai, molekulės suyra. Pasirodo, katastrofinio smūgio šansai didesni mažų žvaigždžių sistemose. Kai kurios žvaigždės Paukščių Take juda taip greitai, kad laikui bėgant paliks Galaktiką. Dabar atrasta dar šimtas naujų, o jų
- [Saulės sistemos tyrimų istorija](https://www.konstanta.lt/2023/11/saules-sistemos-tyrimu-istorija/) - Prieš kelias dienas aptikau nuostabų ir tikrai labai informatyvų infografiką apie Saulės sistemos tyrimų istoriją, tad skubu dalintis juo ir su jumis. Kiekviena kosmoso misija, skirta Saulės sistemos tyrimams – tiek praėjusios, tiek dabartinės, tiek planuojamos. Surikiuotos pagal pagrindinį tyrimų objektą (arba kūną, aplink kurį orbituoja), pradžios ir pabaigos datas, sužymėtos pagal misijos tipą, su
- [Saulės sistemos pakraštys. II dalis – Oorto debesis](https://www.konstanta.lt/2023/11/saules-sistemos-pakrastys-ii-dalis-oorto-debesis/) - Už aštuntosios planetos – Neptūno – orbitos ties 30 astronominių vienetų Saulės sistema nesibaigia. Nesibaigia ji ir Kuiperio žiedu 40-55 astronominių vienetų atstumu, apie kurį rašiau ankstesniame pažintiniame straipsnyje. Ir net maždaug 90 astronominių vienetų atstumu esanti heliopauzė (apie ją irgi rašiau seniau), dažniausiai laikoma „oficialia“ Saulės sistemos riba, iš tikro nėra pabaiga. Saulę ir
- [Kąsnelis Visatos DCXV: Vėjai](https://www.konstanta.lt/2023/11/kasnelis-visatos-dcxv-vejai/) - Vėjai pučia visur, kur tik yra atmosferos. Ir kokie jie būna įvairūs! Štai Veneroje, priklausomai nuo aukščio virš planetos paviršiaus, dominuojančios vėjo kryptys labai skiriasi. Dabar, atradę laisvų deguonies atomų maždaug 100 kilometrų aukštyje, mokslininkai galės geriau suprasti atmosferos judėjimą tarp dviejų pagrindinių sluoksnių. Jupiterio vėjai pasiskirstę juostomis – sukasi tai į vieną pusę, tai
- [Visiškas kosmosas: kvazipalydovas iš Mėnulio ir planetų išmetimas](https://www.konstanta.lt/2023/11/visiskas-kosmosas-kvazipalydovas-is-menulio-ir-planetu-ismetimas/) - Žemė kartais turi kvazipalydovų - asteroidai patenka į tokią orbitą, kuria nors ir skrieja aplink Saulę, bet nenutolsta nuo Žemės. Pastaruosius kelis šimtmečius ji turi netikėtai stabilų kvazipalydovą, o ateityje jo orbita bus dar labiau neįprasta: reguliariai keisis iš kvazipalydovinės į pasaginę ir atgal. Maža to, tas asteroidas greičiausiai išmuštas iš Mėnulio. Kaip visa tai
- [Kąsnelis Visatos DCXIV: Išmetimai](https://www.konstanta.lt/2023/11/kasnelis-visatos-dcxiv-ismetimai/) - Pagrindinė problema su įvairiausiais kosminiais tyrimais – iki tyrimo objektų sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma, nuvykti, kad galėtume juos nagrinėti iš arti. Tada belieka pasikliauti stebėjimais iš toli, o šiems labai padeda, kai tiriamasis kūnas ką nors išmeta lauk. Tai gali būti meteoritai – štai iš Marso atlėkusių ir Žemėje nukritusių akmenų analizė parodė, kad
- [Kąsnelis Visatos DCXIII: Palydovai](https://www.konstanta.lt/2023/10/kasnelis-visatos-dcxiii-palydovai/) - Dauguma struktūrų Visatoje yra hierarchinės – mažesni objektai sukasi aplink didesnius, šie – aplink dar didesnius, ir taip toliau; jei ne sukasi, tai bent jau telkiasi į darinius panašia tvarka. Praeitos savaitės naujienose daug pranešimų apie tuos mažesnius objektus – palydovus. Štai Mėnulis, pasirodo, truputį senesnis nei manyta, o jo nuolauža kelis šimtmečius skrieja šalia
- [Visiškas kosmosas: Saulės ciklas ir žvaigždėdara Galaktikos centre](https://www.konstanta.lt/2023/10/visiskas-kosmosas-saules-ciklas-ir-zvaigzdedara-galaktikos-centre/) - Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu. Bet taip buvo ne visada - prieš keturis šimtmečius ciklo trukmė tebuvo aštuoneri metai. Tą mokslininkai sužinojo, analizuodami Korėjos metraščius. Paukščių Tako centras - nepalanki aplinka žvaigždžių formavimuisi, mat juodosios skylės gravitacija suardo dujų debesis, jiems nespėjus susitelkti į fragmentus. Bet viename spiečiuje prie pat centro žvaigždės formuojasi -
- [Kąsnelis Visatos DCXII: Organika](https://www.konstanta.lt/2023/10/kasnelis-visatos-dcxii-organika/) - Organiniai junginiai, nors iš pavadinimo galima taip pamanyti, nebūtinai susiję su organais ar apskritai gyvybe. Bet ryšys visgi egzistuoja, taigi radę kur nors už Žemės ribų organinių molekulių, astronomai atkreipia dėmesį. Praeitos savaitės naujienose kalbama apie jų kilmę Cereroje – greičiausiai molekulės susidarė nykštukinės planetos popaviršiniame vandenyne. Iš po paviršiaus organika kyla ir Marse, ar
- [Kodėl ateiviai mūsų nesuvalgys?](https://www.konstanta.lt/2023/10/kodel-ateiviai-musu-nesuvalgys/) - [latexpage] Įsivaizduokime scenarijų: žmonija užmezga kontaktą su nežemiška civilizacija. Ir ne šiaip užmezga – ta civilizacija pas mus atvyksta į svečius. Bet ekstazę apie atrastą nežemišką gyvybę – ir dar protingą – netrunka pakeisti siaubas: atvykę svečiai iš tiesų yra užkariautojų armada, kurie nuginkluoja Žemę, pavergia žmones ir ima gabenti juos į… maisto perdirbimo fabrikus,
- [Kąsnelis Visatos DCXI: Misijos, Saulės ciklai ir žvaigždėdara](https://www.konstanta.lt/2023/10/kasnelis-visatos-dcxi-misijos-saules-ciklai-ir-zvaigzdedara/) - Praėjusios savaitės naujienos – kaip reta įvairios. Turime du pranešimus apie NASA misijas: Bennu asteroido mėginius bei Psyche skrydžio pradžią. Taip pat du tyrimus apie Saulės aktyvumą: jo ciklas prieš kelis šimtus metų kurį laiką buvo trumpesnis, nei vėliau, o prieš 14 tūkstančių metų įvyko tokia galinga audra, kokios vėliau Žemė nepatyrė. Taip pat pora
- [Visiškas kosmosas: kosminė avietė ir Galaktikos masė](https://www.konstanta.lt/2023/10/visiskas-kosmosas-kosmine-aviete-ir-galaktikos-mase/) - Saulės sistemos pakraštyje, Kuiperio žiede, skrieja toks nedidelis kūnas Arokotas. 2019 metais pro jį praskrido New Horizons ir padarė puikių nuotraukų, taigi dabar galime visaip nagrinėti ir bandyti suprasti, kokie gi apskritai būna objektai taip toli nuo Saulės. Pasirodo, Arokotas tam tikra prasme panašus į avietę - susideda iš daugelio mažesnių uolienų, tik nežymiai sukibusių
- [Kąsnelis Visatos DCX: Struktūrų augimas ir mažėjimas](https://www.konstanta.lt/2023/10/kasnelis-visatos-dcx-strukturu-augimas-ir-mazejimas/) - Laikui bėgant, Visatoje struktūrų atsiranda vis daugiau. Pirmykštė kone tolygiai pasiskirsčiusi medžiaga duoda pradžią galaktikoms ir spiečiams, gana tolygiuose debesyse gimsta žvaigždės ir planetos, ir panašiai. Praėjusią savaitę buvo keletas naujienų apie tokius procesus. Pavyzdžiui, astronomai pirmą kartą aptiko žvaigždę, kurios diske struktūros dar nepradėjusios augti. Kuiperio žiede esantis Arokotas pasirodė susiformavęs iš keliolikos praktiškai
- [Kąsnelis Visatos DCIX: Masės pokyčiai](https://www.konstanta.lt/2023/10/kasnelis-visatos-dcix-mases-pokyciai/) - Masė – vienas fundamentalių fizikinių dydžių. Astronomijoje dažnai jis yra vienas lengviausiai išmatuojamų. Ir, žinoma, vienas svarbiausių, mat masės kuriamas gravitacinis laukas valdo Visatos ir pavienių jos dalių raidą. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą pranešimų apie užfiksuotus, atrastus ar numanomus masės pokyčius. Štai viena žvaigždė prieš sprogdama supernova per metus ar porą nusimetė maždaug vieną
- [Visiškas kosmosas: dulkės Saulės pliūpsniuose ir chaosas Galaktikos centre](https://www.konstanta.lt/2023/09/visiskas-kosmosas-dulkes-saules-pliupsniuose-ir-chaosas-galaktikos-centre/) - Saulės išsiveržimai - vainikinės masės išmetimai - gali nupūsti aplink esančias tarpplanetines dulkes. Bent jau tada, kai išsiveržimas labai stiprus. Tiesa, neilgam - susidariusią ertmę greitai užpildo aplink buvusios dulkės. Paukščių Tako centre šimtai ar net tūkstančiai žvaigždžių skrieja įvairiomis orbitomis aplink supermasyvią juodąją skylę. Tokia sistema, pasirodo, yra nestabili - vos per pusę tūkstančio
- [<strong>Kąsnelis Visatos DCVIII: Iškreipimai</strong>](https://www.konstanta.lt/2023/09/kasnelis-visatos-dcviii-iskreipimai/) - Sferinė simetrija – dažnai gera aproksmacija, nagrinėjant kosmines sistemas. Ji leidžia apskaičiuoti įdomius dalykus turint vien pieštuką ir popieriaus ir veikia kaip atrama sudėtingesniems modeliams. Bet nukrypimai nuo jos – ne mažiau svarbūs. Neretai būtent nukrypimai apskritai leidžia suprasti, kas sistemoje vyksta. Pavyzdžiui, vos milimetrų aukščio kalnai neutroninėse žvaigždėse gali skleisti pastebimas gravitacines bangas. Akrecinių
- [Kąsnelis Visatos DCVII: Chaosas](https://www.konstanta.lt/2023/09/kasnelis-visatos-dcvii-chaosas/) - Kasdienėje kalboje „chaosą“ suprantame kaip kenksmingą netvarką. Matematiškai chaosas turi kiek kitokį, platesnį apibrėžimą: tai sistemos savybė, kai net labai menkas pradinių jos sąlygų pokytis veda prie labai didelio galutinio evoliucijos rezultato skirtumo. Tokią situaciją randame Paukščių Tako centre: ten esančios žvaigždės, pasirodo, vos per kelis šimtus metų turėtų neatpažįstamai pakeisti orbitas dėl sunkiai prognozuojamų
- [Visiškas kosmosas: Dimorfas lėtėja ir tamsiosios materijos paieškos](https://www.konstanta.lt/2023/09/visiskas-kosmosas-dimorfas-leteja-ir-tamsiosios-materijos-paieskos/) - Pernai į asteroidą Dimorfą atsitrenkė NASA zondas DART. Jis sulėtino Dimorfo judėjimą ir sutrumpino jo periodą aplink didesnįjį Didymą. Bet sulėtėjimas smūgiu nesibaigė - mėnesiu vėliau periodas buvo dar minute trumpesnis. Kodėl - neaišku. Tamsioji materija greičiausiai sudaro penkias šeštąsias Visatos materijos, bet kol kas nesame radę ją sudarančių dalelių. Taigi nestinga teorinių modelių, kokios
- [Kąsnelis Visatos DCVI: Virpesiai](https://www.konstanta.lt/2023/09/kasnelis-visatos-dcvi-virpesiai/) - Virpesiai kosmose būna patys įvairiausi – nuo seisminių bangų iki didžiausių struktūrų sutankėjimų reguliarumo. Praeitos savaitės naujienose randame pranešimų iš abiejų šių skalės pusių. Senų, dar Apollo misijose surinktų, duomenų analizė parodė, kad Mėnulyje drebėjimai vyksta dėl Saulės poveikio regolitui ir Apollo nusileidimo moduliui. O palyginus netoli Paukščių Tako aptiktas sferinis galaktikų sutankėjimas, greičiausiai žymintis
- [Kąsnelis Visatos DCV: Precesija](https://www.konstanta.lt/2023/09/kasnelis-visatos-dcv-precesija/) - Jei ant stalo įsuksite vilkelį, netrukus pastebėsite, kad jo sukimosi ašis pati ima suktis aplink kitą ašį. Jei vilkelį pasuksite ore, parištą vienu galu ant siūlo, irgi pastebėsite panašų reiškinį, o ta papildoma ašis bus daugmaž lygiagreti Žemės ašiai. Šis papildomas sukimasis vadinamas precesija ir yra labai svarbus tiek Žemėje (pavyzdžiui, metant diską arba konstruojant
- [Visiškas kosmosas: Neptūno atmosfera ir Andromedos judėjimas](https://www.konstanta.lt/2023/09/visiskas-kosmosas-neptuno-atmosfera-ir-andromedos-judejimas/) - Neptūnas, kaip ir kitos didžiosios planetos, turi storą atmosferą. Joje vyksta audros, kai kurios trunka net keletą metų. Naujos analizės rodo, kad aukštutinės Neptūno atmosferos debesuotumas koreliuoja su Saulės aktyvumu, o giliuose sluoksniuose vyksta įdomūs vandenilio sulfido kondensacijos ir transporto procesai. Andromeda ir Paukščių Takas artėja viena prie kitos ir po keleto milijardų metų susijungs.
- [Kąsnelis Visatos DCIV: Indija Mėnulyje](https://www.konstanta.lt/2023/08/kasnelis-visatos-dciv-indija-menulyje/) - Neabejotinai svarbiausias praeitos savaitės kosminis įvykis – Indijos zondo nusileidimas Mėnulyje. Vos ketvirta šalis, kuriai pavyksta tai padaryti, pirmas nusileidimas taip arti pietų ašigalio, už analogiškas pigesnė misija… Pasiekimų apstu. Žiūrėsime, kur Indijos kosmoso programa nuves toliau. Kitose naujienose – pikožybsniai Saulėje, paleidžiantys jos vėją; tamsios ir šviesios dėmės Neptūne; bei silpnas dalelių lietus nurimusių
- [Visiškas kosmosas: Saulės gama spinduliai ir keisti žvaigždžių pagreičiai](https://www.konstanta.lt/2023/08/visiskas-kosmosas-saules-gama-spinduliai-ir-keisti-zvaigzdziu-pagreiciai/) - Saulė daugiausiai šviečia regimųjų spindulių diapazone. Bet iš jos sklinda ir gama spinduliai, ir jų sklinda daugiau, nei prognozuoja modeliai. Dabar tokia tendencija patvirtinta ir patiems energingiausiems spinduliams. Dvinarės žvaigždės juda veikiamos tarpusavio gravitacijos - daugiau nelabai yra kam įsikišti. Ištyrus tūkstančius dvinarių, kurių periodai labai ilgi, pastebėta, kad mažiausi judėjimo pagreičiai yra per dideli
- [Kąsnelis Visatos DCIII: Saulė visur](https://www.konstanta.lt/2023/08/kasnelis-visatos-dciii-saule-visur/) - Saulės aktyvumas – vienas svarbiausių mūsų žvaigždės poveikių planetai. Jam išaugus, kyla pavojus komunikacijoms ir astronautams, bet sulaukiame daugiau ir ryškesnių šiaurės pašvaisčių. Šiuo metu dar augantis ciklas, atrodo, bus kaip reta stiprus, tad ir vieno, ir kito bus daug. Saulės poveikis pasireiškia ir daug didesniu atstumu – tolimajame Neptūne: ten ultravioletinė žvaigždės spinduliuotė sudaro
- [Kąsnelis Visatos DCII: Lokalizuotas](https://www.konstanta.lt/2023/08/kasnelis-visatos-dcii-lokalizuotas/) - Dažniausiai Visatos kąsneliuose trijų rūšių naujienos – iš Saulės sistemos, iš likusio Paukščių Tako ir iš tolimesnės Visatos – pasidalina maždaug po lygiai. Jei kurios nors ir būna pastebimai mažiau, tai pirmosios. Šįkart – reta išimtis: nei vienos naujienos iš už Galaktikos ribų. Tačiau žemiau rasite neįsivaizduojamai aukštų bangų žvaigždėse ir ilgaamžių audrų Saturne, Marso
- [Kąsnelis Visatos DCI: Ekstrapoliavimas](https://www.konstanta.lt/2023/08/kasnelis-visatos-dci-ekstrapoliavimas/) - Sakoma, kad yra dvi rūšys žmonių: pirmieji moka ekstrapoliuoti iš nepilnų duomenų. Ekstrapoliavimas dažnai svarbus ir naudingas astrofizikoje, kai turime duomenis tik apie menką dominančios sistemos ar reiškinių įvairovės dalį, bet norime sužinoti ką nors apie likusią. Praeitos savaitės naujienose tokie skaičiavimai daromi nagrinėjant tarpžvaigždinių objektų – asteroidų ir planetų dydžio kūnų – tankį Saulės
- [Visiškas kosmosas: Olimpo kalnas - vulkaninė sala?](https://www.konstanta.lt/2023/08/visiskas-kosmosas-olimpo-kalnas-vulkanine-sala/) - Olimpo kalnas Marse - aukščiausias kalnas Saulės sistemoje, nuo papėdės iki viršūnės siekia 22 kilometrus. Maždaug šešių kilometrų aukštyje aplink visą kalną matomas lūžis - statūs šlaitai staiga, kylant aukštyn, virsta lėkštais. Gali būti, kad tokia forma susidarė, kai kalną supo vandenynas, o jis pats buvo vulkaninė sala. Apie tai, kodėl lūžis matomas gerokai aukščiau,
- [Kąsnelis Visatos DC: Šeši šimtai](https://www.konstanta.lt/2023/07/kasnelis-visatos-dc-sesi-simtai/) - Šis Visatos kąsnelis – šešišimtasis. Taip, šešis šimtus savaičių beveik be perstojo (buvo viena praleista savaitė per kažkuriuos Naujuosius metus, taip pat keli kartai, kai publikavimas pasislinko pirmyn arba atgal dėl mano išėjimo savaitei į mišką) rašau jums apie kosmoso naujienas. Prieš šešis šimtus savaičių nebuvome atradę gravitacinių bangų, Marse nevažinėjo nei Perseverance, nei Žurong,
- [Visiškas kosmosas: dviveidė baltoji nykštukė](https://www.konstanta.lt/2023/07/visiskas-kosmosas-dviveide-baltoji-nykstuke/) - Baltosios nykštukės daugiausiai sudarytos iš anglies ir deguonies, bet paviršių dengia lengvesni elementai - vandenilis ir helis. Paprastai paviršiuje matome arba vieną, arba kitą iš jų, bet dabar atrasta nykštukė, kurioje matyti abu. Maža to, jie labai tiksliai pasidalinę - vieną pusrutulį dengia vandenilis, kitą - helis. Kaip taip gali būti ir ką tai pasako
- [Kąsnelis Visatos DXCIX: Magnetinis](https://www.konstanta.lt/2023/07/kasnelis-visatos-dxcix-magnetinis/) - Dažnai, rašydamas Kąsnelio naujienų rinkinį, šį pradinį tekstą palieku pabaigai ir ilgai galvoju, kokią bendrą temą rasti bent tarp keleto naujienų. Šis Kąsnelis – išskirtinis: neatsimenu, kada dar buvo taip, kad daugiau nei pusę naujienų sietų bendra gija. Tai – magnetiniai laukai. Žemiau rasite net dvi naujienas apie planetų magnetosferas – Merkurijaus ir Jupiterio, –
- [Visiškas kosmosas: nežemiškų upių analizė](https://www.konstanta.lt/2023/07/visiskas-kosmosas-nezemisku-upiu-analize/) - Saulės sistemoje upių yra Žemėje, Marse ir Titane. Tiesa, Marse jos seniai išdžiūvusios, o Titane jomis teka metanas ir etanas. Bet visoms upėms galioja tam tikri universalūs dėsniai, kuriais remdamiesi mokslininkai gali susieti savybes, matomas iš orbitos (pavyzdžiui slėnio gylį) ir savybes, nustatomas tik iš arti (pavyzdžiui, nuosėdų pernašos greitį). Apie tai, kaip tuos ryšius
- [Kąsnelis Visatos DXCVIII: Lėti pokyčiai](https://www.konstanta.lt/2023/07/kasnelis-visatos-dxcviii-leti-pokyciai/) - Nieko kosmose nėra amžino, nors žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, taip tikrai gali pasirodyti. Kinta tiek žvaigždžių padėtys danguje, tiek galaktikų savybės, tiek, netgi, fizikinės konstantos. Na, dėl pastarojo kitimo nesame tikri, bet tokių idėjų nestinga. Štai ir praeitą savaitę paskelbti du tyrimai šia kryptimi. Viename nagrinėjama, kokį poveikį ankstyvajai Visatai turėtų tamsiosios energijos ir tamsiosios
- [Visiškas kosmosas: suspaustas planetų formavimasis](https://www.konstanta.lt/2023/07/visiskas-kosmosas-suspaustas-planetu-formavimasis/) - Besiformuodamos planetos gali atverti tarpus protoplanetiniuose diskuose. Tarpas trukdo dulkėms migruoti iš išorės į vidų. Jei tarpai atsiranda du, regione tarp jų dulkių lieka labai mažai, o tai trukdo ten formuotis masyvioms planetoms. Apie tai, kaip šis scenarijus gali paaiškinti tiek Saulės sistemos, tiek įvairių egzoplanetų sistemų savybes, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: Marso griovius išgraužė vanduo](https://www.konstanta.lt/2023/07/visiskas-kosmosas-marso-griovius-isgrauze-vanduo/) - Marso kopų ir kraterių šlaituose matomi grioviai, tarsi kažkas būtų riedėję ar tekėję žemyn. Iš pradžių mokslininkai galvojo, kad juos išgraužė vanduo, vėliau - kad anglies dvideginio keliamos nuošliaužos. Dabar vėl manoma, kad vanduo, bet prieš kelis milijonus metų. Kaip taip galėjo nutikti, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DXCVII: Pirmykštis](https://www.konstanta.lt/2023/07/kasnelis-visatos-dxcvii-pirmykstis/) - Jaunystėje Visata gerokai skyrėsi nuo šiandieninės. Nors ir buvo žvaigždžių bei galaktikų, geriau į jas pažiūrėjus, būtų nesunku aptikti daugybę skirtumų. Tiek cheminė sudėtis, tiek masės bei dydžiai, tiek išsidėstymas vienos kitų atžvilgiu – viskas tada buvo kitaip. Kuo daugiau tyrinėjame labiausiai nutolusius šviesos šaltinius, tuo geriau suprantame Visatos raidą nuo tuometinės iki šių dienų.
- [Mokslo populiarinimo konkurso 2023 nugalėtojai](https://www.konstanta.lt/2023/07/mokslo-populiarinimo-konkurso-2023-nugaletojai/) - Gegužės 31 d. baigėsi dešimtasis „Mokslo sriubos“ kartu su „Konstanta 42“ organizuotas mokslo populiarinimo konkursas. Šiais metais dalyvius kvietėme kurti trumpus vaizdo įrašus. Konkurse varžėsi 19 darbų, kuriuos galite peržiūrėti čia. Iškilmingai skelbiame 2023 m. mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojus Lietuvos mokslininkų ir mokslo komunikatorių komisijos vertinimu, geriausi šių metų filmukai yra šie: 1 vieta – Aušvyda Kulikauskienė, „Apsiuvų
- [Kąsnelis Visatos DXCVI: Molekulės](https://www.konstanta.lt/2023/07/kasnelis-visatos-dxcvi-molekules/) - Jau praeitos savaitės Kąsnelyje daug dėmesio skyriau molekulėms – vandeniui, triptofanui ir prebiopėdsakams. Šią savaitę tema tęsiasi: turime netgi dvi svarbias naujienas apie molekules protoplanetiniuose diskuose – pirmą kartą aptikti metilo katijonas ir silicio sulfidas. Platesniu mastu – sudarytas pirmasis bendras Paukščių Tako disko cheminės sudėties profilis, kuris rodo mūsų Galaktiką esant gana neįprastą, lyginant
- [Visiškas kosmosas: didžiųjų planetų pėdsakai orbitose](https://www.konstanta.lt/2023/07/visiskas-kosmosas-didziuju-planetu-pedsakai-orbitose/) - Kai kurios egzoplanetų sistemos turi po keletą mažų planetų arti žvaigždės. Ar tyrinėdami jas galime pasakyti, ar sistemoje yra ir didelė planeta didesniu atstumu, panašiai kaip Jupiteris prie Saulės? Pasirodo, bent šį tą pasakyti galime: didžiosios planetos egzistavimas paveikia mažųjų planetų orbitų išsidėstymą. Kuo tai įdomu tiek planetų paieškoms, tiek planetų formavimosi modeliams, pasakoju Visiškame
- [Kąsnelis Visatos DXCV: Cheminė sandara](https://www.konstanta.lt/2023/06/kasnelis-visatos-dxcv-chemine-sandara/) - Cheminių junginių įvairovė Žemėje – stulbinanti, bet kartu ir būtina visai biosferai ir apskritai gyvybei. Kaip jie atsirado ir atkeliavo į mūsų planetą? Daugelio detalių kol kas nežinome. Netgi tokia įprasta medžiaga kaip vanduo kelia klausimų – kas jį atnešė į Žemę ir kada? Naujame tyrime gaunama išvada, kad vanduo Žemėje egzistavo nuo pat jos
- [Visiškas kosmosas: Tarantulo magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2023/06/visiskas-kosmosas-tarantulo-magnetizmas/) - Tarantulo ūkas - didžiausias žvaigždėdaros regionas Vietinėje grupėje. Bet jame žvaigždės formuojasi ir per sparčiai, ir per lėtai - žiūrint į kuriuos ūko parametrus žiūrėsi ir kokius sąryšius su žvaigždėdaros sparta analizuosi. Pasirodo, neatitikimus paaiškina ganėtinai stiprus ūką kertantis magnetinis laukas. Apie tai pasakoju naujausiame Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Ar reikia bijoti asteroido-žudiko? I dalis](https://www.konstanta.lt/2023/06/ar-reikia-bijoti-asteroido-zudiko-i-dalis/) - Žemės link artėja pražūtis – kilometrų skersmens asteroidas kaktomuša susidurs su planeta ir sunaikins visa, kas gyva. Jeigu veiksmas vyksta 1998-aisiais, kelią jam pastoja narsių astronautų būrys, kurie pasiaukodami sunaikina grėsmę ir išgelbsti žmoniją; jei tai 2021-ieji, žmonija nesugeba susitarti, ką daryti, ir galiausiai iš žūstančios planetos pabėga tik keli kosminiai laivai su turtuoliais ir
- [Kąsnelis Visatos DXCIV: Gyvybė kaimynystėje](https://www.konstanta.lt/2023/06/kasnelis-visatos-dxciv-gyvybe-kaimynysteje/) - Aptikti nežemišką gyvybę – sena astronomų svajonė. Ilgą laiką Saulės sistemoje pagrindinis dėmesys krypo į Marsą, bet dabar jam tenka dalintis erdve su kitais taikiniais. Štai ir praeitos savaitės naujienose randame pranešimą apie fosforą, aptiktą Saturno palydove Encelade, bei apie naują Jupiterio palydovo Europos evoliucijos modelį. Kitame tyrime kalbama apie Veneros debesis ir kaip juose
- [Visiškas kosmosas: greitasis Saulės vėjas](https://www.konstanta.lt/2023/06/visiskas-kosmosas-greitasis-saules-vejas/) - Saulės vėją - energingų dalelių srautą, nuolat pučiantį nuo mūsų žvaigždės - sudaro dvi komponentės: lėtoji ir greitoji. Greitasis vėjas pučia iš vadinamųjų vainiko skylių, kur Saulės magnetinis laukas atsiveria į kosmosą. O dabar išsiaiškinta, kad jį įgreitina magnetinio persijungimo reiškiniai. Kaip tai buvo nustatyta ir kuo tai svarbu planuojant kosmoso misijas, pasakoju Visiškame kosmose.
- [Kąsnelis Visatos DXCIII: Sprogimai](https://www.konstanta.lt/2023/06/kasnelis-visatos-dxciii-sprogimai/) - Sprogimai visada įspūdingi – ar juos matome kino filme, ar realiame kosmose. Čia jų būna visokiausių, bet dažniausiai vienaip ar kitaip sproginėja žvaigždės. Tarp tokių naujienų praeitą savaitę randame novos analizę, rodančią, kad šis sprogimas ne toks jau paprastas. Labai senų supernovų pamatyti neišeina, bet dabar pirmą kartą aptikta žvaigždė, kurią praturtino porinio nestabilumo supernovos.
- [Visiškas kosmosas: pirmųjų galaktikų žvaigždėdara](https://www.konstanta.lt/2023/06/visiskas-kosmosas-pirmuju-galaktiku-zvaigzdedara/) - Pirmosios galaktikos yra keistai masyvios - taip mokslininkai paskelbė prieš keletą mėnesių, išnagrinėję vienus pirmųjų James Webb teleskopo stebėjimus. Bet tą galima paaiškinti, teigia naujo tyrimo autoriai: tiesiog jose žvaigždės formavosi taip sparčiai, kad supernovų sprogimai nespėdavo išsklaidyti dujų į šalis. Apie pirmųjų galaktikų masės problemą ir jos galimą sprendimą pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo!
- [Kąsnelis Visatos DXCII: Garai](https://www.konstanta.lt/2023/06/kasnelis-visatos-dxcii-garai/) - Kas yra garas, žinome visi. Matome garus tiek kylančius iš verdančio virdulio, tiek besiveržiančius iš burnos šaltą dieną. Kosmose garų irgi būna, ir pačių įvairiausių, net ir tokių, kurių taip iš pirmo žvilgsnio nepavadintume. Pavyzdžiui, Mėnulio dulkės gali pakilti tarsi garai, ten leidžiantis kosminiams laivams, ir pažeisti kitų erdvėlaivių korpusus. Kosminiai spinduliai gali garinti medžiagas
- [Visiškas kosmosas: Jupiterio žaibai](https://www.konstanta.lt/2023/06/visiskas-kosmosas-jupiterio-zaibai/) - Jupiteryje žaibuoja. Tai jokia naujiena - pirmasis žaibus atrado Voyager zondas prieš 40 metų. Bet pasirodo, tie žaibai praktiškai nesiskiria nuo žemiškų - juda taip pat, šakojasi irgi taip pat. Kaip tą sužinojome ir kuo tai svarbu netgi egzoplanetų tyrimams, pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo!
- [Begalinis viešbutis [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/06/begalinis-viesbutis-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Devynioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Saulė Akavickytė pasakoja apie begalinį Hilberto viešbutį.
- [Optinė apgaulė [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/06/optine-apgaule-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuonioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos mokiniai Kristijonas Bagdonas ir Kostas Jarunavičius pasakoja apie optines apgaules.
- [Apsiuvų supergalia [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/06/apsiuvu-supergalia-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septynioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Aušvyda Kulikauskienė pasakoja apie apsiuvų lervas ir jų namelius.
- [Saulės gravitacinis teleskopas](https://www.konstanta.lt/2023/05/saules-gravitacinis-teleskopas/) - [latexpage] Toli už Neptūno orbitos, toliau negu Plutonas, Makemakė ar Eridė, net už įprastinių Saulės sistemos ribų, bet daugybę kartų arčiau už artimiausią kitą žvaigždę yra vieta, labai dominanti astronomus. Netgi ne vieta, o visas sferinis kevalas, gaubiantis Saulę maždaug 550 astronominių vienetų ir didesniu atstumu – 550 kartų didesniu, nei Saulę skiria nuo Žemės.
- [Kąsnelis Visatos DXCI: Radijas](https://www.konstanta.lt/2023/05/kasnelis-visatos-dxci-radijas/) - Apie radijo astronomiją yra tokia įdomioji statistika: bendra visų radijo teleskopų surinktų fotonų energija yra mažesnė, nei energija, kurią išnaudoju spaudinėdamas klaviatūrą, kad parašyčiau šį sakinį. Radijo bangų ilgis daugybę kartų didesnis, nei regimųjų, o fotonų energija – tiek pat kartų mažesnė. Tačiau nors energija ir maža, informacijos radijo fotonai (arba bangos) duoda daug. Pavyzdžiui,
- [Visiškas kosmosas: Marso atmosferos istorija](https://www.konstanta.lt/2023/05/visiskas-kosmosas-marso-atmosferos-istorija/) - Per milijardus metų Marsas neteko didelės dalies savo pirmykštės atmosferos - ji tiesiog pabėgo į kosmosą. Dėl to Marso atmosferoje santykinai daug "sunkaus" anglies dvideginio, turinčio anglies-13 izotopą vietoj įprastinio anglies-12. O dabar paaiškėjo, kad smalkės Marso atmosferoje, priešingai, dažniau nei vidutiniškai Visatoje turi anglį-12. Ką visa tai reiškia ir kaip atradimas pakeičia Marso atmosferos
- [Paulius Rimkevičius, Jonas Jeffrey Haist ir Gediminas Butkus. Vėjo turbinos [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/paulius-rimkevicius-jonas-jeffrey-haist-ir-gediminas-butkus-vejo-turbinos/) - Šešioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Paulius Rimkevičius, Jonas Jeffrey Haist ir Gediminas Butkus iš VU Jaunųjų energetikų klubo pasakoja apie vėjo jėgaines.
- [Kąsnelis Visatos DXC: Variacijos](https://www.konstanta.lt/2023/05/kasnelis-visatos-dxc-variacijos/) - Daugelis turbūt galvoja, kad astronominiai procesai visada vyksta taip lėtai, jog tiesiogiai stebėti pokyčių neįmanoma. Dažnai tai yra tiesa, bet ne visada. Kartais kaip tik, realiu laiku matomos variacijos išduoda labai įdomius reiškinius. Pavyzdžiui, nuolat kintanti ir netgi apsisukanti greitojo radijo žybsnio poliarizacija rodo, kad netoli jo šaltinio esama stipraus, bet irgi kintančio, magnetinio lauko.
- [Visiškas kosmosas: Galaktikos centro dvinarės](https://www.konstanta.lt/2023/05/visiskas-kosmosas-galaktikos-centro-dvinares/) - Paukščių Tako centre yra spiečius masyvių žvaigždžių, besisukančių tiesiogiai aplink supermasyvią juodąją skylę. Tarp jų nėra nei vienos dvinarės. Na, bent jau aptikti nepavyko, nors ir labai stengiantis. Bendrai Paukščių Take dvinarėse sistemose susiporavusios apie 70% masyvių žvaigždžių. Kodėl taip yra ir kaip šios žinios padės geriau suprasti Paukščių Tako evoliuciją, pasakoju Visiškame kosmose. Gero
- [Kąsnelis Visatos DLXXXIX: Branduoliai](https://www.konstanta.lt/2023/05/kasnelis-visatos-dlxxxix-branduoliai/) - Nors astronomus dažnai pašiepia, kad mes nagrinėjame tik sferines karves vakuume, net ir sferiški dariniai nėra visiškai tolygūs. Dažnai juose galime rasti skirtumų bent tarp išorės ir branduolio. Štai paimkime Žemę – šalta ir kieta pluta gaubia minkštesnę karštesnę mantiją, o ši – skystą ir kietą geležinius branduolius. Mėnulis, pasirodo, irgi turi kietą bei skystą
- [Visiškas kosmosas: kosmoso orų sezoniškumas](https://www.konstanta.lt/2023/05/visiskas-kosmosas-kosmoso-oru-sezoniskumas/) - Kosmoso orai - Saulės vėjo, žybsnių ir vainikinės masės išmetimų sukeliami reiškiniai Žemės aplinkoje. Seniai žinome, kad Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu, tad ir kosmoso orai pasižymi panašiu periodiškumu. Bet pasirodo, jie kinta ir su žemiškų metų laikais: ties lygiadieniais audros stipresnės, ties saulėgrįžomis - silpnesnės. Apie tai pasakoju naujausiame Visiškame kosmose. Gero klausymo!
- [Kąsnelis Visatos DLXXXVIII: Formos ir konfigūracijos](https://www.konstanta.lt/2023/05/kasnelis-visatos-dlxxxviii-formos-ir-konfiguracijos/) - Daugelis astronominių objektų ir sistemų pasižymi gana paprastomis formomis – tai būna rutuliai ar diskai. Natūralu, kad nukrypimai nuo tokių konfigūracijų patraukia dėmesį. Pavyzdžiui, planeta, skriejanti kone statmena orbita, lyginant su žvaigždės sukimusi. Planetiniai ūkai – dar vienas geras pavyzdys: nors visi susidaro pučiant mirštančios žvaigždės vėjui, jų formų įvairovė tiesiog stulbina; dabar skaitmeniniais modeliais
- [Visiškas kosmosas: valgomos žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2023/05/visiskas-kosmosas-valgomos-zvaigzdes/) - Kai žvaigždė praskrenda pernelyg arti juodosios skylės, pastarosios gravitacija ją suardo į gabalus; taip kyla potvyninio suardymo žybsnis. Iki šiol šie reiškiniai modeliuoti darant labai supaprastinančias prielaidas apie žvaigždės struktūrą. Nauji, detalesni modeliai įtraukia realistišką struktūros aprašymą ir parodo, kad žvaigždės suvalgomos ne iškart, o per keletą ar net keliolika "atsikandimų". Apie tai pasakoju naujausiame
- [Saulė Akavickytė. Antimeilės vaistai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/saule-akavickyte-antimeiles-vaistai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penkioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Saulė Akavickytė pasakoja apie antimeilės vaistus. Įrašą rasite ir autorės Instagrame.
- [Jogailė Kęstutytė. Debesys ir grybai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/jogaile-kestutyte-debesys-ir-grybai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Keturioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Jogailė Kęstutytė pasakoja apie debesis ir grybus. Įrašą rasite ir autorės Instagrame.
- [Matas Joris Normantas. Neapibrėžtumo principas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/matas-joris-normantas-neapibreztumo-principas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Tryliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho gimnazijos moksleivis Matas Joris Normantas pasakoja apie neapibrėžtumo principą.
- [Vydūnas Gapšys. Zondo konstravimas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/vydunas-gapsys-zondo-konstravimas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvyliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Moksleivis Vydūnas Gapšys pasakoja apie meteorologinio zondo paleidimą.
- [Fausta Aušrinė Normantaitė. Muzika naudinga sveikatai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/fausta-ausrine-normantaite-muzika-naudinga-sveikatai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Vienuoliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho progimnazijos moksleivė Fausta Aušrinė Normantaitė pasakoja apie muzikos naudą sveikatai.
- [Kąsnelis Visatos DLXXXVII: Bangos](https://www.konstanta.lt/2023/05/kasnelis-visatos-dlxxxvii-bangos/) - Kam nepatinka žiūrėti į banguojančią jūrą? Nuolat, tačiau ne identiškai, atsikartojantis judėjimas ramina ir kitaip teigiamai veikia mūsų sąmonę. Kosmose bangų irgi daug – tiek gravitacinių, tiek ir tokių „paprastų“, analogiškų vandens bangoms. Nors palyginus su atmosfera, kosmose visiškas vakuumas, jis nėra idealus, o net ir didžiuliais atstumais nutolusios dalelės gali banguoti, jei banga didesnė
- [Fausta Aušrinė Normantaitė. Kaip smegenys mus apgaudinėja [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/fausta-ausrine-normantaite-kaip-smegenys-mus-apgaudineja-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dešimtasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho progimnazijos moksleivė Fausta Aušrinė Normantaitė pasakoja apie tai, kaip smegenys mus apgauna.
- [Jonas Augustinas Normantas. Internetas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/jonas-augustinas-normantas-internetas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Devintasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho progimnazijos moksleivis Jonas Augustinas Normantas pasakoja apie internetą.
- [Visiškas kosmosas: magnetinis Saulės šildymas](https://www.konstanta.lt/2023/05/visiskas-kosmosas-magnetinis-saules-sildymas/) - Saulės vainiko temperatūra siekia du milijonus laipsnių - gerokai daugiau, nei 5700 kelvinų paviršiuje. Kas kaitina vainiką? Šiuo metu neabejojama, kad atsakingi magnetiniai procesai, bet tikslus mechanizmas neaiškus. Dabar mokslininkai aptiko Saulėje vykstančius tolygaus magnetinio persijungimo reiškinius, kurie gali suteikti pakankamai energijos vainiko plazmai. Apie šią naujieną pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo!
- [Augustė Jomantaitė. Odontologija [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/05/auguste-jomantaite-odontologija-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuntasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Moksleivė Augustė Jomantaitė pasakoja apie odontologiją.
- [Urtė Kopūstaitė. Apie rūkymą [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/04/urte-kopustaite-apie-rukyma-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septintasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kauno VDU ,,Rasos“ gimnazijos moksleivė Urtė Kopūstaitė pasakoja apie rūkymo žalą.
- [Urtė Kopūstaitė. Apie alkoholį [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/04/urte-kopustaite-apie-alkoholi-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šeštasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kauno VDU ,,Rasos" gimnazijos moksleivė Urtė Kopūstaitė pasakoja apie alkoholio žalą.
- [Mokslo populiarinimo konkursas pratęsiamas](https://www.konstanta.lt/2023/04/mokslo-populiarinimo-konkursas-pratesiamas-7/) - Gandai mums sako, kad yra žmonių, kurie ruošia puikius darbus mokslo populiarinimo konkursui, bet gali nespėti jų pateikti iki rytojaus vakaro. O mes norime, kad būtų kuo daugiau gerų mokslo populiarinimo darbų. Taigi pasitarę organizatorių komandoje nusprendėme konkurso darbų priėmimo terminą pratęsti mėnesiu - iki gegužės 31 dienos 23:59:59. Likusios konkurso taisyklės nesikeičia, jas rasite
- [Augustė Jomantaitė. Kas yra pi? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/04/auguste-jomantaite-kas-yra-pi-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Moksleivė Augustė Jomantaitė pasakoja apie skaičių pi.
- [Fausta Aušrinė Normantaitė. Placebo efektas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/04/fausta-ausrine-normantaite-placebo-efektas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Ketvirtasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho progimnazijos moksleivė Fausta Aušrinė Normantaitė pasakoja apie placebo efektą.
- [Jonas Augustinas Normantas. Ateities žemdirbystė [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/04/jonas-augustinas-normantas-ateities-zemdirbyste-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Trečiasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho progimnazijos moksleivis Jonas Augustinas Normantas pasakoja apie ateities žemdirbystę.
- [Matas Joris Normantas. Juodosios skylės [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/04/matas-joris-normantas-juodosios-skyles-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Antrasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Klaipėdos S. Dacho gimnazijos moksleivis Matas Joris Normantas pasakoja apie juodąsias skyles.
- [Romas Gaučas. Ar mes vieni? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2023/04/romas-gaucas-ar-mes-vieni-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Pradedame skelbti Mokslo populiarinimo konkurso darbus. Šiemet tai - trumpi vaizdo siužetai. Pirmajame Romas Gaučas pasakoja apie nežemiškos gyvybės paieškas.
- [Kąsnelis Visatos DLXXXVI: Geometrija](https://www.konstanta.lt/2023/04/kasnelis-visatos-dlxxxvi-geometrija/) - Dažnai astronomiją kiti mokslininkai pašiepia, sakydami, jog mes nagrinėjame tik sferinius objektus vakuume. Nors sferinė simetrija astronomijoje sutinkama dažnai ir yra labai svarbi, nuokrypiai nuo jos dažnai duoda dar vertingesnių žinių. Pavyzdžiui, galaktikų išsitempimo krypčių analizė leidžia patikrinti, kaip sparčiai auga struktūros Visatoje. O neutroninės žvaigždės akrecinis diskas paleidžia kūgio formos vėją, panašiai kaip ir
- [Visiškas kosmosas: pirmosios galaktikos - per didelės](https://www.konstanta.lt/2023/04/visiskas-kosmosas-pirmosios-galaktikos-per-dideles/) - James Webb teleskopas praskleidė daugybę užuolaidų, dengusių nuo mūsų akių ankstyvąją Visatą. Viena tokia metaforiška užuolaida - pirmųjų galaktikų savybės. O šių, pasirodo, dažnai negali, ar bent sunkiai gali paaiškinti geriausi turimi modeliai. Vienas iš iššūkių modeliams - galaktikų masės: atrodo, kad Visatos jaunystėje labai greitai atsirado tokių galaktikų, kokių modeliais paaiškinti neišeina. Na, nebent
- [Kąsnelis Visatos DLXXXV: Faziniai virsmai](https://www.konstanta.lt/2023/04/kasnelis-visatos-dlxxxv-faziniai-virsmai/) - Medžiagos fazės – kietoji, skystoji, dujinė ir kelios kitos būsenos – aplink mus keičiasi nuolatos. Dažniausiai tai, aišku, yra vanduo – taip pat ledas ir garai. Kosmose irgi būna fazinių pokyčių, ir vandens, ir ne tik jo. Štai Jupiterio ledinių mėnulių gelmėse yra skysti vandenynai; jie greičiausiai šąla, o ledas tirpsta, priklausomai nuo vietinių sąlygų.
- [Visiškas kosmosas: Saulė, pasirodo, yra normali](https://www.konstanta.lt/2023/04/visiskas-kosmosas-saule-pasirodo-yra-normali/) - Saulė yra gana vidutinės masės ir vidutinio šviesumo žvaigždė. Galaktikoje skrajoja daugybė šiais parametrais bei amžiumi į ją panašių. Tačiau kai anksčiau astronomai ištyrė šias žvaigždes, jie pastebėjo, kad Saulė atrodo keistai mažai aktyvi. Dabar paaiškėjo, kad taip yra, nes ankstesniuose tyrimuose nebuvo atsižvelgta į žvaigždžių metalingumą - už helį sunkesnių elementų gausą. Taigi Saulė
- [Ilgaamžė astronomija II: Ateities atradimai](https://www.konstanta.lt/2023/04/ilgaamze-astronomija-ii-ateities-atradimai/) - Astronomija, kaip modernus mokslas, egzistuoja geriausiu atveju keturis šimtmečius – nuo teleskopo išradimo. Kalbant kiek griežčiau, jos amžius nesiekia dviejų šimtmečių, nes tik XIX a., išradus spektroskopiją bei fotografiją, astronominiai stebėjimai tapo atsieti nuo žmogaus akies netobulumų. Daugelis šiandien labai reikšmingų astronomijos sričių apskritai atsirado prieš šimtą metų (užgalaktinė astronomija ir kosmologija, mat tik tada
- [Kąsnelis Visatos DLXXXIV: Magnetinis](https://www.konstanta.lt/2023/04/kasnelis-visatos-dlxxxiv-magnetinis/) - Magnetiniai laukai astronomų dažnai nepelnytai primirštami. Aišku, daugelyje uždavinių į juos tikrai galima neatsižvelgti, bet kartais jie kaip tik ypatingai svarbūs. Štai praeitos savaitės naujienose randame planetos magnetinio lauko poveikio žvaigždei matavimą – tokiu būdu (galimai) aptikta pirmoji uolinės egzoplanetos magnetosfera. Kitas magnetinis laukas slepiasi rentgeno spindulių dvinarės žvaigždės tyrime – stiprus neutroninės žvaigždės magnetinis
- [Visiškas kosmosas: egzoplanetų klimatų stabilumas](https://www.konstanta.lt/2023/04/visiskas-kosmosas-egzoplanetu-klimatu-stabilumas/) - Daugelis egzoplanetų yra potvyniškai prirakintos prie savo žvaigždžių - atsukusios joms vis tą pačią pusę, kaip Mėnulis į Žemę. Jei tokia planeta yra tolokai, bet ne per toli nuo žvaigždės, ji gali tapti "akies obuoliu": regione po vidurdienio tašku plyti apvalus vandenynas, o likusi dalis sustingusi į ledą. Bet jei sistemoje yra daugiau planetų, jų
- [Kąsnelis Visatos DLXXXIII: Egzoplanetėjimai](https://www.konstanta.lt/2023/04/kasnelis-visatos-dlxxxiii-egzoplanetejimai/) - Prieš tris dešimtmečius atsiradęs egzoplanetų mokslas gerokai pažengė nuo žvaigždžių pritemimų ir spektro pokyčių matavimų. Nors šie metodai vis dar lieka pagrindiniai būdai aptikti naujas egzoplanetas, jau žinomų tyrimai vis įvairėja. Praeitos savaitės naujienose randame planetų klimato stabilumo analizę, įtraukiant kelių planetų tarpusavio sąveikas, pernelyg masyvių planetų (lyginant su savo žvaigždėmis) statistiką, planetų-vienišių gausos vertinimus
- [Visiškas kosmosas: senas karštas egzoneptūnas](https://www.konstanta.lt/2023/04/visiskas-kosmosas-senas-karstas-egzoneptunas/) - Neptūno dydžio planetos neskraido arti žvaigždžių, priešingai nei uolinės arba Jupiterio dydžio. O jei skraido, tai nebent labai jaunos, kol žvaigždė dar nespėjo išgarinti planetos atmosferos. Na, bent jau taip mokslininkai galvojo. Visata, žinoma, nusijuokė ir pateikė staigmeną - karštą egzoneptūną prie septynių milijardų metų amžiaus žvaigždės. Apie jį pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DLXXXII: Dirbtinis intelektas](https://www.konstanta.lt/2023/03/kasnelis-visatos-dlxxxii-dirbtinis-intelektas/) - Šiais laikais dirbtinis intelektas minimas tiesiog visur – jis ir paveikslus piešia, ir su žmonėmis kalbasi, ir į karybą vis labiau įsiterpia… Astronomija, žinoma, ne išimtis. Prieš kokį dešimtmetį pradėtos naudoti įvairių objektų aptikimui bei atpažinimui nuotraukose, dirbtinio intelekto sistemos dabar randa daug platesnį pritaikymą. Štai praeitą savaitę paskelbtos naujienos apie tai, kaip dirbtiniu intelektu
- [Visiškas kosmosas: Europos pluta](https://www.konstanta.lt/2023/03/visiskas-kosmosas-europos-pluta/) - Europą (tą, kur prie Jupiterio) dengia stora ledo pluta. Po ja plyti vandenynas. Gali būti, kad vandenyno srovės suka Europos plutą taip pat stipriai, kaip Jupiterio gravitacija, ir suformuoja įvairius įtrūkimus bei ledų sangrūdas joje. Apie šią naujieną pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DLXXXI: Ir vėl vanduo](https://www.konstanta.lt/2023/03/kasnelis-visatos-dlxxxi-ir-vel-vanduo/) - Praeitos savaitės Kąsnelyje buvo nemažai atradimų, susijusiu su vandeniu, o šią savaitę jie tęsiasi toliau. Galėtum pagalvoti, kad tas junginys kažkuo labai svarbus ir ypatingas :) Tarp naujienų randame ir skaičiavimus, kaip Europos poledinis vandenynas suka jos plutą, ir gyvybei tinkamų sąlygų paieškas potvyniškai prirakintose planetose, ir vandens pasislėpimą uolinių planetų mantijose. Kitose naujienose –
- [Visiškas kosmosas: Vandens istorija](https://www.konstanta.lt/2023/03/visiskas-kosmosas-vandens-istorija/) - Vanduo į Žemę atkeliavo su kometomis ir asteroidais. O iš kur jis atsirado juose? Aišku, iš protoplanetinio disko. Bet ar disko vandens molekulės tiesiai pateko į kometas, ar buvo suardytos ir vėliau susiformavo iš naujo? Dabar turime atsakymą - molekulės protoplanetiniame diske greičiausiai į kometas pateko tiesiogiai. Apie šį įdomų vandens istorijos etapą pasakoju Visiškame
- [Kąsnelis Visatos DLXXX: Vanduo](https://www.konstanta.lt/2023/03/kasnelis-visatos-dlxxx-vanduo/) - Visi žinome, kad vanduo būtinas gyvybei. Naudingas jis ir kitokiems procesams, pavyzdžiui planetų formavimuisi. Praeitą savaitę randame du su vandeniu susijusius tyrimus. Pirmajame nagrinėjamas vandens likimas Veneroje; tiksliau sakant, netgi klausimas, kada vandens ten galėjo būti. Pasirodo, seniai – ne vėliau, kaip prieš tris milijardus metų. Kitame tyrime parodoma, jog vandens molekulės, atkeliavusios į Žemę,
- [Visiškas kosmosas: ekstremali egzoplaneta](https://www.konstanta.lt/2023/03/visiskas-kosmosas-ekstremali-egzoplaneta/) - Egzoplaneta, verčianti permąstyti supratimą apie tai, kaip planetos apskritai formuojasi. Tokia skambi antraštė šįkart yra gana artima realybei: aptikta egzoplaneta, daug masyvesnė, nei prognozuoja šiandieniniai modeliai. Tiesa, ekstremali ne jos masė pati iš savęs, o masės santykis su žvaigždės mase: Jupiterio masės planeta skrieja apie 40% Saulės masės žvaigždę. Pagal dabartines žinias, tokia žvaigždė negalėjo
- [Kąsnelis Visatos DLXXIX: Galaktikų centrai](https://www.konstanta.lt/2023/03/kasnelis-visatos-dlxxix-galaktiku-centrai/) - Galaktikų centruose tūno supermasyvios juodosios skylės. Tą gerai žinome jau bent tris dešimtmečius, nors įtarimų turėjome dar antra tiek seniau. Aplink jas randame dar daugybę įdomybių. Štai Paukščių Tako centre – geriausiai ištirtame iš visų galaktikų – aptinkame tūkstančius įvairaus amžiaus žvaigždžių ir įvairių debesų. Praeitą savaitę paskelbti įrodymai, kad vienas toks debesis slepia gimstančią
- [Visiškas kosmosas: masyvios ankstyvos galaktikos](https://www.konstanta.lt/2023/03/visiskas-kosmosas-masyvios-ankstyvos-galaktikos/) - Šešios galaktikos, atrastos labai tolimoje - taigi ir labai ankstyvoje - Visatoje laužo mūsų teorijas, kaip apskritai galaktikos turėjo atsirasti. James Webb teleskopas, kaip ir tikėtasi, daro perversmus supratime apie kosmosą, bet tie perversmai ne visada yra ten, kur buvo jų laukiama. Apie šią naujieną pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Mokslo populiarinimo konkursas prasideda!](https://www.konstanta.lt/2023/03/mokslo-populiarinimo-konkursas-prasideda-2/) - Šiandien prasideda kalendorinis pavasaris, o su juo prasideda ir jubiliejinis, jau dešimtasis, mokslo populiarinimo konkursas! Kaip ir kasmet, jį organizuojame su "Mokslo sriuba", taip pat pastaruosius keletą metų prie mūsų jungiasi portalas Lrt.lt. Šiemet konkursas kitoks, nei anksčiau - lauksime jūsų vaizdo įrašų! Iki trijų minučių trukmės, tad pilnametražio filmo kurti nereikės :) Darbų lauksime
- [Kąsnelis Visatos DLXXVIII: Sumaišymai ir atskyrimai](https://www.konstanta.lt/2023/02/kasnelis-visatos-dlxxviii-sumaisymai-ir-atskyrimai/) - Cheminės reakcijos ir panašūs procesai kosmose – jokia retenybė. Nors absoliučiai didžioji dauguma medžiagos ten yra vandenilis ir helis, taip pat egzistuoja visi likę cheminiai elementai ir šimtai, jei ne tūkstančiai, skirtingų molekulių. Kartais jas galima panaudoti žmonių poreikiams – ar bent jau bandoma, planuojant trąšų gamybą iš Mėnulio regolito. Kitais atvejais cheminės reakcijos padeda
- [Visiškas kosmosas: Jupiterio palydovų pašvaistės](https://www.konstanta.lt/2023/02/visiskas-kosmosas-jupiterio-palydovu-pasvaistes/) - Pašvaistės Žemėje - tikrai įspūdingas vaizdas. Dar įspūdingesnės jos Jupiteryje ir Saturne, kurių magnetosfera gerokai stipresnė, nei mūsų planetos. Tokia stipri, kad gali sukelti pašvaistes ir palydovuose. Dabar pirmą kartą tokios pašvaistės, matomos regimųjų ir infraraudonųjų spindulių diapazone, užfiksuotos visuose keturiuose didžiuosiuose Jupiterio palydovuose. Apie šią naujieną pasakoju Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Ilgaamžė astronomija I: praeities lobiai](https://www.konstanta.lt/2023/02/ilgaamze-astronomija-i-praeities-lobiai/) - Moderni astronomija prasidėjo prieš keturis šimtmečius, kai Galilėjas pažvelgė į dangų pro teleskopą. Dar griežčiau žiūrint, jos pradžia galime laikyti XIX amžiaus mokslo pažangą, kai žmonės pažino elektromagnetinių bangų spektrą už regimosios šviesos ribų bei sukūrė prietaisus, galinčius fiksuoti įvairią spinduliuotę objektyviai. Taip astronominiai stebėjimai atsieti nuo žmonių akių ir smegenų subjektyvumo bei tapo įmanoma
- [Kąsnelis Visatos DLXXVII: Artimi prasilenkimai](https://www.konstanta.lt/2023/02/kasnelis-visatos-dlxxvii-artimi-prasilenkimai/) - Atstumai kosmose, atrodytų, yra dideli. Na, kosminiai. Bet kartais net ir jų nepakanka, kad objektai išsitektų vienas šalia kito. Štai paimkime planetas Saulės sistemoje. Visos sukasi savo beveik apskritiminėmis orbitomis, tačiau jei Asteroidų žiedą pakeistume viena truputį už Žemę masyvesne planeta, per kelis milijonus metų Merkurijus išlėktų lauk iš sistemos. O galbūt ne tik Merkurijus,
- [Visiškas kosmosas: vandenynų planetos](https://www.konstanta.lt/2023/02/visiskas-kosmosas-vandenynu-planetos/) - Visatoje yra daug planetų, masyvesnių už Žemę, bet ne tokių didelių, kaip 17 kartų masyvesnis Neptūnas. Jos gali būti uolinės - kaip mūsiškė, padengtos dešimčių ar šimtų kilometrų storio vandenynais arba gaubiamos storos vandenilio ir helio atmosferos. Ilgą laiką buvo manoma, kad šiuos planetų tipus galima patikimai atskirti pagal tankį - uolinės planetos tankiausios, vandenynų
- [Kąsnelis Visatos DLXXVI: Dirbtinis intelektas](https://www.konstanta.lt/2023/02/kasnelis-visatos-dlxxvi-dirbtinis-intelektas/) - Dirbtinio intelekto – ar, tiksliau, mašininio mokymo – algoritmai randa vis daugiau pritaikymų astrofizikoje. Nuo galaktikų ar spiečių atpažinimo iki sudėtingesnių struktūrų paieškų ar ryšių radimo abstrakčiuose duomenyse – visa tai automatiniai algoritmai daro daug greičiau, nei žmonės, o dažnai ir patikimiau. Praeitos savaitės naujienose randame du mašininio mokymo pritaikymus: ieškant besiformuojančių planetų, pasislėpusių diskuose,
- [Visiškas kosmosas: Mimo vandenynas](https://www.konstanta.lt/2023/02/visiskas-kosmosas-mimo-vandenynas/) - Saturno palydovas Mimas garsus tuo, kad primena Mirties žvaigždę iš Žvaigždžių karų. Didžioji įduba - Heršelio krateris - padeda suprasti ir Mimo istoriją, pavyzdžiui, kokio storio ledo plutą jis turi ar turėjo praeityje. Apie tai pasakoju naujausiame Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Žmonės planuoja, o Visata... Kaip sekėsi 2022-aisiais?](https://www.konstanta.lt/2023/02/zmones-planuoja-o-visata-kaip-sekesi-2022-aisiais/) - Kiekvienų metų pradžioje sulaukiame daugybės pranešimų apie numatomus metų planus. Ar tai būtų asmeniniai pasižadėjimai daugiau sportuoti ir sveikiau maitintis, ar grandioziniai pasaulį keičiantys projektai. Kosmoso sektoriuje taip pat būna įvairių planų. Praeitų metų pradžioje kai kuriuos jų apžvelgiau Visatos kąsnelyje. Metams pasibaigus, galime pažiūrėti, kurie iš jų buvo įgyvendinti, o kurie – ir kodėl
- [Kąsnelis Visatos DLXXV: Mėnuliai](https://www.konstanta.lt/2023/02/kasnelis-visatos-dlxxv-menuliai/) - Mūsų Mėnulis – toks įprastas ir kasdieniškas (ar labiau kasnaktiškas) vaizdas, kad ne visada susimąstome apie jo poveikį. O jei ir susimąstome, tai turbūt manome, kad viskas jau žinoma. Pasirodo, ne: tik praeitą savaitę pirmą kartą paskelbti įrodymai, jog Mėnulio potvyninis poveikis pasireiškia ir Žemės magnetosferos daliai, vadinamai plazmasfera. Pačiame Mėnulyje yra daug visokiausių paslapčių,
- [Visiškas kosmosas: žvaigždžių dėmės](https://www.konstanta.lt/2023/02/visiskas-kosmosas-zvaigzdziu-demes/) - Žvaigždžių dėmės rodo jų aktyvumą. Kartais dėmės gali dengti netgi didžiąją dalį žvaigždės paviršiaus. Tyrinėti jas iki šiol buvo labai sudėtinga, mat pamatyti pavienes dėmes - neįmanoma, o nustatyti jų skaičių netiesioginiais būdais - sudėtinga ir ilgai trunkanti procedūra. Naujas metodas leidžia tą daryti daug greičiau ir patikimiau. Apie šią naujieną pasakoju Visiškame kosmose. Gero
- [Kąsnelis Visatos DLXXIV: Persimainymai](https://www.konstanta.lt/2023/01/kasnelis-visatos-dlxxiv-persimainymai/) - Objektai ir struktūros Visatoje kinta – kai kurios žmoniškomis laiko skalėmis, kai kurios daug ilgesnėmis, bet amžinų dalykų nėra. Štai paimkime molekulinius debesis, kuriuose formuojasi žvaigždės: pasirodo, nors jie gyvuoja ilgai, dujų molekulės juose išlieka gerokai trumpesnį laiką, tiesiog jų nykimą kompensuoja naujų formavimasis. Panašiai yra ir su žvaigždžių dėmėmis, kurių padėtis ir skaičius kinta
- [Visiškas kosmosas: Dimorphos kilmė](https://www.konstanta.lt/2023/01/visiskas-kosmosas-dimorphos-kilme/) - Asteroidas Dimorphos, į kurį pernai rudenį atsitrenkė NASA zondas DART, sukasi aplink didesnį Didymos. Pastarasis aplink savo ašį sukasi beveik maksimaliai greitai, kaip gali nesubyrėdamas į gabalus. Gali būti, kad ši savybė žymi Dimorphos formavimosi scenarijų. Apie tai pasakoju naujausiame Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Uždari ir plūduriuojantys pasauliai: kaip kosmosą pritaikyti žmonių gyvenimui? (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2023/01/uzdari-ir-pluduriuojantys-pasauliai-kaip-kosmosa-pritaikyti-zmoniu-gyvenimui-ii-dalis/) - Išsikraustyti gyventi į kosmosą - ne vieno žmogaus svajonė. Pirmieji kolonistai neabejotinai gyvens sudėtingomis sąlygomis: užsidarę popaviršinėse slėptuvėse ar bent už storų sienų, neturėdami galimybės išeiti į lauką be storo skafandro, visiškai priklausomi nuo trapios dirbtinės ekosistemos. Bet ateityje, per šimtus metų, situacija gali pasikeisti: už Žemės ribų sukursime oazes, primenančias gimtąją planetą. Teraformavimas -
- [Reliatyvumo įvadas. Kas yra metrika](https://www.konstanta.lt/2018/02/reliatyvumo-ivadas-kas-yra-metrika/) - Jau labai seniai galvoju, bet vis neprisiruošiu, parašyti šiek tiek apie reliatyvumo teoriją – ir specialiąją, ir bendrąją – bei jų įdomias implikacijas, patikrinimus, panaudojimą ir taip toliau. Tačiau tai būtų labai ilgi tekstai – ir nieko keisto, nes vien įvadas į reliatyvumą universitetuose dėstomas kaip atskiras fizikos studijų modulis. Tačiau vieną kitą įdomybę papasakoti
- [78 megahercai – pirmųjų Visatos žvaigždžių signalas](https://www.konstanta.lt/2018/05/78-megahercai-pirmuju-visatos-zvaigzdziu-signalas/) - Kovo pradžioje prestižiniame žurnale Nature buvo paskelbta apie pirmųjų Visatos žvaigždžių pėdsako atradimą. Šis pėdsakas – žvaigždžių spinduliuotės sukeltų aplinkinės medžiagos savybių pasikeitimas, užfiksuotas radijo bangų diapazone, maždaug ties 78 MHz dažniu. Ir nors tai nėra tiesioginis žvaigždžių aptikimas, šis atradimas leidžia labai tvirtai teigti, kad pirmosios žvaigždės Visatoje pradėjo formuotis praėjus ne daugiau nei
- [Planetų kelionės](https://www.konstanta.lt/2018/06/planetu-keliones/) - Daugelio mūsų pažintis su astronomija prasideda nuo naktinio dangaus skliauto ir jame matomų žvaigždžių. Kai kurios „žvaigždės“ laikui bėgant juda kitų atžvilgiu – tą pastebėjo dar senovės civilizacijų atstovai, o graikai pavadino jas „planetomis“, tai yra, klajoklėmis. Vėliau išaiškėjo, kad planetos iš tiesų kartu su Žeme sukasi aplink Saulę, todėl jas matome vis kitose dangaus
- [Fizikos įdomybės, kurių nepasakoja mokykloje](https://www.konstanta.lt/2018/01/fizikos-idomybes-kuriu-nepasakoja-mokykloje/) - Šį tekstą norėjau pavadinti „Apie ką jums melavo fizikos pamokose“, bet nusprendžiau, kad visgi tai ne visai atitinka temą, ir šiaip būtų negražu fizikos mokytojų atžvilgiu. Tai, kad mokykloje fizika aiškinama gana supaprastintai, nėra savaime kažkas blogo – apie visas detales tikrai neįmanoma papasakoti. Bet toks aiškinimas nulemia, kad mokiniai įgyja kai kuriuos negerus supratimus,
- [Galaktikos – visos didelės, bet kai kurios labiau](https://www.konstanta.lt/2018/09/galaktikos-visos-dideles-bet-kai-kurios-labiau/) - Mūsų Paukščių Takas yra tik viena galaktika iš daugiau nei šimto milijardų, esančių regimojoje Visatos dalyje. Prieš maždaug šimtą metų astronomai suvokė, kad per teleskopus matomi spiraliniai ūkai iš tiesų yra kitos „salos-Visatos“, nepriklausančios Paukščių Takui, ir pradėjo aiškintis apie jų savybes, įvairovę bei evoliuciją. O galaktikų įvairovė yra tikrai didelė – skiriasi jų dydžiai,
- [Sumaištis dėl Hablo](https://www.konstanta.lt/2018/10/sumaistis-del-hablo/) - [latexpage] Prieš maždaug šimtą metų astronomai visuotinai pripažino, kad egzistuoja kitos galaktikos, nei Paukščių Takas. Panašiu metu išsiaiškinta ir viena įdomi jų savybė – kone visos galaktikos tolsta nuo mūsų. Ir kuo toliau yra galaktika, tuo sparčiau ji tolsta. Šis judėjimas atradėjo garbei pavadintas Hablo tėkme (angl. Hubble Flow), ir šiandien žinome, kad ji atsiranda
- [Žvaigždės – bėglės](https://www.konstanta.lt/2018/11/zvaigzdes-begles/) - Kuo daugiau tyrinėjame bet kokį reiškinį, tuo daugiau keistenybių aptinkame. Astronomijoje tai galioja gal net labiau, nei kitose srityse – kosmose vykstantys procesai toli gražu nepaklūsta mūsų išankstiniams įsitikinimams, ir tai, kas šiandien atrodo aišku ir gerai suprantama, rytoj gali apsiversti aukštyn kojomis. Vienas pavyzdys – žvaigždės ir jų judėjimas. Kadaise jos buvo laikomos fiksuotomis
- [Žvilgsnis į kosminę praeitį](https://www.konstanta.lt/2018/12/zvilgsnis-i-kosmine-praeiti/) - Visatos amžius yra beveik 14 milijardų metų. Įsivaizduoti šį skaičių mūsų smegenys tiesiog nepajėgia, tad ir tyrinėjant Visatą, belieka remtis įvairiais matematiniais modeliais ir įrankiais. Per šį laiką Visata labai keitėsi – nuo pirmykštės sumišusios elementariųjų dalelių sriubos iki šiandieninės įvairovės, su galaktikomis, žvaigždėmis, planetomis ir gyvybe. Deja, daugelis pokyčių užtrunka gerokai ilgiau, nei žmonių
- [Pašėlęs Žemės judėjimas](https://www.konstanta.lt/2018/12/paseles-zemes-judejimas/) - Žiemos šventės – nuo Saulėgrįžos iki Naujųjų metų – yra puikus laikas pagalvoti apie Žemės judėjimą kosmose. Daugelis žinome, kad Saulėgrįžos metu šiaurinis Žemės pusrutulis yra nusisukęs toliausiai nuo Saulės, todėl ir dienos čia trumpiausios. Naujieji metai, nors ir neturėdami astronominės reikšmės, primena apie Žemės sukimąsi ratu aplink Saulę. Bet Žemė juda ir kitaip –
- [Potvyniai Žemėje ir danguje](https://www.konstanta.lt/2019/01/potvyniai-zemeje-ir-danguje/) - [latexpage] Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio
- [Dingusi Visatos pusė](https://www.konstanta.lt/2019/02/dingusi-visatos-puse/) - Visatą sudaro trys pagrindiniai komponentai – tamsioji energija, verčianti erdvę plėstis vis greičiau; tamsioji materija, išlaikanti galaktikas ir jų spiečius neišsilakstančius į šalis; ir „įprasta“, arba barioninė, materija, iš kurios sudarytos žvaigždės, planetos ir mes. „Barionine“ ji vadinama todėl, kad didžiąja dalimi sudaryta iš barionų – tai yra elementariųjų dalelių junginių tipas, apimantis protonus ir
- [Kodėl Galaktikoje nėra pilna autonominių zondų?](https://www.konstanta.lt/2019/05/kodel-galaktikoje-nera-pilna-autonominiu-zondu/) - [latexpage] Kol kas mes žinome tik vieną planetą Visatoje, kurioje egzistuoja mąstanti gyvybė – Žemę. Aišku, planetų net ir mūsų Paukščių Take yra labai daug, taigi faktas, kad kol kas protingų ateivių neradome, toli gražu nereiškia, kad jų nėra. Pagal vieną neseniai paskelbtą įvertinimą, mūsų ligšiolinės nežemiškos gyvybės paieškos apima tokią mažą parametrų erdvės dalį,
- [Nauji namai kosmose (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2019/06/nauji-namai-kosmose-i-dalis/) - Žemė yra žmonijos lopšys, bet lopšyje viso gyvenimo juk negyvename. Taip pasakęs vienas iš raketų mokslo pradininkų Konstantinas Ciolkovskis išreiškė daugelio žmonių galvose kirbančią mintį ir svajonę, kad kada nors žmonės įsikurs gyventi už Žemės ribų. Gyvenimas kosmose žadino ir rašytojų vaizduotę – žmones kitose planetose apgyvendino ir Ray`us Bradbury`is, ir Arturas Clarke`as, ir daugybė
- [Nauji namai kosmose (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2019/06/nauji-namai-kosmose-ii-dalis/) - Pirmojoje „Naujų namų“ dalyje susipažinome su galimybėmis kolonizuoti Mėnulį, Marsą ir Venerą. Kiekvienas iš šių kūnų kelia savitų iššūkių, bet suteikia ir įdomių galimybių – ir tyrinėti kosmosą, ir vystyti naujas ekonomines iniciatyvas, ir tiesiog tapti daugiaplanete rūšimi. Šįkart susipažinkime su kiek labiau egzotiškomis galimybėmis: kolonijomis didžiųjų planetų palydovuose, asteroiduose, ar apskritai kosminėse stotyse, kurios
- [Sekant žvaigždes](https://www.konstanta.lt/2019/07/sekant-zvaigzdes/) - „Antra žvaigždė iš dešinės, ir tada tiesiai iki paryčių“ – tokiomis nuorodomis vadovaudamasis Piteris Penas pasiekia Niekados žemę, bet kelionė sekant žvaigždes yra toli gražu ne vien pasakų išmonė. Nuo seniausių laikų žmonės kelionėse naudodavosi informacija, matoma danguje. Ilgus šimtmečius astronomija turėjo labai svarbų praktinį pritaikymą – pagerinti navigacijos tikslumą. Gali atrodyti, kad šiandien žinios
- [Kaip sukasi juodosios skylės](https://www.konstanta.lt/2019/10/kaip-sukasi-juodosios-skyles/) - Juodosios skylės, nepaisant jas gaubiančių paslapčių, iš tiesų yra labai paprasti objektai. Kiekvieną juodąją skylę pilnai apibūdina vos trys fizikiniai parametrai: masė, sukimosi greitis ir elektrinis krūvis. Na, bent jau taip teigia geriausi šiandieniniai modeliai. Tačiau nors teoriškai jos yra paprastos, praktikoje nustatyti šių parametrų vertes nėra labai lengva. Ypač daug problemų kelia sukimosi sparta
- [Astronominių objektų ir reiškinių pavadinimai](https://www.konstanta.lt/2019/12/astronominiu-objektu-ir-reiskiniu-pavadinimai/) - Skaitydami naujienas apie kosmosą, karts nuo karto turbūt susiduriate su astronominių objektų pavadinimais. Ar, tiksliau sakant, ne pavadinimais, bet kodiniais numeriais, kurie gali pasirodyti specialiai padaryti tokie, kad niekas negalėtų jų atsiminti. Raidės, skaičiai, taškai, brūkšniai – ką vis tai reiškia? Kodėl negali astronomai dalykų vadinti normaliais vardais? Atsakymai į antrąjį klausimą yra du. Visų
- [Skaitmeninis modeliavimas – laboratorija astrofizikams](https://www.konstanta.lt/2019/11/skaitmeninis-modeliavimas-laboratorija-astrofizikams/) - [latexpage] Astrofizika daugeliu atžvilgių yra nuostabi mokslo šaka – mes gilinamės į didžiausio masto kosmoso paslaptis, ekstremalius reiškinius, kurių Žemėje sutikti neįmanoma, tiriame planetų, žvaigždžių ir galaktikų kilmę bei vystymąsi, stebime milijardų metų praeitį ir prognozuojame analogišką ateitį. Bet šie stulbinantys aspektai kelia ir didelę problemą: astrofizika yra turbūt vienintelis gamtos mokslas, kuriame praktiškai neįmanoma
- [Greitieji radijo žybsniai](https://www.konstanta.lt/2019/12/greitieji-radijo-zybsniai/) - Kosminiai reiškiniai dažnai vyksta laiko skalėmis, kurios mums yra sunkiai suvokiamos. Galaktikų evoliucija matuojama milijonais ir milijardais metų, panašiai trunka ir žvaigždžių gyvenimai. Kita vertus, yra ir labai greitų procesų. Supernovos sprogimas žvaigždę sudrasko per kelias sekundes. Infliacijos epocha Visatos egzistavimo pradžioje buvo tokia trumpa, kad net neturime žodžių tokiam laiko tarpui įvardinti. Vieni iš
- [Kompiuteriuose gimstančios galaktikos](https://www.konstanta.lt/2019/12/kompiuteriuose-gimstancios-galaktikos/) - [latexpage] Ankstesniame pažintiniame straipsnyje pasakojau apie skaitmeninius modelius astrofizikoje – nuo ko jie prasidėjo ir kaip veikia N-kūnų modeliai, sekantys sistemos evoliuciją, veikiant gravitacijai. Tokie modeliai yra vieni iš konceptualiai paprasčiausių, nes jų nagrinėjamos sistemos susideda iš pavienių dalelių, kurias dažniausiai galime laikyti taškais. Bet vien N-kūnų modelių astrofizikams neužtenka; labai svarbu nagrinėti ir dujų
- [Planetų rikiuotė – mitas ar realybė?](https://www.konstanta.lt/2020/03/planetu-rikiuote-mitas-ar-realybe/) - [latexpage] Saulės sistema turi aštuonias planetas bei gausybę mažesnių kūnų, tarp kurių didžiausi yra nykštukinės planetos Cerera, Plutonas ir kitos. Nuo seniausių laikų žmonės bandė suprasti, kodėl planetos išsidėsčiusios būtent taip, kaip yra, o ne kitaip. Net ir tada, kai neturėjo galimybės apskaičiuoti atstumų iki jų, filosofai kabino planetas prie besisukančių krištolinių sferų, kurioms priskyrė
- [Kodėl naktį tamsu?](https://www.konstanta.lt/2020/02/kodel-nakti-tamsu/) - Atrodytų, visai vaikiškas klausimas – kodėl naktį tamsu? Atsakymas juk akivaizdus: Saulė nusileidžia, pasislepia už horizonto, o Mėnulis ir žvaigždės toli gražu neatsveria Saulės šviesos. Bet dar senovės graikai suprato, kad tai greičiausiai nėra galutinis atsakymas. Apie šį klausimą galvojo daugybė astronomų Naujaisiais laikais, kurį laiką jis netgi buvo vadinamas paradoksu, o galutinai išspręstas tik
- [Audringa Saulės sistemos jaunystė](https://www.konstanta.lt/2020/02/audringa-saules-sistemos-jaunyste/) - Žiloje senovėje žmonės manė, kad kosmosas yra nekintantis skliautas, dengiantis Žemę. Žinoma, jame judėjo Saulė ir Mėnulis, taip pat, atidžiau stebint, buvo galima pamatyti žvaigždes-klajokles, kurias žinome kaip planetas: Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną. Bet visa kita, kas matoma danguje, buvo žvaigždės, amžinai šviečiančios tose pačiose vietose viena kitos atžvilgiu. Vėliau, bėgant šimtmečiams, supratimas
- [Didysis dujų kraustymasis. I dalis](https://www.konstanta.lt/2020/06/didysis-duju-kraustymasis-i-dalis/) - Pagrindinė galaktikų sudedamoji dalis yra tamsioji materija – jos yra maždaug penki šeštadaliai. Iš likusio šeštadalio tokiose galaktikose, kaip Paukščių Takas, didžiąją dalį sudaro žvaigždės. Trečias pagrindinis komponentas – dujos ir dulkės, bendrai vadinamos tarpžvaigždine medžiaga. Paukščių Take jų masė siekia apie šeštadalį žvaigždžių masės, arba dešimt milijardų Saulės masių. Elipsinėse galaktikose dujų įprastai yra
- [Didysis dujų kraustymasis. II dalis](https://www.konstanta.lt/2020/07/didysis-duju-kraustymasis-ii-dalis/) - [latexpage] Dujos, veikiamos gravitacijos, hidrodinaminių jėgų bei spinduliuotės, juda kosmose įvairiausiais srautais – nuo didesnių už galaktikas iki protoplanetinių. Jų judėjimas ir iš to kylantys procesai apsprendžia matomų Visatos darinių – galaktikų spiečių, galaktikų, jų komponentų, žvaigždžių ir planetų – evoliuciją. Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie didelius mastelius: kaip dujos patenka į galaktikas, formuoja diskus
- [Aktyvių galaktikų tėkmės – ilgaamžiai pokyčių pėdsakai](https://www.konstanta.lt/2020/07/aktyviu-galaktiku-tekmes-ilgaamziai-pokyciu-pedsakai/) - Kone kiekvienos galaktikos centre egzistuoja supermasyvi juodoji skylė – bent šimtą tūkstančių kartų už Saulę masyvesnis kūnas. Kai centre susikaupia daug dujų, krisdamos į tamsųjį centrinį objektą jos įkaista ir ima spinduliuoti. Priklausomai nuo dujų kiekio ir juodosios skylės masės, spinduliuotė gali nustelbti visos galaktikos žvaigždžių šviesą. Tokios galaktikos išvaizda ir ypač spektras gerokai skiriasi
- [Mūsų kosminis brolis](https://www.konstanta.lt/2020/08/musu-kosminis-brolis/) - Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime pasaulyje tautos, kuri neturėtų padavimų apie Mėnulį, kaip ir apie Saulę. Mokslininkai irgi nuo seniausių
- [Vanduo Saulės sistemoje](https://www.konstanta.lt/2021/05/vanduo-saules-sistemoje/) - Kiek šiandien išgėrėte vandens? Įvairios specialistų rekomendacijos sako, kad žmogui kasdien reikia maždaug trijų litrų – žinoma, priklausomai nuo lyties, amžiaus, kūno svorio ir taip toliau. Kad ir kokia būtų tiksli dozė, akivaizdu, kad vandens reikia mums visiems; ir čia neturiu omeny vien žmonių. Kiekvienas gyvas organizmas Žemėje priklausomas nuo vandens. Nors egzistuoja daugybė padarų,
- [Radioaktyvus datavimas – gamtinis giliausių laikų kalendorius](https://www.konstanta.lt/2021/03/radioaktyvus-datavimas-gamtinis-giliausiu-laiku-kalendorius/) - [latexpage] Žemės amžius siekia puspenkto milijardo metų. Nors ne, taip rašyti – netikslu ir neatspindi, kaip gerai žinomas šis skaičius. Žemė susiformavo prieš $4,54 \pm 0,05$ mlrd. metų. Net ir ši paklaida neatspindi matavimų tikslumo, o gaunamų rezultatų sklaidą, rodančią planetos formavimosi trukmę. Tikrosios matavimų paklaidos tėra vos keli milijonai metų. Kaip apskritai įmanoma išmatuoti
- [Kąsnelis Visatos DLXXIII: Vienuolika metų](https://www.konstanta.lt/2023/01/kasnelis-visatos-dlxxiii-vienuolika-metu/) - Pirmąjį Visatos kąsnelį parašiau 2012 metų sausio 23 dieną. Jis buvo gerokai trumpesnis ir glaustesnis, nei šiandieniniai, bet būtent nuo ten prasidėjo kassavaitinės kosmoso naujienų apžvalgos. Jas tęsiu iki šiandien su, jei neklystu, tik viena praleista savaite (ir keliais paankstintais/pavėlintais įrašais). Taigi, šiandien Kąsneliams sueina vienuolika metų. Ta proga – vienuolika naujienų, o ne įprastinės
- [Visiškas kosmosas: po truputį valgoma žvaigždė](https://www.konstanta.lt/2023/01/visiskas-kosmosas-po-truputi-valgoma-zvaigzde/) - Kai žvaigždė pralekia labai arti supermasyvios juodosios skylės, pastarosios gravitacija ją suardo į gabalus. Taip nutinka maždaug kartą per 10 tūkstančių metų kiekvienoje galaktikoje su "tinkama" (ne per maža ir ne per didele) juodąja skyle. Dar rečiau nutinka dalinis žvaigždės suardymas, kai žvaigždė praranda tik truputį išorinių sluoksnių, kurie krenta į juodąją skylę ir kurį
- [Visiškas kosmosas: Saulės seserys](https://www.konstanta.lt/2023/01/visiskas-kosmosas-saules-seserys/) - Saulė formavosi ne viena, o grupėje su daugybe kitų žvaigždžių. Kiek jų buvo iš viso, nežinome, bet galime apytikriai įvertinti. Pavyzdžiui, pagal tai, kad Saulei formuojantis kažkur toje grupėje sprogo supernova. Apie tai pasakoju naujausiame Visiškame kosmose. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DLXXII: Tolybės](https://www.konstanta.lt/2023/01/kasnelis-visatos-dlxxii-tolybes/) - Praeitą savaitę praūžė Amerikos astronomų sąjungos kaspusmetinis susitikimas, kuriame mokslininkai iš visos JAV (ir ne tik) varžosi parodyti naujausius ir įdomiausius rezultatus. Aišku, šįkart labai daug dėmesio skirta James Webb teleskopo rezultatams, ypač susijusiems su tolimiausiais Visatos pakraščiais: tiek galaktikų įvairove, tiek apskritai jų skaičiumi. Kitose naujienose – Saulės vėjo kilmės paieškos, naujas būdas nustatyti
- [Kąsnelis Visatos DLXXI: Saulė ir šviesa](https://www.konstanta.lt/2023/01/kasnelis-visatos-dlxxi-saule-ir-sviesa/) - Saulė ir šviesa mums – neatsiejami dalykai. Net ir moderni civilizacija, kuri, atrodo, tampa vis labiau nepriklausoma nuo gamtos, be Saulės – nė iš vietos. Kad ir Saulės energetika: viena perspektyviausių ateities energetikos sričių. Ir, galimai, ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Praeitą savaitę išskrido bandomoji misija, kuri patikrins kelias kosminės Saulės jėgainės technologijas. Saulės
- [Visiškas kosmosas: planetų porų augimas](https://www.konstanta.lt/2023/01/visiskas-kosmosas-planetu-poru-augimas/) - Planetos dažniausiai auga ne po vieną, o bent kelios. Kaip vienos planetos augimas paveikia gretimą? Pasirodo, kartu augančios dvi masyvios planetos ne tik gražiai pasidalina maistu, bet ir paskatina viena kitos augimą, tad tampa masyvesnės, nei augdamos pavieniui. Apie tai pasakoju Visiškame kosmose. Nuo šių metų pradžios truputį keičiame laidos formatą - ji pasirodys kas
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. Svarbiausi 2022 metų kosmoso įvykiai (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2023/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2022-metu-kosmoso-ivykiai-ii-dalis/) - Pirmoje apžvalgos dalyje pristačiau įdomiausius pirmojo pusmečio įvykius bei atradimus, o dabar kviečiu prisiminti, kas nutiko antrąjį praėjusių metų pusmetį. Kaip ir pirmoje dalyje, tęsiu naujovę – prie kiekvieno įrašo yra nuoroda ir į mano platesnį tekstą (dažniausiai – Visatos kąsnelį) apie tai. *** Liepa Nustatyta, kad astronautų kaulų tankis neatsistato bent metus po grįžimo
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. Svarbiausi 2022 metų kosmoso įvykiai (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2022/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2022-metu-kosmoso-ivykiai-i-dalis/) - Kaip jau tapo tradicija, metų sandūroje trumpai apžvelgiu tai, ką apskritai pristatinėju kas savaitę – visokiausias kosmoso naujienas. Pernykštes apžvalgas rasite čia (I dalis) ir čia (II dalis). Šie metai – ne išimtis. Žemiau kviečiu trumpai prisiminti po dešimt, mano nuomone, įdomiausių kosminių atradimų ar įvykių iš kiekvieno mėnesio. Ten rasite visko – nuo kosminių
- [Kąsnelis Visatos DLXII: Senatvė ir atjaunėjimas](https://www.konstanta.lt/2022/11/kasnelis-visatos-dlxii-senatve-ir-atjaunejimas/) - Nors laikas mums visiems eina beveik idealiai vienodai, žmonės sensta skirtingai. Tas pat galioja ir įvairiems kosminiams kūnams, pavyzdžiui, žvaigždėms. Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad arti skriejančios planetos gali atjauninti savo žvaigždes, bent jau sprendžiant pagal aktyvumo lygius. Labai seni objektai mūsų Saulės sistemoje yra daugelio kietų kūnų paviršiai, taip pat kometos. Praeitos savaitės naujienose rasime
- [Artemidė išskrido, bet pažadėjo sugrįžti](https://www.konstanta.lt/2022/11/artemide-isskrido-bet-pazadejo-sugrizti/) - Trečiadienį į kosmosą sėkmingai pakilo pirmasis Artemis programos skrydis. Artemis I misija prasidėjo apie pusę dešimtos ryto Lietuvos laiku, kai iš Kenedžio kosmodromo Floridoje raketa Space Launch System pasileido į kelionę aplink Mėnulį. Misija vėlavo. Iš vienos pusės – apie tris mėnesius nuo rugpjūčio pabaigos, kai planuotas pirmas bandymas ją paleisti. Iš kitos – bent
- [Kąsnelis Visatos DLIX: Orbitų pokyčiai](https://www.konstanta.lt/2022/10/kasnelis-visatos-dlix-orbitu-pokyciai/) - Jei spręstume idealizuotą dviejų kūnų uždavinį, pavyzdžiui nagrinėtume planetos sukimąsi aplink žvaigždę, ir nekreiptume dėmesio į reliatyvumą, gautume paprastą atsakymą: planeta skrieja nekintančia elipse. Realybė, žinoma, yra sudėtingesnė: orbitos precesuoja, kinta jų dydis ir periodas, kartais jos netgi tampa nestabilios ir sistema subyra. Kartais pokyčius orbitoje padaro žmonės; na gerai, kol kas tik vieną kartą
- [Kąsnelis Visatos DLXX: Gelmės](https://www.konstanta.lt/2023/01/kasnelis-visatos-dlxx-gelmes/) - Įprastai į kosminių kūnų gelmes pažvelgti negalime. Bet kartais pavyksta įveikti ir šį barjerą. Štai praeitą savaitę atliktas pirmas eksperimentas, kai į pro šalį skriejantį asteroidą nukreiptas radaras, turintis prasiskverbti į jo gelmes ir parodyti vidinę struktūrą. O teoriniai modeliai atskleidė, kad žvaigždžių žybsniai gali kaitinti arti besisukančių planetų gelmes. Kitose naujienose – Veneros plutos
- [Visiškas kosmosas: Mirandos regolitas](https://www.konstanta.lt/2023/01/visiskas-kosmosas-mirandos-regolitas/) - Urano palydovą Mirandą dengia storas regolito - dulkių - sluoksnis. Koks storas? Pasirodo, net kilometro, apie šimtą kartų storesnis, nei Mėnulį. Kodėl? Gali būti, kad Miranda kadaise migravo pro Urano žiedus ir ant jos prisnigo. Apie tai pasakoju naujausiame Visiškame kosmose. Nuo šiol laidos pasirodys kiekvieną savaitę, bet jose bus aptariama tik po vieną naujieną.
- [Kąsnelis Visatos DXL: Tamsioji materija](https://www.konstanta.lt/2022/06/kasnelis-visatos-dxl-tamsioji-materija/) - Tik maždaug šeštadalis visos materijos Visatoje gali būti pamatyta. Likusi dalis yra nematoma – tamsioji – materija, su įprasta sąveikaujanti tik gravitaciškai. Praeitos savaitės naujienose randame keletą su šiuo paslaptingu dariniu susijusių tyrimų. Viename ieškoma tamsiosios materijos dalelių tarpusavio anihiliacijos signalų kamuoliniuose spiečiuose, kitame svarstoma hipotezė, jog pirmąsias Visatos žvaigždes palaikė panašus procesas. Savaitės video
- [Žaliasis Marsas, mėlynoji Venera: kaip kosmosą pritaikyti žmonių gyvenimui? (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2022/12/zaliasis-marsas-melynoji-venera-kaip-kosmosa-pritaikyti-zmoniu-gyvenimui-i-dalis/) - Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie gausėjančius žmonių skrydžius į kosmosą ir įsikūrimą ten gyventi. Ar tai būtų kosminiai viešbučiai, ar Artemis tyrimų stotis Mėnulyje, ar svajonės apie miestus Marse – idėjų nestinga. Prieš keletą metų apie jas rašiau plačiau (I dalis, II dalis). Tačiau jos visos turi šį tą bendro: kalbama apie gyvenimą užsidarius
- [Kąsnelis Visatos DLXIX: Normos ir nuokrypiai](https://www.konstanta.lt/2022/12/kasnelis-visatos-dlxix-normos-ir-nuokrypiai/) - Žmonės visose srityse mėgsta skirtingus dalykus įvairiai grupuoti, priskirti jiems būdingas savybes, įvairias normas. Astronomija - ne išimtis. Dažnai kalbame apie tipines kokių nors planetų, žvaigždžių ar galaktikų savybes, nors ir suprantame, kad realybė daug įvairesnė. Ir visgi nukrypimai nuo normų dažnai gali slėpti įvairiausius įdomius atradimus. Tad logiška reguliariai pasitikrinti, ar tiriami objektai nenukrypsta
- [Kąsnelis Visatos DLXVIII: Ledas ir vanduo](https://www.konstanta.lt/2022/12/kasnelis-visatos-dlxviii-ledas-ir-vanduo/) - Iš kur Žemėje vanduo? Atsakę „iš kometų“ būsite teisūs, bet įdomu panagrinėti giliau – iš kur vanduo atsirado tose kometose? Pasirodo, didžioji jo dalis greičiausiai susiformavo dar tada, kai Saulės sistemos apskritai nebuvo. O kometose jis kaupiasi todėl, kad jos skrajoja Saulės sistemos pakraščiuose, kur pakankamai šalta, kad išliktų ledas. Kalbant apie ledą, daugelis egzoplanetų
- [Visiškas kosmosas: Europos tektonika ir karštųjų jupiterių kilmė](https://www.konstanta.lt/2022/12/visiskas-kosmosas-europos-tektonika-ir-karstuju-jupiteriu-kilme/) - Jupiterio palydovą Europą dengia dešimčių kilometrų storio ledo sluoksnis. Kai kur jis sueižėjęs lyg būtų išjudintas tektoninių plokščių judėjimo. Bet ar tikrai? Ištyrę daugybę nuotraukų, mokslininkai nustatė, kad tektonika Europoje labai skiriasi nuo žemiškosios - vyksta retai ir yra lokali. Karštaisiais jupiteriais vadiname egzoplanetas, kurios mase nenusileidžia bent jau Saturnui ir yra ypatingai arti savo
- [Žmonės ar robotai – kam patikėti kosmoso tyrimus?](https://www.konstanta.lt/2022/12/zmones-ar-robotai-kam-patiketi-kosmoso-tyrimus/) - Šiuo metu jie tyrinėja Saulę, Venerą, Žemę, Mėnulį, Marsą, Jupiterį ir Saulės sistemos pakraščius. Praeityje skrajojo aplink Merkurijų, asteroidus, kometas ir Saturną, trumpam buvo aplankę Uraną, Neptūną, Plutoną ir dar gausybę mažųjų kūnų. Jie – tai įvairūs kosminiai zondai. Nors ir neprimena metalinių žmonių iš Azimovo ar Čapeko kūrinių, daug nesuklysime, bendrai vadindami juos robotais.
- [Kąsnelis Visatos DLXVII: Dvinarės](https://www.konstanta.lt/2022/12/kasnelis-visatos-dlxvii-dvinares/) - Astronomus kiti mokslininkai – ir ne tik mokslininkai – kartais pašiepia, sakydami, kad mums rūpi tik sferinės karvės vakuume. Ir tikrai, sferinė simetrija astronomijoje dažnai yra geras artinys realioms sistemoms, leidžiantis išsiaiškinti įvairių sistemų veikimo pagrindus. Tačiau dažnai procesai yra labai nesferiški. Viena paprasčiausių komplikacijų – prie vieno sferinio daikto pridėti kitą, t.y. sukurti dvinarę
- [Konstantai – 15 metų!](https://www.konstanta.lt/2022/12/konstantai-15-metu/) - 2007 metų gruodžio septintą dieną pasaulį išvydo pirmasis tinklaraščio „Konstanta 42“ įrašas. Taigi šiandien jam sukanka 15 metų! Toks visai nemenkas jubiliejus megėjiškam laisvalaikio projektui :) Per šį laikotarpį buvo visko – iš keturių autorių greitai likau vienas, iš kadaise populiarios LiveJournal platformos išsikrausčiau į atskirą serverį, pradėjau reguliariai vaidentis žiniasklaidoje komentuodamas įvairias mokslo naujienas,
- [Kąsnelis Visatos DLXVI: Sluoksniai](https://www.konstanta.lt/2022/12/kasnelis-visatos-dlxvi-sluoksniai/) - Kas dedasi mums po kojomis? Greičiausiai yra grindys, po jomis – gal kitas namo aukštas, giliau rasime rūsį, bet anksčiau ar vėliau prieisime prie Žemės plutos. Ji yra sluoksniuota: viršuje biosferos sluoksnis, giliau įvairūs mineralai. Nagrinėdami šiuos sluoksnius, geologai susidaro vaizdą apie procesus, formavusius Žemės paviršių per šimtus milijonų ar milijardus metų. Kitose planetose plutos
- [Visiškas kosmosas: Fobo byrėjimas ir fotochemija egzoplanetose](https://www.konstanta.lt/2022/12/visiskas-kosmosas-fobo-byrejimas-ir-fotochemija-egzoplanetose/) - Marso palydovas Fobas skrieja vos 6000 km aukštyje virš planetos ir po truputį artėja prie jos. Marso gravitacija plėšo Fobą į gabalus ir suformuoja jame ilgus lėkštus griovius - dabar paaiškintas jų atsiradimo mechanizmas. James Webb kosminis teleskopas nestokoja naujų atradimų apie egzoplanetas. Neseniai girdėjome apie pirmą anglies dvideginio užfiksavimą egzoplanetos atmosferoje; o dabar toje
- [Kąsnelis Visatos DLXV: Šalia gyvybės paieškų](https://www.konstanta.lt/2022/11/kasnelis-visatos-dlxv-salia-gyvybes-paiesku/) - Aptikti nežemišką gyvybę, aišku, būtų bene reikšmingiausias žmonijos atradimas per visą istoriją. Tik tiesiog šiaip sau to padaryti nepavyks – šis atradimas beveik neabejotinai bus ilgų paieškų, susidedančių iš daugybės etapų, vaisius. Keletą tokių etapų randame ir praeitos savaitės naujienose. Štai James Webb teleskopas pirmą kartą užfiksavo fotochemines reakcijas egzoplanetos atmosferoje. Nėra netikėta – Saulės
- [Didžiausios struktūros Visatoje (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2022/11/didziausios-strukturos-visatoje-ii-dalis/) - Kosminiai kūnai ir struktūros dažnai yra didesni, nei geba suvokti mūsų protai, išsivystę bėgiojimui savanose. Net ir astronominis vienetas – atstumas tarp Saulės ir Žemės, maždaug 150 milijonų kilometrų – visiškai išsprogdina mums smegenis, ką jau kalbėti apie 200 tūkstančių kartų didesnį parseką, kiloparsekus ir megaparsekus. Bet Visatai mūsų jausmai ir mąstymo gebėjimai – nė
- [Kąsnelis Visatos DLXIV: Apsauga](https://www.konstanta.lt/2022/11/kasnelis-visatos-dlxiv-apsauga/) - Neabejotinai ryškiausia praeitos savaitės kosminė naujiena – sėkminga Artemis I misijos pradžia. Apie ją rašiau atskirai, tad Kąsnelyje naujienos kitos. O tarp jų rasime kelias, susijusias su apsisaugojimu. Pavyzdžiui, nuo žalingos kosminės spinduliuotės apsaugoti gali gilus miegas; bent jau žiurkėms tai veikia, bet gal veiks ir astronautams. Mėnulyje ir Marse pirmiesiems kolonistams apsisaugoti greičiausiai padės
- [Visiškas kosmosas: asteroidų gelmių tyrimai ir žvaigždžių sukimasis](https://www.konstanta.lt/2022/11/visiskas-kosmosas-asteroidu-gelmiu-tyrimai-ir-zvaigzdziu-sukimasis/) - Kaip pasižiūrėti į asteroido gelmes? Teleskopais to padaryti negalima, prasigręžti irgi ne mūsų jėgoms. Tačiau jei asteroidas skrenda arti Žemės, jo sukimosi pokyčiai gali atskleisti žinių apie gelmių struktūrą. Visos žvaigždės sukasi; vienos lėčiau, kitos sparčiau. Sukimasis veikia jų savybes ir evoliuciją, nors ir ne tiek daug, kiek masė, amžius bei cheminė sudėtis. Vieno palyginus
- [Kąsnelis Visatos DLXIII: Prarijimai](https://www.konstanta.lt/2022/11/kasnelis-visatos-dlxiii-prarijimai/) - Dideli valgo mažus. Šis dėsnis, naiviai apibūdinantis kruviną gamtą, neretai galioja ir kosmosui. Žvaigždės valgo planetas, galaktikos – mažesnes kaimynes, juodosios skylės – žvaigždes. Štai praeitos savaitės naujienose randame seniausių prarytų planetų pėdsakus; planetos prarytos palyginus neseniai, bet buvo jau 10 milijardų metų amžiaus. Taip pat randame labai sparčiai augantį potvyninio žvaigždės suardymo žybsnio šviesį,
- [Didžiausios struktūros Visatoje (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2022/11/didziausios-strukturos-visatoje-i-dalis/) - Pažiūrėję į nakties dangų, matome daugybę – tūkstančius – žvaigždžių. Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti išsimėčiusios visur danguje maždaug vienodai; aišku, matome žvaigždynus, bet jie tik mūsų vaizduotės ir kultūrinio palikimo vaisius. Tačiau geriau pagalvoję ir pažiūrėję netruksime suprasti, jog danguje esama ir visokiausių struktūrų. Ryškiausia ir aiškiausia – Paukščių Takas, mūsų Galaktikos juosta,
- [Visiškas kosmosas: rečiausia egzoplaneta ir gyvybę naikinančios supernovos](https://www.konstanta.lt/2022/11/visiskas-kosmosas-reciausia-egzoplaneta-ir-gyvybe-naikinancios-supernovos/) - Uolinės planetos yra tankios, dujinės - retos. Jei dujinė planeta skrieja labai arti savo žvaigždės, ji dar įkaista ir išsipučia. Dabar aptikta planeta, kurios tankis vos siekia ketvirtį vandens tankio, tačiau ji nėra ypatingai karšta. Taigi už didelį jos spindulį atsakingas kažkoks kitas reiškinys. Supernovų sprogimai gali kelti pavojų gyvybei aplinkinėse žvaigždžių sistemose. Naujausi tyrimai
- [Kąsnelis Visatos DLXI: Gyvybė](https://www.konstanta.lt/2022/10/kasnelis-visatos-dlxi-gyvybe/) - Ne, gyvybės už Žemės ribų dar neradome. Nebent tokia vadintume mikroorganizmus Tarptautinėje kosminėje stotyje, bet apie jų egzistavimą žinome jau seniai. O dabar paskelbti analizės rezultatai rodo, kad šie mikroorganizmai daugiausiai atklydę nuo žmonių odos, tad astronautams pavojaus nekelia. Tikrai nežemiškos gyvybės paieškoms daug padėtų molekulių prigimties analizė – nustatymas, ar molekulės mėginyje yra biotinės,
- [Kąsnelis Visatos DLX: Žvaigždžių vėjai](https://www.konstanta.lt/2022/10/kasnelis-visatos-dlx-zvaigzdziu-vejai/) - Saulės vėjas pučia visoje sistemoje ir kelia pavojų tiek mūsų erdvėlaiviams, tiek iš Žemės magnetosferos ištrūkstantiems žmonėms, tiek kitų planetų kolonizavimo planams. Prognozuoti Saulės vėjo pokyčius – labai svarbu ir reikalinga, taigi galime pasidžiaugti, kad sukurtas naujas, geresnis, būdas tą daryti, remiantis tiek Saulės nuotraukomis, tiek praėjusių parų vėjo savybių kitimu. O Marso kolonistams greičiausiai
- [Visiškas kosmosas: Mėnulio atsiradimas ir kosminio voratinklio gijos](https://www.konstanta.lt/2022/10/visiskas-kosmosas-menulio-atsiradimas-ir-kosminio-voratinklio-gijos/) - Mėnulis susiformavo po to, kai į jauną Žemę atsitrenkė Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Bet kiek laiko užtruko pats formavimasis? Naujame tyrime teigiama, kad ne tūkstančius metų, kaip manyta iki šiol, o vos kelias valandas. Didžiausio masto struktūros Visatoje jungiasi į vadinamąjį kosminį voratinklį. Jo mazgus - galaktikų spiečius - jungia gijos, kupinos retų karštų
- [Kąsnelis Visatos DLVIII: Poros](https://www.konstanta.lt/2022/10/kasnelis-visatos-dlviii-poros/) - Pavieniai objektai kosmose dažnai yra mažiau įdomūs, nei dvinariai. Kad ir prieš porą savaičių naujienose figūravęs dvinaris asteroidas Didymos-Dimorphos, NASA DART misijos taikinys. Šią savaitę apie Dimorphos naujienų nėra, tačiau turime žinių apie kelias įdomias dvinares žvaigždes. Vienoje aptiktas palyginus neseniai nusimestas bendras dujų apvalkalas, kitos orbita leidžia spręsti, kad ji kinta iš vandenilinės į
- [Visiškas kosmosas: Mėnulio ašigalių judėjimas ir super-merkurijai](https://www.konstanta.lt/2022/10/visiskas-kosmosas-menulio-asigaliu-judejimas-ir-super-merkurijai/) - Kaskart, kai į Mėnulį atsitrenkia meteoritas ir išmuša kraterį, pasikeičia ir Mėnulio ašigalio padėtis. Dažniausiai pokytis nykstamai mažas, bet nutinka visada, kai tik persiskirsto palydovo masė. Per visą Mėnulio gyvavimo trukmę jo šiaurės ašigalio padėtis migravo maždaug 300 kilometrų ruože. Kai kurios uolinės planetos sudarytos daugiau iš akmenų, kitos turi daugiau metalų. Saulės sistemoje pastarosios
- [Kąsnelis Visatos DLVII: Vanduo ir orbitos](https://www.konstanta.lt/2022/10/kasnelis-visatos-dlvii-vanduo-ir-orbitos/) - Vanduo būtinas visai mums žinomai gyvybei, taigi kosmose jo irgi dažnai ieškome, bandydami suprasti, ar kur nors kitur gyvybės esama arba būta. Praeitą savaitę paskelbta apie mikroskopinius vandens inkliuzus asteroido Ryugu mėginiuose, kurie įrodo, jog jis formavosi toli nuo Saulės. Taip pat atrasti keleto užliejimų požymiai Marso Utopijos lygumoje, padedantys geriau suprasti planetos vandens istoriją.
- [Kąsnelis Visatos DLVI: Virpesiai ir bangos](https://www.konstanta.lt/2022/09/kasnelis-visatos-dlvi-virpesiai-ir-bangos/) - Kai negalime ko nors pamatyti tiesiogiai – pavyzdžiui žvaigždės ar planetos gelmių – mums dažnai padeda virpesiai. Seisminės bangos atskleidžia planetų struktūrą ir jose vykstančius reiškinius, pavyzdžiui meteoritų smūgius: dabar tokia analizė pirmą kartą atlikta Marse ir aptikti keturi nauji krateriai. Žvaigždžių virpesiai, pasirodo, gali netgi parodyti, kaip žvaigždė augo, mat augimo istorija išlieka „įrašyta“
- [Visiškas kosmosas: Marso ledynai ir planetų vagystės](https://www.konstanta.lt/2022/09/visiskas-kosmosas-marso-ledynai-ir-planetu-vagystes/) - Šiandien Marsas turi poliarines kepures, praeityje apledėjęs buvo ir daugiau. Kodėl ten nematome pailgų griovių, panašių į fjordus ar lietuviškų ežerų slėnius, kuriuos Žemėje palieka slenkantys ledynai? Matyt todėl, kad silpnoje gravitacijoje ledynai beveik neslenka, o po jais ištirpęs vanduo išteka siaurais upeliais. Masyvios žvaigždės neturėtų turėti planetų, bet kartais turi. Kaip taisyklė, tos planetos
- [Kąsnelis Visatos DLV: Grupavimasis](https://www.konstanta.lt/2022/09/kasnelis-visatos-dlv-grupavimasis/) - Visokiausi dalykai Visatoje mėgsta būriuotis kartu su panašiais į save. Žvaigždės gimsta grupelėmis ar didžiuliais spiečiais; kai kurie jų vėliau išsisklaido, bet iki tol masyvios žvaigždės gali spėti pavogti vieną-kitą planetą iš mažesnių kaimynių. Galaktikos irgi telkiasi į grupes ir spiečius, kurios pradžioje būna labai audringos, sparčiai formuoja žvaigždes, o vėliau nurimsta. Praeitą savaitę vienoje
- [Kąsnelis Visatos DLIV: Kinematika](https://www.konstanta.lt/2022/09/kasnelis-visatos-dliv-kinematika/) - Judesiai kosmose dažniausiai būna per lėti, kad galėtume juos matyti tiesiogiai. Protoplanetinio disko spiralės vieną ratą apsuka per šimtus metų, galaktikų tėkmės plinta milijonus. Tačiau ir tokį lėtą judėjimą galima ir verta tirti, nes taip galima susidaryti įspūdį apie daugybę procesų, vykstančių galaktikose, ir pereiti nuo statiško (kad ir kokio gražaus) dangaus vaizdo prie dinamiško
- [Visiškas kosmosas: Marso pavojai ir galaktikų supervėjai](https://www.konstanta.lt/2022/09/visiskas-kosmosas-marso-pavojai-ir-galaktiku-supervejai/) - Kelionės į Marsą - pavojinga avantiūra. Vienos kelionės metu astronautai gali gauti tiek žalingos spinduliuotės, kiek dėl saugumo leidžiama per visą karjerą. Nuskridus į Marsą problemos nesibaigs - ilgas buvimas nesvarumo būsenoje gali išsekinti astronautus, tad nusileidę Marse jie kurį laiką bus neveiksnūs. Galaktinės tėkmės, kuriamos sparčiai besiformuojančių žvaigždžių, yra kūginės, sudarytos iš dviejų sluoksnių.
- [Kąsnelis Visatos DLIII: Pūtimas](https://www.konstanta.lt/2022/09/kasnelis-visatos-dliii-putimas/) - Artemidė ir vėl neišskrido; ir vėl sutrukdė kuro nuotėkis. Sekantis bandymas greičiausiai bus tik spalį. Tad dabar artimesnis kvapą gniaužiantis kosminis įvykis bus DART zondo smūgis į asteroidą Dimorfą. O kol kas pažiūrėkime, kas naujo kosmose nutiko praeitą savaitę. Čia randame idėjas apie pripučiamą gyvenvietę Mėnulyje, seniausią planetinį ūką, žvaigždėdaros sustabdymą galaktikų susiliejimo metu ir
- [Visiškas kosmosas: Saulės aktyvumo prognozės ir egzoplanetų magnetosferos](https://www.konstanta.lt/2022/08/visiskas-kosmosas-saules-aktyvumo-prognozes-ir-egzoplanetu-magnetosferos/) - Saulės aktyvumas mums be galo svarbus - nelaiku įvykusi geomagnetinė audra gali net pražudyti civilizaciją. Todėl svarbu ir prognozuoti aktyvumą. Paprastai tai daroma remiantis Saulės dėmių skaičiumi, bet jis yra gana nepatikimas kriterijus. Dabar mokslininkai pasiūlė patikimesnį - matuoti magnetinio lauko kryptį Saulės paviršiuje ir nustatyti, kada pranyksta vienos krypties laukas, mat tai parodo ankstesnio
- [Kąsnelis Visatos DLII: Marso kolonizavimas](https://www.konstanta.lt/2022/08/kasnelis-visatos-dlii-marso-kolonizavimas/) - Dar šįryt neabejojau, kad pagrindinė savaitės naujiena bus Artemis I skrydis. Deja, skrydį teko atšaukti, o kada bus sekantis bandymas – nežinia: gal penktadienį, gal tik po mėnesio. Kaip bebūtų, apie misiją tada ir parašysiu. O šios savaitės naujienose – privačios misijos į Venerą planai, daug naujienų apie Marsą – vandenį, augalus ir žmonių skrydžių
- [Kolonijos Mėnulyje](https://www.konstanta.lt/2022/08/kolonijos-menulyje/) - Po poros dienų į kosmosą turėtų pakilti pirmasis Artemis programos skrydis. Artemis I skris be įgulos ir Mėnulyje nenusileis, tačiau išbandys daugybę technologijų, kurių reikės žmonių sugrįžimui į palydovą. Jei viskas eisis pagal planą, 2024-ųjų gegužę įvyks bandomasis skrydis su įgula, o 2025-aisiais žmonės po daugiau nei penkių dešimtmečių pertraukos išsilaipins Mėnulyje. Ir ne tik
- [Kąsnelis Visatos DLI: Struktūros](https://www.konstanta.lt/2022/08/kasnelis-visatos-dli-strukturos/) - Kas dedasi neutroninės žvaigždės viduje? Gali būti, kad ten medžiaga susilanksto į visokias įdomias struktūras, bet pamatyti jų neįmanoma. Tačiau galbūt tą padės padaryti gravitacinių bangų signalai, jei teisingai juos interpretuosime. Kiek mažiau egzotiška yra ledo struktūra – tiksliau, ledo plutos, dengiančios Jupiterio palydovą Europą. Ant jos gali netgi snigti – tiesa, iš apačios: mažyčiai
- [Kelionė laiku į Visatos pradžią](https://www.konstanta.lt/2022/08/kelione-laiku-i-visatos-pradzia/) - Kone keturiolika milijardų metų, kuriuos jau pragyveno mūsų Visata, neatpažįstamai ją pakeitė ne vieną kartą. Nuo praktiškai vientisos kvarkų-gliuonų plazmos iki vandenilio ir helio plazmos iki tamsaus šiltų retų dujų telkinio iki jaunų žvaigždžių nutviekstų augančių netvarkingų galaktikų iki šiandieninio palyginus ramaus vaizdo. Galvojant apie tokius pokyčius, norėtųsi šokti į laiko mašiną ir nukeliauti atgal
- [Kurlink vystosi galaktikos?](https://www.konstanta.lt/2017/12/kurlink-vystosi-galaktikos/) - Žvaigždės nakties danguje atrodo amžinos ir nekintančios. Bet jų gyvenimai, nors ir skaičiuojami milijonais ar milijardais metų, visgi baigiasi. Be to, žvaigždės juda, jų greičiai - priklausomai nuo atskaitos sistemos - matuojami dešimtimis ir net šimtais kilometrų per sekundę. Juda bei keičiasi ir galaktikos, jose gimsta ir miršta vis naujos žvaigždės, kinta jų cheminė sudėtis
- [Kąsnelis Visatos DL: Greitis](https://www.konstanta.lt/2022/08/kasnelis-visatos-dl-greitis/) - Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. Daug didesnius greičius – iki 1000 km/s – pasiekia kai kurie pulsarai. Gali būti, kad
- [Visiškas kosmosas: lavos tuneliai ir radioaktyvi Cerera](https://www.konstanta.lt/2022/08/visiskas-kosmosas-lavos-tuneliai-ir-radioaktyvi-cerera/) - Lavos tuneliai egzistuoja Žemėje, yra jų ir Mėnulyje bei Marse. Pastaruosiuose jie gali būti puiki vieta pirmosioms žmonių kolonijoms, ypač kadangi dabar apskaičiuota, jog temperatūra juose turėtų būti daugmaž pastovi. Cerera, nors visai mažytė, pasižymi netolygiu paviršiumi - turi didelę plynaukštę vienoje pusėje ir daugybę kraterių su nuosėdomis dugne. Iš kur ji gavo energijos tokiems
- [Kąsnelis Visatos DXLIX: Nykštukai](https://www.konstanta.lt/2022/08/kasnelis-visatos-dxlix-nykstukai/) - Visi dalykai kosmose yra didžiuliai. Na, gerai, beveik visi – būna ir mažyčių dulkelių ar grumstų. Bet planetos, net ir nykštukinės, yra didelės, ką jau kalbėti apie galaktikas. Apie tokias dideles nykštukes praeitą savaitę buvo nemažai naujienų. Štai nykštukinė planeta Cerera per savo gyvenimą buvo netikėtai aktyvi, o dabar paaiškinta, jog tai nutiko dėl jos
- [Kąsnelis Visatos DXLVIII: Vasarinis](https://www.konstanta.lt/2022/08/kasnelis-visatos-dxlviii-vasarinis/) - Vasaros vidurys dažnai yra lėtesnis laikas mokslininkams. Nors vasarą pedagoginiai įsipareigojimai sumažėja iki minimumo ir galima daugiau laiko skirti moksliniams tyrimams, kartu tai yra tradicinis atostogų laikas, ypač liepos antra pusė, kai pasibaigia didžiųjų mokslinių konferencijų maratonas. Tad ir naujienų srautas kiek lėtesnis. Bet dešimtį įdomių surasti pavyko. O tarp jų – Žemės branduolio kristalizacijos
- [Visiškas kosmosas: asteroidų grublėtumas ir senovinių stebėjimų nauda](https://www.konstanta.lt/2022/08/visiskas-kosmosas-asteroidu-grubletumas-ir-senoviniu-stebejimu-nauda/) - Asteroidai turėtų būti padengti mikroskopinių dulkių sluoksniu. Tačiau Bennu ir Ryugu, kuriuos neseniai aplankė žmonių zondai, paviršių dengia grumsteliai ir rieduliai, o dulkių nėra. Greičiausiai taip nutinka todėl, kad elektrostatiniai išlydžiai nupučia dulkes ir palieka asteroidus grublėtus. Dangų žmonės stebi turbūt dar nuo tada, kai nebuvo žmonės, o aprašo stebėjimus nuo tada, kai išrado rašą.
- [Astronaujiena. JWST pirmieji rezultatai: tolimiausios galaktikos](https://www.konstanta.lt/2022/07/astronaujiena-jwst-pirmieji-rezultatai-tolimiausios-galaktikos/) - Praėjo vos pora savaičių nuo pirmųjų James Webb teleskopo nuotraukų viešo paskelbimo. Jau turime kelias dešimtis mokslinių straipsnių, nagrinėjančių tiek šiuos, tiek kitus teleskopo surinktus duomenis. Vienas iš pirmųjų rezultatų – atrastos ypatingai tolimos galaktikos, laužančios ankstesnius rekordus ir padedančios suprasti, kaip šie žvaigždžių ir tamsiosios materijos telkiniai apskritai atsirado Visatoje. Žinoma, tolimųjų galaktikų nuotraukos
- [Kąsnelis Visatos DXLVII: Gaudynės](https://www.konstanta.lt/2022/07/kasnelis-visatos-dxlvii-gaudynes/) - Kaip užfiksuoti dalelę, kuri gali pralėkti kiaurai Žemę su niekuo nesusidurdama? Vienas būdas – nusiųsti detektorių ten, kur tų dalelių labai labai daug. Būtent toks pasiūlymas iškeltas kalbant apie neutrinus: orbitinis detektorius arti Saulės galėtų būti naudingesnis, nei didžiuliai detektoriai Žemėje. Tuo tarpu kitame pasiūlyme kalbama apie geriausią būdą pagauti ir prie Žemės atgabenti asteroidą:
- [Kąsnelis Visatos DXLVI: Diskai ir dulkės](https://www.konstanta.lt/2022/07/kasnelis-visatos-dxlvi-diskai-ir-dulkes/) - Tarpžvaigždinių dulkių, kurios konsistencija panašios į kambarines, pilna visur – tą vaizdžiai parodo ir praeitą savaitę paskelbta mūsų Galaktikos dulkėtumo vizualizacija. Mažesniuose masteliuose randame tyrimą, kuriame nagrinėjama, kodėl mažų asteroidų, tokių kaip Ryugu ir Bennu, paviršius nepadengtas dulkėmis. Dideliais mastais ir labai toli randame kompaktiškų dulkėtų galaktikų, kurios iki šiol atrodė neįprastai šaltos, bet dabar
- [Visiškas kosmosas: Saulės sistemos destabilizavimas ir milžinių šokis](https://www.konstanta.lt/2022/07/visiskas-kosmosas-saules-sistemos-destabilizavimas-ir-milziniu-sokis/) - Saulės sistema yra labai stabili, bet pro šalį skrendančios žvaigždės gali ištempti planetas iš jų orbitų. Kaip greitai tai gali nutikti? Pasirodo, gal net greičiau, nei Saulė mirs - per kelis milijardus metų. Raudonosios milžinės - žvaigždės, panašios į Saulę, tačiau jau baigiančios savo gyvenimą - yra didžiulės, maždaug kaip Žemės orbitos skersmuo. Jų paviršius
- [Kąsnelis Visatos DXLV: Ištampymai](https://www.konstanta.lt/2022/07/kasnelis-visatos-dxlv-istampymai/) - Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentaliųjų sąveikų, yra pagrindinis kosmoso struktūras valdantis veiksnys. Ji pasireiškia toli gražu ne tik kaip paprasta trauka, palaikanti planetas savo orbitose. Rezonansai, perturbacijos ir potvyniniai efektai – irgi gravitacijos poveikiai. Praeitos savaitės naujienose randame keletą tokių pranešimų: analizę, kaip silpnos pašalinių žvaigždžių perturbacijos gali destabilizuoti Saulės sistemą; labai artimą
- [Kąsnelis Visatos DXLIV: Stabilumas](https://www.konstanta.lt/2022/07/kasnelis-visatos-dxliv-stabilumas/) - Iš pirmo žvilgsnio kosminės struktūros – planetos, jų sistemos, galaktikos ir panašiai – atrodo amžinos ir nekintančios. Iš tiesų taip yra toli gražu ne visada: daugelis darinių turi pradžią ir pabaigą, tiesiog jų gyvavimo trukmė daug daug didesnė, nei žmonių. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą tyrimų apie dalykų išgyvenimą tikrai ilgais laikotarpiais: nuo aminorūgščių Marso
- [Visiškas kosmosas: Charono raudonoji dėmė ir Andromedos mityba](https://www.konstanta.lt/2022/07/visiskas-kosmosas-charono-raudonoji-deme-ir-andromedos-mityba/) - Charono šiaurės ašigalyje plyti rausva dėmė, vadinama Mordoro tamsuma. Kaip ji susidaro? Greičiausiai dėl to, kad metanas iš Plutono padengia Charoną plonu sniegu, kurį vėliau veikia ir pakeičia tarpžvaigždinė spinduliuotė bei Saulės vėjas. Andromedos galaktika, kaip ir Paukščių Takas, per gyvenimą prarijo ne vieną mažesnę kaimynę. Dabar išsiaiškinta, kad net kelios žvaigždžių struktūros Andromedoje yra
- [Galaktikų susiliejimai ir aktyvumas](https://www.konstanta.lt/2022/06/galaktiku-susiliejimai-ir-aktyvumas/) - [latexpage] Maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje yra aktyvi – į jos centrinę juodąją skylę sparčiai krenta dujos, įkaista ir spinduliuoja panašiai ryškiai arba ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Taip pat maždaug viena iš 20-50 galaktikų aplinkinėje Visatoje šiuo metu jungiasi su kita arba neseniai tokį susijungimą patyrė. Ar gali būti šie
- [Kąsnelis Visatos DXLIII: Vandenilis](https://www.konstanta.lt/2022/06/kasnelis-visatos-dxliii-vandenilis/) - Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines reakcijas Plutono palydove Charone, apie druskų judėjimą vandeninių egzoplanetų ledo mantijose ir apie neutralaus vandenilio
- [Sukurkite savo planetinę sistemą](https://www.konstanta.lt/2022/06/sukurkite-savo-planetine-sistema/) - Ar kada svajojote sukurti ką nors didingo? Netgi kosminio? Ir kas išliktų ateities kartoms ilgas kosmines epochas? Dabar turite galimybę tą padaryti – sukurti savo planetinę sistemą. Šio nedidelio žaidimo pavadinimas – Super Planet Crash – kaip ir sudaro įspūdį, jog jo tikslas yra planetų naikinimas, bet iš tiesų visai priešingai. Taškus čia gaunate už
- [Kąsnelis Visatos DXLII: Gaudynės](https://www.konstanta.lt/2022/06/kasnelis-visatos-dxlii-gaudynes/) - Kosmose nuolat kas nors ką nors gaudo. Kartais tai būna optinės apgaulės, kai atrodo, kad Mėnulis vejasi Saulę, kitais kartais – visai tikros konfigūracijos. Pavyzdžiui, išsipūtusios gyvenimą baigiančios žvaigždės pagauna ir praryja savo planetas, o naujame tyrime detaliai aiškinamasi, kaip šis procesas vyksta. Kitame darbe pristatomi įrodymai, jog baltoji nykštukė gaudo ne tik uolinius aplink
- [Visiškas kosmosas: Jupiterio sudėtis ir galaktikų skaičiaus netolygumai](https://www.konstanta.lt/2022/06/visiskas-kosmosas-jupiterio-sudetis-ir-galaktiku-skaiciaus-netolygumai/) - Jupiteris daugiausiai susideda iš vandenilio ir helio, bet giliai po dujų apvalkalu slypi ir uolinis branduolys. Pasirodo, jo masė gali siekti net apie 9% visos planetos masės, o tai rodo, kad Jupiteris augdamas prarijo ne vieną asteroidą. Kosminė foninė spinduliuotė, užpildanti visą Visatą viena kryptimi atrodo šiltesnė, nei priešinga. Greičiausiai taip yra dėl Doplerio efekto,
- [Kąsnelis Visatos DXLI: Tarpgalaktinis](https://www.konstanta.lt/2022/06/kasnelis-visatos-dxli-tarpgalaktinis/) - Kosminė erdvė gali atrodyti kaip visiška tuštuma, bet iš tiesų ten esama medžiagos – dujų ir dulkių, nors ir labai retų. Taip yra net ir tarpgalaktinėje erdvėje, kurią užpildo karštos jonizuotos dujos. Jos iškreipia radijo bangų signalus, nes žemo dažnio bangos pro dujas sklinda lėčiau, nei aukšto; ši savybė kartais naudojama atstumui iki radijo šaltinių
- [Mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai](https://www.konstanta.lt/2022/06/mokslo-populiarinimo-konkurso-nugaletojai-8/) - Prieš kelias savaites baigėsi mokslo populiarinimo tekstų konkursas. Jis sulaukė penkiolikos darbų, o dabar galime paskelbti nugalėtojus. Mokslininkų ir mokslo komunikatorių komisijos vertinimu, geriausi šių metų darbai buvo šie: 1 vieta – Elzė Grinevičiūtė, „Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė“. Elzei atitenka Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, Lietuvos energetikos muziejaus, „NanoAvionics“, Lrt.lt, „Alma Littera“, VU, KTU ir
- [Visiškas kosmosas: vulkaninis ledas Mėnulyje ir galaktikų susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2022/06/visiskas-kosmosas-vulkaninis-ledas-menulyje-ir-galaktiku-susidurimai/) - Mėnulyje yra vandens - tiesa, ne skysto, o sustingusio į ledą ašigalinių kraterių dugne. Iš kur jis atsirado? Gali būti, kad beveik visą jį sunešė tolimoje praeityje vykę ugnikalnių išsiveržimai, kurių metu iš Mėnulio gelmių skverbėsi vandens garai. Praktiškai visos galaktikos turi tamsiosios materijos halus, bent keletą kartų masyvesnius už regimąją materiją. Išskyrus kai kurias
- [Fizikos pradžiamokslis. Baisūs žodžiai interferencija ir difrakcija](https://www.konstanta.lt/2011/07/fizikos-pradziamokslis-baisus-zodziai-interferencija-ir-difrakcija/) - Kai prieš porą dienų pacitavau gabaliuką diskusijos apie elfų akis, kurioje buvo užsiminta, kad galbūt šios veikia kaip interferometrai, manęs visiškai logiškai paklausė, kas per baubas tie interferometrai yra. Bet kad galėčiau parašyti apie juos, pirmiausia reikėtų paaiškinti du labai glaudžiai susijusius reiškinius, kuriais remiasi interferometrų (ir ne tik) veikimas. Tai – interferencija ir difrakcija.
- [Kąsnelis Visatos DXXXIX: Dideli duomenys](https://www.konstanta.lt/2022/05/kasnelis-visatos-dxxxix-dideli-duomenys/) - Kuo daugiau duomenų, tuo daugiau atradimų. Šis dėsnis galioja įvairiose srityse, nuo humanitarinių iki gamtos mokslų. Astrofizika – ne išimtis: didžiuliai ir vis gausėjantys duomenų katalogai leidžia aptikti įdomias ir netikėtas tendencijas, galiojančias visokiausiems Visatos reiškiniams. Praeitos savaitės naujienose randame daugybės Marso nuotraukų analizę, siekiant geriau suprasti vandens raidą; įvairių galaktikų analizę, ieškant žvaigždžių masių
- [Login 2022 - apie kosminį turizmą](https://www.konstanta.lt/2022/05/login-2022-apie-kosmini-turizma/) - Po savaitės, birželio 2-3 dienomis, vyks konferencija Login 2022. Šiemet ten vaidensiuosi ir aš – penktadienį šnekėsiu apie kosminio turizmo perspektyvas. O jums, mieli skaitytojai, turiu pasiūlymą – laimėkite du bilietus į konferenciją! Dalyvavimo sąlygos – be galo paprastos, bet ir be galo svarbios: Pervedate bent 10 eurų sumą Laisvės TV renkamam fondui pirkti Bayraktarą
- [Egzoplanetų žemėlapiai](https://www.konstanta.lt/2022/05/egzoplanetu-zemelapiai/) - Viena labiausiai visuomenės dėmesį traukiančių astrofizikos tyrimų krypčių yra nežemiškos gyvybės paieškos. Ir ne veltui – atradimas, jog Visatoje esame ne vieni, gerokai supurtytų žmonijos pasaulėvaizdį tiek iš filosofinės, tiek ir gamtamokslinės pusės. Galimybė tyrinėti visiškai kitokios prigimties gyvybę ne tik duotų atsakymų į daugybę klausimų apie tai, kas apskritai yra gyvybė, bet galimai padėtų
- [Visiškas kosmosas: palydovų vandenynai ir protoplanetinių diskų evoliucija](https://www.konstanta.lt/2022/05/visiskas-kosmosas-palydovu-vandenynai-ir-protoplanetiniu-disku-evoliucija/) - Saulės sistemoje yra bent keli palydovai su popaviršiniais vandenynais. Kaip vyksta vandens (ir įvairių mineralų) apytaka juose? Greičiausiai skirtinguose regionuose judėjimas gerokai skirtingas - nuo vertikalaus maišymosi prie ašigalių iki juostuotų sraujymių ties pusiauju. Protoplanetiniai diskai susidaro aplink visas jaunas žvaigždes, bet išnyksta per kelias dešimtis milijonų metų. Dabar nustatyta, kad praktiškai vienintelis jų globalias
- [Kąsnelis Visatos DXXXVIII: Dulkės ir atmosferos](https://www.konstanta.lt/2022/05/kasnelis-visatos-dxxxviii-dulkes-ir-atmosferos/) - Dulkės namie – nieko malonaus. Kosmose dažnai irgi – gali pakenkti prietaisams arba trukdyti pamatyti tolimas žvaigždes. Bet kartais tokiomis kliūtimis galime pasinaudoti: pavyzdžiui, išsiaiškinti trimatę debesies struktūrą pagal tai, kiek sugeriama skirtingose vietose už jo matomų žvaigždžių šviesa. Arba nagrinėdami, kaip skirtinguose Saulės sistemos kūnuose formuojasi kopos, galime geriau suvokti tiek jų paviršius, tiek
- [Kąsnelis Visatos DXXXVII: Klimato pokyčiai](https://www.konstanta.lt/2022/05/kasnelis-visatos-dxxxvii-klimato-pokyciai/) - Apie klimato kaitą Žemėje kalbame labai daug – ir ne veltui. Kitų planetų klimato pokyčiai, žinoma, ne tokie svarbūs žmonijai, bet irgi būna įdomūs. Štai pavyzdžiui Veneros klimatas praeityje galėjo būti panašus į Žemės, bet vėliau tapo pragarišku dėl vulkanizmo; pasirodo, Žemė tokio likimo išvengė tik laimingo atsitiktinumo dėka. Marso klimato praeitį nustatyti galbūt padės
- [Daisono sfera [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/05/daisono-sfera-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penkioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Raseinių Šaltinio gimnazijos septintokė Elzė Rauličkytė rašo apie Daisono sferą. Daisono sfera Elzė Rauličkytė Visame pasaulyje technologijos žengia į priekį. Nuo tada, kai 1903 metais žmonės pirmą kartą lėktuvais pakilo į orą, buvo pradėta domėtis, kaip mes galėtume pakilti vis aukščiau virš Žemės paviršiaus. 1961 m. į kosmosą pakilo pirmasis žmogus, 1969
- [Šaulio A* šešėlio nuotrauka](https://www.konstanta.lt/2022/05/saulio-a-seselio-nuotrauka/) - Turim! Pagaliau turim mūsų Galaktikos centrinės juodosios skylės, Šaulio A*, šešėlio nuotrauką! Daugelis astronomų tikėjosi, kad būtent ji bus pirmasis taikinys, kurį nufotografuos Įvykių horizonto teleskopo komanda. Visgi jie pasirinko kitą juodąją skylę, M87*, esančią galaktikos M87 centre. Pastaroji yra daug didesnė, tačiau ir daug toliau. Jos dydis dangaus skliaute labai panašus į Šaulio A*,
- [Visiškas kosmosas: Ijo kopos ir egzokometų savybės](https://www.konstanta.lt/2022/05/visiskas-kosmosas-ijo-kopos-ir-egzokometu-savybes/) - Jupiterio palydove Ijo esama kopų. Kaip jos gali egzistuoti dangaus kūne be atmosferos, kur nėra vėjo, galinčio sustumti smiltis į pažįstamas struktūras? Greičiausiai dėl to kalta negiliai po paviršiumi tekanti magma, kuri išgarina sieros dioksido šerkšną ir pakelia jo gūsius nuo paviršiaus kartu su smiltimis. Kitose žvaigždžių sistemose irgi yra kometų, kaip ir pas mus.
- [Nepaprasta žmogaus prisilietimo galia [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/05/nepaprasta-zmogaus-prisilietimo-galia-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Keturioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dileta Tervydytė rašo apie prisilietimo svarbą. Konkurso darbų laukiame iki gegužės 15 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Nepaprasta žmogaus prisilietimo galia: žvilgsniu į fizinio kontakto poveikį mūsų sveikatai Dileta Tervydytė Švelnus prisiglaudimas ar prisilietimas prie jums artimo žmogaus, apkabinimas ar paėmimas už rankos,
- [Kąsnelis Visatos DXXXVI: Faziniai virsmai](https://www.konstanta.lt/2022/05/kasnelis-visatos-dxxxvi-faziniai-virsmai/) - Visi žinome, kad ledas tirpsta nulio laipsnių temperatūroje, o vanduo užverda ir išgaruoja pasiekęs 100 laipsnių. Bet šie faziniai virsmai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir priemaišų. Praeitą savaitę paskelbtame tyrime nagrinėjama, kaip į ledą stingsta druskingas vanduo aukštame slėgyje; tokia analizė padės geriau suprasti ledinių mėnulių gelmių savybes. Esant žemam slėgiui, faziniai virsmai būna radikalesni
- [Kriptovaliutų taršos krizė [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/05/kriptovaliutu-tarsos-krize-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Tryliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Alfredas Buiko rašo apie kriptovaliutų keliamą taršą. Alfredas yra Mokslo Sriubos komandos narys, todėl šis darbas nedalyvauja vertintojų komisijos bei Mokslo Sriubos komandos įskaitose, tačiau gali laimėti konkurso partnerių įsteigtus prizus. Konkurso darbų laukiame iki gegužės 15 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Purvini
- [Kaip užsiauginti dirbtinio intelekto gyvūną? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/05/kaip-uzsiauginti-dirbtinio-intelekto-gyvuna-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvyliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Lukas Stankevičius rašo apie dirbtinio intelekto gyvūnus. Konkurso darbų laukiame iki gegužės 15 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Kaip užsiauginti savo mažytį dirbtinio intelekto gyvūniuką? Lukas Stankevičius Jau praėjo daugiau nei du Žemės metai, kai mus pirmąkart uždarė. Vieni bandė padidinti atstumą tarp tų
- [Saulės vėjas](https://www.konstanta.lt/2022/05/saules-vejas/) - Ankstesniame pažintiniame straipsnyje rašiau apie Saulę ir jos sluoksnius – nuo branduolio iki vainiko. Saulėje išsiskyrusi energija pasklinda į aplinką tiek kaip spinduliuotė, tiek kaip vėjas. Nors Saulės vėjas gali būti pavojingas, kartu jis sukuria tam tikrą saugią priebėgą – netgi, galima sakyti, užuovėją atšiaurioje Galaktikoje, kur planetos gali gyventi prognozuojamomis sąlygomis. Taigi, šįkart kviečiu
- [Kąsnelis Visatos DXXXV: Pratęsimai](https://www.konstanta.lt/2022/05/kasnelis-visatos-dxxxv-pratesimai/) - Kosminiai reiškiniai trunka ilgai; dažnai jų negalime sekti realiu laiku, nes tam reikėtų milijonus metų trunkančių stebėjimų. Visgi kai kuriais atvejais daug žinių gali duoti ir keleto metų stebėjimai – taip nutiko vienos išskirtinės supernovos atveju, kai per septynerius metus susiformavo vaizdas apie jos aplinkos nesferiškumą. Ilgai – bet jau žmogiškais mastais – trunka ir
- [Kokio dydžio yra juodosios bedugnės? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/04/kokio-dydzio-yra-juodosios-bedugnes-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Vienuoliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Rokas Mikutis rašo apie juodąsias skyles. Konkurso darbų laukiame iki gegužės 15 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Kokio dydžio yra Juodosios bedugnės? Rokas Mikutis Įprastos, geriausiai suprantamos juodosios bedugnės susidaro tada, kai masyvi, mažiausiai 1,3 – 3 Saulės masių žvaigždė savo gyvenimo pabaigoje sukrenta
- [Dirbtinio intelekto įdomybės [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/04/dirbtinio-intelekto-idomybes-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Gimnazistė Augustė Jomantaitė rašo apie dirbtinį intelektą. Konkurso darbų laukiame iki gegužės 15 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Dirbtinio intelekto įdomybės Augustė Jomantaitė Tikriausiai mes visi esame girdėję, kad šiuo metu vykstantys itin greiti technologiniai pokyčiai vadinami ketvirtuoju pramonės perversmu - revoliucija. Kaip žinome
- [Kąsnelis Visatos DXXXIV: Atmosferos](https://www.konstanta.lt/2022/04/kasnelis-visatos-dxxxiv-atmosferos/) - Žemės atmosfera mums tokia įprasta, kad apie ją nelabai susimąstome. Bet apskritai planetų ir palydovų atmosferų įvairovė yra tiesiog stulbinanti. Nuo Jupiterio palydovo Ijo, kuriame kartais susidarančios atmosferos užuomazgos judina smiltis ir formuoja kopas, iki Veneros, kurios tanki atmosfera palaiko planetos sukimąsi. Dar atmosferinėse naujienose – laboratorinis prietaisas, skirtas įvairių planetinių tėkmių (ir atmosferų, ir
- [Visiškas kosmosas: Neptūno temperatūra ir toli besiformuojanti planeta](https://www.konstanta.lt/2022/04/visiskas-kosmosas-neptuno-temperatura-ir-toli-besiformuojanti-planeta/) - Neptūne 2005-aisiais prasidėjo šiaurės pusrutulio pavasaris. Tai reiškia, kad ten turėtų sušilti, ar ne? Ot ir ne - iki pat 2018-ųjų temperatūra ten vis krito, o tada, per dvejus metus, vėl staiga pakilo. Kodėl? Neaišku. Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Standartinis modelis teigia, kad diske dulkės po truputį jungiasi į vis didesnius darinius, kurie galiausiai tampa
- [Vienas keisčiausių objektų Visatoje [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/04/vienas-keisciausiu-objektu-visatoje-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Devintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Elzė Grinevičiūtė, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos devintokė, rašo apie neutronines žvaigždes. Konkurso darbų laukiame iki gegužės 15 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Vienas keisčiausių objektų Visatoje: neutroninė žvaigždė Elzė Grinevičiūtė Žvaigždės, kaip ir kiekvienas objektas visoje Visatoje, gimsta ir miršta. Kaip žvaigždė baigia savo
- [Mokslo populiarinimo konkursas pratęsiamas](https://www.konstanta.lt/2022/04/mokslo-populiarinimo-konkursas-pratesiamas-6/) - Kai planavome šių metų Mokslo populiarinimo konkursą, pasaulis atrodė labai kitoks. Prieš pat jį paskelbiant prasidėjo karas Ukrainoje, tad supratome, jog daugeliui galimų dalyvių dabar ne mokslo populiarinimas bus galvoje, todėl nusprendėme duoti gana ilgą laiką darbų pateikimui. Pasirodo, jo nepakako. Taigi nusprendėme konkurso darbo priėmimo terminą pratęsti trim savaitėmis, iki gegužės 15 dienos, sekmadienio.
- [„Artemis 1“ Misija [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/04/artemis-1-misija-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuntasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Simonas Pukinskis rašo apie Artemis misiją į Mėnulį. Konkurso darbų laukiame iki balandžio 24 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** „Artemis 1“ Misija: Žmonijos kelias į Mėnulį Simonas Pukinskis NASA „Artemis 1“ „Artemis 1“ – erdvėlaivio „Orion“ misija į Mėnulį, naudojant galingiausią raketą
- [Kąsnelis Visatos DXXXIII: Velykinis magnetinis](https://www.konstanta.lt/2022/04/kasnelis-visatos-dxxxiii-velykinis-magnetinis/) - Su praėjusiomis Velykomis! Praeitos savaitės naujienose nieko išskirtinai šventiško, tačiau pora įrašų susiję su magnetiniais laukais Saulės sistemoje. Vienas jų – apie Merkurijų, kuriame, kaip ir Žemėje, vyksta geomagnetinės audros. Tik jos ne taip gerai matosi, nes Merkurijus neturi atmosferos, taigi ir pašvaisčių. Kitas magnetizmas – Jupiterio aplinkoje, kur didžiausią palydovą Ganimedą su planeta jungia
- [Nanodalelės [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/04/nanodaleles-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Jovita Gružaitė rašo apie nanodalelių panaudojimą medicinoje. Konkurso darbų laukiame iki balandžio 24 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Nanodalelės – viltis įveikti neurodegeneracines ligas? Jovita Gružaitė Pamačius priešdėlį „nano-“ iškart imame galvoti, kad kalba greičiausiai eis apie kažkokius mažus objektus. Bet ar
- [Kąsnelis Visatos DXXXII: Jupiteriai](https://www.konstanta.lt/2022/04/kasnelis-visatos-dxxxii-jupiteriai/) - Saulės sistemoje turime dvi planetas-milžines: Saturną ir Jupiterį. Atradus pirmąsias egzoplanetas paaiškėjo, kad jupiterių būna labai įvairių – nuo visiškai prie pat žvaigždės besisukančių karštųjų iki nutolusių šimtus kartų toliau, nei Žemė nuo Saulės. Praėjusios savaitės naujienose randame tyrimų apie visus tris tipus. Mūsų Jupiterio augimo istorija nėra iki galo aiški; naujame tyrime teigiama, kad
- [Visiškas kosmosas: deguonis Europoje ir tolimiausia žvaigždė](https://www.konstanta.lt/2022/04/visiskas-kosmosas-deguonis-europoje-ir-tolimiausia-zvaigzde/) - Jupiterio palydovas Europa po stora ledo pluta turi vandenyną. Gali būti, kad deguonis į jį patenka beveik nuo palydovo paviršiaus, gilyn sunkiantis kartkartėmis atsirandantiems vandens telkiniams. Astronomai aptiko tolimiausią žvaigždę. Jos šviesa iki mūsų keliavo trylika milijardų metų. Atradimui reikėjo ne tik labai jautrių teleskopų, bet ir laimingo atsitiktinumo. Apie šias naujienas pasakoju Visiškame kosmose.
- [Kvantinis kompiuteris ir ateities informatika [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/04/kvantinis-kompiuteris-ir-ateities-informatika-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Sigitas Norvaišas rašo apie kvantinius kompiuterius. Konkurso darbų laukiame iki balandžio 24 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Vizija: Kvantinis kompiuteris ir ateities informatika Sigitas Norvaišas Šiais laikais kompiuteriai žmogui yra labai svarbūs. Be kompiuterio šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo . Neturintis kompiuterio žmogus
- [Kąsnelis Visatos DXXVI: Slava Ukraini!](https://www.konstanta.lt/2022/03/kasnelis-visatos-dxxvi-slava-ukraini/) - Apie politiką šiame bloge turbūt esu rašęs tik tiek, kiek ji siejasi su kosmosu – kosmoso lenktynėmis, Tarptautinės kosminės stoties peripetijomis, Mėnulio kolonizavimo perspektyvomis ir panašiai. Bet tai, kas nuo ketvirtadienio (nors geriau pažiūrėjus – nuo 2014 metų) vyksta Ukrainoje, išeina už politikos ribų ir pereina prie bendražmogiškumo. Mokslas, o ypač kosmosas, visada buvo bendradarbiavimo
- [Kąsnelis Visatos DXXXI: Marsas](https://www.konstanta.lt/2022/04/kasnelis-visatos-dxxxi-marsas/) - Kaimyninė Raudonoji planeta – bene geriausiai ištirtas dangaus kūnas, neskaitant Žemės. Ar bent jau šiuo metu tyrinėjamas išsamiausiai, su net vienuolika veikiančių misijų. Ir visgi paslapčių ten tikrai nestinga. Štai praėjusios savaitės naujienose turime net tris iš Marso: apie garso greičio matavimus, vulkaninę kai kurių drebėjimų prigimtį ir ašies posvyrio kitimų vertinimus pagal krateryje plytinčio
- [Neuroekonomika [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/03/neuroekonomika-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Antrasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dr. Viktorija Tauraitė rašo apie neuroekonomiką. Konkurso darbų laukiame iki balandžio 24 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Neuroekonomika – smegenų galybės ir ekonomikos dermė Viktorija Tauraitė XXI a. vieni iš aktualiausių mokslų yra neuromokslai. Neuroekonomika yra viena iš tarpdisciplininių mokslo šakų, kuri
- [Laimės paieškos ekonomikoje [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/03/laimes-paieskos-ekonomikoje-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Pirmasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dr. Viktorija Tauraitė rašo apie laimės ekonomiką. Konkurso darbų laukiame iki balandžio 24 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Laimės paieškos ekonomikoje Viktorija Tauraitė Nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės ir kitų aspektų žmonija nuolatos siekia laimės įvairiuose kontekstuose. Laimės paieškos darbinėje sferoje:
- [Mokslas ir menas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/03/mokslas-ir-menas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Ketvirtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dr. Alisa Palavenienė rašo apie mokslo ir vaizduojamojo meno ryšius. Konkurso darbų laukiame iki balandžio 24 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Net jei svajoji tapti menininku – tikslieji mokslai ateina į pagalbą! Alisa Palavenienė Neretai net nesusimąstome kaip yra susipynęs mokslas ir
- [Kąsnelis Visatos DXXX: Saulė ir saulės](https://www.konstanta.lt/2022/03/kasnelis-visatos-dxxx-saule-ir-saules/) - Saulė mums teikia šviesą ir šilumą, be kurios Žemėje nebūtų gyvybės. Bet ji kelia ir pavojų – Saulės žybsniai, vėjai, aktyvumo pokyčiai gali pažeisti tiek palydovus, tiek netgi antžeminę elektroniką ar pankenti mūsų sveikatai. Vis gausesni stebėjimai ir gerėjantys modeliai leidžia Saulės aktyvumą prognozuoti, bet dažnai atsiremiama į problemą – sunku susigaudyti, kuris Saulės elgesys
- [Visiškas kosmosas: ilgos ir trumpos gravitacinės bangos](https://www.konstanta.lt/2022/03/visiskas-kosmosas-ilgos-ir-trumpos-gravitacines-bangos/) - Mėnulis nedažnai figūruoja kalbant apie gravitacines bangas. O be reikalo - labai tiksliai stebint jo orbitą būtų įmanoma užfiksuoti kelių savaičių periodo bangas, sklindančias visur aplink. Gravitacinės bangos dažniausiai atsklinda iš besijungiančių dvinarių juodųjų skylių, bet duomenys rodo, kad šių porų orbitos dažnai yra elipsiškos, o ne apvalios. Kodėl? Galimai todėl, kad juodosios skylės dažnai
- [Lašinukai be lašinukų [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2022/03/lasinukai-be-lasinuku-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Trečiasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Emilija Mikučionytė rašo apie dirbtinius lašinukus. Konkurso darbų laukiame iki balandžio 24 dienos, tad turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Lašinukai be lašinukų Emilija Mikučionytė Paimate skilandį. Pjaunate riekelę. Grožitės baltais kaip perlai lašinukais. Ir dabar pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis: pasirodo, tame skilandyje nėra lašinukų.
- [Kąsnelis Visatos DXXIX: Ekstremalūs ryšiai](https://www.konstanta.lt/2022/03/kasnelis-visatos-dxxix-ekstremalus-rysiai/) - Kuo Mėnulis susijęs su gravitacinėmis bangomis? Pasirodo, labai tiksliai stebėdami savo palydovo orbitą, galime užfiksuoti ilgo periodo gravitacinių bangų egzistavimą, o tai padėtų suprasti, kas vyko pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo. Panašių netikėtų ryšių astronomijoje – apstu. Praėjusios savaitės naujienose dar randame ryšį tarp pulsaro stebėjimų ir antimaterijos srauto, fiksuojamo Žemės aplinkoje; juodosios skylės
- [Kąsnelis Visatos DXXVIII: Gelmės](https://www.konstanta.lt/2022/03/kasnelis-visatos-dxxviii-gelmes/) - Giliai po matomais paviršiais dažnai slypi įvairiausios įdomybės. Tiek Žemėje ar kitose planetose, kurių mantijos atsakingos už plutos tektoniką, atmosferos palaikymą ir taip toliau. Štai Žemėje sąlygos, panašios į šiandienines, susidarė per pusę milijardo metų po planetos susiformavimo – tai yra netikėtai trumpas laiko tarpas, bet naujame tyrime paaiškinama, kaip tai galėjo nutikti. Kitame tyrime
- [Visiškas kosmosas: tamsioji egzojupiterio pusė ir palinkusi juodoji skylė](https://www.konstanta.lt/2022/03/visiskas-kosmosas-tamsioji-egzojupiterio-puse-ir-palinkusi-juodoji-skyle/) - Planetos-milžinės, skriejančios labai arti savo žvaigždžių, vadinamos karštaisiais jupiteriais. Dažnai jos yra potvyniškai prirakintos prie žvaigždžių: viena pusė visada kaitinama, o priešinga visada nusukta nuo žvaigždės. Dabar pirmą kartą išmatuotas naktinės egzojupiterio pusės spektras ir nustatyta, jog toje planetoje vyksta labai įdomus vandens apytakos ratas, kai vienoje pusėje vanduo suardomas į vandenilį ir deguonį, o
- [Mokslo populiarinimo konkursas 2022](https://www.konstanta.lt/2022/03/mokslo-populiarinimo-konkursas-2022/) - Prasidėjus pavasariui, prasideda ir tradicinis Mokslo populiarinimo konkursas! Kartu su „Mokslo sriuba“, o šiemet – dar ir portalu „lrytas.lt/it“, kviečiame rašyti mokslo populiarinimo tekstus, siųsti juos mums iki balandžio 24 dienos ir varžytis dėl daugybės rėmėjų prizų. Išsamias konkurso taisykles rasite čia. Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DXXVII: Čiurkšlės](https://www.konstanta.lt/2022/03/kasnelis-visatos-dxxvii-ciurksles/) - Tebesitęsiant karui Ukrainoje (kviečiu paremti Ukrainos gynėjus – pavyzdžiui, per „Blue and Yellow“), sankcijos kremliaus režimui atsiliepia ir kai kuriems kosmoso tyrimų projektams. Iš kitos pusės, tokios problemos kartais gali duoti paskatą naujiems išradimams ar radikaliems pokyčiams ir į gerąją pusę. O žvelgiant į ne tokias niūrias naujienas, praėjusią savaitę randame ne vieną pranešimą, susijusį
- [Sluoksniuotoji Saulė](https://www.konstanta.lt/2022/03/sluoksniuotoji-saule/) - Saulė – tai didžiulis degančių dujų kamuolys, teikiantis mums šviesą ir šilumą. Maždaug tokį mūsų žvaigždės apibūdinimą turbūt pasakytų daugelis. Kai kas gal patikslintų, kad „degantis“ – ne visai tikslus terminas, kiti dar pridėtų Saulės vėją ir audras. Bet pasigilinę daugiau atrasime, kad Saulė – daugiasluoksnis objektas, netgi reiškinys, kuriame vyksta įvairiausi ekstremalūs procesai. Praktiškai
- [Visiškas kosmosas: Marso magnetizmo nykimas ir valgomos planetos](https://www.konstanta.lt/2022/02/visiskas-kosmosas-marso-magnetizmo-nykimas-ir-valgomos-planetos/) - Marsas šiandien neturi globalaus magnetinio lauko, bet praeityje turėjo. Jis išnyko, kai Marso branduolyje sustojo konvekcija - skystos geležies maišymasis. Bet kodėl ir kada ji sustojo? Galbūt todėl, kad Marso branduolyje geležies telkiniai išsiskirstė vertikaliai pagal tankį. Ir tai galėjo nutikti per maždaug pusę milijardo metų. Baltosios nykštukės - į Saulę panašių žvaigždžių liekanos -
- [Nuo šiol Konstantą remkite per Contribee](https://www.konstanta.lt/2022/02/nuo-siol-konstanta-remkite-per-contribee/) - Nuo šiandien kviečiu Konstantą remti Contribee platformoje. Patreon puslapį uždarysiu šiandien arba rytoj, kai išsiaiškinsiu visas technines proceso detales. Patreon atsisakau, nes ši kompanija be perspėjimo likvidavo organizacijos Come Back Alive, remiančios (taip pat ir humanitarine parama) Ukrainos kariuomenę, paskyrą ir ten buvusias lėšas grąžino rėmėjams. Taip Ukrainos kariuomenė neteko, kiek suprantu, apie 300 tūkstančių
- [Kąsnelis Visatos DXXV: Sudėtingos nykštukės](https://www.konstanta.lt/2022/02/kasnelis-visatos-dxxv-sudetingos-nykstukes/) - Astronomai dažnai įvairius objektus skirsto į milžinus (arba „normalius“) ir nykštukus. Būna žvaigždės nykštukės, būna galaktikos, būna planetos. Savaime suprantama, lyginant su žmogiškais masteliais, tie objektai tikrai nėra maži, bet savo klasėse jie yra prie mažiausiųjų. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad jie mažiau reikšmingi ar paprastesni už didesnius. Štai praeitą savaitę paskelbta apie mažytį Saulės
- [Kąsnelis Visatos DXXIV: Branduoliai](https://www.konstanta.lt/2022/02/kasnelis-visatos-dxxiv-branduoliai/) - Įvairiuose centruose, arba branduoliuose – tiek planetų, tiek žvaigždžių ar galaktikų – dažnai vyksta patys įdomiausi ir energingiausi procesai. Dažnai tiesiogiai į juos pažvelgti neįmanoma, bet laboratoriniai eksperimentai ir skaitmeniniai modeliai padeda susigaudyti. Pavyzdžiui, jie leidžia suprasti, kad Žemės branduolyje kietos geležies matricoje įsiterpę lengvesni elementai juda kaip skystis. Tuo tarpu Marso branduolyje medžiagos persiskirstymas
- [Visiškas kosmosas: kosminė tektonika ir vieniša juodoji skylė](https://www.konstanta.lt/2022/02/visiskas-kosmosas-kosmine-tektonika-ir-vienisa-juodoji-skyle/) - Žemė turi tektonines plokštes, kurių judėjimas nemaža dalimi stabilizuoja planetos klimatą ir padeda išlikti bei tarpti gyvybei. O štai Venera, nors dydžiu ir mase labai panaši į mūsų planetą, plokščių neturi. Naujame tyrime pristatoma hipotezė, kad už tektoninių plokščių egzistavimą turėtume būti dėkingi Mėnulio ir Saulės gravitacijai. Aptikti juodąsias skyles, jei jos neturi kompanionės –
- [Marso atlasas](https://www.konstanta.lt/2022/02/marso-atlasas/) - Jau metus Marsą tyrinėja pirmoji Jungtinių Arabų Emyratų misija „Al-Amal“, arba Viltis. Pernai vasario 9 dieną pasiekęs orbitą aplink Raudonąją planetą, zondas stebi tiek planetos paviršių, tiek atmosferą. Priešingai nei kiti Marso tyrimų zondai, „Al-Amal“ skraido palyginus tolima elipsine orbita – daugiausiai nutolsta 44 tūkstančių kilometrų atstumu, arčiausiai priartėją maždaug 20 tūkstančių. Taip zondas gali
- [Kąsnelis Visatos DXXIII: Diskai kreivi, seni ir plokšti](https://www.konstanta.lt/2022/02/kasnelis-visatos-dxxiii-diskai-kreivi-seni-ir-ploksti/) - Diskas yra viena dažniausiai sutinkamų struktūrų kosmose, dažnumu nusileidžianti turbūt tik rutuliams. Protoplanetiniai diskai, akreciniai diskai, galaktikų diskai – jų randame įvairiausiuose masteliuose bei įvairiose evoliucinėse stadijose. Praeitos savaitės naujienose trys pranešimai susiję su diskais. Viename jų parodoma, kad kaimyninių žvaigždžių gravitacija, išlenkianti protoplanetinius diskus, gali juos stabilizuoti ir taip neleisti atsirasti labai masyvioms planetoms.
- [Proto brolių beieškant](https://www.konstanta.lt/2022/02/proto-broliu-beieskant/) - [latexpage] Nuo seniausių laikų, kiek tik mena žmonijos istorija ir literatūra, mes norėjome rasti kitų, panašių į save. Gali būti, kad tokie norai atsirado (ar išliko) dar iš tų laikų, kai Žemėje vaikščiojo ne tik homo sapiens, bet ir homo neanderthalensis bei kiti žmonių porūšiai, šiandien išlikę tik fosilijų ir kai kurių mūsų genų pavidalu.
- [Kąsnelis Visatos DXXII: Žybsniai](https://www.konstanta.lt/2022/01/kasnelis-visatos-dxxii-zybsniai/) - Daugelis astronominių reiškinių vyksta, ar kinta, taip lėtai, kad per žmogaus gyvenimą to pastebėti neįmanoma. Bet kai kurie būna daug greitesni. Tarp jų yra ir įvairūs žybsniai – Saulės, žvaigždžių, aktyvių galaktikų. Saulės žybsniai gali sukelti magnetines audras aplink Žemę, o jų pėdsakai lieka lede – dabar aptikta, kad viena tokia audra vyko prieš kiek
- [Visiškas kosmosas: siurbliai astronautų sveikatai ir Galaktikos centro žybsniai](https://www.konstanta.lt/2022/01/visiskas-kosmosas-siurbliai-astronautu-sveikatai-ir-galaktikos-centro-zybsniai/) - Viena iš sveikatos problemų, kylančių astronautams, yra per didelis skysčių kiekis galvoje. Išaugęs slėgis sukelia regėjimo ir neurologinių problemų. Gali būti, kad įveikti problemą padės specialus siurblinis miegmaišis, kuriuo galima sukurti žemesnį slėgį aplink apatinę astronauto kūno pusę. Paukščių Tako galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė, o plazmoje aplink ją karts nuo karto įvyksta žybsniai.
- [Kąsnelis Visatos DXXI: Dešimtmetis](https://www.konstanta.lt/2022/01/kasnelis-visatos-dxxi-desimtmetis/) - Pirmąjį Visatos kąsnelį parašiau 2012 metų sausio 23 dieną. Jis atrodė gerokai kitaip, nei šiandieniniai – trumpesnis, glaustesnis, su daugiau įrašų apie įvairius menus ar gražius vaizdus, o ne tik naujus mokslinius atradimus. Su laiku nusistovėjo dabartinė Kąsnelio forma, nekintanti jau daugiau nei penkerius metus. Manau, kad nesikeis ji ir ateityje, bent jau kokį dešimtmetį.
- [Kąsnelis Visatos DXX: Žybsniai](https://www.konstanta.lt/2022/01/kasnelis-visatos-dxx-zybsniai/) - Nuo Saulės iki tolimų galaktikų – šios savaitės naujienose daug visokių žybsnių. Štai dirbtinis intelektas išmoko prognozuoti Saulės aktyvumą pagal praeities duomenis, geriau nei bet koks kitas dabartinis metodas. O prieš 14 milijonų metų netoliese įvykęs žybsnis – supernovos sprogimas – sukūrė retų dujų burbulą, gaubiantį Saulę, kurio pakraščiuose vis dar formuojasi žvaigždės. Žybsniai Paukščių
- [Visiškas kosmosas: planetų formavimosi žiedai ir priešsupernovinė žvaigždės evoliucija](https://www.konstanta.lt/2022/01/visiskas-kosmosas-planetu-formavimosi-ziedai-ir-priessupernovine-zvaigzdes-evoliucija/) - Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose, kurie supa jaunas žvaigždes. Dažnai diskuose randami tarpai, atsivėrę arba dėl augančių planetų gravitacijos, arba dėl diską sudarančios medžiagos garavimo. Dabar nustatyta, kad tokių tarpų egzistavimas gali paaiškinti kai kurias esmines Saulės sistemos planetų ir asteroidų savybes. Supernovos yra masyvių žvaigždžių mirties sprogimai. Numatyti, kada tiksliai sprogs konkreti žvaigždė, neįmanoma, taigi
- [Kąsnelis Visatos DXIX: Apvalkalai](https://www.konstanta.lt/2022/01/kasnelis-visatos-dxix-apvalkalai/) - Astrofizikai nagrinėja sferines karves vakuume. Šis juokingas komentaras nėra visiškai klaidingas, bet net ir priimant jį už gryną pinigą, galime rasti daug įdomybių. Pavyzdžiui, žvaigždės yra daugmaž sferinės, tačiau skirtingi jų sluoksniai elgiasi labai nevienodai. Pačioje išorėje turime vainiką, kuris yra daug karštesnis už žvaigždės paviršių; praeitą savaitę paskelbti laboratorinio eksperimento rezultatai, patvirtinantys vieną idėją
- [Aukštyn žvelgianti žmonija: svarbiausi 2021 m. kosmoso įvykiai (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2022/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2021-m-kosmoso-ivykiai-ii-dalis/) - Pirmoje apžvalgos dalyje pristačiau įdomiausius pirmojo pusmečio įvykius bei atradimus, o dabar kviečiu prisiminti, kas nutiko antrąjį praėjusių metų pusmetį. *** Liepa – Privačių kompanijų kosmoso lenktynės įsibėgėjo su didelėmis viešųjų ryšių akcijomis: į kosmosą pakilo „Virgin Galactic“ vadovas Richardas Bransonas, o kiek vėliau – ir „Blue Origin“ vadas Jeffas Bezosas. – Po dešimtmečio pertraukos
- [Kąsnelis Visatos DXVIII: Senovė](https://www.konstanta.lt/2022/01/kasnelis-visatos-dxviii-senove/) - Naujieji metai – tradicinis laikas pažvelgti į pasibaigusių pasiekimus ir prasidėjusių planus. Šiame Kąsnelyje rasite trumpą tokią apžvalgą, taip pat James Webb kosminio teleskopo kelionės naujienas. O dar – 41 tūkstančio metų senumo pašvaisčių modeliavimas, Ryugu asteroido medžiagos analizė, pirmykščių juodųjų skylių poveikio modelis ir dar šis tas. Kaip visada, dešimt naujienų laukia jūsų dėmesio.
- [Visiškas kosmosas: asteroidų smūgių skirtumai ir planetos vienišės](https://www.konstanta.lt/2022/01/visiskas-kosmosas-asteroidu-smugiu-skirtumai-ir-planetos-vienises/) - Vieni asteroidų smūgiai sukelia masinius išmirimus Žemėje, o kiti - ne. Kodėl? Pasirodo, atsakymas greičiausiai slypi uolienose, į kurias jie pataiko: jei jose daug kalio lauko špato, šio dulkės sukelia klimato pokyčius, kurie veda prie ekologinių katastrofų. Dauguma planetų sukasi aplink žvaigždes, bet kai kurios - ne. Kaip jos atsiranda? Atsakymo vis dar neturime, bet
- [Aukštyn žvelgianti žmonija: Svarbiausi 2021 m. kosmoso įvykiai (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2021/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2021-m-kosmoso-ivykiai-i-dalis/) - Kaip ir kasmet, pasitinkant Naujuosius metus kviečiu prisiminti, kas įdomaus kosmose nutiko ir atrasta pasibaigiančiais. Pirmoji metų pusė – čia, antrąją apžvelgsiu kitą savaitę. Iš kiekvieno mėnesio atrinkau po dešimt naujienų; jas rasite aprašytas ir Visatos kąsneliuose. Jei įdomu, kokios naujienos man pasirodė svarbiausios pernai, jas rasite čia: I dalis, II dalis. *** Sausis –
- [Kąsnelis Visatos CDLXXVIII: Paslėptos struktūros](https://www.konstanta.lt/2021/03/kasnelis-visatos-cdlxxviii-pasleptos-strukturos/) - Giliai Žemės mantijoje, praktiškai ant branduolio, guli du luitai, likę nuo susidūrimo su Tėja – Marso dydžio kūnu, padėjusiu atsirasti Mėnuliui. Palyginus arti Saulės esantį Hijadų spiečių ardo tamsiosios materijos sub-halas – nematomas 10 milijonų kartų už Saulę masyvesnis sutankėjimas. Supernovų sprogimų progresas – degimo frontų atsiradimas ir judėjimas žvaigždėje – palieka pėdsakus plintančioje supernovos
- [Saulės sistemos šniukštinėtojai (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2021/12/saules-sistemos-sniukstinetojai/) - Išsiųsti žmogų į kosmosą yra jei ne savižudiška, tai bent jau labai pavojinga misija. Žalinga spinduliuotė, mikrogravitacija, uždara aplinka, gyvybės palaikymo įranga... Egzistuoja tūkstantis ir vienas būdas, kaip kosmosas mus gali užmušti, kai paliekame saugų Žemės prieglobstį. Tai paaiškina, kodėl iki šiol žmonės toliausiai pabuvojo tik Mėnulyje, o pastaruosius beveik penkis dešimtmečius išvis nepalieka žemosios
- [Kąsnelis Visatos DXVII: Pokalėdinis](https://www.konstanta.lt/2021/12/kasnelis-visatos-dxvii-pokaledinis/) - Kalėdos šiemet atnešė puikią dovaną astronomams – pagaliau į kosmosą pakilo James Webb kosminis teleskopas. Bet tai, žinoma, ne vienintelė kosminė naujiena iš praėjusios savaitės. Tarp jų randame Merkurijaus ir Veneros atmosferų teorinę analizę, Plutono paviršiaus struktūrų modeliavimą, planetų-vienišių paiešką ir artimą aktyvią galaktiką gaubiančius milžiniškus burbulus. Gero skaitymo! *** James Webb teleskopas pakilo! Šeštadienį,
- [Saulės sistemos šniukštinėtojai (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2021/12/saules-sistemos-sniukstinetojai-ii-dalis/) - Saulės sistemoje knibžda robotų. Tai – žmonių paleisti zondai, tyrinėjantys viską nuo pačios Saulės iki jos pakraščių. Pirmojoje straipsnio dalyje supažindinau su vidinę sistemos dalį stebinčiais prietaisais, nuo Saulės iki Mėnulio. Dabar kviečiu judėti tolyn – už Žemės orbitos ribų, iki pat sistemos pakraščio ir net šiek tiek už jo. Šį pažintinį straipsnį parašiau, nes
- [Kąsnelis Visatos DXVI: Jaunystė ir senatvė](https://www.konstanta.lt/2021/12/kasnelis-visatos-dxvi-jaunyste-ir-senatve/) - Kad ir kokie nekintami atrodytų kosminiai kūnai, jie, kaip ir mes, irgi gimsta, sensta ir miršta. O jauni ir seni kūnai dažnai gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, jaunos, dar augančios žvaigždės dažnai spjaudosi čiurkšlėmis ir medžiagos srautais; dabar paaiškėjo, kad tie srautai gali išnešti daug dulkių į išorinius protoplanetinio disko pakraščius ir taip paskatinti planetų formavimąsi tenai.
- [Visiškas kosmosas: vanduo iš Saulės ir jaunų žvaigždžių susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2021/12/visiskas-kosmosas-vanduo-is-saules-ir-jaunu-zvaigzdziu-susidurimai/) - Vandenį į Žemę atnešė asteroidai ir kometos, bet šiandieninių asteroidų ir kometų vandens ledas yra izotopiškai kitoks, nei Žemės. Gali būti, kad nemažai vandens Žemėje atsirado todėl, kad prieš ją pasiekdami asteroidai ir kometos sąveikavo su Saulės vėju. Kai kurios besiformuojančios žvaigždės kartais labai greitai - per maždaug metus - paryškėja šimtą ir daugiau kartų.
- [Kąsnelis Visatos DXV: Juodosios skylės](https://www.konstanta.lt/2021/12/kasnelis-visatos-dxv-juodosios-skyles/) - Galaktikų centruose – beveik visuose – esančios supermasyvios juodosios skylės yra vieni pagrindinių galaktikų evoliucijos variklių. Nors jų masė labai maža, lyginant su visos galaktikos, augimo metu išskiriama energija gali visiškai sujaukti galaktikos dujas, sustabdyti ar paspartinti žvaigždėdarą ir kitaip pakeisti galaktikos raidą. Praėjusios savaitės naujienose juodąsias skyles rasime paminėtas tris kartus: Paukščių Tako centrinės
- [14-as Konstantos gimtadienis](https://www.konstanta.lt/2021/12/14-as-konstantos-gimtadienis/) - Gūdžią 2007-ųjų gruodžio popietę pasaulį išvydo naujas virtualus darinys – „Konstanta-42“. Blogai, arba tinklaraščiai, tuo metu buvo populiariausia saviraiškos forma internetuose, tad ir mes, tuo metu keturi neapsiplunksnavę fizikos studentai, nusprendėme įšokti į tą traukinį. Šiandien nuo tos dienos praėjo lygiai keturiolika metų. Kitaip nei daugybė ano laikmečio blogų, „Konstanta“ išliko ir sėkmingai gyvuoja toliau,
- [Kąsnelis Visatos DXIV: Karštis](https://www.konstanta.lt/2021/12/kasnelis-visatos-dxiv-karstis/) - Veneroje yra labai karšta. Bet kai kur – karščiau, nei kitose vietose. Pavyzdžiui, prie Idunos kalno atrasta šiluminė anomalija galimai reiškia, kad ten vyksta aktyvus vulkanizmas. Karšta kadaise buvo ir Mėnulyje, ypač kai į jį pataikydavo dideli asteroidai. Jų medžiaga, nusėdusi priešingoje Mėnulio pusėje, galėjo „įšaldyti“ informaciją apie tuometinį magnetinį lauką. Dar karštos būna jaunos
- [Visiškas kosmosas: Mėnulio kraterių šaltis ir litis rudosiose nykštukėse](https://www.konstanta.lt/2021/12/visiskas-kosmosas-menulio-krateriu-saltis-ir-litis-rudosiose-nykstukese/) - Jau senokai žinome, kad kai kurių Mėnulio kraterių dugne visada taip šalta, kad ten gali egzistuoti vandens ledas. Dabar atrasti krateriai, kurių dugne pakankamai šalta ir anglies dvideginio ledui egzistuoti. Anglies dvideginis gali būti labai naudingas išteklius Mėnulio kolonistams. Rudosios nykštukės - tarpiniai objektai tarp planetų ir žvaigždžių. Jose vyksta šiek tiek termobranduolinių reakcijų (priešingai
- [Tai kaip greitai iš tiesų plečiasi Visata?](https://www.konstanta.lt/2021/12/tai-kaip-greitai-is-tiesu-pleciasi-visata/) - Prieš trejus metus rašiau apie problemą, kuri šiuo metu kamuoja astronomų bendruomenę – Visatos plėtimosi spartos matavimo neatitikimus. Grubiai tariant, yra du būdai, kaip išmatuoti Visatos plėtimosi greitį, ir jie duoda skirtingus rezultatus. Per pastarąjį dešimtmetį abiejų matavimų paklaidos vis mažėjo, o skirtumas neišnyko. Tad prasidėjo kalbos apie galimą paradigmos poslinkį kosmologijoje – galbūt dabartinis
- [Kąsnelis Visatos DXIII: Supainiojimas](https://www.konstanta.lt/2021/11/kasnelis-visatos-dxiii-supainiojimas/) - Vieni dalykai kartais atrodo kaip kiti dalykai. Įvairios optinės apgaulės ar tiesiog keisti rakursai gali suklaidinti mus apie tai, ką iš tiesų matome. Tyrinėjant kosminius reiškinius, ši problema ypač opi, nes negalime į objektus pažiūrėti iš skirtingų pusių, o kartais neturime net ir gero atskaitos taško jų dydžiams išmatuoti. Štai palydovinės Paukščių Tako galaktikos, Didysis
- [Kąsnelis Visatos DXII: Gyvybingumo elementai](https://www.konstanta.lt/2021/11/kasnelis-visatos-dxii-gyvybingumo-elementai/) - Ko reikia, kad planetoje egzistuotų gyvybė? Tvirtai atsakyti į šį klausimą kol kas neįmanoma, nes turime tik vieną pavyzdį – Žemę. Galime nustatyti, kokios Žemės savybės būtinos gyvybei, tačiau nežinia, ar tie atsakymai universaliai pritaikomi ir kitoms planetoms. Ir visgi kai kurios detalės, atrodo, turėtų būti svarbios visur: pavyzdžiui, pakankamai stora pluta, stabilus klimatas, kai
- [Visiškas kosmosas: Mėnulio fragmentas ir pražuvusių planetų uolienos](https://www.konstanta.lt/2021/11/visiskas-kosmosas-menulio-fragmentas-ir-prazuvusiu-planetu-uolienos/) - Netoli Žemės skriejantis asteroidas, kurio orbita "pririšta" prie mūsų planetos, greičiausiai yra 60 metrų skersmens Mėnulio fragmentas, atskilęs prieš kelis šimtmečius. Žvaigždei mirus ir tapus baltąja nykštuke, jos planetos gali įkristi į šią kompaktišką liekaną ir užteršti ją savo uolienų likučiais. Dabar šis reiškinys panaudotas ištirti uolinių planetų uolienų įvairovei - paaiškėjo, kad ji gerokai
- [Kąsnelis Visatos DXI: Bombardavimas](https://www.konstanta.lt/2021/11/kasnelis-visatos-dxi-bombardavimas/) - Žodis „bombardavimas“ asocijuojasi su karu ir bombonešių antskrydžiais, bet panašūs nutikimai būna ir visiškai natūralūs. Net ir Žemę kasmet bombarduoja tūkstančiai tonų medžiagos; tiesa, jei ji ir pasiekia Žemės paviršių, tai tik kaip dulkės, o didžioji dalis apskritai sudega atmosferoje. Mėnuliui ir Marsui taip nepasiseka, juose meteoritų smūgiai į paviršių daug dažnesni. Ir, panašu, pavojingesni
- [Kąsnelis Visatos DX: Dulkės atmosferose](https://www.konstanta.lt/2021/11/kasnelis-visatos-dx-dulkes-atmosferose/) - Dulkės namie erzina ir trukdo. Kosmose kartais irgi taip – dulkės užstoja žvaigždžių ir galaktikų šviesą. Iš kitos pusės, dulkės kartais gali būti naudingos, jos padeda formuotis molekulėms, nuo jų prasideda planetų augimas ir taip toliau. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą pranešimų, susijusių su dulkėmis. Vienas – apie tarpplanetines dulkes, kurios nuolat krenta į Žemę.
- [Visiškas kosmosas: Jupiterio atmosfera ir Magelano debesies istorija](https://www.konstanta.lt/2021/11/visiskas-kosmosas-jupiterio-atmosfera-ir-magelano-debesies-istorija/) - Juno zondas, nuo 2016 metų tyrinėjantis Jupiterį, surinko pakankamai duomenų, kad radikaliai pakeistų supratimą apie šios planetos atmosferą. Naujausioje analizėje paskelbta apie atmosferos turbulencijos celes, Didžiosios raudonosios dėmės gylį ir temperatūrą bei stabilias sūkurių konfigūracijas prie ašigalių. Didysis Magelano debesis - palydovinė Paukščių Tako galaktika, apie šimtą kartų mažesnė už mūsiškę - per gyvenimą patyrė
- [Kąsnelis Visatos DVIII: Audros ir supurtymai](https://www.konstanta.lt/2021/10/kasnelis-visatos-dviii-audros-ir-supurtymai/) - Kosmosas, daugelio supratimu, yra tuščias vakuumas su kai kur pasitaikančiomis žvaigždėmis, planetomis ir asteroidais. Bet iš tiesų ten pilna medžiagos – įvairiausių tarpplanetinių, tarpžvaigždinių bei tarpgalaktinių dujų. Dujos, žinoma, vietoje nestovi, o kartais jų judėjimas tampa audringas ir sujaukia įvairiausias struktūras. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą tokių audrų. Arti mūsų, Žemės atmosferos viršuje, randame geomagnetinių
- [Kąsnelis Visatos DIX: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2021/11/kasnelis-visatos-dix-susidurimai/) - Nors kosmosas labai didelis, o visokių objektų ten palyginus ne tiek ir daug, kartais nutinka taip, kad du kūnai ima ir susiduria. Po tokio susidūrimo atsirado Mėnulis, po kito – išnyko dinozaurai, neutroninių žvaigždžių susidūrimai gamina įvairius cheminius elementus ir taip toliau. Praėjusios savaitės naujienose randame svarstymų apie tai, kaip dažnai į Žemę krito asteroidai
- [Didžiausi deimantai Visatoje](https://www.konstanta.lt/2021/10/didziausi-deimantai-visatoje/) - 1905 metais Pietų Afrikoje iškastas deimantas, neapdirbtas svėręs daugiau nei 620 gramų. Šis Cullinano deimantas yra didžiausias kada nors Žemėje rastas toks brangakmenis. Panašiu metu, XX a. pradžioje, astronomai identifikavo pirmąsias baltąsias nykštukes – žvaigždes, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, yra didžiausi deimantai Visatoje. Su Cullinano deimantu jų net nepalyginsi; baltosios nykštukės į Žemės dydį sutalpina
- [Visiškas kosmosas: Veneros vandenynai ir kosminės tuštumos](https://www.konstanta.lt/2021/10/visiskas-kosmosas-veneros-vandenynai-ir-kosmines-tustumos/) - Ar Veneroje galėjo būti vandenynų? Kai kurie mokslininkai galvoja, kad tolimoje praeityje kaimyninė planeta buvo daug panašesnė į mūsiškę, nei šiandien, bet nauji skaičiavimai rodo ką kita. Be to, net ir Žemė tik dėka blausios jaunos Saulės išvengė panašaus likimo. Tarp galaktikų spiečių ir juos jungiančių gijų randamos milžiniškos kosminės tuštumos. Įprastai manoma, kad medžiaga
- [Kąsnelis Visatos DVII: Modeliai](https://www.konstanta.lt/2021/10/kasnelis-visatos-dvii-modeliai/) - Eksperimentai astrofizikinius reiškinius tirti dažnai nepadeda, nes negalime laboratorijoje sukurti tikrų kosminių sąlygų ar palaukti milijonus metų, kol kas nors įvyksta. Stebėjimai taip pat ne visada duoda aiškius rezultatus. Tad tenka pasitelkti įvairius skaitmeninius modelius. Praėjusios savaitės naujienose tokių „modelinių“ rezultatų – kaip niekad daug. Čia ir pavojingų Žemei asteroidų sprogdinimas, ir uolinių planetų klimato
- [Kąsnelis Visatos DVI: Gravitacinis](https://www.konstanta.lt/2021/10/kasnelis-visatos-dvi-gravitacinis/) - Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentinių sąveikų, dideliais masteliais vaidina pagrindinį vaidmenį – tiek Visatos struktūrų formavimesi, tiek planetų evoliucijoje, tiek viskame į tarpą. Praėjusios savaitės naujienose irgi randame aiškų gravitacijos poveikį. Pavyzdžiui, tarpgalaktinėse tuštumose, pasirodo, esama dujų, kurios anksčiau buvo galaktikų spiečiuose, taigi gravitacija jas nutempia ne tik iš tuštumų į spiečius, bet
- [Visiškas kosmosas: Marso potvyniai ir baltųjų nykštukių magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2021/10/visiskas-kosmosas-marso-potvyniai-ir-baltuju-nykstukiu-magnetizmas/) - Senovėje Marse buvo daug vandens, tekėjo upės ir kildavo potvyniai. Pasirodo, potvyniai buvo svarbesni, nei manyta iki šiol - jie atsakingi už net ketvirtį vandens išgraužtų slėnių. Baltosios nykštukės yra į Saulę panašių žvaigždžių liekanos. Dalis jų turi stiprų magnetinį lauką, gerokai stipresnį, nei Žemė ar Saulę. Dabar išsiaiškinta, kad magnetinės dažniau yra senesnės nykštukės.
- [Pokalbis apie astrologiją ir astronomiją](https://www.konstanta.lt/2021/10/pokalbis-apie-astrologija-ir-astronomija/) - Lietuvos skeptikų draugija pakvietė pašnekėti apie astronomiją ir astrologiją. Tai nelabai profesionaliai šiek tiek pašnekėjau apie bendras šių mokslų šaknis ir išsiskyrimą, horoskopų sudarymo principus ir kas per dalykas yra Žuvų bei Vandenio eros. Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos DV: Planetinis](https://www.konstanta.lt/2021/10/kasnelis-visatos-dv-planetinis/) - Praėjusios savaitės naujienose – daug žinių apie planetas. Ir apie Mėnulį, kuris, žinoma, daug kuo į jas panašus. Naujienose rasite ir kraterių paieškos tobulinimą, pasitelkiant dirbtinį intelektą, ir pasiūlymą besileidžiantiems erdvėlaiviams užpurkšti nusileidimo platformas tiesiai ant Mėnulio paviršiaus. Taip pat – Marso ledo kepurės storio kitimo ir didžiulių kopų kilmės analizę. O dar – gyvybės
- [Koks buvo Saulės protoplanetinis diskas?](https://www.konstanta.lt/2021/09/koks-buvo-saules-protoplanetinis-diskas/) - [latexpage] Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Tai yra paplokščios struktūros, sudarytos iš dujų ir dulkių mišinio, kurios susisuka aplink gimstančią žvaigždę, šiai traukiantis iš molekulinio debesies fragmento. Fragmentas bent truputį sukasi apie savo ašį, tad traukdamasis turi suktis vis greičiau, kad išlaikytų tokį patį judesio kiekio momentą (šis efektas analogiškas tam, kurį patiria šokėjas ant ledo,
- [Kąsnelis Visatos DIV: Planetos](https://www.konstanta.lt/2021/09/kasnelis-visatos-div-planetos/) - Praėjusios savaitės naujienose net keletas pranešimų apie Marsą – vieni mokslininkai ten ieško vandens ledo, kiti aiškinasi, kiek to vandens išgaravo, treti seka vulkanizmo istoriją. Dar yra naujienų apie Žemės ir Veneros skirtumus – šįkart nagrinėjama, kokių susidūrimų planetos patyrė formavimosi pabaigoje. Egzoplanetų fronte randame debesų planetoje WASP-127b ir analizės, kiek tikėtina panspermija įvairiose Galaktikose
- [Visiškas kosmosas: Saulės išsiveržimų magnetizmas ir atstumų matavimas kvazarais](https://www.konstanta.lt/2021/09/visiskas-kosmosas-saules-issiverzimu-magnetizmas-ir-atstumu-matavimas-kvazarais/) - Saulės išsiveržimai – vainikinės masės išmetimo įvykiai – gali labai pakenkti Žemei ir kosminiams aparatams. Tad svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie vyksta. Naujas atradimas, kad išmetimai retesni tada, kai aktyvaus regiono magnetinis laukas stipresnis, gerai papildo turimas žinias. Išmatuoti atstumus iki tolimų galaktikų nėra lengva, tam reikia remtis įvairiomis kosminėmis „liniuotėmis“ – reiškiniais, kurių
- [Kąsnelis Visatos DIII: Resursai](https://www.konstanta.lt/2021/09/kasnelis-visatos-diii-resursai/) - Skrydžiai į kosmosą, o juo labiau kosmoso kolonizavimas, yra ne tik technologinis, bet ir logistinis bei ekonominis iššūkis. Kaip pastatyti tyrimų bazes ar gyvenvietes? Iš kur gauti joms tinkamų resursų? Gabenti juos iš Žemės techniškai įmanoma, tačiau pernelyg brangu. Pora praėjusios savaitės naujienų susijusios su vietiniu resursų išgavimu – idėja, kad išteklius astronautai išgaus iš
- [Kąsnelis Visatos DII: Protoplanetinis](https://www.konstanta.lt/2021/09/kasnelis-visatos-dii-protoplanetinis/) - Planetos formuojasi protoplanetiniuose diskuose. Bet, pasirodo, toli gražu ne visos planetos išlieka toje sistemoje, kur formavosi – gali būti, kad net dešimt kartų daugiau jų išlekia į tarpžvaigždinę erdvę. Su planetomis susiję ir keli kiti pranešimai – pasiūlymas, kaip ieškoti egzomėnulių, atidžiai stebint egzoplanetų tranzitus, bei planetų kanibalizmas, kuriuo užsiima net ketvirtis panašių į Saulę
- [Visiškas kosmosas: netolygus Saturno branduolys ir planetų pasiskirstymas Galaktikoje](https://www.konstanta.lt/2021/09/visiskas-kosmosas-netolygus-saturno-branduolys-ir-planetu-pasiskirstymas-galaktikoje/) - Saturnas už Žemę masyvesnis 95 kartus; jame taip pat yra apie 17 Žemės masių uolienų ir ledo. Ilgą laiką buvo manoma, kad kietos medžiagos sudaro tankų branduolį planetos centre, bet nauji duomenys rodo ką kita - planetos branduolys (jei jį tokiu galima pavadinti) sumišęs su dujomis ir driekiasi daugiau nei pusę planetos spindulio. Egzoplanetų žinome
- [Kąsnelis Visatos DI: Atspindžiai](https://www.konstanta.lt/2021/09/kasnelis-visatos-di-atspindziai/) - Į veidrodį turbūt pasižiūrime bent sykį per dieną. Atspindys, kurį jame matome, padeda susišukuoti ar apsižiūrėti veidą. Astronomams atspindžiai irgi padeda – pavyzdžiui, nustatyti asteroidų ir kitų kietų kūnų savybes. Praėjusios savaitės naujienose rasite pranešimų apie asteroido Ryugu atspindžius, taip pat Jupiterio atmosferos sudėties tyrimą remiantis jo atspindima Saulės šviesa. Kitose naujienose – supernova, kilusi
- [Šeštadienį šnekėsiu apie gyvenimą kosmose](https://www.konstanta.lt/2021/09/sestadieni-snekesiu-apie-gyvenima-kosmose/) - Visą šią savaitę vyksta skaitymo festivalis "Fantastiką kuriame patys". Pagrindiniai festivalio renginiai planuojami penktadienį ir šeštadienį. Šeštadienį, 13.30, Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme šnekėsiu apie žmonijos ateitį kosmose - kaip ir kada ten apsigyvensime. Renginys nemokamas, išankstinės registracijos nėra, tačiau įeiti galėsite tik su galimybių pasu. Festivalio įvykis Facebook. Laiqualasse
- [Interviu apie knygų (ir ne tik) rašymą](https://www.konstanta.lt/2021/09/interviu-apie-knygu-ir-ne-tik-rasyma/) - Pernai išleidau mokslo populiarinimo knygą "42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą". Apie tai, kaip ir bendrai apie mokslo populiarinimo veiklą bei visokią fantastiką, kuria irgi užsiiminėju, mane pakalbino tinklaraščio "Kaip išleisti knygą" autorė. Laiqualasse
- [Didžiausia įmanoma bulvė, arba kuo skiriasi asteroidai nuo planetų](https://www.konstanta.lt/2021/08/didziausia-imanoma-bulve-arba-kuo-skiriasi-asteroidai-nuo-planetu/) - Mūsų Žemė yra apvali. Beveik rutulio formos, nors ir ne visiškai – šiek tiek susiplojusi per ašigalius ir išsipūtusi ties pusiauju. Tačiau didžiausi paviršiaus netolygumai – kalnai ir įdubos – tesiekia apie 10 kilometrų. Palyginus su vidutiniu 6370 kilometrų planetos spinduliu, tai yra mažyčiai nuokrypiai nuo visiškai lygaus elipsoido. Tokią formą mūsų planetai suteikia gravitacija
- [Kąsnelis Visatos D: Jubiliejinis](https://www.konstanta.lt/2021/08/kasnelis-visatos-d-jubiliejinis/) - D. Penki šimtai. Būtent toks yra šiandienos Kąsnelio numeris. Penkis šimtus savaičių iš eilės, praktiškai be pauzių, pristatinėju jums kosmines naujienas. Kai nusprendžiau kažką tokio pabandyti 2012-ųjų pradžioje, tikrai nesitikėjau, kad tą vis dar darysiu 2021-ųjų pabaigoje, bet štai kaip kartais nutinka gyvenime. O šioje apžvalgoje rasite Marso sniego analizę, nelygų Saturno branduolį, naujo tipo
- [Visiškas kosmosas: gyvybės paieškos Marso palydovuose ir aktyvių branduolių mirgesys](https://www.konstanta.lt/2021/08/visiskas-kosmosas-gyvybes-paieskos-marso-palydovuose-ir-aktyviu-branduoliu-mirgesys/) - Marse vis ieškoma gyvybės pėdsakų - ar šiandieninės, ar egzistavusios prieš milijardus metų. Bet aprėpti visą planetą labai sudėtinga. Kas, jei tą galėtume daryti daug efektyviau? Keli mokslininkai mano, kad atsakymas slypi Marso palydovuose, ypač artimesniajame Fobe. Ieškodami ten, zondai galėtų žvelgti į viso Marso praeitį. Aktyvūs galaktikų branduoliai mirga - jų šviesis kinta skirtingomis
- [Kąsnelis Visatos CDXCIX: Klajonės ir netvarkingumai](https://www.konstanta.lt/2021/08/kasnelis-visatos-cdxcix-klajones-ir-netvarkingumai/) - Po savaitės grįžęs iš miško, skubu jums pateikti eilinę naujienų apžvalgą. O joje – nemažai įvairių klajonių ar tiesiog netvarkingų situacijų. Pavyzdžiui, atrastas asteroidas su trumpiausia žinoma orbita – dvigubai trumpesne, nei Veneros; tuo tarpu kitas asteroidas, kartais arti Saulės suformuojantis uodegą, greičiausiai tą daro garuojant natriui. Gerokai didesniais masteliais nustatyta, kad viena iš Paukščių
- [Kąsnelis Visatos CDXCVIII: Paviršiai ir žybsniai](https://www.konstanta.lt/2021/08/kasnelis-visatos-cdxcviii-pavirsiai-ir-zybsniai/) - Šią savaitę kąsnelis išankstinis – kaip ir kasmet rugpjūtį, savaitei pabėgu nuo civilizacijos. Bet savaitės naujienas jums apžvelgiau. O čia – daugiau įrodymų apie Veneros vulkanizmą geologiškai nesenais laikais, Cereros ledinės plutos išlikimas saulėkaitoje, jaunos Saulės analogės ir daugelio kitų žvaigždžių aktyvumo analizė, supernovos dulkėtose galaktikose ir aktyvių branduolių mirgėjimo dėsningumai. Gero skaitymo! *** Patikslinta
- [Visiškas kosmosas: keistai raudoni asteroidai ir juodųjų skylių masių struktūra](https://www.konstanta.lt/2021/08/visiskas-kosmosas-keistai-raudoni-asteroidai-ir-juoduju-skyliu-masiu-struktura/) - Asteroidų žiede skriejantys asteroidai paprastai yra pilki arba melsvi - atspindi kiek daugiau trumpų bangų, nei ilgų. Tačiau dabar netikėtai jame rasti du labai raudoni objektai. Jie greičiausiai atmigravo iš Kuiperio žiedo Saulės sistemos pakraštyje, už Neptūno orbitos. Dauguma šiuo metu žinomų juodųjų skylių aptiktos pagal gravitacinių bangų signalus. Ar gali juodųjų skylių susijungimai būti
- [Kąsnelis Visatos CDXCVII: Žybsniai](https://www.konstanta.lt/2021/08/kasnelis-visatos-cdxcvii-zybsniai/) - Mažų žvaigždžių dideli žybsniai gali sunaikinti jų planetų atmosferas ir bet kokį šansą ten užsimegzti gyvybei. Gali, bet greičiausiai to nedaro – pasirodo, tokie žybsniai dažniausiai vyksta ne planetų orbitos plokštumoje, o arčiau žvaigždės ašigalių. Dar žybsnių būna juodųjų skylių aplinkoje. Vienas toks, tiksliau jo aidas, neseniai panaudotas dujų debesų tyrimams, o kitas, įvykęs supermasyvios
- [Išsaugokime Žemės gyvybę... Mėnulyje](https://www.konstanta.lt/2021/08/issaugokime-zemes-gyvybe-menulyje/) - Po trejeto metų žmonės turėtų grįžti į Mėnulį. Artemis projekto kontekste svarstomi įvairiausi moksliniai tyrimai, kurių būtų galima imtis mūsų palydove, kai atsiras tinkama infrastruktūra orbitoje ir jo paviršiuje. Kai kurios idėjos siejamos tiesiogiai su astronautais, jų darbu, gyvybės palaikymo sistemomis ir kelionėmis; kitos žvelgia plačiau. Štai NASA jau skyrė finansavimą radijo teleskopo tolimojoje Mėnulio
- [Kąsnelis Visatos CDXCVI: Sukimasis](https://www.konstanta.lt/2021/08/kasnelis-visatos-cdxcvi-sukimasis/) - Kosmose niekas nestovi vietoje – objektai ne tik juda orbitomis, bet ir sukasi. Štai Veneros atmosfera sukasi greičiau, nei pati planeta, o dabar išmatuotas jos judėjimas naktinėje planetos pusėje. Dvinarėse žvaigždėse planetoms formuotis gali trukdyti šalia esanti kompanionė, bet ne tuo atveju, kai protoplanetinis diskas pasisuka į stabilią konfigūraciją – taip rodo naujo detalaus skaitmeninio
- [Visiškas kosmosas: Europos paviršius ir lašo formos žvaigždė](https://www.konstanta.lt/2021/08/visiskas-kosmosas-europos-pavirsius-ir-laso-formos-zvaigzde/) - Jupiterio palydovo Europos paviršių nuolat talžo įvairiausi mikrometeoritai. Per dešimtis milijonų metų jie "išaria" viršutinius keliasdešimt centimetrų ledo, tad galimų gyvybės (ar bent įdomios chemijos) pėdsakų, atkeliaujančių iš popaviršinio vandenyno, reikės ieškoti giliau, nei ši riba. Jei dvi žvaigždės skrieja labai arti viena kitos, jos ištįsta į lašo formą. Ypač stiprus šis efektas tada, kai
- [Aktyvios galaktikos ir žvaigždėdara – draugai ar priešai?](https://www.konstanta.lt/2021/07/aktyvios-galaktikos-ir-zvaigzdedara-draugai-ar-priesai/) - Galaktikos centre tūnantis monstras nubunda. Dujos, milžiniškais kiekiais krentančios į juodąją skylę, praranda ir išspinduliuoja tiek energijos, kad nustelbia visų galaktikos žvaigždžių šviesą. Dalis medžiagos, stumiama šios milžiniškos spinduliuotės ir įkaitusių dujų slėgio, išsiveržia lauk kaip vėjas, pučiantis nuo juodosios skylės. Vėjo energija sudaro tik nedidelę dalį visos išlaisvintos dujų energijos, bet ir to pakanka,
- [Kąsnelis Visatos CDXCV: Marsas, nuo gelmių iki padangių](https://www.konstanta.lt/2021/07/kasnelis-visatos-cdxcv-marsas-nuo-gelmiu-iki-padangiu/) - Raudonoji planeta daugiau nei pusšimtį metų traukia žmonių misijas. Nuo pirmųjų praskridimų ir orbitinių zondų praėjo beveik 60 metų, bet apie Marsą nežinome vis dar labai daug. Po truputį spragą užpildyti padeda InSight, kurio rezultatų analizė paskelbta praeitą savaitę. Iš jos daug daugiau sužinome apie planetos komponentų – plutos, litosferos, branduolio – storį. Kiti duomenys
- [Kąsnelis Visatos CDXCIV: Hablas vėl veikia!](https://www.konstanta.lt/2021/07/kasnelis-visatos-cdxciv-hablas-vel-veikia/) - Prieš maždaug mėnesį sulaukėme neraminančios žinios – nustojo veikti pagrindinis Hubble valdymo kompiuteris. Laimei, NASA inžinieriai sugebėjo išspręsti šią problemą ir teleskopas-veteranas vėl veikia! Kitose naujienose – Ingenuity pritaikymas žvalgyti Perseverance maršrutą, pirmieji izotopų matavimai planetos atmosferoje, artimiausios aktyvios galaktikos čiurkšlės forma ir alternatyvi hipotezė apie juodųjų skylių kilmę. Gero skaitymo! *** Hablas vėl veikia.
- [Visiškas kosmosas: Merkurijaus formavimasis ir juodosios skylės spiečiuose](https://www.konstanta.lt/2021/07/visiskas-kosmosas-merkurijaus-formavimasis-ir-juodosios-skyles-spieciuose/) - Merkurijus iš visų Saulės sistemos planetų turi didžiausią metalinį branduolį, skaičiuojant kaip visos planetos masės dalį. Kodėl? Gali būti, kad dėl jaunos Saulės magnetizmo: magnetinis laukas arčiau Saulės pritraukė granules, turinčias daugiau metalo, todėl Merkurijus formavosi iš metalingesnės medžiagos, nei tolimesnės planetos. Žvaigždžių spiečiams senstant, dalis jų žvaigždžių tampa juodosiomis skylėmis. Jei spiečius būtų izoliuotas,
- [Kąsnelis Visatos CDXCIII: Asimetrija](https://www.konstanta.lt/2021/07/kasnelis-visatos-cdxciii-asimetrija/) - Iš astrofizikų kartais šaipomasi, kad jie kažką gali pasakyti tik apie sferines karves vakuume. Kitaip tariant, mūsų naudojami modeliai yra tokie idealizuoti, kad mažai ką bendro turi su realybe. Visgi tai nėra visai tiesa (nors nėra ir visai melas) – nesimetriškumai astrofizikoje dažnai labai svarbūs ir į analizę įtraukiami. Štai praėjusios savaitės naujienose randame dvinarės
- [Kąsnelis Visatos CDXCII: Gigantai](https://www.konstanta.lt/2021/07/kasnelis-visatos-cdxciii-gigantai/) - Visi astronominiai objektai yra didžiuliai, lyginant su mums įprastais masteliais. Net ir planetos dydį sunku įsivaizduoti, o ką jau kalbėti apie galaktikas ar jų telkinius. Ir visgi kai kurie dideli daiktai yra didesni už kitus ir verti atskiro paminėjimo. Štai praeitą savaitę aptikta nauja kometa, dešimt kartų didesnė už įprastas. Dar aptikta masyviausia žinoma baltoji
- [Visiškas kosmosas: Saulės aktyvumo ciklai ir seniausių galaktikų žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2021/07/visiskas-kosmosas-saules-aktyvumo-ciklai-ir-seniausiu-galaktiku-zvaigzdes/) - Saulės aktyvumas kinta 11 metų ciklu. Bet taip pat ir 85 ir beveik 200 metų ciklais, o gal ir 1500-2000 metų. Dabar pasiūlytas modelis, aiškinantis daugumos ciklų kilmę – pasirodo, juos sukelia planetų gravitacija, išjudinanti bangas Saulės gelmėse. Pirmosios galaktikos Visatoje atsirado praėjus mažiau nei 400 milijonų meetų po Didžiojo sprogimo. Nagrinėdami tik truputį jaunesnes
- [Juodosios skylės, bet vidutiniškos](https://www.konstanta.lt/2021/07/juodosios-skyles-bet-vidutiniskos/) - Reguliariems šio blogo skaitytojams neturėtų būti paslaptis, kad užsiimu juodųjų skylių tyrimais. Truputį tiksliau sakant, tyrinėju supermasyvių juodųjų skylių poveikį savo galaktikoms. Šios juodosios skylės randamos galaktikų centruose; jų masės siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų Saulės masių. Kol kas nėra aišku, kaip jos atsirado, nors hipotezių netrūksta. Aišku, kad jos egzistavo praėjus
- [Kąsnelis Visatos CDXCI: Biosferos](https://www.konstanta.lt/2021/06/kasnelis-visatos-cdxci-biosferos/) - Vienintelė biosfera – gyvybės pilnas sluoksnis planetos struktūroje, – kurią šiuo metu žinome, yra žemiškoji. Nekeista, kad kitų biosferų paieškoms daugiausiai koncentruojamasi į panašias į Žemę planetas. Bet galbūt taip pernelyg save apribojame? Galbūt gyvybė galėtų sėkmingai egzistuoti Neptūno tipo planetose, jei jos būtų pakankamai šiltos? Šis klausimas nagrinėjamas vienoje iš praėjusios savaitės naujienų. Kitoje
- [Kąsnelis Visatos CDXC: Nuotolinis poveikis](https://www.konstanta.lt/2021/06/kasnelis-visatos-cdxc-nuotolinis-poveikis/) - Viskas Visatoje yra susiję, ir ne tik tuo, kad gravitacijos poveikis pasireiškia neribotu atstumu. Andromedos galaktikos gravitacija mums tikrai nėra reikšminga, bet kartais astrofizikinių reiškinių įtaka matoma ir tarpgalaktiniais atstumais. Pavyzdžiui, aktyvios galaktikos išvalo dalį erdvės aplink save, todėl jų palydovinės galaktikos ne taip greitai praranda dujas ir sparčiau formuoja žvaigždes. Mažesniu masteliu, Saulės sistemoje,
- [Visiškas kosmosas: Saulės vėjas meteorite ir nuolaužų diskų formavimasis](https://www.konstanta.lt/2021/06/visiskas-kosmosas-saules-vejas-meteorite-ir-nuolauzu-disku-formavimasis/) - Sename meteorite atrasta helio ir neono dujų, kurių izotopinė sudėtis puikiai atitinka Saulės vėją. Tai paaiškina, iš kur analogiškos dujos atsirado Žemės mantijoje, kai tuo tarpu atmosferoje jų santykis visiškai kitoks. Daugelis baltųjų nykštukių aplink save turi nuolaužų diskus, sudarytus iš asteroidų liekanų. Bet pačios jauniausios – ne, nors modeliai rodo, kad nuolaužų diskas turėtų
- [Kosminių sprogimų modeliai spausdinimui](https://www.konstanta.lt/2021/06/kosminiu-sprogimu-modeliai-spausdinimui/) - Kosmose vyksta daugybė labai gražių reiškinių. Pavyzdžiui, supernovų sprogimai: kad ir koks tai būtų kataklizmas, sunaikinantis žvaigždę ir aplinkines planetas, iš toli jis atrodo įspūdingai, o po savęs palieka tūkstančius metų plintančią liekaną. Deja, daugumos šių reiškinių vaizdus galime pamatyti tik dvimačius – projekcijas dangaus skliaute. Apskristi supernovos liekanos, ar dujų debesies, ar aktyvaus galaktikos
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXIX: Saulė](https://www.konstanta.lt/2021/06/kasnelis-visatos-cdlxxxix-saule/) - Gyventi su žvaigžde – sudėtinga. Ypač kai tai – tikra žvaigždė, kuri teikia šviesą ir šilumą, bet taip pat pučia vėją, svaidosi žybsniais ir išsiveržimais, kurie gali pakenkti net ir žmonių sveikatai, ką jau kalbėti apie jautrią elektroniką ar kosminius laivus. Dėl to kiekvienas atradimas, leidžiantis geriau prognozuoti Saulės elgesį, yra labai svarbus. Praėjusios savaitės
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXVIII: Nuolaužos ir fragmentai](https://www.konstanta.lt/2021/06/kasnelis-visatos-cdlxxxviii-nuolauzos-ir-fragmentai/) - Kosminiai objektai ir struktūros gali atrodyti amžini ir nekintantys, bet pažiūrėjus pakankamai ilgomis laiko skalėmis, pokyčių rasime visur. Vieni objektai formuojasi, kiti byra, keičiasi jų dydžiai, orbitos ir savybės. Praėjusios savaitės naujienose randame keletą tyrimų apie nuolaužų diskus. Viename nagrinėjama, kada ir kaip susiformavo Oorto debesis, gaubiantis Saulės sistemą – jis greičiausiai sudarytas ir iš
- [Visiškas kosmosas: Saulės sistemos tipiškumas ir radijo žybsnių lokalizavimas](https://www.konstanta.lt/2021/06/visiskas-kosmosas-saules-sistemos-tipiskumas-ir-radijo-zybsniu-lokalizavimas/) - Ar Saulės sistema panaši į kitas planetines sistemas? Ilgą laiką taip neatrodė, nes buvo randama daug karštųjų jupiterių, kurių mūsų sistemoje nėra. Bet dabar paaiškėjo, kad tie atradimai buvo tik netobulų paieškų metodų pasekmė: karštieji jupiteriai nėra tokie jau dažni, o įprastai dujinės planetos nuo savo žvaigždžių nutolusios panašiai, kaip ir Jupiteris bei Saturnas nuo
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXVI: Spiralės](https://www.konstanta.lt/2021/05/kasnelis-visatos-cdlxxxvi-spirales/) - Spiralinės vijos – viena gražiausių galaktikų detalių. Bet jos egzistavo ne visada. Pirmosios galaktikos buvo chaotiškos ir netvarkingos, o spiralinė struktūra nusistovėjo tik po milijardų metų. O gal ir ne – neseniai atrasta spiralinė galaktika, egzistavusi praėjus vos 1,4 milijardo metų po Didžiojo sprogimo. Kitame tyrime spiralinės vijos figūruoja kaip tikėtina greitųjų radijo žybsnių kilmės
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXVII: Eksperimentai](https://www.konstanta.lt/2021/05/kasnelis-visatos-cdlxxxvii-eksperimentai/) - Ką daryti, kai mokslinės teorijos neįmanoma patikrinti praktikoje, nes ji aiškina dalykus, kurių pamatyti neįmanoma? Pasitelkti eksperimentus! Praėjusią savaitę paskelbta apie eksperimentiškai sukurtą vandenilio ir helio dujų būseną, greičiausiai egzistuojančią dešimčių tūkstančių kilometrų gylyje Jupiteryje ir Saturne. Kiti, dalelių greitintuve gauti, duomenys atskleidė naujų žinių apie pirmąsias Visatos gyvavimo akimirkas, kai dar nebuvo net protonų
- [Apie Niveną ir šiaip kosminę fantastiką](https://www.konstanta.lt/2021/05/apie-nivena-ir-siaip-kosmine-fantastika/) - Man tik duok pašnekėti apie kos(t)mosus - dažniausiai neatsisakau. Va prieš porą dienų buvau pakviestas į tinklalaidę „Piknikas kaukų draustinyje“, kur rašytojas Gintautas K. Ivanickas kalbina žmones apie visokiausią fantastiką. Tai pasikalbėjome apie Larry Niveną, apskritai kosminę fantastiką ir šiek tiek apie realaus kosmoso tyrimų bei kolonizacijos perspektyvas. Pokalbį rasite Spotify. Laiqualasse
- [Visiškas kosmosas: Saulės vėjo karštis ir supernovos-dvynės](https://www.konstanta.lt/2021/05/visiskas-kosmosas-saules-vejo-karstis-ir-supernovos-dvynes/) - Saulės vėjas ties Žeme yra maždaug dešimt kartų karštesnis, nei prognozuoja paprasti jo plitimo modeliai. Naujame tyrime atskleidžiama, jog taip greičiausiai yra dėl magnetinio lauko, kuris nuolat maišosi ir persijunginėja plintančiame vėjo sraute, suteikdamas jam papildomos energijos. Supernovų sprogimai naudojami matuoti atstumams iki tolimų galaktikų. Bet ne visos supernovos vienodos, tad kaip žinoti, koks yra
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXV: Magnetiniai laukai](https://www.konstanta.lt/2021/05/kasnelis-visatos-cdlxxxv-magnetiniai-laukai/) - Magnetiniai laukai įkaitina Saulės vėją, tad šis Žemę pasiekia apie dešimt kartų karštesnis, nei būtų be jų. Žvaigždžių magnetinis laukas lėtina jų sukimąsi, bet, pasirodo, ne taip efektyviai, kaip manyta iki šiol. O štai baltųjų nykštukių magnetiniai laukai atsiranda dėl panašaus mechanizmo, kaip ir Žemės. Kitose naujienose – Kinijos marsaeigis, dvigubi kvazarai ir neutroninių žvaigždžių
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXIV: Gimimai](https://www.konstanta.lt/2021/05/kasnelis-visatos-cdlxxxiv-gimimai/) - Planetų, žvaigždžių ar galaktikų formavimasis – ilgas procesas, kurio viso stebėti negalime. Nustatyti jo pradžią dažnai ypatingai sudėtinga, nes dažniausiai neįmanoma aiškiai pasakyti, kada procesas dar nevyksta, o kada jau prasidėjęs. Bet keli praėjusią savaitę paskelbti tyrimai būtent į tokias pradžias ir orientuojasi. Viename nagrinėjama planetų formavimosi pradžia, tiksliau dulkių augimas protoplanetiniuose diskuose; jis, pasirodo,
- [Visiškas kosmosas: laužai Saulėje ir Magelano debesų poveikis Galaktikai](https://www.konstanta.lt/2021/05/visiskas-kosmosas-lauzai-sauleje-ir-magelano-debesu-poveikis-galaktikai/) - Saulėje kartais įvyksta žybsniai, kurių metu aktyvūs regionai, daug didesni už Žemę, išspinduliuoja daug rentgeno bei ultravioletinių spindulių. Taip pat Saulėje dega laužai - gerokai mažesni žybsnių analogai. Ir jie egzistuoja, panašu, visada, o ne tik kai Saulė būna aktyvi. Didysis ir Mažasis Magelano debesys - didelės Paukščių Tako palydovinės galaktikos - artėja prie mūsų
- [(Kosminės) fantastikos rekomendacijos](https://www.konstanta.lt/2021/05/kosmines-fantastikos-rekomendacijos/) - Senais laikais šiame bloge vis kartais parašydavau „Gyko komentarų“ apie įvairias knygas, filmus ar žaidimus. Jau daug metų to nedarau, bet neseniai sulaukiau prašymo iš vieno rėmėjo Patreon platformoje. Jis paklausė, kokie mokslinės fantastikos kūriniai, mano nuomone, būtų vertingiausi pažintiniu požiūriu arba kaip įkvėpimas būsimiems astronomams ir astrofizikams. Žinoma, tokio pasiūlymo ignoruoti negalėjau, tad štai
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXIII: Gyvybingumas](https://www.konstanta.lt/2021/05/kasnelis-visatos-cdlxxxiii-gyvybingumas/) - Planetų tinkamumas gyvybei priklauso nuo daugybės parametrų – vidutinės temperatūros, atmosferos, cheminės ir mineralinės sudėties, magnetinio lauko... Kuo daugiau sužinome apie planetas – ir Saulės sistemoje, ir už jos ribų – tuo detalesni tampa ir gyvybingumo tyrimai. Praėjusios savaitės naujienose randame tris tokius. Štai Marso plutoje gali būti regionų, kuriuose radioaktyvių elementų skilimas sukuria pakankamai
- [Mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai](https://www.konstanta.lt/2021/04/mokslo-populiarinimo-konkurso-nugaletojai-7/) - Kovo pabaigoje baigėsi aštuntasis mokslo populiarinimo konkursas. Jis sulaukė 24 darbų, o dabar jau galime paskelbti visus nugalėtojus! Mokslininkų ir mokslo komunikatorių komisijos vertinimu, geriausi šių metų darbai buvo šie: 1 vieta – Ieva Kaminskaitė, „Žemės šilumos užtektų bent milijardui metų“. Sveikiname! Ievai atitenka Vilniaus universiteto, Etnokosmologijos muziejaus, „Alma Littera“ bei LRT prizai. 2 vieta
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXII: Ištempimai](https://www.konstanta.lt/2021/04/kasnelis-visatos-cdlxxxii-istempimai/) - Per arti prie juodosios skylės priskridusi žvaigždė ištempiama į spagetį, kuris vėliau susisuka į diską. Bent jau toks yra standartinis įsivaizdavimas, o dabar pirmą kartą užfiksuoti tokio spagečio egzistavimo požymiai. Gravitacinis ištampymas reikšmingas ir daug didesniais masteliais – štai Paukščių Tako palydovės Didysis ir Mažasis Magelano debesys ištampė žvaigždes ir tamsiąją materiją Galaktikos hale. Švelnesni
- [Visiškas kosmosas: tamsioji materija Jupiteryje ir rudųjų nykštukių sukimasis](https://www.konstanta.lt/2021/04/visiskas-kosmosas-tamsioji-materija-jupiteryje-ir-ruduju-nykstukiu-sukimasis/) - Tamsiosios materijos astronomai ieško stebėdami galaktikų ir jų spiečių judėjimą, kartais – bandydami užfiksuoti anihiliacijos signalus galaktikų centruose. Bet, pasirodo, signalas gali sklisti ir iš Jupiterio, kuriame laikui bėgant turėtų prisikaupti tamsiosios materijos dalelių. Rudosios nykštukės – objektai, tarpiniai tarp planetų ir žvaigždžių – sukasi aplink savo ašį gana greitai. Naujai atrastos trys ypatingai greitai
- [Kas tas placebas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/04/kas-tas-placebas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvidešimt pirmasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė rašo apie placebo efektą. *** Kas tas placebas: paprasta cukraus tabletė ar kažkas daugiau? Dalia Mickevičiūtė Ar kada nors teko girdėti, kas tai yra placebas? Medicinoje, farmacijoje ir šioms giminingose srityse apie placebą išgirsime dažnai, o platesne prasme placebu galime pavadinti visa tai, kas
- [Kąsnelis Visatos CDLXXXI: Nuolaužos ir fragmentai](https://www.konstanta.lt/2021/04/kasnelis-visatos-cdlxxxi-nuolauzos-ir-fragmentai/) - Kosmosas gali atrodyti tuščias – juk ten vakuumas! Bet pažiūrėjus atidžiau, jame visur galima rasti įvairiausio dydžio objektų. Kai kurie yra kosminės dulkės – o dabar žinome, kiek jų kasmet nukrenta į Žemę. Kiti – mūsų pačių palikimas: kosminės šiukšlės, visokių erdvėlaivių nuolaužos. Jos kelia vis didesnį pavojų, bet išvengti katastrofų gali padėti lazerinės patrankos.
- [Pokalbis apie šiandieninius kosmoso tyrimus](https://www.konstanta.lt/2021/04/pokalbis-apie-siandieninius-kosmoso-tyrimus/) - Ketvirtadienį vakare Lietuvos aviacijos muziejus rengia pokalbį apie šiandienines kosmoso programas ir lietuvių indėlį į jas. Aš irgi jame vaidensiuosi ir gal ką įdomaus pasakysiu. Renginys nemokamas, tiesiog įsijunkite ir žiūrėkite :) Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDLXXX: Asteroidai](https://www.konstanta.lt/2021/04/kasnelis-visatos-cdlxxx-asteroidai/) - Asteroidai bei kometos į Žemę atnešė vandenį. Naujame apžvalginiame tyrime atskleidžiama, kad vandens ledas į granules – asteroidų pirmtakus – užrakinamas labai anksti žvaigždės formavimosi metu, tad ir kitose planetinėse sistemose vandens turėtų būti gausu. Arčiau mūsų, NASA zondas OSIRIS-REx paskutinį kartą apskriejo asteroidą Bennu ir tuojau iškeliaus atgal į Žemę. O štai tolimoje praeityje,
- [Visiškas kosmosas: Tėjos dalys Žemės mantijoje ir neutroninių žvaigždžių plutos plyšimas](https://www.konstanta.lt/2021/04/visiskas-kosmosas-tejos-dalys-zemes-mantijoje-ir-neutroniniu-zvaigzdziu-plutos-plysimas/) - Mėnulis atsirado, kai į Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas, vadinamas Tėja. Dalis Tėjos nuskendo Žemėje ir, gali būti, suformavo du tankiu regionus Žemės mantijoje. Naujame tyrime pristatomi skaitmeninio modelio rezultatai, rodantys, kaip tai galėjo nutikti. Neutroninės žvaigždės yra tankiausi žinomi objektai Visatoje. Jų viduje medžiaga suspaudžiama taip smarkiai, kad ima formuoti įvairius egzotiškus darinius,
- [Kąsnelis Visatos CDLXXIX: Popaviršinės struktūros](https://www.konstanta.lt/2021/04/kasnelis-visatos-cdlxxix-popavirsines-strukturos/) - Tyrinėdami astronominius objektus, paprastai turime tenkintis, geriausiu atveju, žiniomis apie jų aplinką bei paviršių. Planetų ar žvaigždžių gelmės tiesioginiams stebėjimams neprieinamos. Visgi įvairiais būdais įmanoma šį tą išsiaiškinti ir apie popaviršinius darinius bei ten vykstančius procesus. Tokių tyrimų rasite ir šiame Kąsnelyje. Tai ir bandymai atkurti Urano bei Neptūno struktūras laboratorijoje, ir pasiūlymas analizuoti neutroninių
- [Kodėl mokyklinė matematika tokia sudėtinga palyginus su kitais mokslais? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/04/kodel-mokykline-matematika-tokia-sudetinga-palyginus-su-kitais-mokslais-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvidešimt ketvirtasis, paskutinysis šiemet, mokslo populiarinimo konkurso darbas. Simonas Mamaitis rašo apie mokyklinę matematiką. *** Kodėl mokyklinė matematika tokia sudėtinga palyginus su kitais mokslais? Simonas Mamaitis Laiko, kada pirmąsyk suskaičiavau savo pirštus vardydamas skaičius iš eilės, neprisimenu. Būdamas penkerių metų darželyje galėdavau laisvai suskaičiuoti iki tūkstančio. Šio skaičiavimo tikslas - pratempti nuobodų pietų miegą. Jei išlaikai pastovų,
- [Kas per velnias yra tas rentgenas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/04/kas-per-velnias-yra-tas-rentgenas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvidešimt trečiasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Raimundas Blažys rašo apie rentgeno poveikį sveikatai. Kas per velnias yra tas rentgenas?! Raimundas Blažys Mieli skaitytojai, Praėjo daugiau negu du metai po mano paskutinio straipsnio apie baisųjį rentgeną. Aš vis dar dirbu radiologijos technologu, tiksliau, dar dirbau, kai penktadienį apleidau savo švinu kaustytą kabinetą ir viliuosi, kad per savaitgalį
- [Apie gyvybės paieškas – VU Spectrum žurnale](https://www.konstanta.lt/2021/04/apie-gyvybes-paieskas-vu-spectrum-zurnale/) - Naujausiame, šio pavasario, Vilniaus universiteto mokslo populiarinimo žurnalo „Spectrum“ numeryje rasite ir mano straipsnį apie nežemiškos gyvybės paieškas. Ten paminėjau ir pernykštį fosfiną Veneroje, ir egzoplanetas, ir Titaną su keistais jo ežerais, ir planuojamas ateities misijas. VU Spectrum žurnalą nemokamai skaityti galite čia. Laiqualasse
- [Meditacijos grybšnis [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/04/meditacijos-grybsnis-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvidešimt antrasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Elžbieta Šematulskytė rašo apie meditaciją. *** Meditacijos grybšnis Elžbieta Šematulskytė Kokie vaizdiniai kyla ištarus žodį “meditacija”? Sukryžiavęs kojas į lotoso pozą jogas; subalansuotas akmenų bokštelis prie jūros kranto? Kaip bebūtų, tokie vaizdai iškyla įvedus žodį “meditacija” į paieškos laukelį. Šiandien, kai meditacijos populiarumas vis auga, įdomu pažvelgti, ką apie meditaciją sako
- [Vaizdo žaidimai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/vaizdo-zaidimai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvidešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Renata Eigelytė rašo apie kompiuterinius žaidimus. *** Vaizdo žaidimai: žaidžiame mes ar žaidžia mumis? Renata Eigelytė Kurtas Vonegutas rašė: ,,Kodėl man turi rūpėti prasimanyti žaidimai, kai aplink vyksta tiek tikrų?“ Filosofinė šios citatos pusė skatina egzistencines mintis, dėmesio koncentravimą į tai, kas vyksta realybėje, į santykį su aplinka, vaidmenį, kuris toli gražu
- [Dailės terapija [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/dailes-terapija-mokslo-populiarinimo-konkursas-2/) - Devynioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dailės terapeutė Vaida Adomaitienė rašo apie šios terapijos naudą. *** Dailės terapija: ar mes patiriame jos naudą? Vaida Adomaitienė Atrodo, kad daugumai jau tampa aišku, jog dailės terapija nėra spalvinimo knygelių spalvinimas, dailės terapija nėra tapymas su draugais, dailės terapija nėra rankdarbių pamokos. Jau lyg ir plačiau paplito mintis, jog dailės terapija
- [Žemės šilumos užtektų bent milijardui metų [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/zemes-silumos-uztektu-bent-milijardui-metu-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuonioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Northeast Petroleum University of China po-doktorantė Ieva Kaminskaitė rašo apie geoterminę energiją. *** Žemės šilumos užtektų bent milijardui metų patenkinti pasaulio energijos poreikius Ieva Kaminskaitė Kodėl Lietuvoje beveik nekalbame apie Vakarų Lietuvoje esančią geoterminę anomaliją, beveik neribotus geoterminius išteklius ir Lietuvos galimybę tapti nepriklausoma nuo energijos importo? Yra žinoma, kiek natūraliai atsirandančios
- [Burna ekspertė be smegenų [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/burna-eksperte-be-smegenu-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septynioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. KTU Informatikos doktorantas Lukas Stankevičius pasakoja apie kalbą generuojantį dirbtinį intelektą. *** Susipažinkime: aš – burna ekspertė be smegenų (kalbos DI) Lukas Stankevičius Prieš metus kalbėjau [1], kad dirbtinis intelektas už mus kalbės. Tai šiuo metu jau pasiekėme tai, ką apibūdina šio straipsnio pavadinimas. Kažkas AskReddit platformoje uždavė klausimą [2]: „Liftų priežiūros darbuotojai,
- [Bioplastiko regeneravimas iš nuotekų srauto [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/bioplastiko-regeneravimas-is-nuoteku-srauto-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šešioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Rasa Tumaševičiūtė rašo apie bioplastiko išgavimą iš nuotėkų. *** Bioplastiko regeneravimas iš nuotekų srauto Rasa Tumaševičiūtė Ateities miesto komunalinių nuotekų valymo įrenginiai yra tiesioginis energijos ir vertingų produktų šaltinis. Nors įprastose nuotekų valyklose daugiausia dėmesio skiriama organinių substratų ir maistinių medžiagų pašalinimui, tačiau tikroji tokių gamyklų paskirtis yra teršalų vertimas vertingais galutiniais
- [Visiškas kosmosas: jauno Marso klimatas ir gimstančių žvaigždžių burbulai](https://www.konstanta.lt/2021/03/visiskas-kosmosas-jauno-marso-klimatas-ir-gimstanciu-zvaigzdziu-burbulai/) - Marsas jaunystėje turėjo daug skysto vandens. Bet Saulė tada buvo šaltesnė, tad kaip Marsas galėjo išlikti neužšalęs? Naujo tyrimo autoriai teigia, kad padėdavo stiprūs ugnikalnių išsiveržimai ir asteroidų smūgiai, kurie kartkartėmis pripildydavo Marso atmosferą vandeniliu. Vandenilis sukelia labai stiprų šiltnamio efektą, todėl planetos temperatūra galėjo viršyti ledo tirpimo temperatūrą. Jaunos, dar besiformuojančios, žvaigždės pučia vėjus
- [Mąstau, vadinasi, esu [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/mastau-vadinasi-esu-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penkioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kognityvinių mokslų doktorantas J. Karolis Degutis rašo apie sąmonės prigimtį. Konkurso darbų laukiame iki šiandienos vakaro, tad dar galite spėti parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Mąstau, vadinasi, esu: modernus sąmonės neuromokslas atskleidžia Dekarto klaidą J. Karolis Degutis Šiuo metu Jūs žiūrite į savo kompiuterio ar telefono ekraną.
- [„Baltų“ klaida [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/baltu-klaida-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Keturioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Žaliakalnio vaidila Kęstutis Račkaitis rašo apie termino „baltai“ kilmę ir deramumą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** „Baltų“ klaida Kęstutis Račkaitis Prūsų, lietuvių ir latvių gentims nusakyti laiko bėgyje buvo naudojamas ne vienas pavadinimas. Šias tautas jungia
- [Nematomas kvapų pasaulis [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/nematomas-kvapu-pasaulis-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Mokslo populiarinimo konkurso darbas be numerio. „Mokslo sriubos“ ir konkurso organizatorių komandos narė Gretė Vaičaitytė rašo apie kvapus. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Nematomas kvapų pasaulis Gretė Vaičaitytė Prasideda pavasaris. Sniegas tirpsta, čiurlena į balutes, ir nors pumpurai dar nesprogo, tykiomis
- [Koks tavo teršėjo portretas? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/koks-tavo-tersejo-portretas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Tryliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Rasa Tumaševičiūtė rašo apie tvarią ekonomiką ir anglies dvideginio matavimus. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Koks tavo teršėjo portretas? Blokų grandinės technologija ateities CO2 matavimams Rasa Tumaševičiūtė Vyksta lėtas perėjimas link tvarios visuomenės. Atrodo, kad to
- [Aplink mus – ne tik idiotai, bet ir šūsnis avių  [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/aplink-mus-ne-tik-idiotai-bet-ir-susnis-aviu-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvyliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos mokinė Martyna Vertelkaitė rašo apie plastiką ir ekologiją. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Aplink mus – ne tik idiotai, bet ir šūsnis avių Martyna Vertelkaitė Ach, kaip smagu išeiti į lauką ir gerėtis
- [Komunikacijos srities studijų efektyvumas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/komunikacijos-srities-studiju-efektyvumas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Vienuoliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kauno komunikacijos kolegijos studentas Alanas Kondrašovas rašo apie komunikacijos studijas ir socialinį nerimą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Komunikacijos srities studijų efektyvumas, nauda bei socialinis nerimas Alanas Kondrašovas Kokia yra komunikacijos studijų naudą? Ar jos yra
- [Kąsnelis Visatos CDLXXVII: Voratinklis](https://www.konstanta.lt/2021/03/kasnelis-visatos-cdlxxvii-voratinklis/) - Tinklai ir voratinkliai supa mus nuo planetinio iki viršgalaktinio masto. Štai pozicionavimo paslaugas teikiančių palydovų tinklai, juosiantys Žemę, galėtų būti naudingi ir naviguojant Mėnulio apylinkėse – tokią technologiją išbandys nauja ESA misija. O kosminis voratinklis – didelio masto struktūrų išsidėstymas Visatoje – po truputį atskleidžia savo paslaptis, astronomams panaudojant vis gausesnius stebėjimus ir naujoviškus analizės
- [Konteksto diametras [mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/konteksto-diametras-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Andrius Romaška rašo apie matematiką ir publicistiką. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Konteksto diametras: apie populiariąją lietuvišką publicistiką Andrius Romaška Matematika man visad regėjos kur kas didesnį potencialą turinti sritis, nei tik josios panaudojimas palūkanų ar
- [Mokslo populiarinimo konkursas pratęsiamas](https://www.konstanta.lt/2021/03/mokslo-populiarinimo-konkursas-pratesiamas-5/) - Matome, kad konkurso dalyviai pluša užbaigdami darbus, tad nusprendėme suteikti galimybę tą padaryti ramiau. Darbų priėmimo terminas pratęsiamas savaite, iki kovo 28 dienos, 23:59:59. Lauksime jūsų darbų! Išsamias taisykles rasite čia. Laiqualasse
- [Mes visi skirtingi, bet visi lygūs [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/mes-visi-skirtingi-bet-visi-lygus-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Devintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kauno kolegijos taikomosios komunikacijos studentė Inga Rėkutė rašo apie integruotą sportą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Mes visi skirtingi, bet visi lygūs Inga Rėkutė Neretai ir visai nejučia, mes įsisukame į savąjį „pasaulį“, kuriame matome ir
- [Dirbtinis intelektas – dešinioji medikų ranka [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/dirbtinis-intelektas-desinioji-mediku-ranka-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuntasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kauno kolegijos antrojo kurso komunikacijos studentė Kamilė Lionikaitė rašo apie dirbtinį intelektą medicinoje. Konkurso darbų laukiame iki kovo 28 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Dirbtinis intelektas – dešinioji medikų ranka Kamilė Lionikaitė Kai dirbtinis intelektas anksčiau buvo utopija, dabar ši sąvoka yra gerai
- [Mokslo evoliucija išgelbėjo mano gyvybę [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/mokslo-evoliucija-isgelbejo-mano-gyvybe-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Kauno kolegijos antrojo kurso taikomosios komunikacijos studentė Kristina Jankūnė rašo apie diabetą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Mokslo evoliucija išgelbėjo mano gyvybę Kristina Jankūnė Maždaug prieš 16 metų mano tėvai išgirdo diagnozę, kuri ir tada, ir
- [Gyvybės Marse beieškant [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/gyvybes-marse-beieskant-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šeštasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Linas Markevičius rašo apie gyvybės paieškas Marse. Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Gyvybės Marse beieškant: paženklintų dujų išsiskyrimo eksperimentas Linas Markevičius 2021 m. vasario 18 d. Marse sėkmingai nusileido NASA „Mars 2020“ misijos marsaeigis. Apsiginklavęs devyniolika
- [Kąsnelis Visatos CDLXXVI: Atmosferos](https://www.konstanta.lt/2021/03/kasnelis-visatos-cdlxxvi-atmosferos/) - Marso atmosfera praeityje galėjo kartkartėmis pasikeisti iš oksiduojančios į redukuojančią. Redukuojanti ji tapdavo po vandenilio išmetimų – tai kartu sušildydavo planetą ir leido joje egzistuoti skystam vandeniui. Tuo tarpu kometų „atmosferos“ – halai aplink galvas – bent kartais pradeda formuotis dar Kuiperio žiede. Egzoplanetų atmosferų sąveika su uolienomis labai svarbi klimato stabilumui – nauji tyrimai
- [Visiškas kosmosas: Marso palydovų kilmė ir galaktinių dujų vagystė](https://www.konstanta.lt/2021/03/visiskas-kosmosas-marso-palydovu-kilme-ir-galaktiniu-duju-vagyste/) - Marso palydovai Fobas ir Deimas - mažyčiai, tarsi pagauti asteroidai. O gal Marso nuolaužos? Naujame tyrime nagrinėjama jų orbitų evoliucija ir randama, kad prieš 1-2,7 milijardo metų jie greičiausiai buvo vienas objektas, kuris vėliau suskilo į gabalus. Tai neatsako, kuri kilmės hipotezė teisinga, bet padeda jas apriboti ir patikslinti. Masyvios galaktikos iš mažesnių kaimynių vagia
- [Astronomiškai išaiškinta seniausia pasaulio legenda](https://www.konstanta.lt/2021/03/astronomiskai-isaiskinta-seniausia-pasaulio-legenda/) - Kiekviena pasaulio tauta turi įvairiausių legendų, mitų ir panašių pasakojimų. Kai kurie jų – gana panašūs vieni į kitus, o panašumų analizė leidžia įvertinti, kaip seniai tos istorijos atsirado. Štai prieš keletą metų, pasitelkę filogenetinės analizės metodus, keli mokslininkai nustatė, jog istorija apie kalvį ir velnią greičiausiai yra seniausia indoeuropietiška pasaka, sukurta dar Bronzos amžiuje,
- [Ar įmanoma sujungti smegenis ir kompiuterį [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/ar-imanoma-sujungti-smegenis-ir-kompiuteri-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Augustas J. Sidaras rašo apie Neuralink projektą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Ar įmanoma sujungti smegenis ir kompiuterį: kaip veikia Neuralink? Augustas J. Sidaras Vasario pradžioje pasaulį apskriejo žinia, jog Neuralink tyrimuose dalyvaujanti beždžionė sėkmingai
- [Kąsnelis Visatos CDLXXV: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2021/03/kasnelis-visatos-cdlxxv-susidurimai/) - Kad kometos ir asteroidai atnešė į Žemę vandenį, seniai ne paslaptis. Bet pasirodo, kad greičiausiai jų smūgiai čia atgabeno ir didelę dalį anglies, būtinos visai gyvybei. Marso palydovai Fobas ir Deimas praeityje galimai buvo vienas kūnas, subyrėjęs dėl kokio nors susidūrimo. Juodųjų skylių susijungimai sukelia gravitacinių bangų signalus, bet šie gali būti ir egzotiškų žvaigždžių
- [Laisvės BBQ ir diskusija apie pseudomokslus](https://www.konstanta.lt/2021/03/laisves-bbq-ir-diskusija-apie-pseudomokslus/) - Kovo 11 dieną, ketvirtadienį, KTU organizuoja "Laisvės BBQ". Barbekis, aišku, virtualus, bet numatytos diskusijos visai įdomios. Turėsiu garbės ir aš ten pasivaidenti, pašnekėti apie sąmokslo teorijas, kodėl jos tarpsta visuomenėje ir kaip su jomis kovoti. Renginys nemokamas, tad kviečiu įsijungti FB Live transliaciją tinkamu metu. Detalesnę informaciją rasite Facebook įvykyje. Laiqualasse
- [Darboholiko portretas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/darboholiko-portretas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Ketvirtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Ekonomikos doktorantė Viktorija Tauraitė rašo apie darboholikus. Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Darboholiko portretas Viktorija Tauraitė XXI a., kur vyrauja greitas gyvenimo tempas, virtuali realybė, inovacijų kūrimas ir plėtra, individo smegenų funkcionavimo galimybių panaudojimas (pvz.,
- [Paskaitų ciklas apie kosmoso kolonizavimą](https://www.konstanta.lt/2021/03/paskaitu-ciklas-apie-kosmoso-kolonizavima/) - Nuo seniausių laikų žmonės svajoja pakilti į dangų, į dausas, į kosmosą – ten, kur dar nėra buvę. O nuskridus ten, norėtųsi galėti ir apsigyventi. Kaip būtų įmanoma tą padaryti? Kas daroma dabar ir kokie planai vystomi artimiausiems dešimtmečiams? O ko galime tikėtis tolimesnėje ateityje? Galbūt įvairios fantastų vizijos tikrai gali tapti tikrove ir nesvetingi
- [Ar optimaliai paskirstote laiką? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/03/ar-optimaliai-paskirstote-laika-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Trečiasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Ekonomikos doktorantė Viktorija Tauraitė rašo apie optimalų dienos laiko paskirstymą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Ar optimaliai paskirstote laiką? Viktorija Tauraitė Laikas – ribotas išteklius. Nei technologinė pažanga, nei dirbtinis intelektas mums neleidžia laiko tėkmės
- [Kąsnelis Visatos CDLXXIV: Energingos dalelės](https://www.konstanta.lt/2021/03/kasnelis-visatos-cdlxxiv-energingos-daleles/) - Beveik visą informaciją apie astronominius reiškinius gauname elektromagnetinių bangų – fotonų – pavidalu. Visgi kartais mus pasiekia ir dalelės. Pavyzdžiui, neutrinai. Iš kur atlekia šie vaiduokliški objektai, beveik nesąveikaujantys su aplinkine medžiaga, pasakyti sudėtinga, bet du praeitą savaitę paskelbti tyrimai tokio atsakymo kaip tik ir ieško. Vienas jų susieja aukštos energijos neutriną su žvaigždės potvyninio
- [Visiškas kosmosas: Marso paviršių amžius ir tamsiosios materijos anihiliacijos padariniai](https://www.konstanta.lt/2021/03/visiskas-kosmosas-marso-pavirsiu-amzius-ir-tamsiosios-materijos-anihiliacijos-padariniai/) - Prieš kiek daugiau nei savaitę Marse nusileido „Perseverance“. Jis tyrinės Jezero kraterio dugną. Kokio amžiaus ten esančios uolienos? O kaip likęs Marso paviršius? Naujo tyrimo autoriai teigia, kad ankstesni vertinimai netikslūs, o iš tiesų Marso paviršiai yra kone puse milijardo senesni. Tamsioji materija greičiausiai egzistuoja, bet kol kas jos tiesiogiai neaptikome. Galbūt todėl, kad jos
- [Vieni tarp daugybės žvaigždžių [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/02/vieni-tarp-daugybes-zvaigzdziu-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Antrasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Giedrius Markevičius rašo apie Fermi paradoksą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Vieni tarp daugybės žvaigždžių Giedrius Markevičius „Visatoje juk milijardų milijardai žvaigždžių, neįmanoma, kad mes būtume vieni!“ Taip arba panašiai skamba bene pats populiariausias
- [Juodųjų skylių paslaptys - VU podcaste](https://www.konstanta.lt/2021/02/juoduju-skyliu-paslaptys-vu-podcaste/) - Prieš beveik metus VU pradėjo rengti podcastus (tinklalaides) „Mokslas be pamokslų“, kuriuose kalbinami įvairūs VU mokslininkai. Man irgi pasitaikė proga pašnekėti apie savo tyrimus, juodąsias skyles ir susijusias įdomybes. Įrašą rasite čia. Daugiau podcasto įrašų – LRT Mediatekoje. Laiqualasse
- [Judesys yra vaistai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2021/02/judesys-yra-vaistai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Pradedame skelbti mokslo populiarinimo konkurso darbus. Pirmajame kineziterapeutė Monika D. Kiškūnaitė pasakoja apie judesį kaip vaistus ir nugaros skausmo įveikimą. Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos, tad dar turite daug laiko parašyti puikų tekstą ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! *** Judesys yra vaistai arba visa tiesa apie nugaros skausmą Monika D. Kiškūnaitė Visuomet svajojau
- [LRT Radijuje apie Perseverance](https://www.konstanta.lt/2021/02/lrt-radijuje-apie-perseverance/) - Šįryt LRT Radijo Aktualijų studijoje gavau progą apsimesti ekspertu ir pašnekėti apie Perseverance. Dar laidoje dalyvavo prie marsaeigio gamybos prisidėjusi dr. Simona Lukaitytė-Suszcynska, geologas prof. Andrejus Spiridonovas ir mokslo žurnalistė Goda Raibytė. Įrašą rasite LRT Mediatekoje. Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDLXXIII: Energinga spinduliuotė](https://www.konstanta.lt/2021/02/kasnelis-visatos-cdlxxiii-energinga-spinduliuote/) - Žvaigždės gali nupūsti savo planetų atmosferas – bent jau tada, kai planetos skrieja labai arti. Dabar pasiūlytas naujas būdas aptikti šį reiškinį, stebint iš Žemės, o ne iš kosmoso. Iš galaktikų sklindanti masyvių žvaigždžių bei aktyvių branduolių spinduliuotė jonizuoja aplinkinę medžiagą; pirmykštėje Visatoje tai buvo svarbus evoliucinis procesas, tad naujai atrastas tolimiausias galaktikų spiečius yra
- [Pagauti vėją kosmose: šviesos burės](https://www.konstanta.lt/2021/02/pagauti-veja-kosmose-sviesos-bures/) - [latexpage] Šviečianti Saulė, atsispindinti jūros paviršiuje, laivo korpusą švelniai sūpuojančios bangos, burėse plazdenantis vėjas... Turbūt kiekvienas, nors kartą buvęs burlaivyje, žino tą nuostabų jausmą. Plaukimas pažabojus vėjo jėgą – ne tik malonus, bet ir naudingas: pirmosios burės išrastos bent prieš 8000 metų ir iki pat Pramonės perversmo XIX a. pradžioje buvo pagrindinis būdas keliauti jūromis
- [Apie Marso klimatą „Digiklasėje“](https://www.konstanta.lt/2021/02/apie-marso-klimata-digiklaseje/) - Šiandien 15 valandą virtualioje mokykloje „Digiklasė“ kalbėsiu apie Marso klimatą ir teraformavimą. Apskritai jų „Eko-legų“ pokalbių/paskaitų ciklas skirtas ekologinėms problemoms, klimato kaitai ir susijusioms temoms, tad turbūt neišvengsime ir pokalbių apie dabartines ekologines problemas Žemėje, bet pabandysime į jas pažvelgti iš kosminės perspektyvos. Žiūrėti galima per YouTube. Laiqualasse
- [Perseverance nusileidimas – tiesiogiai!](https://www.konstanta.lt/2021/02/perseverance-nusileidimas-tiesiogiai/) - Jau šįvakar Marse nusileis – tikėkimės, sėkmingai – NASA marsaeigis Perseverance. Viskas bus transliuojama tiesiogiai, kiek tai įmanoma iš Marso (signalas iki Žemės keliauja apie 10 minučių į vieną pusę). Transliacijos pradžia 21.15 mūsų laiku, žiūrėti ją galite čia. Pats nusileidimas planuojamas apie 22.55 Lietuvos laiku. Vienas didžiausių kosmoso įvykių šiemet. Nepraleiskite jo! Laiqualasse Update:
- [Kąsnelis Visatos CDLXXII: Marsas!](https://www.konstanta.lt/2021/02/kasnelis-visatos-cdlxxii-marsas/) - Marsas – vienintelė Saulės sistemos planeta, apgyvendinta vien robotų. Ir jų vis daugėja. Praeitą savaitę į orbitą atskrido Kinijos ir JAE zondai, šią savaitę nusileisti turėtų NASA marsaeigis Perseverance. Jau veikiantys – kai kurie beveik du dešimtmečius – Marso tyrimų zondai padeda atskleisti planetos paviršiaus struktūrų amžių bei lengviausiai pasiekiamus vandens ledo rezervuarus. Kitose naujienose
- [Visiškas kosmosas: amoniako kruša Jupiteryje ir egzoplanetų atmosferų praradimas](https://www.konstanta.lt/2021/02/visiskas-kosmosas-amoniako-krusa-jupiteryje-ir-egzoplanetu-atmosferu-praradimas/) - Jupiterio atmosferos viršutiniuose sluoksniuose, bent jau arti pusiaujo, siaučia audros. Jose formuojasi amoniako ledokšniai, kurie, krisdami žemyn kaip kruša, pašalina amoniaką ir vandens garus iš atmosferos. Tarp uolinių ir dujinių egzoplanetų egzistuoja spindulio tarpas – planetų, kurių spindulys 1,8 karto viršija Žemės, yra mažiau, nei šiek tiek mažesnių ar šiek tiek didesnių. Ištyrus jų žvaigždžių
- [Mokslo populiarinimo konkursas prasideda!](https://www.konstanta.lt/2021/02/mokslo-populiarinimo-konkursas-prasideda/) - Kartu su „Mokslo sriuba“ skelbiame mokslo populiarinimo konkursą. Jau aštuntą! Domitės mokslu ir norite papasakoti apie tai kitiems? Gal supažindinti visuomenę su naujausiais atradimais ir išradimais, gal išsklaidyti mitus ar atskleisti kokią nepakankamai įvertintą detalę? Štai jums puiki proga tą padaryti ir laimėti dosnių rėmėjų prizų! Konkurso darbų laukiame iki kovo 21 dienos vidurnakčio. Detalias
- [Kąsnelis Visatos CDLXXI: Plutos](https://www.konstanta.lt/2021/02/kasnelis-visatos-cdlxxi-plutos/) - Kietą paviršių turinčių kūnų plutos dažnai saugo labai daug informacijos apie jų evoliuciją. Štai vieno didelio Veneros kraterio analizė parodė, kad planeta greičiausiai nebuvo vulkaniškai aktyvi pastaruosius 0,3-1 milijardo metų. Saturno palydovo Rėjos pluta yra ledo sluoksnis, bet ir jame vyksta įdomūs reiškiniai, pavyzdžiui cheminės reakcijos, kuriančios hidraziną. Kieti paviršiai kartais gali išnirti iš po
- [Kąsnelis Visatos CDLXX: Chemija](https://www.konstanta.lt/2021/02/kasnelis-visatos-cdlxx-chemija/) - Cheminės reakcijos bei įvairios molekulės kartais astronomijoje būna nepelnytai nustumiamos į antrą planą. Bet ir reakcijos, ir jų produktai dažnai gali būti labai svarbūs bei suteikti daugybę žinių apie įvairių sistemų savybes. Pavyzdžiui, vandens molekulių kiekio kitimas Mėnulio paviršiuje padėjo atskleisti, kad mūsų palydovas vandens gauna ne tik iš Saulės vėjo, bet ir iš Žemės
- [Visiškas kosmosas: dvinarės žvaigždės užtemimų evoliucija ir naujas gama žybsnių tipas](https://www.konstanta.lt/2021/02/visiskas-kosmosas-dvinares-zvaigzdes-uztemimu-evoliucija-ir-naujas-gama-zybsniu-tipas/) - Ilgalaikiai stebėjimai kartais padeda suprasti ir sekti procesus, vykstančius ilgesniais laiko tarpais, nei žmonių gyvenimas. Vienos dvinarės žvaigždės užtemimai keičiasi apie šimtą metų – tą parodė stebėjimų duomenys, kurių pradžia siekia dar XIX amžių. Gama spindulių žybsniai įprastai skirstomi į dvi rūšis – ilguosius ir trumpuosius. O dabar paaiškėjo, kad trumpieji žybsniai būna dviejų prigimčių:
- [Vulkanizmas Saulės sistemoje](https://www.konstanta.lt/2021/01/vulkanizmas-saules-sistemoje/) - Pernai rugsėjį paskelbta naujiena apie galimus fosfino dujų pėdsakus Veneros atmosferoje patraukė ir mokslininkų, ir žiniasklaidos bei visuomenės dėmesį. Bet tai nebuvo vienintelė išskirtinai įdomi žinia apie kaimyninę planetą, kurios sulaukėme pernai. Dar sausį paskelbtame tyrime pateikti galimi įrodymai, jog Veneroje šiuo metu esama aktyvių ugnikalnių. Jei paaiškėtų, kad tai tikrai tiesa, vien tai būtų
- [Kąsnelis Visatos CDLXIX: Devyneri metai](https://www.konstanta.lt/2021/01/kasnelis-visatos-cdlxix-devyneri-metai/) - 2012 metų sausio 23 dieną pirmą kartą parašiau kosmoso naujienų apžvalgą. Dabar metų numeris sudarytas iš tų pačių skaitmenų, tik kitaip perstatytų, o Kąsnelį rašau jau devynerius metus iš eilės, kiekvieną savaitę su labai minimaliomis išlygomis. O šiandienos įraše – Marso ledynmečiai, egzoplanetų tankiai ir atmosferos, gravitacinių bangų katalogas ir netgi naujas gama žybsnių tipas.
- [Paskaitų ciklas apie Visatos istoriją](https://www.konstanta.lt/2021/01/paskaitu-ciklas-apie-visatos-istorija/) - Mūsų Visata atsirado prieš beveik 14 milijardų metų Didžiojo sprogimo metu, nuo tada plečiasi ir plėsis toliau, kol viskas pavirs į vientisą šaltą tuštumą. Kaip mes šitai žinome? Kaip išsiaiškiname, kokios galaktikos buvo prieš dešimt milijardų metų ir kuo remdamiesi prognozuojame, kaip jos atrodys po šimto milijardų? Kaip keitėsi Visata, iš kur atsirado galaktikos ir
- [Apie kosmosą ir fantastiką – jūsų ausims](https://www.konstanta.lt/2021/01/apie-kosmosa-ir-fantastika-jusu-ausims/) - Protingi žmonės šnekėjo apie fantastikos ir kosmoso ryšius, ir dar mane pakvietė į kompaniją. Kalbėjomės ilgokai, bet įdomiai – aš tikrai sužinojau nemažai naujų dalykų apie Šaltojo karo laikų kosmoso lenktynes. Jei patinka kosmosas arba fantastika, rekomenduoju. Jei patinka ir viena, ir kita, rekomenduoju kvadratu! „Fantastiškai beprotiška“ tinklalaidės (podcast'ai) – naujas festivalio Lituanicon organizatorių* projektas,
- [Kąsnelis Visatos CDLXVIII: Konfigūracijos](https://www.konstanta.lt/2021/01/kasnelis-visatos-cdlxviii-konfiguracijos/) - Saulės sistema, tik susiformavusi, atrodė gerokai kitaip, nei dabar. Kaip tiksliai – nežinome, bet tą galbūt padės išsiaiškinti meteoritų sandaros skirtumai. Žemės magnetinio lauko konfigūracija nėra paprastas dipolis – tiesus magnetas, pasviręs lyginant su sukimosi ašimi. Iš tiesų magnetas labiau nutolęs nuo pietinio sukimosi ašigalio, nei nuo šiaurinio, todėl daugiau Saulės vėjo energijos pasiekia šiaurinį
- [Visiškas kosmosas: laiko kapsulė Mėnulis ir supernovų skaičius Galaktikoje](https://www.konstanta.lt/2021/01/visiskas-kosmosas-laiko-kapsule-menulis-ir-supernovu-skaicius-galaktikoje/) - Mėnulio paviršiaus dulkėse bei uolienose įrašyta ne tik jo paties, bet ir Saulės sistemos ir netgi aplinkinių Galaktikos regionų istorija. Saulės spinduliuotė, vėjas, kosminiai spinduliai, tarpžvaigždinės dalelės – jos visos veikia Mėnulio paviršių ir palieka ten pėdsakus. Tereikia mokėti juos interpretuoti. Paukščių Take per paskutinį tūkstantmetį turėjo sprogti keliasdešimt supernovų, bet aiškiai užfiksuotos buvo tik
- [Supermasyvių juodųjų skylių kilmė](https://www.konstanta.lt/2020/12/supermasyviu-juoduju-skyliu-kilme/) - [latexpage] Praktiškai kiekvienos galaktikos centre tūno supermasyvi juodoji skylė – nuo šimto tūkstančių iki daugiau nei dešimt milijardų kartų už Saulę masyvesnis darinys. Nors už visą galaktiką jos masė mažesnė apie dešimt tūkstančių kartų, juodosios skylės yra be galo svarbios savo galaktikų evoliucijai. Į jas krentančios dujos kartais gali švytėti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės
- [Kąsnelis Visatos CDLXVII: Vanduo](https://www.konstanta.lt/2021/01/kasnelis-visatos-cdlxvii-vanduo/) - Be vandens mes neišgyventume – puikiai tą žinome. Maža to, vanduo būtinas visai žemiškai gyvybei, todėl mokslininkai dažnai galvoja, kad ir už Žemės ribų vanduo gali būti geras požymis, kad terpėje gali egzistuoti ir gyvi organizmai. Štai Saturno palydovo Encelado vandenyno modeliai rodo, kad ten greičiausiai yra pakankamai energijos gyvybiniams procesams palaikyti. Taip pat vanduo
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. Svarbiausi 2020 metų kosmoso įvykiai (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2021/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2020-metu-kosmoso-ivykiai-ii-dalis/) - Prasidėjus naujiems metams, verta pasižiūrėti, kas nuveikta per pastaruosius. Pirmąją 2020-ųjų pusę aprašiau praeitą savaitę, o dabar pažvelkime į antrąją. *** Liepa - Danguje buvo plika akimi matoma kometa C/2020 F3 (NEOWISE). - Nustatyta, kad gilesnių Mėnulio kraterių aplinkoje yra daugiau metalų, nei prie mažesnių kraterių; tai reiškia, kad mūsų palydovo plutos paviršinis sluoksnis skurdus
- [Visiškas kosmosas: asteroido Bennu istorija ir medžiai kaip biopėdsakas](https://www.konstanta.lt/2020/10/visiskas-kosmosas-asteroido-bennu-istorija-ir-medziai-kaip-biopedsakas/) - Asteroido Bennu paviršiuje aptikti šviesesni rieduliai greičiausiai kadaise buvo asteroido Vestos dalis – tai reiškia, kad Bennu turėjo audringą istoriją, su įvairiais smūgiais, persikonfigūravimais ir reikšmingais orbitos pokyčiais. Medžiai yra gausiausia daugialąstės gyvybės forma Žemėje. Jie meta gerokai kitokius šešėlius, nei kalnai ar kraterių kraštai – galbūt tą galima panaudoti ieškant gyvybės požymių kitose planetose?
- [Visiškas kosmosas: egzoplanetos pašvaistė ir brandi galaktika senovėje](https://www.konstanta.lt/2021/01/visiskas-kosmosas-egzoplanetos-pasvaiste-ir-brandi-galaktika-senoveje/) - Jei planeta turi magnetinį lauką, tai joje kartais turėtų spindėti pašvaistės. Dabar pirmą kartą pašvaistė aptikta už Saulės sistemos ribų - egzoplanetoje. Ateityje tokie stebėjimai padės geriau suprasti planetų magnetosferų įvairovę bei jų atmosferų sudėtį. Senovėje, prieš dešimt ir daugiau milijardų metų, galaktikos buvo netvarkingos ir sparčiai formavo žvaigždes. Bet ne visos. Štai viena galaktika,
- [Kąsnelis Visatos CDLXVI: Naujametinis](https://www.konstanta.lt/2021/01/kasnelis-visatos-cdlxvi-naujametinis/) - Kaip visada, metų pabaiga ir pradžia yra laikas pasižiūrėti į prognozes ateinantiems dvylikai mėnesių. O jų yra tikrai įdomių: misijų Marse pradžia, daugybė naujų raketų bandymų ir pirmųjų skrydžių, komercinis mėnuleigis, James Webb kosminis teleskopas... Taip pat svarbu ir artėjantis JAV prezidento pasikeitimas, nes tai greičiausiai reikš pokyčius Artemis programoje. Tiesa, ne tokius radikalius, kaip
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. Svarbiausi 2020 metų kosmoso įvykiai (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2020/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2020-metu-kosmoso-ivykiai-i-dalis/) - Kiekvieną savaitę rašau jums apie kosmoso naujienas – technologijas, skrydžius, atradimus Saulės sistemoje ir Visatos tolybėse. Keičiantis metams, kviečiu prisiminti svarbiausius ir įdomiausius iš jų. O jei perskaitę norėsite palyginti su pernykščiais atradimais, tai juos rasite čia (I dalis) ir čia (II dalis). Šiame įraše – pirmoji metų pusė. Antrąją aprašysiu kitą savaitę, jau 2021-aisiais.
- [Protagoniste – apie Tolkieną](https://www.konstanta.lt/2020/12/protagoniste-apie-tolkiena/) - Kaip jau tapo įprasta, parašiau dar vieną pažintinį tekstą žurnalui „Protagonistas“. Tik, šįkart, ne apie kosmosą, o apie kitą savo meilę – Tolkieną bei jo kūrybą. Ir apie gerbėjus šiek tiek. Tad jei norite susipažinti, kodėl visas pasaulis iš proto kraustosi dėl prieš pusę amžiaus mirusio anglų literatūros profesoriaus iš Oksfordo, bei ką veikia tuntai
- [Kąsnelis Visatos CDLXV: Žybsniai](https://www.konstanta.lt/2020/12/kasnelis-visatos-cdlxv-zybsniai/) - Ilgus ir lėtus astronominių objektų gyvenimus kartais perskrodžia trumpi pokyčiai, sukeliantys įvairaus pobūdžio žybsnius. Kai kurie žybsniai gali būti vos sekundžių trukmės – meteoro skrydis atmosfera ar meteorito smūgis į beorio kūno paviršių. Kiti – ilgesni: planetų pašvaistės, reaguojančios į žvaigždės žybsnius, tie patys žvaigždžių išsiveržimai. Dar kiti – tokie ilgi, kad negalvojame apie juos
- [Astronaujiena. Kosminis greitkelis?](https://www.konstanta.lt/2020/12/astronaujiena-kosminis-greitkelis/) - Kosminių kūnų orbitos atrodo nekintančios. Planetos oriai ir lėtai suka ratus aplink Saulę, mažesni asteroidai ir kometos – taip pat, net jei pastarųjų orbitos yra labiau išsitempusios. Ir visgi orbitos nėra amžinos. Štai šią vasarą džiuginusi kometa C/2020 F3 (NEOWISE), artėdama prie Saulės judėjo 4400 metų periodo orbita, bet priartėjus jos orbitos periodas išaugo iki
- [Kąsnelis Visatos CDLXIV: Netiesioginiai matavimai](https://www.konstanta.lt/2020/12/kasnelis-visatos-cdlxiv-netiesioginiai-matavimai/) - Astrofizikos tyrimų objektai, kaip taisyklė, yra labai toli. Nueiti iki žvaigždės ir pamatuoti ją su liniuote ir termometru, bent kol kas, neįmanoma. Net ir įprastesni „tiesioginiai“ matavimai – konkretaus reiškinio stebėjimas, ieškant tam tikrų tendencijų, kurios slepia užuominas apie fizikinius reiškinius – ne visada įmanomi. Tada reikia pasitelkti netiesioginius matavimus – įvairias koreliacijas ir priklausomybes,
- [Visiškas kosmosas: vanduo jauname Marse ir planetų sistemų įvairovė](https://www.konstanta.lt/2020/12/visiskas-kosmosas-vanduo-jauname-marse-ir-planetu-sistemu-ivairove/) - Jauname Marse buvo daug skysto vandens, nors Saulė tuo metu švietė blausiau, tad ten turėjo būti šalta. Kaip suderinti šiuos du teiginius? Marso paviršių galėjo šildyti energija iš jo gelmių. Saulės sistema iš kitų žinomų išsiskiria tuo, kad jos planetų orbitos daug apvalesnės. Kodėl? Panašu, kad tiesiog dėl to, kad Saulės sistemoje planetų yra daugiau.
- [Kąsnelis Visatos CDLXIII: Kosminė ekspansija](https://www.konstanta.lt/2020/12/kasnelis-visatos-cdlxiii-kosmine-ekspansija/) - Mes gyvename kosminės žmonių ekspansijos pradžioje. Per pastarąjį dešimtmetį pasiekti ne tik didžiuliai technologiniai proveržiai, bet ir apskritai iš esmės pasikeitė visuomenės požiūris į kosmoso tyrimus ir kosminius skrydžius. Žinoma, kelias iki tikros daugiaplanetinės civilizacijos dar labai tolimas, bet kol kas judame teisinga kryptimi. Štai praeitą savaitę SpaceX beveik sėkmingai išbandė naujausią Starship prototipą, o
- [Skrydžiai į kosmosą, tik geriau](https://www.konstanta.lt/2020/12/skrydziai-i-kosmosa-tik-geriau/) - „Dešimt, devyni, aštuoni,“ skaičiuoja bejausmis balsas. Jį nustelbia stiprėjantis variklių ūžimas, kol su paskutiniu žodžiu „pakilimas“ iš raketos tūtų ima veržtis garai, dūmai ir liepsnos, o visas kelių dešimčių metrų aukščio cilindras lėtai ir oriai ima kopti aukštyn. Kopia vis greičiau ir greičiau, liepsnos veržiasi Žemės link, kol galiausiai liaujasi. Tada pusė raketos atsiskiria ir
- [Kąsnelis Visatos CDLXII: Mėginiai](https://www.konstanta.lt/2020/12/kasnelis-visatos-cdlxii-meginiai/) - Praeitą savaitę į Žemę pargabenti asteroido Ryugu mėginiai – vos antras kartas, kai asteroido medžiaga specialiai parsiunčiama į Žemę. Kita misija nuskrido į Mėnulį ir paėmė paviršiaus grunto mėginių – jie grįš mėnesio viduryje. Kitokių mėginių – šįkart nuo kometos branduolio atskilusių dalelių – analizė parodė, kad ten esama fosforo granulių. Meteoritų analizė padėjo patikslinti
- [Konstantai – 13 metų!](https://www.konstanta.lt/2020/12/konstantai-13-metu/) - Visokie prietarai sako, kad trylika – nelaimingas skaičius, bet aš prietarais netikiu, taigi galiu pasidžiaugti, kad šiandien šiam blogui sueina lygiai 13 metų! 2007 metais, būtent gruodžio septintą dieną, pasirodė Konstantos-42 „Hello, world“. Tada net pasvajoti negalėjau, į ką viskas išaugs. O išaugo į gyvą ir produktyvų kosminių naujienų ir pažintinių straipsnių šaltinį. Štai per
- [Visiškas kosmosas: supernovų pėdsakai medžiuose ir palydovės supurtytas Galaktikos diskas](https://www.konstanta.lt/2020/12/visiskas-kosmosas-supernovu-pedsakai-medziuose-ir-palydoves-supurtytas-galaktikos-diskas/) - Supernovų sprogimai, jei įvyksta pakankamai arti Saulės, gali paveikti ir Žemės atmosferą - pavyzdžiui, sukurti papildomos radioaktyvios anglies, kurios pėdsakai randami medžiuose net ir po dešimčių tūkstančių metų. Vienas toks sprogimas galimai sukėlė Jaunųjų Driadų epochos atšalimą prieš daugiau nei 12 tūkstantmečių. Didžiausia Paukščių Tako palydovė, Didysis Magelano debesis, yra pakankamai masyvi, kad ištempia mūsų
- [Kąsnelis Visatos CDLX: Pėdsakai](https://www.konstanta.lt/2020/11/kasnelis-visatos-cdlx-pedsakai/) - Astronominiai reiškiniai dažnai vyksta taip ilgai ir taip lėtai, kad tiesiogiai jų tyrinėti neįmanoma. Neretai įdomius reiškinius aptikti ir pavėluojame – kartais šimtmečius, kartais milijardus metų. Bet tada į pagalbą ateina pėdsakai – tų reiškinių palikti įrašai, kuriuos tereikia mokėti perskaityti. Įrašų būna įvairiausių: supernovų sprogimų palikimas matomas medžių rievėse, senovinio potvynio Marse – nuosėdinių
- [Kąsnelis Visatos CDLXI: Išsiveržimai](https://www.konstanta.lt/2020/11/kasnelis-visatos-cdlxi-issiverzimai/) - Daugelio kosminių sistemų evoliuciją galima apibūdinti kaip ilgalaikę ramybę, pertraukiamą kartkartėmis nutinkančių sukrėtimų. Aišku, ir sukrėtimų pobūdis, ir ramybės trukmė labai skiriasi. Vieni iš sukrėtimų yra išsiveržimai – pavyzdžiui, Saulės žybsniai, kylantys iš jos dėmių. Žybsniai kelia pavojų mums, jei yra nukreipti į Žemę, tad džiugu, kad vis geriau galime juos prognozuoti: naujausias pasiekimas yra
- [„42 istorijos“ – pigiau!](https://www.konstanta.lt/2020/11/42-istorijos-pigiau/) - Artėjant Kalėdoms ieškote dovanos draugui/-ei, tėvams, giminėms? Pradžiuginkite juos mokslo populiarinimu! Mano knygą „42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“ Knygų klube šiuo metu galite įsigyti už mažiau nei 10 eurų. Viduje rasite būtent tai, kas parašyta pavadinime: 42 tekstus apie įvairiausius kosminius dalykus, nuo Visatos atsiradimo iki nežemiškos gyvybės paieškų, su
- [Visiškas kosmosas: švytinti Europa ir žemiškų planetų skaičius](https://www.konstanta.lt/2020/11/visiskas-kosmosas-svytinti-europa-ir-zemisku-planetu-skaicius/) - Jupiterio palydovą Europą nuolat talžo elektringos dalelės, įgreitintos planetos magnetosferoje. Jos sukelia chemines reakcijas, kurios gali priversti naktinę palydovo pusę švytėti žalsvai. Egzoplanetų Paukščių Take yra turbūt panašiai tiek, kiek ir žvaigždžių, jei ne daugiau. O kiek yra planetų, panašių į Žemę? Tikslaus skaičiaus nežinome, bet, remdamiesi dabartiniais duomenimis, galime padaryti neblogą statistinę analizę -
- [Kąsnelis Visatos CDLIX: Magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2020/11/kasnelis-visatos-cdlix-magnetizmas/) - Magnetiniai laukai yra dažnai pamirštami, kalbant apie svarbiausius kosmose vykstančius procesus, bet nepelnytai. Jie saugo planetų atmosferas – pavyzdžiui, Veneros vanduo greičiausiai dėl to nelabai sparčiai bėga į kosmosą. Taip pat jie atsakingi už didelę dalį radijo spinduliuotės – pavyzdžiui, iš rudųjų nykštukių; praeitą savaitę pirmas toks objektas atrastas būtent per radijo spinduliuotę. Dėl magnetinių
- [Planetų atmosferos](https://www.konstanta.lt/2020/11/planetu-atmosferos/) - Oras, kuriuo kasdien kvėpuojame, atrodo toks įprastas reiškinys, kad nedažnai apie jį ir susimąstome. Dėmesį atkreipiame tik į reikšmingesnius pokyčius – stiprų vėją, dūmus ar kitokią smarvę, pastaruoju metu vis labiau – ir į klimato kaitą dėl augančio anglies dvideginio kiekio. Tačiau apskritai oras yra tiesiog kasdienybės dalis, tokia pati įprasta ir neišskirtinė, kaip žemė
- [Kąsnelis Visatos CDLVIII: Tarptautinės kosminės stoties jubiliejus](https://www.konstanta.lt/2020/11/kasnelis-visatos-cdlviii-tarptautines-kosmines-stoties-jubiliejus/) - Praeitą savaitę sukako 20 metų, kai Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolat dirba įgula. Šis puikus tarptautinio bendradaviavimo kosmoso tyrimuose pavyzdys leidžia tikėtis, kad ateityje kosmosą žmonės tyrinės, ir gal net kolonizuos, vis geriau. Tarp išskirtinių tyrimų planų – Jupiterio palydovo Europos ir Saturno palydovo Titano zondai, apie kuriuos užuominų irgi rasite žemiau. Titane, štai, atrasta nauja
- [Visiškas kosmosas: kometų orbitų evoliucija ir Šaulio A* sukimasis](https://www.konstanta.lt/2020/11/visiskas-kosmosas-kometu-orbitu-evoliucija-ir-saulio-a-sukimasis/) - Kometos, atlekiančios iš Saulės sistemos pakraščių, juda ne tokioje pat orbitoje, kaip planetos, o įvairiai. Tačiau vis tiek galima išskirti dvi dažniau pasitaikančias orbitų plokštumas – sutampančią su planetomis ir kitą, į pirmąją pasvirusią 120 laipsnių kampu. Gali būti, kad taip yra dėl Saulės sistemos sąveikos su Galaktikos disko gravitacija. Paukščių Tako centrinė supermasyvi juodoji
- [Kąsnelis Visatos CDLVII: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2020/11/kasnelis-visatos-cdlvii-susidurimai/) - Juodųjų skylių susijungimai sukelia gravitacines bangas, kurias jau keletą metų gebame aptikti, o pastaruoju metu aptinkame gana dažnai. Naujausiame kataloge aptiktų įvykių yra maždaug šeši per mėnesį. Galaktikų susidūrimai paspartina jose žvaigždėdarą – praeityje tai vyko dažniau, o nauji detalūs tolimų galaktikų stebėjimai padės suprasti, kiek susiliejimai reikšmingi kaip galaktikų evoliucijos veiksniai. Asteroidas Bennu po
- [Ateivių paieškos Protagoniste](https://www.konstanta.lt/2020/10/ateiviu-paieskos-protagoniste/) - Kaip jau tampa tradicija, parašiau dar vieną straipsnį žurnalui „Protagonistas“; šįkart – apie nežemiškos gyvybės paieškas. „Protagonistą“ galima skaityti nemokamai, tačiau tikrai rekomenduoju juos paremti – Patreone arba įsigyjant popierinį žurnalo numerį. Laiqualasse
- [Paskaitų ciklas apie juodąsias skyles](https://www.konstanta.lt/2020/10/paskaitu-ciklas-apie-juodasias-skyles/) - Daugelis esame girdėję terminą „juodoji skylė“. Tai yra tikrai reikšmingi dariniai Visatoje, už jų tyrimus šiemet skirta Nobelio fizikos premija. Visgi dažnai iš populiarių pristatymų galima susidaryti labai klaidingą įspūdį apie jas ir jų poveikį aplinkai. Trijose paskaitose pristatysiu, kaip juodosios skylės atsiranda, kaip galime jas aptikti, kaip galaktikų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės paveikia
- [Kąsnelis Visatos CDLVI: Dujų srautai](https://www.konstanta.lt/2020/10/kasnelis-visatos-cdlvi-duju-srautai/) - Dujos kosmose yra visur, o jų savybės leidžia tyrinėti visokiausius procesus, nuo labai trumpų ir greitai kintančių iki ilgaamžių. Štai Jupiterio palydovas Ijo turi retą nuolat kintančią atmosferą, kylančią iš ugnikalnių. O Paukščių Tako diską gaubia atmosfera, kylanti iš žvaigždėdaros regionų. Dujų srautai prie neutroninės žvaigždės padeda patikrinti reliatyvumo teorijos prognozes, o karštos Neptūno dydžio
- [Kąsnelis Visatos CDLV: Išardymai](https://www.konstanta.lt/2020/10/kasnelis-visatos-cdlv-isardymai/) - Gravitacija sutelkia žvaigždes ir planetas į apvalias formas ir prilaiko mus, kad nenukristume nuo Žemės paviršiaus. Bet gravitacija gali būti ir pražūtinga. Per arti juodosios skylės priartėjusi žvaigždė suardoma į gabaliukus; praeitą savaitę paskelbta apie detaliau nei bet kada iki šiol užfiksuotą tokį procesą. Judėdami Galaktikoje, byra žvaigždžių spiečiai, bet nuo jų atitrūkusios žvaigždės dar
- [Kąsnelis Visatos CDLII: Praeitis](https://www.konstanta.lt/2020/09/kasnelis-visatos-cdlii-praeitis/) - Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta taip lėtai, kad stebėti jų realiu laiku negalime. Bet ne visada – štai dešimt metų apimantys juodosios skylės stebėjimų duomenys leido pamatyti, kad spinduliuotė jos prieigose kinta, o ateityje galbūt leis išmatuoti ir pačios skylės sukimosi spartą. Kitais atvejais suprasti, kas vyko praeityje, padeda ilgai išliekantys pėdsakai. Vieni jų yra neįprastai
- [Kąsnelis Visatos CDLIV: Sluoksniai](https://www.konstanta.lt/2020/10/kasnelis-visatos-cdliv-sluoksniai/) - Kosminių kūnų istoriją, o kartais ir sandarą, galima pamatyti sluoksniuose – ar tai būtų vėjo bei kraterių smūgių atidengiami geologiniai dariniai, ar žvaigždžių virpesių atskleidžiami gelmėse vykstantys procesai. Praėjusios savaitės naujienose sluoksniai svarbūs Mėnulyje – ten gali būti Veneros dalelių, – Marse, kur randama suakmenėjusių kopų, Titane, kurio kai kurie ežerai turėtų būti aiškiai diferencijuoti,
- [Visiškas kosmosas: Encelado ledas ir netikėti gravitaciniai lęšiai](https://www.konstanta.lt/2020/10/visiskas-kosmosas-encelado-ledas-ir-netiketi-gravitaciniai-lesiai/) - Saturno palydovo Encelado paviršių dengiantis ledas kartais atsinaujina išsiveržimais iš poledinio vandenyno. Šiuo metu tai vyksta prie pietinio ašigalio, bet prieš keletą metų vyko (ir) šiauriniame pusrutulyje - ten ledas akivaizdžiai jaunesnis, nei kitur. Gravitacinio lęšio efektas leidžia susigaudyti, kiek materijos sankaupų egzistuoja, pavyzdžiui, galaktikų spiečiuose. Nauja labai detali trijų spiečių lęšiavimo analizė atskleidė gerokai
- [Kas yra galaktika? Didžiųjų debatų šimtmetis](https://www.konstanta.lt/2020/10/kas-yra-galaktika-didziuju-debatu-simtmetis/) - Mūsų Galaktika – Paukščių Takas – yra viena iš daugiau nei dviejų trilijonų, kurios egzistuoja regimojoje Visatoje. Bet nors Paukščių Taką kaip balzganą juostą nakties danguje žmonės matė nuo pačių seniausių laikų, supratimas, kas tai yra ir kad toks dalykas Visatoje nėra vienintelis, atėjo toli gražu ne iškart. Dar prieš šimtą metų virė ginčai, ar
- [Nobelio premija – už tamsiausių Visatos paslapčių praskleidimą](https://www.konstanta.lt/2020/10/nobelio-premija-uz-tamsiausiu-visatos-paslapciu-praskleidima/) - Lygiai prieš metus Nobelio fizikos premiją pasidalino kosmologas Jamesas Peeblesas bei du egzoplanetų medžiotojai Michelis Mayoras ir Didieras Quelozas. Pirmasis – už modernių teorinės kosmologijos pagrindų suformulavimą, kiti du – už pirmos egzoplanetos prie į Saulę panašios žvaigždės atradimą. Tada rašiau, kad astrofizika yra labai Nobeliais produktyvi fizikos šaka. Šiaip nekeista, nes kuo toliau, tuo
- [Kąsnelis Visatos CDLIII: Migracija](https://www.konstanta.lt/2020/10/kasnelis-visatos-cdliii-migracija/) - Kosminiai kūnai dažnai juda tvarkingomis ilgaamžėmis orbitomis – planetos aplink žvaigždes, žvaigždės galaktikose ir panašiai. Bet ne visada. Kartais orbitos pasikeičia ir tampa labai pailgos – taip gauname meteoritus, planetų migraciją ir išmetimus iš sistemų, galaktikų susiliejimus ir kitus įdomius reiškinius. Apie keletą jų rasite naujienų ir šiame Kąsnelyje: čia ir deimantai meteorituose, ir labai
- [Visiškas kosmosas: rūdijantis Mėnulis ir dujų judėjimas prie jaunų žvaigždžių](https://www.konstanta.lt/2020/09/visiskas-kosmosas-rudijantis-menulis-ir-duju-judejimas-prie-jaunu-zvaigzdziu/) - Mėnulis, pasirodo, rūdyja. Na, ne visai, bet jo paviršiuje aptikta hematito – geležies rūdžių, kurioms susidaryti reikia deguonies. Iš kur deguonis beoriame Mėnulyje? Greičiausiai iš Žemės! Jaunas žvaigždes supantys protoplanetiniai diskai nesitęsia iki pat žvaigždės, tačiau medžiaga iš jų žvaigždę pasiekia. Ilgą laiką manoma, kad medžiagą iš disko pritraukia žvaigždės magnetinis laukas, o dabar pirmą
- [Paskaitos apie nežemišką gyvybę](https://www.konstanta.lt/2020/09/paskaitos-apie-nezemiska-gyvybe/) - Po nemenkos pertraukos kartu su projektu mokslodaktarai.lt vėl kviečiu į paskaitų ciklą apie nežemišką gyvybę ir jos paieškas. Naujausios žinios apie fosfino dujų atradimą Veneroje vėl pakurstė susidomėjimą šia tema, tad siūlau puikią progą susipažinti plačiau - kas yra gyvybė, kaip manome, kad ją įmanoma būtų aptikti, kaip ir kur ieškome Saulės sistemoje bei už
- [Kąsnelis Visatos CDLI: Mirusios žvaigždės](https://www.konstanta.lt/2020/09/kasnelis-visatos-cdli-mirusios-zvaigzdes/) - Žvaigždžių pomirtinis gyvenimas yra labai audringas. Baltosios nykštukės ardo savo planetas, o aplink jas driekiasi įvairiaspalviai planetiniai ūkai. Neutroninės žvaigždės turi ypatingai stiprius magnetinius laukus, žybsi radijo žybsniais, o susijungdamos ir sprogdamos prigamina įvairiausių cheminių elementų – bet, pasirodo, nepakankamai, kad paaiškintų stebimus jų kiekius. Kitose praėjusios savaitės naujienose – senų Veneros uolienų kilmė, Encelado
- [Astronaujiena. Fosfinas Veneroje](https://www.konstanta.lt/2020/09/astronaujiena-fosfinas-veneroje/) - [latexpage] Vakar paskelbta apie fosfino dujų atradimą Veneros atmosferoje. Tikrai labai įdomi žinia, tačiau ji būtų praslydusi pro žiniasklaidos akiratį, jei ne geras viešųjų ryšių atstovų darbas. Pranešime spaudai garsiai ištransliuota galimybė, kad dujos yra gyvybės požymis. O jei kalba pasisuka apie nežemišką gyvybę – ypač 2020 metais – žiniasklaida iškart suklūsta ir puola rašyti,
- [Kąsnelis Visatos CDL: Energija](https://www.konstanta.lt/2020/09/kasnelis-visatos-cdl-energija/) - Žemės magnetosferoje, pasirodo, egzistuoja dalelių greitintuvas, suteikiantis elektronams milžinišką energiją. Įdomių atradimų apie energiją padaryta ir Jupiterio aplinkoje – didžiausi jo palydovai šyla ne tik dėl Jupiterio keliamų potvynių, bet ir dėl tarpusavio sąveikų. Kiti energijos pasireiškimai praėjusios savaitės naujienose yra supernovos sprogime bei cheminėse reakcijose, kurios kai kurias egzoplanetas gali paversti deimantinėmis. Dar skaitykite
- [Visiškas kosmosas: Cereros vandenynas ir ritminga gama spinduliuotė](https://www.konstanta.lt/2020/09/visiskas-kosmosas-cereros-vandenynas-ir-ritminga-gama-spinduliuote/) - Nykštukinės planetos Cereros kraterio dugne matomos druskos yra šiek tiek drėgnos – tai reiškia, kad jos nuolat gauna vandens iš popaviršinio vandenyno. Vandenynas gali būti šimtų kilometrų skersmens, galbūt atsiradęs prieš keletą milijonų metų, o gal ir senesnis. Energingai spinduliuojanti dvinarė žvaigždė SS 433 skleidžia čiurkšles, kurių intensyvumas pulsuoja 162 parų periodu. 30 parsekų nuo
- [Lituanicon: Ateitis yra dabar](https://www.konstanta.lt/2020/09/lituanicon-ateitis-yra-dabar/) - Lituaniconas yra nuo 1990 metų kasmet vykstantis fantastikos mėgėjų susibūrimas. Taip, nuo pat Nepriklausomybės pradžios kiekvienas metais būrys fantastų renkasi į festivalį - pasiklausyti, pasižiūrėti, pabendrauti, susitikti, susipažinti... Fantastika, ar ne? Per tuos daugelį metų Lituaniconas, žinoma, keitėsi. Kadaise jame vykdavo filmų peržiūros - nes kitaip nelabai būdavo įmanoma jų pamatyti. Būdavo pasakojama apie fantastinės
- [Kąsnelis Visatos CDXLIX: Metalai](https://www.konstanta.lt/2020/09/kasnelis-visatos-cdxlix-metalai/) - Astronomus kitų gamtos mokslų atstovai kartais pašiepia, mat mums visi cheminiai elementai, sunkesni už helį, yra metalai. Taip, anglis ir neonas astronomui – metalai, taip pat, kaip ir litis ar geležis. Nepaisant to, būtent šie visi metalai yra labai reikšmingi astronominiams tyrimams, nes padeda suprasti daugybę Visatos paslapčių, o kartais ir atveria naujas technologines galimybes.
- [Kąsnelis Visatos CDXLVIII: Magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2020/08/kasnelis-visatos-cdxlviii-magnetizmas/) - Magnetiniai laukai Visatoje atlieka daugybę funkcijų. Jie padeda dujoms judėti, įveikiant judesio kiekio momento barjerą – pavyzdžiui, prie jaunų žvaigždžių; jie generuoja energiją, kai susilankstydami persijungia į kitokias konfigūracijas, kaip Saulės vainike; jie padeda numesti medžiagą nuo akrecinių diskų ar kompaktiškų objektų, pavyzdžiui dvinarėse sistemose. Tokios magnetinės naujienos buvo paskelbtos praeitą savaitę. Kitose naujienose –
- [Visiškas kosmosas: tarpžvaigždiniai kentaurai ir aktyvių galaktikų diskai](https://www.konstanta.lt/2020/08/visiskas-kosmosas-tarpzvaigzdiniai-kentaurai-ir-aktyviu-galaktiku-diskai/) - Kai kurie asteroidai, skraidantys tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų, turi orbitas, statmenas planetų orbitoms. Panašu, kad tokias orbitas jie turėjo nuo pat atsiradimo Saulės sistemoje, taigi greičiausiai formavosi ne kartu su ja, o buvo pagauti iš tarpžvaigždinės erdvės. Aktyvios galaktikos nuo pasyvių, pasirodo, skiriasi ne tik pačių centrinių dalių savybėmis. Skirtumai pasireiškia ir diskuose -
- [Kąsnelis Visatos CDXLVII: Plitimas](https://www.konstanta.lt/2020/08/kasnelis-visatos-cdxlvii-plitimas/) - Supernovų liekanos pirmus kelis šimtus metų po žvaigždės sprogimo plinta tolygiai, praktiškai nelėtėdamos. Taip teigia teoriniai modeliai, o dabar turime ir gana gerą patvirtinimą stebėjimais – keturių šimtų metų senumo supernovos liekana plinta taip pat sparčiai, kaip ir visiškai nauja. Tuo tarpu Galaktikos centre plinta dujų burbulas, gavęs energijos turbūt iš ankstesnio aktyvumo epizodo prieš
- [Astronaujiena. Saulės gravitacija padės stebėti egzoplanetas?](https://www.konstanta.lt/2020/08/astronaujiena-saules-gravitacija-pades-stebeti-egzoplanetas/) - Šiandien egzoplanetos daugiausiai aptinkamos ir tyrinėjamos netiesiogiai – per poveikį savo žvaigždžių judėjimui ar mus pasiekiančiai spinduliuotei. Kai kurios nufotografuojamos ir tiesiogiai, bet tai pavyksta tik esant geroms sąlygoms, kai masyvi planeta skrieja palyginus toli nuo žvaigždės. Artimiausiu metu situacija nelabai pasikeis: norėdami erdviškai išskirti egzoplanetų diskus ir ten esančias struktūras, turėtume pagaminti dešimčių kilometrų
- [Kąsnelis Visatos CDXLVI: Krateriai](https://www.konstanta.lt/2020/08/kasnelis-visatos-cdxlvi-krateriai/) - Asteroido smūgis į dangaus kūną gali būti katastrofiškas įvykis – tiek pačiam objektui, tiek visai kosminei aplinkai, kuri ilgam prisipildo šiukšlių. Bet sukurtas krateris gali ateityje pasitarnauti objekto tyrimams ir jo istorijos supratimui. Tokie yra keli pranešimai iš praėjusios savaitės: apie Cererą, Psichę ir Ganimedą. Taip pat minimi Mėnulio krateriai, kuriuos gali užkloti vandens molekulės,
- [Visiškas kosmosas: meteoritų sukeltas apledėjimas ir didžiulė kosminė struktūra](https://www.konstanta.lt/2020/08/visiskas-kosmosas-meteoritu-sukeltas-apledejimas-ir-didziule-kosmine-struktura/) - Meteoritų smūgiai prieš 800 milijonų metų galėjo sukelti didžiulį Žemės apledėjimą. Tą atskleidžia naujas, tikslesnis didelių Mėnulio kraterių datavimas. Pietiniame danguje aptikta didžiulė galaktikų struktūra, pavadinta Pietų ašigalio siena. Tai pailgas telkinys, gerokai didesnis už galaktikų spiečius. Apie šias naujienas pasakoju naujausioje Visiško kosmoso serijoje. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDXLV: Netikėtumai](https://www.konstanta.lt/2020/08/kasnelis-visatos-cdxlv-netiketumai/) - Ateinančią savaitę būsiu miškuose, atsitraukęs nuo civilizacijos ir ypač internetų, taigi Kąsneliu dalinuosi iš anksto. O jame – skirtumai tarp aktyvių ir neaktyvių galaktikų diskų, Visatos tolygumo matavimai, Saulės aktyvumas ramybės metu, Marso struktūros analizė ir dar daug kitų naujienų. Gero skaitymo! *** Saulės aktyvumas ramybės periodu. Mūsų Saulė kartais yra aktyvesnė, kartais ramesnė. Šie
- [Kąsnelis Visatos CDXLIV: Gyvybė](https://www.konstanta.lt/2020/08/kasnelis-visatos-cdxliv-gyvybe/) - Žemė yra vienintelė vieta, kur tvirtai žinome egzistuojant gyvybę. Dėl to svarbu ir apsaugoti planetos biosferą, ir apsaugoti į nesvetingą kosmosą keliaujančius žmones, ir ieškoti gyvybės pėdsakų kitose vietose. Praėjusios savaitės naujienose randame pranešimą apie sėkmingą SpaceX kapsulės skrydį atgal į Žemę, apie Saulės žybsnių ir išsiveržimų tyrimus, apie Marso atmosferą ir apie egzoplanetas gyvybinėje
- [Visiškas kosmosas: Mėnulio metalai ir atmosferos netekusi egzoplaneta](https://www.konstanta.lt/2020/08/visiskas-kosmosas-menulio-metalai-ir-atmosferos-netekusi-egzoplaneta/) - Mėnulio paviršiuje yra labai mažai metalų, tokių kaip geležis ir titanas. Tačiau vos truputį giliau, gal kelių šimtų metrų gylyje, jų kiekis išauga. Kodėl – nežinia, bet tai gali reikšti, kad Mėnulio formavimosi modelį reikės patobulinti. Egzoplanetos būna uolinės ir ledinės/dujinės. Pastarosios turi storą atmosferą, bet esant ypatingoms sąlygoms, gali jos netekti. Neseniai atrasta planeta
- [Kąsnelis Visatos CDXLIII: Atmosferos](https://www.konstanta.lt/2020/07/kasnelis-visatos-cdxliii-atmosferos/) - Žemės atmosfera saugo mus nuo įvairių kosmoso blogybių, pavyzdžiui meteoroidų smūgių. Taip pat atmosfera, kartu su kitais procesais, nugludina didesnių meteoritų paliktus kraterius, todėl tampa nebeįmanoma tyrinėti praeities smūgių padarinių. Kitų planetų atmosferos, pavyzdžiui Veneros ar Jupiterio, trukdo stebėti jų kietą paviršių (Jupiteris greičiausiai irgi tokį turi, tik labai labai giliai). O patraukus atmosferą, problema
- [Kąsnelis Visatos CDXLII: Kosminiai konkursai](https://www.konstanta.lt/2020/07/kasnelis-visatos-cdxlii-kosminiai-konkursai/) - NASA dažnai skelbia konkursus technologinėms idėjoms plėtoti. Taip daugybė mokslo institucijų, privačių kompanijų, o kartais net pavienių entuziastų gali įsitraukti į kosmoso tyrimų procesą, o NASA gauna idėjų, kurių vien savo mokslininkų gretose gal ir nesugalvotų. Praėjusios savaitės naujienose figūruoja du tokie konkursai. Vienas skirtas Veneros tyrimams, naudojant analogines planeteigių sistemas. Jis jau baigėsi, o
- [Visiškas kosmosas: vulkaniniai krateriai Titane ir ekstremalus kvazaras](https://www.konstanta.lt/2020/07/visiskas-kosmosas-vulkaniniai-krateriai-titane-ir-ekstremalus-kvazaras/) - Saturno palydove Titane esama visokių įdomių paviršiaus darinių, daugiausiai juos kuria lietus, upių tekėjimas ir kartais pro atmosferą prasiveržiantys asteroidai. Bet, pasirodo, ten greičiausiai esama ir vulkaninės kilmės kraterių. Pirmosios supermasyvios juodosios skylės per kelis šimtus milijonų metų po Didžiojo sprogimo pasiekė daugiau nei milijardą Saulės masių. Yra keletas hipotezių, kaip jos galėjo tai padaryti,
- [Kąsnelis Visatos CDXLI: Pasklidimas](https://www.konstanta.lt/2020/07/kasnelis-visatos-cdxli-pasklidimas/) - Kosmosas žmogiškais masteliais gali atrodyti stabilus ir nekintantis, bet per milijonus ar milijardus metų pokyčiai būna milžiniški. Daug reikšmės kitimui turi įvairūs sprogimai ar išsiveržimai – pavyzdžiui, supernovų sprogimai ir žvaigždžių vėjai praturtina tarpžvaigždinę terpę sunkesniais už helį cheminiais elementais. Apie tokį praturtinimą – anglimi – rašoma viename iš praėjusios savaitės tyrimų, kuriuos pristatau Kąsnelyje.
- [Koks yra juodosios skylės tankis?](https://www.konstanta.lt/2012/02/koks-yra-juodosios-skyles-tankis/) - [latexpage] Juodosios skylės atrodo gana paslaptingi objektai. Nieko keisto – juk jos yra apgaubtos įvykių horizontais, iš kurių niekas negali ištrūkti, taigi ir pamatyti, kas ten gelmėse dedasi, neturime galimybių. Iš kitos pusės, juodosios skylės aplinkoje šio kūno poveikis gali būti pilnai aprašomas naudojantis vos trimis parametrais – juodosios skylės mase, jos judesio kiekio momentu
- [Kąsnelis Visatos CDXL: Perspektyvos](https://www.konstanta.lt/2020/07/kasnelis-visatos-cdxl-perspektyvos/) - Liepos pabaigoje atsidaro eilinis, kas 26 mėnesius nutinkantis, „langas“ skrydžiams į Marsą – Žemė ir Raudonoji planeta atsiduria tokiose padėtyse, kad skrydis tarp jų reikalaus mažiausiai energijos. Tad ir skrydžių bus ne vienas, o vienas iš jų – NASA Perseverance misija – bus dvigubas, nes kartu su marsaeigiu skris ir sraigtasparnis. Kąsnelyje siūlau susipažinti su
- [Visiškas kosmosas: skylančios asteroido uolienos ir juodųjų skylių augimas](https://www.konstanta.lt/2020/07/visiskas-kosmosas-skylancios-asteroido-uolienos-ir-juoduju-skyliu-augimas/) - Asteroide Bennu aptikti šiluminio uolienų skilimo požymiai – pirmas toks atvejis beoriame Saulės sistemos kūne. Supermasyvios juodosios skylės, esančios galaktikų centruose, auga rydamos dujas arba susijungdamos su kitomis juodosiomis skylėmis. Naujame tyrime nagrinėjama, kaip šie du augimo pobūdžiai kinta einant milijardams metų visoje Visatoje. Apie šiuos atradimus klausykite naujausiame Visiškame kosmose, o paklausę pagalvokite, gal
- [Tamsus dangus Europoje ir JAV](https://www.konstanta.lt/2020/07/tamsus-dangus-europoje-ir-jav/) - Tamsus nakties dangus yra vienas gražiausių dalykų, prieinamų mūsų pojūčiams. Jei niekada nesate buvę giedrą naktį nuošalioje vietovėje, kur virš galvos sužimba ne kelios, o tūkstančiai plika akimi matomų žvaigždžių – daug prarandate. Bet užpildyti šią patirčių spragą nėra sudėtinga, nes tamsaus dangaus vis dar yra daug. Bent jau mūsų apylinkėse. Vakarų Europoje ar labiau
- [Kąsnelis Visatos CDXXXIX: Ekstremalai](https://www.konstanta.lt/2020/06/kasnelis-visatos-cdxxxix-ekstremalai/) - Ekstremalus kvazaras Visatos pakraštyje, ekstremali (galbūt) neutroninė žvaigždė, ekstremalios Marso audros tyrimai, ekstremali žvaigždė, ekstremaliai jauna planeta-milžinė... Įvairių ribas stumdančių ar griaunančių objektų paieškos ir tyrimai dažnai atveria naują supratimą apie Visatoje vykstančius procesus. Kai kurie iš praėjusios savaitės atradimų turbūt irgi bus tokie. Tarp kitų naujienų – skirtumai tarp artimosios ir tolimosios Mėnulio pusės,
- [Protagoniste - apie kosminius pavojus](https://www.konstanta.lt/2020/06/protagoniste-apie-kosminius-pavojus/) - "Protagonistas" - puikus žurnalas apie fantastinius ir su jais susijusius dalykus. Birželį pasirodė naujas numeris, o jame, kaip jau darosi įprasta, rasite ir mano tekstą. Šįkart, atliepiant apokaliptinę numerio temą - apie pražūtis, kurios mums gresia iš kosmoso. Protagonisto elektroninę versiją galima atsisiųsti nemokamai, popierinę - nusipirkti už €10, o savo meilę ir pagarbą darantiems
- [Kąsnelis Visatos CDXXXVIII: Branda](https://www.konstanta.lt/2020/06/kasnelis-visatos-cdxxxviii-branda/) - Kosminiai kūnai gyvena nepalyginamai ilgiau, nei žmonės, bet ir jų gyvenimuose galima išskirti jaunystę, brandą ir senatvę. Praėjusios savaitės naujienose randame kelis pranešimus apie skirtumus tarp šių laikotarpių: jaunos žvaigždės žybsnių, planetų formavimosi bei atmosferų nupūtimo, protingų civilizacijų egzistavimo klausimus. Taip pat sužinome, kad Titane greičiausiai vyksta kriovulkanizmas, asteroidas Vesta bent dalį vandens gavo iš
- [Visiškas kosmosas: devintoji planeta ir palydovinės galaktikos sukelta žvaigždėdara](https://www.konstanta.lt/2020/06/visiskas-kosmosas-devintoji-planeta-ir-palydovines-galaktikos-sukelta-zvaigzdedara/) - Kaip rasti devintą Saulės sistemos planetą, kuri galimai skraido kažkur toli pakraštyje? Viena idėja - nusiųsti daugmaž jos link mažų zondų ir tikrinti, ar planetos gravitacija iškreipia jų orbitas. Palydovinė Šaulio nykštukinė galaktika per paskutinius šešis milijardus metų tris kartus kiro Paukščių Tako diską ir sukėlė žvaigždėdaros paspartėjimus. Vienas iš jų galėjo padėti atsirasti ir
- [Kąsnelis Visatos CDXXXVIII: Raiška](https://www.konstanta.lt/2020/06/kasnelis-visatos-cdxxxviii-raiska/) - Ko labiausiai trūksta astronomams? Geresnės raiškos: ar tai būtų pajėgesni teleskopai, galintys detaliau pažvelgti į kosmose esančius objektus, ar skaitmeniniai modeliai, leidžiantys detaliau tuos objektus atkurti ir sekti jų evoliuciją. Gerėjant raiškai, padaroma vis įdomesnių atradimų: praėjusios savaitės naujienose randame magnetinių laukų Paukščių Tako centre modelius, naują būdą apskaičiuoti Hablo konstantai ir Rejonizacijos epochos pabaigos
- [Kąsnelis Visatos CDXXXVI: Plitimas](https://www.konstanta.lt/2020/06/kasnelis-visatos-cdxxxvii-plitimas/) - Suslėgtas daiktas atleistas ima plėstis. Taip vyksta mūsų aplinkoje, taip pat – ir kosmose. Jei turime dujų gniužulą, kuris patenka į mažesnio slėgio aplinką, jis ima plėstis – bet tokį, dar nebaigusį plėstis ir garuoti, gumulą astronomai aptiko Fermi burbuluose Paukščių Take. Žiedas aplink Marsą, kuris ten greičiausiai kadaise buvo, plėtėsi ne dėl slėgio, o
- [Visiškas kosmosas: Lavinos Marse ir senovinė tvarkinga galaktika](https://www.konstanta.lt/2020/06/visiskas-kosmosas-lavinos-marse-ir-senovine-tvarkinga-galaktika/) - Naujausiame „Visiškame kosmose“ pasakoju apie senovinę nuošliaužą-laviną Marse, kur purvas judėjo panašiai į lavą, ir apie labai toli aptiktą tvarkingą galaktiką, neįprastą tarp aplinkinių netvarkingų pirmykščių telkinių. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDXXXV: Sugrįžimas](https://www.konstanta.lt/2020/06/kasnelis-visatos-cdxxxv-sugrizimas/) - JAV grįžo į žmonių kosminių skrydžių rinką. Prieš devynerius metus pasibaigusi Šatlų programa pagaliau turi veikiančią pamainą – SpaceX Crew Dragon kapsulę. Praeitą savaitę įvykęs sėkmingas bandymas stebėtas turbūt visame pasaulyje. Bet, žinoma, tuo kosminės naujienos neapsiriboja: praeitą savaitę buvo ir diskusijų apie Devintąją planetą, ir apie egzoplanetų debesis, galaktikų aktyvumo priežastis bei Saulės sistemos
- [Astronaujiena. Kosminės ekspansijos teisiniai pagrindai](https://www.konstanta.lt/2020/05/astronaujiena-kosmines-ekspansijos-teisiniai-pagrindai/) - 2019 metais NASA paskelbė per penkerius metus sugrąžinsianti žmones į Mėnulį. Ir šįkart tai bus ne keleto valandų misijos, bet ilgalaikiai projektai, kurių metu astronautai palydove turėtų praleisti savaites ar mėnesius. Laikui bėgant ten turėtų atsirasti nuolat gyvenamos tyrimų stotys, panašiai kaip dabartinė Tarptautinė kosminė stotis ar stotys Antarktidoje. Panašių planų turi ir Kinija bei
- [Amerikonų grįžimas į kosmosą – antras bandymas](https://www.konstanta.lt/2020/05/amerikonu-grizimas-i-kosmosa-antras-bandymas/) - Šįvakar SpaceX vėl bandys išskraidinti du astronautus į kosmosą – pirmą kartą iš JAV teritorijos nuo 2011 metų, kai baigėsi Šatlų programa. Trečiadienio bandymą sužlugdė prastas oras, tikėkimės, kad šiandien bus geriau. Stebėti galima čia: Laiqualasse
- [Amerikonai grįžta į kosmosą!](https://www.konstanta.lt/2020/05/amerikonai-grizta-i-kosmosa/) - Jau šįvakar – pirmasis žmonių skrydis į kosmosą iš JAV teritorijos po devynių metų pertraukos, bei pirmasis privačios kompanijos raketos/kapsulės skrydis su žmonėmis. SpaceX „Crew Dragon“ kapsulės bandomąjį skrydį stebėti galima tiesiogiai YouTube: Papildymas: šiandien nepakilo, prastas oras. Sekantis bandymas turėtų būti šeštadienį, apie pusę 11 vakaro Lietuvos laiku. Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDXXXIV: Srautai](https://www.konstanta.lt/2020/05/kasnelis-visatos-cdxxxiv-srautai/) - Dujų srautas, lekiantis iš mažo kūno ir formuojantis uodegą, padaro jį kometa – skamba logiškai, bet realybė nėra tokia aiški, nes kartais randami ir panašiai besielgiantys asteroidai. Dabar vienas toks aptiktas sekantis orbita paskui Jupiterį. Vandens ir purvo srautai Marse galėjo palikti paviršiaus struktūras, panašias į lavos nuošliaužas Žemėje. Vandens srautai vandenynuose nulemia jų gyvbingumą,
- [Kąsnelis Visatos CDXII: Vanduo](https://www.konstanta.lt/2019/12/kasnelis-visatos-cdxii-vanduo/) - Ledas Encelade turi įdomius lygiagrečius įtrūkimus – jie greičiausiai susidarė palaipsniui, vandeniui veržiantis pro pirmąjį įtrūkimą prie pietinio ašigalio. Marse vandens ledas daug kur yra taip arti paviršiaus, kad jį įmanoma išsikasti kastuvu. Truputį šiltesnėje aplinkoje – egzoplanetų atmosferos – vandens randama dažnai, bet jo ten yra mažiau, nei tikėtasi. Kitose naujienose – magnetinis laukas
- [Visiškas kosmosas: Marso magnetinis laukas ir gravitacinės bangos iš žvaigždžių spiečių](https://www.konstanta.lt/2020/05/visiskas-kosmosas-marso-magnetinis-laukas-ir-gravitacines-bangos-is-zvaigzdziu-spieciu/) - Jūsų dėmesiui – jubiliejinis Visiškas kosmosas. Pirmąją seriją įrašėme lygiai prieš metus, 2019-ųjų gegužės 21 dieną, o čia – jau 27-oji. Ir toliau kas dvi savaites ketiname pažindinti jus su kosmoso naujienomis. O praėjusių dviejų savaičių mišrainėje išrinkome įdomybę apie Marso magnetinį lauką, kuris greičiausiai pranyko gerokai vėliau, nei manyta; ir skaičiavimus apie juodųjų skylių
- [Kąsnelis Visatos CDXXXII: Atmosferos](https://www.konstanta.lt/2020/05/kasnelis-visatos-cdxxxii-atmosferos/) - Žemės atmosfera atrodo tokia pažįstama, kad retai apie ją ir pagalvojame, bet be jos nebūtų ir didžiosios dalies gyvybės. Atmosferos stebėjimai yra puikus būdas tyrinėti kitas planetas bei ieškoti gyvybės pėdsakų jose. Praėjusios savaitės naujienose ne vienas pranešimas susijęs būtent su atmosfera: Veneros atmosferos greito sukimosi paaiškinimas, vandenilio kupinų planetų atmosferų tinkamumas gyvybei, Jupiterio debesų
- [Kąsnelis Visatos CDXXXIII: Bangavimai](https://www.konstanta.lt/2020/05/kasnelis-visatos-cdxxxiii-bangavimai/) - Gravitacinės bangos, atrastos vos prieš keletą metų, tampa rimtu įrankiu astronominiuose tyrimuose. Praėjusios savaitės naujienose net du pranešimai apie jų panaudojimą: vienas – supernovų sprogimams tyrinėti, kitas – žvaigždžių spiečiams. Kol kas tai tik teoriniai modeliai, bet laikui bėgant jie gali tapti praktika. Dar bangos, tik garso, figūruoja bandymuose atkurti galimą Marso branduolio struktūrą ir
- [Kosminių kelionių demografija ir ekonomika](https://www.konstanta.lt/2020/05/kosminiu-kelioniu-demografija-ir-ekonomika/) - Žvaigždės yra labai toli nuo mūsų. Taip labai toli, kad greičiausi šiandieniniai žmonių sukurti kosminiai aparatai iki artimiausių kaimyninių planetų sistemų skristų dešimtis tūkstančių metų. Nors planuojama Breakthrough Starshot misija turėtų į Kentauro Proksimos sistemą nusiųsti zondų per 20 metų, tai bus mikroskopiniai aparatai, kuriuos galima įgreitinti galingais lazeriais. Žmonių kelionėms tokie zondai tikrai netiks.
- [Visiškas kosmosas: 2I/Borisov kilmė ir Visatos struktūrų augimas](https://www.konstanta.lt/2020/05/visiskas-kosmosas-2i-borisov-kilme-ir-visatos-strukturu-augimas/) - Naujausiame Visiškame kosmose - apie tarpžvaigždinės kometos 2I/Borisov kilmės galimybes ir apie didžiausių Visatos struktūrų augimo analizę. Gero žiūrėjimo! Laiqualasse
- [Žvaigždžių gimimas galaktikų glėbyje](https://www.konstanta.lt/2020/05/zvaigzdziu-gimimas-galaktiku-glebyje/) - [latexpage] Visata susideda iš įvairių komponentų, pagrindiniai yra tamsioji energija, tamsioji materija ir įprasta (dar vadinama barioninė) materija. Jos Visatoje tėra apie 5%, ir net ir jų didžioji dalis tėra „neįdomios“ karštos dujos, randamos galaktikų spiečiuose ar gijose tarp jų. Galaktikose esanti įprasta medžiaga kadaise irgi buvo dujos, tačiau jos atvėso, sutankėjo ir suformavo žvaigždes.
- [Kąsnelis Visatos CDXXXI: Jaunystė ir senatvė](https://www.konstanta.lt/2020/05/kasnelis-visatos-cdxxxi-jaunyste-ir-senatve/) - Jauna Visata atrodė gerokai kitaip, nei šiandieninė. Galaktikos buvo netvarkingos, žvaigždės formavosi sparčiau, kurį laiką netgi beveik visos tarpgalaktinės dujos buvo neutralios, o ne jonizuotos, kaip dabar. Bet laikai keitėsi, keitėsi ir galaktikos – poroje praėjusios savaitės naujienų kalbama būtent apie tokius pokyčius ir būdus jiems tyrinėti. Senatvėje objektai linkę nurimti: žvaigždės tampa ramesnės, ypač
- [Per karantiną susipažinkite su astrobiologija](https://www.konstanta.lt/2020/04/per-karantina-susipazinkite-su-astrobiologija/) - Kokia galėtų būti gyvybė kitose planetose ar palydovuose, kaip ją galėtume aptikti ir kaip bandome tą padaryti? Šie klausimai – turbūt vieni įdomiausių astrofizikoje. Juos nagrinėja sritis, vadinama astrobiologija. O karantino metu Edinburgo universiteto astrobiologijos profesorius Charles Cockell siūlo susipažinti su šiuo mokslu plačiau. Anksčiau jis yra parašęs astrobiologijos vadovėlį ir parengęs labai populiarų kursą
- [Kąsnelis Visatos CDXXX: Temperatūros](https://www.konstanta.lt/2020/04/kasnelis-visatos-cdxxx-temperaturos/) - Visatoje pilna ekstremalių reiškinių, toli gražu pralenkiančių bet kokius Žemėje sutinkamus parametrų intervalus. Temperatūra – vienas iš jų: nuo beveik absoliutaus nulio iki milijardų kelvinų. Šiame Kąsnelyje irgi rasite keletą tokių naujienų: apie tarpžvaigždinę kometą, kuri formavosi labai šaltoje aplinkoje, apie egzomėnulių ir egzoplanetų temperatūrų apskaičiavimus, apie labai aukštas temperatūras prie novos bei supernovoje. Kitose
- [Kąsnelis Visatos CDXXIX: Orbitos](https://www.konstanta.lt/2020/04/kasnelis-visatos-cdxxix-orbitos/) - Vienas iš pirmųjų žingsnių suprantant, kaip veikia Visata, buvo Izaoko Niutono supratimas apie orbitų prigimį – visuotinės traukos sukuriamą judėjimą. Nuo tų laikų suvokimas pažengė toli į priekį, bet Niutono suformuluoti principai tebėra svarbūs. Praėjusios savaitės naujienose randame tiksliausią gravitacinės sąveikos matavimą labai mažais – mikrometrų – masteliais, taip pat nuokrypių nuo niutoninės gravitacijos paieškas
- [Visiškas kosmosas: ʻOumuamua kilmė ir orbitos precesija Galaktikos centre](https://www.konstanta.lt/2020/04/visiskas-kosmosas-ʻoumuamua-kilme-ir-orbitos-precesija-galaktikos-centre/) - Naujausiame Visiško kosmoso podcast'e pasakoju apie tarpžvaigždinio asteroido 'Oumuamua kilmės modelį bei apie žvaigždės S2, skriejančios apie juodąją skylę Paukščių Tako centre, orbitos precesiją, eilinį sykį patvirtinančią reliatyvumo teorijos prognozes. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Virtuali realybė padeda astronomams](https://www.konstanta.lt/2020/04/virtuali-realybe-padeda-astronomams/) - Astronomija dažnam atrodo kaip labai romantiškas užsiėmimas – juk nedaug yra dalykų, gražesnių už žvaigždžių kupiną nakties dangų. Deja, profesionalūs astronomai retai turi laiko grožėtis nakties dangaus vaizdu, nes stebėjimai šiais laikais vykdomi daugiau ar mažiau automatizuotai, informacija atvaizduojama duomenų bazėse, o tyrimai vykdomi naudojantis skaitmeniniais ir matematiniais modeliais. Matematika ir schematiškas duomenų atvaizdavimas dažnai
- [Kąsnelis Visatos CDXXVIII: Pagreičiai](https://www.konstanta.lt/2020/04/kasnelis-visatos-cdxxviii-pagreiciai/) - Viskas kosmose juda. Žemė sukasi aplink Saulę, Saulė juda Galaktikoje, netgi Visata plečiasi. Ir judėjimas nėra pastovus – veikiami tarpusavio jėgų, daugiausiai gravitacinių, bet ne vien jų, kūnai greitėja ir lėtėja. Praėjusios savaitės naujienose tokių greičio pokyčio pavyzdžių rasime ne vieną. Čia ir meteoras, pagreitėjęs dėl sąveikos su Žeme; ir idėjos apie netolygų Visatos plėtimąsi
- [Visiškas kosmosas: ankstyvi neramumai Saulės sistemoje ir Paukščių Tako kanibalizmo istorija](https://www.konstanta.lt/2020/04/visiskas-kosmosas-ankstyvi-neramumai-saules-sistemoje-ir-pauksciu-tako-kanibalizmo-istorija/) - Velykiniame Visiškame kosmose pasakoju apie Saulės sistemos jaunystę ir Paukščių Tako jaunystę. Saulės sistemoje – apie planetų migraciją ir modelius, bandančius įvertinti vėlyvojo bombardavimo laiką (o jis, pasirodo, ne toks jau ir vėlyvas). Paukščių Take – apie seniai prarytas nykštukines galaktikas, kurių savybes galima įvertinti nagrinėjant dar šiandien matomus kamuolinius spiečius. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Astronaujiena. Detaliausias žvilgsnis į aktyvios galaktikos čiurkšlę](https://www.konstanta.lt/2020/04/astronaujiena-detaliausias-zvilgsnis-i-aktyvios-galaktikos-ciurksle/) - Įvykių horizonto teleskopo komanda, prieš metus pristatę pirmąją juodosios skylės šešėlio nuotrauką, vakar paskelbė dar vieną panašaus detalumo darbą. Šįkart į jų akiratį papuolė aktyvi galaktika – blazaras 3C 279. Šis tyrimas yra tiksliausias žvilgsnis į čiurkšlės struktūrą prie pat juodosios skylės, nuo kurios ji lekia tolyn. Supermasyvios juodosios skylės egzistuoja visų galaktikų centruose. Paukščių
- [Kąsnelis Visatos CDXXVII: Saulė](https://www.konstanta.lt/2020/04/kasnelis-visatos-cdxxvii-saule/) - [latexpage] Gyvenimas šalia žvaigždės nėra toks jau lengvas – nors ji teikia mums šviesą ir šilumą, Saulės vėjas gali pakenkti elektronikai ir ypač palydovams, o ką jau kalbėti apie žmonių skrydžius į kosmosą. Taigi bandymai geriau suprasti Saulės elgesį svarbūs ne tik kosmoso tyrimams, bet ir kasdieniam mūsų gyvenimui. Praeitos savaitės naujienose tokių bandymų –
- [Kąsnelis Visatos CDXXVI: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2020/03/kasnelis-visatos-cdxxvi-susidurimai/) - Asteroido susidūrimas su Žeme gali netgi sunaikinti žmoniją. Nenuostabu, kad tokiam pavojui, kad ir kiek menkai tikėtinam, yra ruošiamasi – planuojamos misijos, modeliuojami asteroidų nustūmimo būdai. Praeitą savaitę paskelbti vieno tokio modelio patikrinimų rezultatai, parodę, kad jis tikrai gerai atkuria smūgių padarinius. Kiti susidūrimai, apie kuriuos galite perskaityti žemiau, labai įvairūs: nuo Saulės vėjo susidūrimo
- [Visiškas kosmosas: Marso seisminis aktyvumas ir baltųjų nykštukių susijungimas](https://www.konstanta.lt/2020/03/visiskas-kosmosas-marso-seisminis-aktyvumas-ir-baltuju-nykstukiu-susijungimas/) - Naujausiame Visiškame kosmose pristatau dvi naujienas: pirmų dešimties mėnesių InSight zondo duomenų analizę, parodančią Marso seisminį aktyvumą, ir neįprastą baltąją nykštukę, kuri greičiausiai susiformavo susijungus dviem mažesnėms. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Astronaujiena. Fundamentaliai neišsprendžiamos chaotiškos sistemos](https://www.konstanta.lt/2020/03/astronaujiena-fundamentaliai-neissprendziamos-chaotiskos-sistemos/) - [latexpage] Du kūnai, veikiami tarpusavio gravitacijos, juda kosmose. Kokios yra jų trajektorijos? Šį uždavinį išspręsti palyginus nesunku: priklausomai nuo bendros sistemos energijos, abu kūnai aplink bendrą masės centrą juda apskritimu, elipse, parabole arba hiperbole. Nesunku apskaičiuoti ir tų trajektorijų parametrus. Bet jei prie poros pridedame trečią objektą, uždavinys pasidaro daugybę kartų sudėtingesnis. Šio „trijų kūnų
- [Kąsnelis Visatos CDXXV: Kryptys](https://www.konstanta.lt/2020/03/kasnelis-visatos-cdxxv-kryptys/) - Kryptis – Marsas! Taip skelbė NASA prieš dešimtmetį. Ne, kryptis – Mėnulis! Pareiškė prieš keletą metų. Dabar kryptis vėl ima svirti Marso link: Artemis misija į Mėnulį, atrodo, bus panaši į Apollo misiją, t. y. trumpokas apsilankymas ir grįžimas, tuo tarpu infrastruktūra Mėnulyje ir orbitoje aplink jį bus labiau skirta Marso misijų parengimui. Reikia tikėtis,
- [Astronaujiena. Galimai atrastas nežemiškas baltymas](https://www.konstanta.lt/2020/03/astronaujiena-galimai-atrastas-nezemiskas-baltymas/) - Kosmose – ir tarpžvaigždinėje bei tarpplanetinėje erdvėje, ir asteroiduose ar kometose – randama daugybė įvairiausių cheminių junginių. Nuo paprasčiausių molekulių, tokių kaip vandenilio ar anglies monoksido, iki sudėtingų darinių, kurie Žemėje dalyvauja biologiniuose procesuose ir netgi yra gyvų organizmų „statybinės medžiagos“. Naujame tyrime paskelbta apie pirmą kartą aptiktą nežemiškos kilmės baltymą. Baltymas aptiktas meteorite Acfer
- [Astronaujiena. Kosminis voratinklis auga kaip gleivūnai](https://www.konstanta.lt/2020/03/astronaujiena-kosminis-voratinklis-auga-kaip-gleivunai/) - Fizikoje randame įvairaus pobūdžio simetrijų: pavyzdžiui, visi procesai vyksta vienodai visomis kryptimis, taip pat fizikos dėsniai nekinta bėgant laikui. Iš kitos pusės, mastelio simetrijos fizikoje nėra: reiškiniai, vykstantys kosminiais mastais, dažnai neturi analogų mikroskopiniame pasaulyje ir atvirkščiai. Bet kartais tokių analogijų galima rasti. Naujame tyrime didžiausio masto kosminių struktūrų išsidėstymas nagrinėtas remiantis įžvalgomis, gautomis tyrinėjant
- [Ką veikti per karantiną: Astro pasiūlymai](https://www.konstanta.lt/2020/03/ka-veikti-per-karantina-astro-pasiulymai/) - Nuobodžiaujate namuose, nes nedirba klubai, kino teatrai ir kitos pamėgtos pramogų vietos? Uždarytos mokymo institucijos, todėl neturite ką veikti ištisas dienas arba nežinote, kuo užimti vaikus? Idėjų internetuose sklando begalės, o čia – keli pasiūlymai iš astronominės pusės. Beje, tinkantys ne tik karantino laikams :) Apollo misijos – lėtoji kosminė televizija Pernai minėjome Apollo 11
- [Kąsnelis Visatos CDXXIV: Karantininis](https://www.konstanta.lt/2020/03/kasnelis-visatos-cdxxiv-karantininis/) - Šios savaitės kąsnelio pavadinimas neturi nieko bendra su jo turiniu – apie jokius karantinus kosmose nerašau. Bet manau, kad po daugelio metų gali būti įdomu per šitą pavadinimą prisiminti, kad štai tada sėdėjome karantine dėl koronaviruso pandemijos, arba trumpiau tiesiog koron-tine :) O naujienose – detalės apie Mėnulio kilmę, keistai pulsuojančią žvaigždę, naujus objektus Saulės
- [Visiškas kosmosas: vanduo Jupiteryje ir reguliarus FRB](https://www.konstanta.lt/2020/03/visiskas-kosmosas-vanduo-jupiteryje-ir-reguliarus-frb/) - Naujausiame Visiškame kosmose - vandens kiekio Jupiteryje vertinimai ir pirmasis (daugmaž) reguliariai pasikartojantis greitasis radijo žybsnis. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Protagoniste - apie kosmoso kolonizavimą](https://www.konstanta.lt/2020/03/protagoniste-apie-kosmoso-kolonizavima/) - Reguliarūs šio blogo skaitytojai ir šiaip mane pažįstantys turbūt žino, kad esu visokiausios fantastikos mėgėjas. Kartais pasitaiko proga susieti mokslo populiarinimą ir fantastiką. Vieną tokią sąsają rasite naujausiame žurnalo Protagonistas numeryje - ten rašau apie kosmoso kolonizavimo perspektyvas. Žurnalą, beje, galima skaityti internetuose visiškai nemokamai. Bet dar geriau yra tokias puikias iniciatyvas paremti - įsigyjant popierinį žurnalą
- [Kąsnelis Visatos CDXXIII: Dulkės](https://www.konstanta.lt/2020/03/kasnelis-visatos-cdxxiii-dulkes/) - Kosminės dulkės užstoja daugybę įdomių reiškinių nuo mūsų akių. Pavyzdžiui, planetiniai ūkai, susidarantys aplink mirštančias į Saulę panašias žvaigždes, dulkėse paslepia centrinius šaltinius, todėl sudėtinga tyrinėti, kaip jie susiformuoja. Bet kartais dulkės padeda suprasti tai, kas vyksta už jų. Labai tolimos labai dulkėtos galaktikos dažnai tyrinėjamos nagrinėjant būtent dulkių spinduliuotę. O Betelgeizė, panašu, neseniai pritemo
- [Kąsnelis Visatos CDXXII: Vėjai](https://www.konstanta.lt/2020/03/kasnelis-visatos-cdxxii-vejai/) - [latexpage] Marso vėjai yra labai keisti – dulkių sūkuriai ten formuojasi labai dažnai, bet nufotografuoti jų nepavyksta, kai labai stengiesi. Tuo įsitikino InSight zondo komanda, kuriai per visus metus nepavyko užfiksuoti nei vieno sūkurio, nors slėgio pokyčiai zondo aplinkoje rodo, kad tų sūkurių aplink sukosi daugybė. Kita su vėju susijusi naujiena – apie Saulės vėjo
- [Visiškas kosmosas: kometos spalva ir tėkmės galaktikų spiečiuose](https://www.konstanta.lt/2020/03/visiskas-kosmosas-kometos-spalva-ir-tekmes-galaktiku-spieciuose/) - Naujausiame Visiško kosmoso epizode pasakoju apie tai, kodėl kometos 67P ir jos halo spalva keitėsi, kometai artėjant prie Saulės ir paskui nuo jos tolstant, bei apie detalius aktyvių galaktikų branduolių kuriamų tėkmių galaktikų spiečiuose stebėjimus. Gero žiūrėjimo! Laiqualasse
- [Apie kosmoso pavojus - Delfi TV](https://www.konstanta.lt/2020/02/apie-kosmoso-pavojus-delfi-tv/) - Kad nebūtų šnekama vien apie koronavirusą, Delfi TV nusprendė pašnekėti apie kitokius siaubus - tuos, kurie mums gresia iš kosmoso. Pakvietė mane ir Marių Klimavičių pakalbėti apie asteroidų smūgius, kosmines šiukšles, Saulės vėją ir panašias temas. Laidos įrašą galite rasti Delfyje arba žemiau. Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDXXI: Diskai](https://www.konstanta.lt/2020/02/kasnelis-visatos-cdxxi-diskai/) - Jaunas žvaigždes supančiuose diskuose formuojasi planetos, taip pat šie diskai paveikia ir pačios žvaigždės augimą. Naujose apžvalgose atsiskleidžia ir diskų, ir augančių žvaigždžių įvairovė, kuri padės geriau suprasti šiuos procesus. Kitose naujienose – netikėtai sujaukta labai ramiai atrodančios Sombrero galaktikos istorija, vandens Jupiteryje matavimai, ypatingai greiti tarpžvaigždiniai meteorai ir dar šis tas. Gero skaitymo! ***
- [Kąsnelis Visatos CDXX: Asteroidai](https://www.konstanta.lt/2020/02/kasnelis-visatos-cdxx-asteroidai/) - Kai Saulė taps raudonąja milžine, Merkurijus ir Venera išgaruos, greičiausiai panašiai nutiks ir Žemei. O kaip gyvens asteroidai? Naujausi skaičiavimai rodo, kad jie turbūt subyrės į dulkes. Bet kol kas dalis asteroidų yra pavojingi – dabar juos aptikti darosi paprasčiau, nes pasinaudojant neuroniniu tinklu pavojingų asteroidų atpažinimas tapo patikimesnis. Į asteroidą panašus, nors tokiu ir
- [Visiškas kosmosas: deguonies gamykla ir dulkėti objektai Galaktikos centre](https://www.konstanta.lt/2020/02/visiskas-kosmosas-deguonies-gamykla-ir-dulketi-objektai-galaktikos-centre/) - Naujausiame Visiškame kosmose pasakoju, kaip visad, apie dvi naujienas. Pirmoji - Europos kosmoso agentūros pilotinis projektas iš Mėnulio regolito išgauti deguonį bei kitas naudingas medžiagas. Antroji - grupė dulkėtų kompaktiškų objektų Paukščių Tako centre, kurie, atrodo, yra aptinkami tik šioje aplinkoje. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDXIX: Vėjai](https://www.konstanta.lt/2020/02/kasnelis-visatos-cdxix-vejai/) - Saulės vėjas sukuria heliosferą, kuri saugo mus nuo žalingos tarpžvaigždinės spinduliuotės, bet pats gali sukelti pavojingas geomagnetines audras. Nauji tyrimai rodo, kad šis srautas nėra tolygus, o kai kurios jo dalelės netgi gali skristi Saulės link, o ne tolyn nuo jos. Planetose pučiantys vėjai yra svarbūs jų paviršiaus struktūroms – net ir Plutone, kurio atmosfera
- [Žemės gyvybės pėdsakai – Mėnulyje?](https://www.konstanta.lt/2020/02/zemes-gyvybes-pedsakai-menulyje/) - Viena iš priežasčių, kodėl tyrinėjame kitus dangaus kūnus, yra geresnis supratimas apie Žemę, jos struktūrą ir evoliuciją. Ypač tam naudingas Mėnulis: per visus puspenkto milijardo metų jį daužė labai panašūs asteroidai, kaip ir Žemę, į jį švietė ta pati Saulė, taigi tyrinėdami Mėnulį galime suprasti kai kuriuos Žemės istorijos veiksnius. Bet, pasirodo, Mėnulis mums gali
- [Kąsnelis Visatos CDXVIII: Garavimas ir kondensacija](https://www.konstanta.lt/2020/02/kasnelis-visatos-cdxviii-garavimas-ir-kondensacija/) - Marso ledynai periodiškai garuoja ir kondensuojasi; tik šis procesas vyksta ne vasaros-žiemos ciklu, o per tūkstančius metų kintant Marso ašies posvyriui. Taip pat garuoja ir kondensuojasi dujos galaktikose ir aplink jas, veikiamos aktyvių branduolių grįžtamojo ryšio. Kitose praėjusios savaitės naujienose – naujas Saulės tyrimų teleskopas, naujas šiaurės pašvaisčių atmaina, skaičiavimai apie juodųjų skylių susijungimų dažnumą
- [Visiškas kosmosas: žvaigždžių sprogimų prognozės ir pirmųjų žvaigždžių burbulai](https://www.konstanta.lt/2020/02/visiskas-kosmosas-zvaigzdziu-sprogimu-prognozes-ir-pirmuju-zvaigzdziu-burbulai/) - Naujausiame Visiškame kosmose pasakoju apie Betelgeizę ir Strėlės V - dvi žvaigždes, kurios netrukus gali sužibti daug ryškiau. Kita naujiena - apie pirmuosius žvaigždžių išpūstus jonizuotų dujų burbulus Visatos jaunystėje. Gero žiūrėjimo! Laiqualasse
- [Kokios gali būti žemiškos planetos?](https://www.konstanta.lt/2020/01/kokios-gali-buti-zemiskos-planetos/) - Pastaraisiais metais naujų egzoplanetų atradimai tapo visiška kasdienybe. Net ir uolinės planetos randamos palyginus dažnai – kone ketvirtis Keplerio teleskopu aptiktų planetų patenka į superžemių ar mažesnių kategoriją. Karts nuo karto išgirstame apie planetą, neva labai primenančią Žemę – ji ir panašaus dydžio, ir tinkamu atstumu nuo žvaigždės, kad joje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Žiniasklaida
- [„42 istorijos“ Knygų mugėje](https://www.konstanta.lt/2020/01/42-istorijos-knygu-mugeje/) - Mano knyga - „42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“ - tikrai bus išleista Vilniaus Knygų mugei. Ją galėsite įsigyti leidyklos „Alma Littera“ stende, o po mugės - visuose knygynuose bei internetu. Taip pat, jei norite mano parašo (ar šiaip užduoti kokį klausimą ar pasakyti, ką galvojate apie tokius rašytojus), Mugės metu
- [Kąsnelis Visatos CDXVII: Deguonis](https://www.konstanta.lt/2020/01/kasnelis-visatos-cdxvii-deguonis/) - Be deguonies gyvybė Žemėje būtų visiškai kitokia, greičiausiai nebūtų ir protingų padarų. Apskritai deguonies svarba gyvybei nėra labai keistas reiškinys – visgi tai yra trečias gausiausias cheminis elementas Visatoje, taigi jo visur yra tikrai daug. Praėjusios savaitės naujienose deguonį sutinkame du kartus: vieną sykį kalbant apie Mėnulio dulkių panaudojimą žmonių reikmėms, kitą – apie senos
- [Skaitant dangaus ženklus (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/skaitant-dangaus-zenklus-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septintasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Inžinierius ir lietuvių mitologijos entuziastas, Žaliakalnio vaidila Kęstutis Račkaitis rašo apie žvaigždynus. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. Skaitant dangaus ženklus Kęstutis Račkaitis Jūs nustebsite išgirdę, ko nežinojo Herodotas, dar vadinamas pirmuoju pasaulio istoriku, gyvenęs prieš pustrečio tūkstančio metų. Nors, geriau pagalvojus, ir šiais laikais
- [Lietuvai didžiausią įtaką padariusi kometa (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/lietuvai-didziausia-itaka-padariusi-kometa-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuntasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Inžinierius ir lietuvių mitologijos entuziastas, Žaliakalnio vaidila Kęstutis Račkaitis rašo apie vieną įdomią kometą ir jos ryšius su Lietuvos istorija. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. Lietuvai didžiausią įtaką padariusi kometa Kęstutis Račkaitis Paieškos sistema Google pagal raktinį žodį „archeologija“ išmeta visą eilę išraustos
- [Rašant seniausią pasaulio knygą (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/rasant-seniausia-pasaulio-knyga-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Devintasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Inžinierius ir lietuvių mitologijos entuziastas, Žaliakalnio vaidila Kęstutis Račkaitis rašo apie lietuviškus žvaigždynus. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. Rašant seniausią pasaulio knygą Kęstutis Račkaitis Ar norėtumėte palikti savo įrašą seniausioje pasaulio knygoje? Jau girdžiu klausimą, - „O kuri gi knyga yra pasaulyje seniausia?“.
- [Kąsnelis Visatos CDXVI: Aštuoneri metai kąsnelių](https://www.konstanta.lt/2020/01/kasnelis-visatos-cdxvi-astuoneri-metai-kasneliu/) - 2012 metų sausio 23 dieną parašiau pirmąjį Visatos kąsnelį. Nuo tada kiekvieną savaitę (su labai nedidelėmis išimtimis) tą darau jau aštuonerius metus. 8*52=416 – būtent tokio numerio Kąsnelį šiandien ir kviečiu skaityti. O jame – asteroidai, antra Kentauro Proksimos planeta, Paukščių Tako halas ir susiliejimų istorija bei gama spindulių žybsnių kilmės tyrimai. Gero skaitymo! ***
- [Visiškas kosmosas: Observatorijos Mėnulyje ir Galaktikos centro žvaigždėdara](https://www.konstanta.lt/2020/01/visiskas-kosmosas-observatorijos-menulyje-ir-galaktikos-centro-zvaigzdedara/) - Naujausiame Visiškame kosmose pasakoju apie pasiūlymus Mėnulyje, ar orbitoje aplink jį, įrengti radijo observatoriją, bei apie žvaigždėdaros istoriją centrinėje Paukščių Tako dalyje. Gero žiūrėjimo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDXV: Svyravimai](https://www.konstanta.lt/2020/01/kasnelis-visatos-cdxv-svyravimai/) - Svyruojančios, arba teliuskuojančios, dujos galaktikų spiečiuose ilgai išlaiko informaciją apie praeities įvykius – jų tyrimai padeda suprasti, kaip pats spiečius formavosi. Dujų svyravimai Galaktikos diske galimai sukuria stovinčią bangą, kurioje yra daug daugiau žvaigždėdaros regionų, nei kitur. Netolygumai juodosios skylės čiurkšlėje gal ir nesvyruoja, bet juda, o jų stebėjimai padeda suprasti, kaip evoliucionuoja šie ekstremalūs
- [Tarptautinė fizikos olimpiada ieško savanorių](https://www.konstanta.lt/2020/01/tarptautine-fizikos-olimpiada-iesko-savanoriu/) - Šią vasarą Lietuvoje vyks neeilinis renginys – tarptautinė fizikos olimpiada. Apskritai jau 51-oji, Lietuvoje – pirmą kartą. Apie pusketvirto šimto gabių mokinių iš viso pasaulio spręs uždavinius, darys eksperimentus ir varžysis, kurie gi yra geriausi jaunieji fizikai. Juos lydės daugiau nei šimtas komandų vadovų. Tokiam dideliam būriui dalyvių ir vadovų prižiūrėti ir viso renginio geram
- [Mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai](https://www.konstanta.lt/2020/01/mokslo-populiarinimo-konkurso-nugaletojai-6/) - Prieš kiek daugiau nei mėnesį baigėsi septintasis mokslo populiarinimo konkursas. Šešiolika darbų varžėsi dėl vertintojų ir skaitytojų dėmesio, o dabar jau turime visus balsus ir galime paskelbti nugalėtojus! Pradėkime nuo mokslininkų komisijos ir jų išrinktų geriausio moksleivio ir nemoksleivio rašinių. Geriausiu moksleivio darbu pripažintas Briuselio II-osios Europinės mokyklos dešimtokės Augustės Sturlytės „Laiškas ateičiai“. Sveikiname! Augustei
- [„42 istorijos“ – Konstantos knyga](https://www.konstanta.lt/2020/01/42-istorijos-konstantos-knyga/) - Knygos ir kosmosas - du labai geri dalykai. O kartu - dar geresni. Rašydamas tekstus į Konstantą vis kartais pagalvodavau, kad norėčiau juos sudėti į vientisą ir ilgaamžį formatą. Pernai pasitaikė galimybė tą padaryti, o dabar ji pakankamai arti realybės, kad būtų verta paskelbti. Taigi, vasario mėnesį Alma Littera išleis mano knygą „42 istorijos apie
- [Kąsnelis Visatos CDXIV: Naujų metų vizijos](https://www.konstanta.lt/2020/01/kasnelis-visatos-cdxiv-nauju-metu-vizijos/) - Prasidėję metai, kaip ir kiekvieni, kupini įvairių prognozių – apie jas, susijusias su kosmosu, truputį siūlau paskaityti ir Kąsnelyje. Taip pat čia rasite seniausią galaktikų grupę, astronautų kraujotakos problemas, Mėnulio magnetizmą, klajojančias juodąsias skyles ir dar šio to. Gero skaitymo! *** 2020-ieji kosmose. Prasidėję metai žada ne vieną įdomų kosminį įvykį. Daugybės jų, žinoma, negalime
- [Visiškas kosmosas: žieduotos egzoplanetos ir aktyvus asteroidas](https://www.konstanta.lt/2020/01/visiskas-kosmosas-zieduotos-egzoplanetos-ir-aktyvus-asteroidas/) - Naujausiame Visiškame kosmose – apie keistai mažo tankio egzoplanetas, kurios galbūt tiesiog turi žiedus ir dėl to atrodo didesnės, nei yra iš tiesų; taip pat apie asteroidą Bennu, kuris yra aktyvus, t.y. išmetinėja daleles nuo savo paviršiaus, bet tą sužinojome tik iki jo nuskridus zondui Osiris-Rex. Gero žiūrėjimo!
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. Svarbiausi 2019 metų kosmoso įvykiai ir atradimai (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2020/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2019-metu-kosmoso-ivykiai-ir-atradimai-ii-dalis/) - Per pirmus šešis 2019 metų mėnesius aplankytas tolimiausias Saulės sistemos objektas, nufotografuota juodoji skylė ir atrasti rentgeno spindulius skleidžiantys kaminai Galaktikos centre. Ar antroji metų pusė prilygo pirmajai? Skaitykite žemiau ir prisiminkite įdomiausius kosminius įvykius bei atradimus, padarytus pernai liepos-gruodžio mėnesiais! *** Liepa - Planetary Society misija LightSail2, skirta išbandyti šviesos burių technologiją kosminiams skrydžiams,
- [Kąsnelis Visatos CDXIII: Metų galas](https://www.konstanta.lt/2019/12/kasnelis-visatos-cdxiii-metu-galas/) - Nauji tyrimų metodai dažnai atveria iki tol nepažintus žinių apie kosmosą lobynus. Praėjusios savaitės naujienose tokių metodų naujienų – ne viena. Čia rasite ir planus statyti teleskopus Mėnulyje ar orbitoje aplink jį, ir žvaigždžių cheminės sudėties naudojimą Galaktikos žvaigždėdaros istorijai nagrinėti, ir gama spindulių žybsnių paieškas neutrinais. Nors visi metodai dar tik vystomi, gali būti,
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. Svarbiausi 2019 metų kosmoso įvykiai ir atradimai (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2019/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-svarbiausi-2019-metu-kosmoso-ivykiai-ir-atradimai-i-dalis/) - Kosmose kupina įdomybių ir vis naujų atrandamų reiškinių bei objektų. Kartais atradimai yra seniai žinomų dalykų paaiškinimai ar nauja interpretacija. Nestovi vietoje ir žmonija – naujos technologijos įgalina Visatą tyrinėti vis geriau. Kaip ir kasmet, kviečiu prisiminti, mano nuomone, įdomiausius praėjusių metų kosminius įvykius – po dešimt kiekvienam mėnesiui. Dabar – pirma metų pusė, o
- [Kąsnelis Visatos CDXIII: Žvaigždžių spinduliuotė](https://www.konstanta.lt/2019/12/kasnelis-visatos-cdxii-zvaigzdziu-spinduliuote/) - Žvaigždžių šviesa yra pagrindinis spinduliuotės šaltinis Visatoje. Nenuostabu, kad ji mums ir duoda daugybę žinių apie Visatos evoliuciją, ir paveikia aplinką įvairiais masteliais, nuo planetų iki tarpgalaktinės erdvės. Praėjusios savaitės naujienose rasite ir žinių apie sprogimus Saulėje, ir žalingą spinduliuotę egzoplanetų paviršiuje, ir žvaigždėdaros prieš dešimt milijardų metų tyrimus. Taip pat – pirmąjį pulsaro paviršiaus
- [Visiškas kosmosas: didelės ir energingos juodosios skylės](https://www.konstanta.lt/2019/12/visiskas-kosmosas-dideles-ir-energingos-juodosios-skyles/) - Naujausiame Visiško kosmoso podcaste - dvi naujienos, susijusios su juodosiomis skylėmis. Viena apie labai masyvią žvaigždinę juodąją skylę, kurią keli mokslininkai teigia atradę dvinarėje sistemoje, o kiti jiems prieštarauja. Antra - apie supermasyvios juodosios skylės čiurkšlę galaktikų spiečiuje, kuri nėra tokia galinga, kaip kituose spiečiuose, bet užtat padeda formuotis žvaigždėms centrinėje spiečiaus galaktikoje. Gero žiūrėjimo!
- [Kąsnelis Visatos CDXI: Maistas](https://www.konstanta.lt/2019/12/kasnelis-visatos-cdxi-maistas/) - Bakterija, kuri mielai minta meteoritais – netgi mieliau, nei panašiomis uolienomis iš Žemės. Saulės aplinkoje esančios jos prarytų kometų ir asteroidų liekanos. Baltoji nykštukė, ryjanti medžiagą, dar visai neseniai buvusią aplink ją besisukančios planetos atmosferoje. Ypatingai masyvi juodoji skylė, ir kita juodoji skylė, kurios čiurkšlė jonizuoja aplinkines dujas taip, kaip įprastai tą daro žvaigždės. Kosmose
- [Visiškas kosmosas: deguonis Marse ir galaktikų tvarkingumas](https://www.konstanta.lt/2019/12/visiskas-kosmosas-deguonis-marse-ir-galaktiku-tvarkingumas/) - Naujausiame Visiškame kosmose pasakoju apie deguonies gausumo variacijas Marse ir apie didžiulio skaitmeninio kosmologinio modelio TNG50 pirmuosius rezultatus. Gero žiūrėjimo!
- [Dvyliktasis Konstantos gimtadienis](https://www.konstanta.lt/2019/12/dvyliktasis-konstantos-gimtadienis/) - Seniai seniai, gūdžiais 2007-aisiais, man ir keliems draugams kilo idėja sukurti blogą apie fiziką. Tuo metu visi ją ir studijavome; dabar keliai išsiskyrė, su fizika gyvenimą susiejau tik aš, bet idėjos produktas išgyveno. Konstantai-42 šiandien sukanka 12 metų. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet stengiausi rašyti 2-3 įrašus kiekvieną savaitę. Žinoma, buvo 51 Visatos
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXV: Skirtumai ir panašumai](https://www.konstanta.lt/2019/04/kasnelis-visatos-ccclxxv-skirtumai-ir-panasumai/) - Vienas geriausių būdų atrasti kažką naujo yra lyginant tyrimų objektus. Ar tai būtų planetos, ar seni ir nauji duomenys, ar galaktikos. Keletas tokių istorijų yra ir šiame Kąsnelyje: dviejų aktyvių galaktikų palyginimas, vandens tinklo Žemėje ir Marse analizė, ir panašiai. Taip pat – paankstinta žmonių kelionė į Mėnulį, gyvybei reikalingų junginių formavimasis Marse ir netgi
- [Laiškas ateičiai (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/laiskas-ateiciai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šešioliktasis, paskutinis šiemet, Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Briuselio II-osios Europinės mokyklos dešimtokė Augustė Sturlytė rašo apie klimato kaitą. Laiškas ateičiai Augustė Sturlytė Mieloji ateitis, Kaip ten viskas? Ar tu nebaisi, nepavojinga, nedestruktyvi, nežalojanti? Ar išties esi miela? Ar galų gale mes susivienijome, ar nugalėjome tą, didžiausią visos planetos grėsmę, klimato kaitą. Ar visą laiką tiesiog tyliai stebėjome mirštančius
- [Mirties bučinys (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/mirties-bucinys-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penkioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Alergologė, VU profesorė Rūta Dubakienė rašo apie anafilaksines alergines reakcijas. Mirtinas bučinys. Ar taip gali būti? Rūta Dubakienė Vaikystės pasakos savyje slepia ne tik burtus bei paslaptis, bet ir realaus gyvenimo atspindžius. Pamenate pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“? Prakandus raudonšonį, piktosios raganos pasiūlytą obuolį, Snieguolė užmiega. Bet gali būti ir taip, kad
- [Spindėk, spindėk, maža žvaigždute (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/spindek-spindek-maza-zvaigzdute-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Keturioliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Šiaulių Didždvario gimnazijos 12-os klasės mokinė Ema Ivanauskaitė rašo apie žvaigždžių mirtis. Spindėk, spindėk, maža žvaigždute, arba kaip miršta žvaigždės? Ema Ivanauskaitė Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse,
- [Stygos (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/stygos-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Tryliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos devintokas Džiugas Balčiūnas rašo apie stygų teoriją. Stygos Džiugas Balčiūnas Kokia yra tikroji visatos prigimtis? Ieškodami atsakymo į šį klausimą žmonės kuria įvairiausius paaiškinimus – tam tikras istorijas, pasakojimus, ant kurių laikosi mūsų visatos supratimas. Mes juos tikriname ir po to sprendžiame, kuriais pasikliauti ir skleisti
- [Alergija – šių laikų rykštė (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/alergija-siu-laiku-rykste-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvyliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos mokinė Austėja Kulionytė rašo apie alergijas. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. Alergija – šių laikų rykštė Austėja Kulionytė Dažnai žmonės susidūrę su alergija, nežino nuo ko pradėti. Gydymas vaistais kartais būna neefektyvus ir po kurio laiko alergija gali vėl atsinaujinti,
- [Dailės terapija ir gedėjimas (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/dailes-terapija-ir-gedejimas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Vienuoliktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dailės terapeutė Vaida Adomaitienė rašo, kaip dailės terapija padeda išgyventi netektis. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. DAILĖS TERAPIJA IR GEDĖJIMAS.Kaip dailės terapija gali padėti išgyventi netektį ir gedėjimą? Vaida Adomaitienė Sunku įsivaizduoti sielvarto jėgą, keliamą skausmą, kasdienybės būseną tol, kol mes nesusiduriame su tuo.
- [Naujoji Pangėja (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/naujoji-pangeja-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dešimtasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos devintokas Pijus Milašius rašo apie invazines rūšis. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. Naujoji Pangėja Pijus Milašius Invazinės rūšys kelia begalę rūpesčių visame pasaulyje, sujaukia nusistovėjusią ramybę ekositemose. Bet ar seniau to nebuvo? Atsakymas: Taip, buvo, bet ne
- [Kąsnelis Visatos CDX: Netipiškumai](https://www.konstanta.lt/2019/12/kasnelis-visatos-cdx-netipiskumai/) - Žmonės mėgsta ieškoti panašumų ir tendencijų, aprašyti gamtą dėsniais ir dėlioti į lentynas. Bet kartais to padaryti nepavyksta, ir tada gali kilti didžiuliai proveržiai. Pavyzdžiui, vienoje praėjusios savaitės naujienoje kalbama, kad Žemės padėtis Visatoje gali būti labai netipinė, priešingai nei teigia kosmologinis principas. Ar toks atradimas apvers kosmologiją – nežinia, bet gerai, kad yra dirbančių
- [Kaip šviesa atskleidžia Visatos paslaptis? (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/kaip-sviesa-atskleidzia-visatos-paslaptis-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šeštasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Briuselio antros Europinės mokyklos dešimtokė Akvilė Selevičiūtė rašo apie šviesą. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. Kaip šviesa atskleidžia Visatos paslaptis? Akvilė Selevičiūtė Šviesa mums suteikia galimybę stebėti ir pažinti pasaulį. Mes skiriame spalvas, skirtingas formas, šešėlius ir taip yra todėl, nes mūsų akys mato
- [Įdomusis žvaigždžių evoliucijos kelias (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/12/idomusis-zvaigzdziu-evoliucijos-kelias-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penktasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro dešimtokas Paulius Mikalauskas rašo apie žvaigždžių evoliuciją. Konkursinių darbų priėmimo laikas jau baigėsi, bet darbus skelbsime dar visą šią savaitę. Įdomusis žvaigždžių evoliucijos kelias Paulius Mikalauskas Žvaigždės – tai plačiausiai ištyrinėti dangaus kūnai. Jų amžius, pasiskirstymas bei sudėtis plačiose galaktikose seka tiek galaktikos istoriją,
- [Pasaulis pagal ekologinę etiką (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/11/pasaulis-pagal-ekologine-etika-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Ketvirtasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Jūratė Ziedelytė pasakoja apie ekologinę etiką. Darbų laukiame iki savaitės pabaigos (na, gal net pirmadienio ryto), taigi dar galite sudalyvauti ir jūs! Pasaulis pagal ekologinę etiką Jūratė Ziedelytė Bendravimas su gamta – tai dvasios universitetas, dorovės pradmenų mokykla.Česlovas Kalenda Klimato krizė: tikėti ar netikėti? Tokie klausimai dažnai iškyla internetinėje erdvėje – vienur
- [Žemės sveikatos barometras (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/11/zemes-sveikatos-barometras-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Trečiasis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Jūratė Ziedelytė pasakoja apie Arktį ir jos svarbą visai Žemei. Darbų laukiame iki savaitės pabaigos (na, gal net pirmadienio ryto), taigi dar galite sudalyvauti ir jūs! Žemės sveikatos barometras: kodėl būtina saugoti Arktį? Jūratė Ziedelytė Jeigu išsaugosime Arktį, išsaugosime pasaulį. Sheila Watt-Cloutier Arktis – Žemės sveikatos indikatorius, kuris geriausiai atspindi,
- [Kai dirbtinis intelektas už mus kalbės (Mokslo populiarinimo konkursas)](https://www.konstanta.lt/2019/11/kai-dirbtinis-intelektas-uz-mus-kalbes-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Antrasis mokslo populiarinimo konkurso darbas - KTU informatikos doktorantas Lukas Stankevičius rašo apie dirbtinio intelekto galimybes generuoti tekstus. Jūsų darbų laukiame bent iki savaitės pabaigos, taigi dar galite parašyti ir atsiųsti puikų darbą! Kai dirbtinis intelektas už mus kalbės Lukas Stankevičius Su šeima žiūrėjome animacinį filmą „Wall-E“, kur žmonės ateityje vaizduojami nepaeinantys tinginiai – robotai
- [Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės sveikatos priežiūros sistemoje [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2019/11/dirbtinio-intelekto-panaudojimo-galimybes-sveikatos-prieziuros-sistemoje-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Štai ir pirmasis tikrai konkursinis Mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dileta Tervydytė rašo apie dirbtinį intelektą ir sveikatos priežiūrą. Konkurso darbų laukiame iki savaitės pabaigos, tad dar tikrai turite laiko parašyti! Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės sveikatos priežiūros sistemoje Dileta Tervydytė „Technologijos suteikia gyvybei precedento neturinčių galimybių arba suklestėti, arba susinaikinti.“- Gyvybės ateities institutas Turbūt daugelis iš
- [Kąsnelis Visatos CDIX: Netiesioginiai atradimai](https://www.konstanta.lt/2019/11/kasnelis-visatos-cdix-netiesioginiai-atradimai/) - Moksliniai tyrimai retai vyksta tiksliai taip, kaip suplanuota. Kartais duomenų gauti nepavyksta, kartais tenka pakeisti tyrimo eigą, kartais kyla dar kokių problemų. Bet kartais būna ir priešingai – vienu tyrimu gauti duomenys pasitarnauja kitam atradimui, arba ieškodami vieno reiškinio, aptinkame visai kitą, bet nemažiau įdomų. Praėjusios savaitės naujienose yra pora tokių rezultatų: naudojant gravitacinių bangų
- [Visiškas kosmosas: nauja nykštukinė planeta ir egzoplanetų susidūrimas](https://www.konstanta.lt/2019/11/visiskas-kosmosas-nauja-nykstukine-planeta-ir-egzoplanetu-susidurimas/) - Naujausiame "Visiško kosmoso" podcaste pasakoju apie naują-seną nykštukinę planetą Saulės sistemoje: Higėją, kuri šiaip yra ketvirtas didžiausias Asteroidų žiedo objektas, bet neseniai paaiškėjo, kad ji yra visai apvali, taigi atitinka nykštukinės planetos kriterijus. Dar truputį ir apie Plutono kategorizavimą pasisakau :) Antra naujiena - apie galima egzoplanetų susidūrimą, įvykusį prieš kelis šimtus ar tūkstančius metų,
- [Gausesni Veneros tyrimai - raktas į uolinių planetų pažinimą](https://www.konstanta.lt/2019/11/gausesni-veneros-tyrimai-raktas-i-uoliniu-planetu-pazinima/) - Saulės sistema turi dvi labai panašias planetas. Jos skrieja beveik vienodu atstumu nuo žvaigždės, labai panašios jų masės ir spinduliai, abi turi atmosferas. Tiesa, pasigilinęs detaliau, hipotetinis stebėtojas iš kitos žvaigždžių sistemos pastebėtų ir reikšmingus skirtumus: vienos planetos atmosferoje dominuoja anglies dvideginis, kitos - azotas ir deguonis; vienos planetos paviršiaus temperatūra viršija 400 Celsijaus laipsnių,
- [Kąsnelis Visatos CDVIII: Poros](https://www.konstanta.lt/2019/11/kasnelis-visatos-cdviii-poros/) - Poromis skriejantys asteroidai gali padėti suprasti jų evoliuciją ir pokyčius dėl Saulės spinduliuotės. Juodųjų skylių poros susiliedamos paskui save gali išsinešti aplinkinių dujų ir sukelti žybsnius šalia aktyvių galaktikų branduolių. Du Neptūno palydovai juda labai įdomiu unikaliu rezonansu. Objektų poros dažnai suteikia daugybę galimybių ištirti visokiausius reiškinius. Kitose praėjusios savaitės naujienose – vandens paieškos Mėnulyje,
- [Šiuolaikinė super galia  [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2019/11/siuolaikine-super-galia-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Mokslo populiarinimo konkursas laukia jūsų darbų iki lapkričio pabaigos. O kad nebūtų taip ilgu laukti, ir norėdami paskatinti daugiau rašančiųjų, dalinamės ne-visai-konkursiniu darbu. Nekonkursinis jis todėl, kad jo autorė yra Mokslo Sriubos komandos narė Julija Vaitonytė, Tilburgo universiteto Pažinimo mokslų ir dirbtinio intelekto katedros doktorantė. Gero skaitymo! Šiuolaikinė super galia Julija Vaitonytė Gal kada svajojote
- [Kąsnelis Visatos CDVII: Pabėgimai](https://www.konstanta.lt/2019/11/kasnelis-visatos-cdvii-pabegimai/) - Iš kur atskrido tarpžvaigždiniai objektai 'Oumuamua ir Borisov? Atsakymo neturime, bet naujas tyrimas bando bent jau apibrėžti galimybių ribas. Tuo tarpu didžiausiame skaitmeniniame galaktikų evoliucijos modelyje matyti, kaip keičiasi jų išmetamų tėkmių forma ir energetika, Visatai vystantis nuo ankstyvųjų laikų iki šių dienų. Tarp šių ekstremumų praėjusios savaitės naujienose randame Voyager 2 išskridimo iš Saulės
- [Visiškas kosmosas: Titano kopos ir greičiausiai besisukančios galaktikos](https://www.konstanta.lt/2019/11/visiskas-kosmosas-titano-kopos-ir-greiciausiai-besisukancios-galaktikos/) - Naujausiame Visiško kosmoso podcaste su Ignu kalbamės apie kopas Titane - tiksliau molekules, iš kurių jos sudarytos - ir greičiausiai besisukančias galaktikas, kurių sukimosi greitis kone dvigubai viršija Paukščių Tako. Gero žiūrėjimo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDVI: Mažieji](https://www.konstanta.lt/2019/11/kasnelis-visatos-cdvi-mazieji/) - Astronominiai objektai, palyginus su kasdiene mūsų aplinka, dažniausiai yra ypatingai dideli. Dažnai netgi neįsivaizduojamai dideli. Bet jie toli gražu ne visi vienodi, o reikšmingi gali būti ir dideli, ir maži. Praėjusios savaitės naujienose net kelete kalbama apie išskirtinai mažus dalykus. Čia ir mažiausia Saulės sistemos nykštukinė planeta, ir mažiausia kada nors aptikta juodoji skylė, ir
- [Kąsnelis Visatos CXLII: Kometa prie Marso!](https://www.konstanta.lt/2014/10/kasnelis-visatos-cxlii-kometa-prie-marso/) - Praeitą savaitę daugumos kosmoso entuziastų teleskopai buvo nukreipti į Marsą, pro kurį praskrido kometa Siding Spring. Įvykis buvo gausiai fotografuojamas ir filmuojamas, bet toli gražu ne vienintelė astronominė įdomybė. Tiesą sakant, jų prisirinko tiek daug, kad ilgai rinkausi, kurias jums pateikti. Bet parinkau, kaip visada, visokių dalykų – nuo kosminių misijų ir Saulės sistemos iki
- [Senovinis švinas naudojamas šiandien](https://www.konstanta.lt/2019/10/senovinis-svinas-naudojamas-siandien/) - Moderniems fizikiniams eksperimentams dažniausiai reikalinga ypatingai moderni, jautri ir brangi įranga. Ir tai yra logiška - tiriami reiškiniai dažnai yra tiek nutolę nuo kasdienių patirčių, kad su kasdieniais įrenginiais jų užfiksuoti tampa neįmanoma. Tad gali pasirodyti keista, jog viename iš tokių tyrimų - tamsiosios materijos paieškose - reikšmingą vaidmenį atlieka dar Romos imperijos laikais išgautas
- [Kąsnelis Visatos CDV: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2019/10/kasnelis-visatos-cdv-susidurimai/) - Susidūrimai kosmose dažnai gali būti pražūtingi: pavyzdžiui, jie gali sunaikinti erdvėlaivius ar palydovus. Kartais susidūrimai duoda pradžią kažkam naujam – Mėnuliui, kuris atsirado po Žemės susidūrimo su Marso dydžio kūnu. Kiti susidūrimai yra transformatyvūs – pakeičia galaktikų spiečius į dar didesnius, galaktikas iš diskinių į elipsines ir taip toliau. Dar susidūrimai gali palikti pėdsakų, kurie
- [Visiškas kosmosas: Veneros praeitis ir Paukščių Tako aktyvumas](https://www.konstanta.lt/2019/10/visiskas-kosmosas-veneros-praeitis-ir-pauksciu-tako-aktyvumas/) - Ir vėl - kasdvisavaitinė video naujienų porcija. Šįkart pasakoju apie Veneros praeities tyrimus - ar buvo kadaise kaimyninėje planetoje vandens? - ir apie naujus įrodymus, kad prieš keletą milijonų metų Paukščių Tako centrinė supermasyvi juodoji skylė buvo labai reikšmingai suaktyvėjusi. Gero žiūrėjimo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CDIV: Orai](https://www.konstanta.lt/2019/10/kasnelis-visatos-cdiv-orai/) - Orai kosmose gali būti įvairūs. Saulės vėjas kenkia žmonėms ir prietaisams, todėl astronautams reikalingi geri skafandrai – tokius praeitą savaitę pristatė NASA. Tuo tarpu „orai“ – galaktikų judėjimas ir dėl to kylantys dujų srautai – galaktikų spiečiuose efektyviai paskirsto energiją. Pro Žemės atmosferos viršutinius sluoksnius kartais, labai retai, praskrendančios kometos gali su savimi išsinešti mikrobų.
- [Kąsnelis Visatos CDIII: Progresas](https://www.konstanta.lt/2019/10/kasnelis-visatos-cdiii-progresas/) - Kosminiai tyrimai neįmanomi be nuolatinio technologijų progreso. Ar tai būtų nauji teleskopai, ar kitokie prietaisai, ar įvairi aptarinavimo infrastruktūra, programinė įranga ir taip toliau – viskas padeda mums vis geriau išsiaiškinti, kas ir kaip vyksta Visatoje. Praėjusios savaitės naujienose rasite kelis pranešimus apie technologinį progresą. Tai ir mašininio mokymosi algoritmas, skirtas egzoplanetų spinduliams nustatyti, ir
- [Visiškas kosmosas: Tarpžvaigždiniai atklydėliai ir juodųjų skylių augimas](https://www.konstanta.lt/2019/10/visiskas-kosmosas-tarpzvaigzdiniai-atklydeliai-ir-juoduju-skyliu-augimas/) - Ir dar kartą - jau vienuoliktą - pasikalbėjom Mokslo Sriuboje apie kosmoso naujienas. Vėl apie tarpžvaigždinę kometą 2I/Borisov, galimą jos kilmę ir ką tai sako apie egzoplanetų populiaciją. Kita naujiena - apie juodųjų skylių augimą per ilgą laiką, kaip jis susijęs su galaktikos žvaigždžių populiacijos augimu. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Nobelio fizikos premija – už Visatos ir mūsų vietos joje tyrimus](https://www.konstanta.lt/2019/10/nobelio-fizikos-premija-uz-visatos-ir-musu-vietos-joje-tyrimus/) - Šiandien, spalio 8 dieną, paskelbti 2019 metų Nobelio fizikos premijos laureatai. Jais tapo teorinės kosmologijos vienas iš pradininkų Jamesas Peeblesas ir du egzoplanetų tyrėjai Michelis Mayoras ir Didier Quelozas. Švedijos karališkosios mokslų akademijos atstovai, teikiantys premiją, šių mokslininkų nuopelnus bendrai apibūdino taip: „už indėlį į mūsų supratimą apie Visatos evoliuciją ir Žemės vietą kosmose“. Tokia
- [Fizikos Nobelis - astronomams](https://www.konstanta.lt/2019/10/fizikos-nobelis-astronomams/) - 2019 m. Fizikos Nobelio premija atiteko trims astronomams. Kosmologas James Peebles ją gavo už ilgametį darbą vystant Didžiojo sprogimo teoriją, kosminės foninės spinduliuotės prognozę, kosminių struktūrų formavimosi teoriją ir kitus pasiekimus, kurie padėjo pagrindus šiandieniniam supratimui apie Visatos kilmę bei evoliuciją. Michel Mayor ir Didier Queloz pasidalino kitą pusę premijos už 1995 metais paskelbtą atradimą
- [Kąsnelis Visatos CDII: Augimas](https://www.konstanta.lt/2019/10/kasnelis-visatos-cdii-augimas/) - Dujos yra pagrindinis kosminių objektų maistas. Ar tai būtų žvaigždės, ar planetos, galaktikos ar juodosios skylės, visi kūnai auga rydami dujas iš aplinkos. Apie įvairų augimą rašoma pusėje šio Kąsnelio naujienų. Čia rasite ir galimai konkurencingai augančias planetas, ir draugiškai medžiaga besidalinančią dvinarę žvaigždę, ir Paukščių Tako augimo vertinimą, ir juodųjų skylių bei galaktikų bendrą
- [Kąsnelis Visatos CDI: Formavimosi paradigmos](https://www.konstanta.lt/2019/09/kasnelis-visatos-cdi-formavimosi-paradigmos/) - Kosminiai kūnai ir struktūros dažniausiai formuojasi taip lėtai, kad tiesiogiai šių procesų tyrinėti negalime – tenka pasikliauti daugelio skirtingose stadijose esančių objektų stebėjimais irba skaitmeniniais modeliais. Praėjusios savaitės naujienose susiduriame su keletu formavimosi procesų ar jų pasekmių: čia ir cheminiai junginiai tarpžvaigždinėje terpėje, ir planetos, ir galaktikų spiečiai. Taip pat sužinosite šį tą apie SpaceX
- [Visiškas kosmosas: tarpžvaigždinė kometa ir masyviausia neutroninė žvaigždė](https://www.konstanta.lt/2019/09/visiskas-kosmosas-tarpzvaigzdine-kometa-ir-masyviausia-neutronine-zvaigzde/) - Naujame Visiško kosmoso podcast'e pasakoju apie antrą identifikuotą tarpžvaigždinį objektą Saulės sistemoje - šįkart kometą - ir apie didžiausią išmatuotą neutroninės žvaigždės masę. Gero klausymo! Laiqualasse
- [Kąsnelis Visatos CCCXCVII: Išmetimai](https://www.konstanta.lt/2019/09/kasnelis-visatos-cccxcviii-ismetimai/) - Kodėl asteroidas, kuris dar neseniai buvo raudonas, staiga tapo mėlynas? Pasirodo, jis nusipurtė dulkių sluoksnį. Purtosi ir galimai aptiktas egzomėnulis, tik jį krečia vulkaniniai išsiveržimai, išmetantys į aplinką daug natrio, panašiai kaip Jupiterio palydove Ijo. Pulsaras, išmesdamas stipresnį vėją, gali paryškinti aplink jį esantį ūką. Dar praeitos savaitės naujienose – James Webb teleskopas ir Mars
- [Kąsnelis Visatos CD: Keturišimtasis!](https://www.konstanta.lt/2019/09/kasnelis-visatos-cd-keturisimtasis/) - Jau keturis šimtus savaičių iš eilės (su labai nedideliais nukrypimais nuo grafiko) pristatau jums kosmines naujienas. Visatos kąsneliai buvo čia ir per Curiosity nusileidimą, ir per New Horizons skrydžius pro Plutoną bei Ultima Thule, ir atradus gravitacines bangas bei nufotografavus juodąją skylę, ir per tūkstančius kitų atradimų. Tikiuosi tą daryti dar bent antra tiek laiko,
- [Astronaujiena. Vanduo nedujinės egzoplanetos atmosferoje](https://www.konstanta.lt/2019/09/astronaujiena-vanduo-nedujines-egzoplanetos-atmosferoje/) - Praeitą savaitę pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas - ne. Visų pirma, tai nebuvo pirmas kartas, kai egzoplanetos atmosferoje aptiktas vanduo. Šie laurai nuskinti dar 2007 metais ir nuo tada vanduo atrastas dar ne
- [Kąsnelis Visatos CCCXCIX: Ekstremalumai](https://www.konstanta.lt/2019/09/kasnelis-visatos-cccxcix-ekstremalumai/) - Savaitės naujienose – įvairūs ekstremalūs reiškiniai. Tai ir sprogimai Titane, galbūt sukūrę dalį jo ežerų, ir juodosios skylės iš spiečiaus išmesta žvaigždė, ir pokyčiai mūsų Galaktikos centre bei kitos galaktikos aktyviame branduolyje, ir taip toliau. Dar šis tas apie Saulės sistemos kometas ir netgi naują tarpžvaigždinį objektą, aptiktą netoli Marso orbitos. Gero skaitymo! *** Sprogimai
- [Mokslo populiarinimo rašinių konkursas prasideda](https://www.konstanta.lt/2019/09/mokslo-populiarinimo-rasiniu-konkursas-prasideda/) - Jau septintą kartą skelbiame mokslo populiarinimo rašinių konkursą! Kaip ir anksčiau, kartu su "Mokslo Sriuba" organizuojamame konkurse lauksime jūsų tekstų visomis įmanomomis mokslo temomis, nuo filologijos iki fizikos, nuo socialinių mokslų iki inžinerijos ir taip toliau. Prizai, kaip jau įprastai, taip pat gana gausūs, nuo įvairiausios atributikos iki knygų, bilietų į kiną ir panašiai. Darbų
- [Visiškas kosmosas: spalvą pakeitęs asteroidas ir kvazarų mityba](https://www.konstanta.lt/2019/09/visiskas-kosmosas-spalva-pakeites-asteroidas-ir-kvazaru-mityba/) - Naujausiame Visiškame kosmose pasakoju apie asteroidą, kuris nusipurtė dulkes ir pakeitė spalvą, bei apie kvazarų mitybos paslaptis, kurias po truputį atskleidžia jų spektrų analizė. Gero žiūrėjimo! https://youtu.be/YcjQiVv1W6U
- [Kąsnelis Visatos CCCXCVIII: Magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2019/09/kasnelis-visatos-cccxcviii-magnetizmas/) - Žemės magnetinis laukas nuolat kinta, dažniausiai lėtai, bet kartais tiesiog apsiversdamas aukštyn kojomis. Nauja analizė rodo, kad kažkas panašaus kadaise nutiko ir Merkurijuje, taigi galimai yra visuotinis reiškinys uolinėse planetose. Saturno magnetinis laukas iš dalies kontroliuoja planetos sukimąsi. Neutroninių žvaigždžių magnetiniai laukai sutelkia jų spinduliuotę į siaurus kūgius, paversdami jas pulsarais, ir neleidžia išorinei medžiagai
- [Astronaujiena. Juodoji skylė suvalgė neutroninę žvaigždę](https://www.konstanta.lt/2019/09/astronaujiena-juodoji-skyle-suvalge-neutronine-zvaigzde/) - Pirmasis aptiktas gravitacinių bangų signalas atsklido iš dviejų juodųjų skylių susijungimo. Tai nestebina - būtent toks įvykis sukuria stipriausias gravitacines bangas tame dažnių ruože, kuriam jautrūs LIGO detektoriai. Stiprumą nulemia objektų kompaktiškumas ir masė: jie juda beveik šviesos greičiu ir didžiuliais pagreičiais, todėl ir gravitacines bangas skleidžia stiprias. Panašiai kompaktiškos yra ir neutroninės žvaigždės -
- [Kąsnelis Visatos CCCXCVI: Atmosferos](https://www.konstanta.lt/2019/08/kasnelis-visatos-cccxcvii-atmosferos/) - Žemės atmosfera mus saugo nuo žalingų spindulių, padeda išlaikyti šilumą (kartais ir šiek tiek per daug), ir apskritai yra būtina beveik visai gyvybei. O kaip yra kitose planetose? Štai pirmą kartą apskaičiuotos prie žvaigždės-nykštukės esančios planetos paviršiaus savybės ir paaiškėjo, kad ji atmosferos neturi. Ar tai yra universali tokių planetų savybė, parodys tik laikas. Jupiterio
- [Visiškas kosmosas: Jupiterio branduolys ir beorė egzoplaneta](https://www.konstanta.lt/2019/08/visiskas-kosmosas-jupiterio-branduolys-ir-beore-egzoplaneta/) - Aštuntasis Visiškas kosmosas - apie Jupiterio branduolį, kuris yra keistai pasklidęs, galbūt dėl susidūrimo su kita planeta jaunystėje; bei apie egzoplanetos paviršiaus analizę, kuri rodo, kad ši planeta neturi atmosferos, nors yra didesnė už Žemę. Truputį pasikeitė įrašo formatas - nebėra visokių asociatyvių vaizdų, tad dar mažiau reikalo žiūrėti į mūsų kalbančias galvas, galima tiesiog
- [Astronaujiena. Žemė kaip egzoplaneta](https://www.konstanta.lt/2019/08/astronaujiena-zeme-kaip-egzoplaneta/) - Tyrinėti egzoplanetas labai sudėtinga, nes turime blausią jų spinduliuotę atskirti nuo daug ryškesnės žvaigždės šviesos. Net ir tą padarę, nagrinėjame vos vieno taško spinduliuotę, kad ir kintančią laikui bėgant, jei planeta sukasi mūsų atžvilgiu ir atsuka vis kitas paviršiaus ar atmosferos struktūras. Stebėjimų interpretacijai sukurta daug įvairių metodų; laimei, turime puikią galimybę juos patikrinti, pasinaudodami
- [Nuo ko viskas prasidėjo – Didysis sprogimas](https://www.konstanta.lt/2019/08/nuo-ko-viskas-prasidejo-didysis-sprogimas/) - [latexpage] Mūsų Visata atsirado prieš 13,8 milijardo metų. Šį skaičių apskaičiuojame stebėdami, kaip Visata plečiasi dabar ir plėtėsi praeityje, kaip formuojasi ir vystosi struktūros joje. Stebėjimų interpretacija, paaiškinanti Visatos vystymąsi per šiuos beveik 14 milijardų metų, sudaro Didžiojo sprogimo teoriją ir vieną jos atšaką – ΛCDM (tariama Lambda-CDM) kosmologinį modelį. Tai nėra vienintelis, absoliučiai teisingas
- [Kaip atsirado galaktikos](https://www.konstanta.lt/2017/11/kaip-atsirado-galaktikos/) - [latexpage] Mes gyvename Paukščių Tako galaktikoje. Nakties danguje, esant labai geroms sąlygoms, galime įžiūrėti kaimyninę Andromedą. Gyvenantys pietų pusrutulyje mato artimesnes, bet mažesnes, kaimynines galaktikas - Didįjį ir Mažąjį Magelano debesis. Bet tai - tik mažytė Visatos įvairovės dalis. Iš viso regimojoje Visatoje yra apie šimtą milijardų galaktikų. Vien aplink Paukščių Taką sukasi apie 50
- [Kąsnelis Visatos CCCXCV: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2019/08/kasnelis-visatos-cccxcv-susidurimai/) - Grįžęs po savaitės miškuose, skubu dalintis naujienomis iš kosmoso. O čia – ir gama spinduliuotė Mėnulyje, ir naujoviški galaktikų evoliucijos modeliai, ir dar daug visko. Kelios naujienos susijusios su susidūrimais, kurie kartais sukelia ilgalaikius pokyčius, kaip Jupiterio branduolyje, kartais padeda suprasti juodąsias skyles, o kartais suformuoja tarsi rūko lašus tarpgalaktinėje medžiagoje. Gero skaitymo! *** Autonominių
- [Visiškas kosmosas: Ugnikalniai Ijo ir Paukščių Tako diskas](https://www.konstanta.lt/2019/08/visiskas-kosmosas-ugnikalniai-ijo-ir-pauksciu-tako-diskas/) - Naujame Visiškame kosmose - apie ugnikalnių išsiveržimų periodiškumą Jupiterio palydove Ijo ir Paukščių Tako disko formos matavimus, naudojant kintančiąsias žvaigždes Cefėides. Gero žiūrėjimo!
- [Kąsnelis Visatos CCCXCIII: Formos](https://www.konstanta.lt/2019/08/kasnelis-visatos-cccxciii-formos/) - Dažnai tolimus kosminius objektus matome tik kaip taškus, o jų formas suprasti galime tik kurdami ir tikrindami modelius. Tiesa, ne visada: kartais įdomių formų randame ir, pavyzdžiui, meteorituose, o jų atsiradimą galime patikrinti laboratoriniais eksperimentais. Jei struktūra labai didelė, pavyzdžiui Paukščių Takas, jos formą galime nagrinėti tyrinėdami sudedamąsias dalis. Bet jei kalbame apie egzoplanetos ar
- [Kąsnelis Visatos CCCXCIV: Tada ir dabar](https://www.konstanta.lt/2019/08/kasnelis-visatos-cccxciv-tada-ir-dabar/) - Nuo rytojaus savaitei išvykstu į kasmetinę kelionę miškuosna, taigi šį Kąsnelį rašau iš anksto. Nepaisant to, naujienų tikrai apstu – panašu, kad rugpjūtis nėra atostogų metas daugumai astronomų. Tarp naujienų randame ir šio to apie kosmines keliones bei vulkanizmą Jupiterio palydove Ijo, ir apie ankstyvosios bei šiandieninės Visatos skirtumus – ar tai būtų baltųjų nykštukių
- [Astronaujiena. Egzoplanetų paieškos gravitacinėmis bangomis](https://www.konstanta.lt/2019/08/astronaujiena-egzoplanetu-paieskos-gravitacinemis-bangomis/) - Per pastaruosius beveik tris dešimtmečius, praėjusius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, jų aptikome daugiau nei 4000. Dauguma aptinkamos netiesioginiais metodais, pagal poveikį savo žvaigždėms: arba gravitacinį, kai žvaigždė juda aplink bendrą masės centrą su planeta, arba šviesinį, kai planetos tranzitas reguliariai pritemdo žvaigždę. Kai kurios planetos nufotografuotos tiesiogiai; yra ir kitų metodų, kaip jas galima aptikti,
- [Visiškas kosmosas: Encelado vandenynas ir paslėpti aktyvūs branduoliai](https://www.konstanta.lt/2019/07/visiskas-kosmosas-encelado-vandenynas-ir-paslepti-aktyvus-branduoliai/) - Ketvirtoji Visiško kosmoso laida. Ir vėl dvi naujienos: apie Encelado popaviršinio vandenyno cheminę sudėtį bei kodėl jis toks įdomus gyvybės ieškotojams; ir apie aktyvius galaktikų branduolius, kurie yra paslėpti po tankiais dujų ir dulkių apvalakalais, todėl labai sunkiai pastebimi. Gero žiūrėjimo!
- [Visiškas kosmosas: Visatos plėtimasis ir Europos dydis](https://www.konstanta.lt/2019/08/visiskas-kosmosas-visatos-pletimasis-ir-europos-dydis/) - Šeštoji mano ir Mokslo Sriubos podcasto serija. Joje kalbame apie nauju būdu išmatuotą Visatos plėtimosi spartą ir kuo tai svarbu nesutampantiems Hablo parametro matavimams. Taip pat - apie Jupiterio palydovo Europos dydžio patikslinimą remiantis tolimų žvaigždžių okultacijomis. Gero klausymo!
- [Kąsnelis Visatos CCCXCII: Tuštumos](https://www.konstanta.lt/2019/07/kasnelis-visatos-cccxcii-tustumos/) - Paukščių Tako halas yra beveik tuščias – jame žvaigždžių yra tūkstančius kartų mažiau, nei diske. Bet būtent halo tyrimai padeda suprasti ankstyvąją mūsų Galaktikos istoriją. Tuo tarpu didžiulė tarpgalaktinė tuštuma Paukščių Tako apylinkėse nulemia nemažą dalį mūsų judėjimo kitų Visatos struktūrų atžvilgiu. Kitose naujienose – vandens Mėnulyje analizė, keli kosminių skrydžių sistemų bandymai, Jupiterio palydovų
- [Kometos smūgis į Jupiterį – pirmasis kosminių pavojų pavyzdys](https://www.konstanta.lt/2019/07/kometos-smugis-i-jupiteri-pirmasis-kosminiu-pavoju-pavyzdys/) - Šiemet minimas astronautų išsilaipinimo Mėnulyje jubiliejus gerokai užgožė kitą svarbią sukaktį. Prieš 25-erius metus, 1994-ųjų liepos 16-22 dienomis, į Jupiterį nukrito kometos Shoemaker-Levy 9 fragmentai. Tai buvo pirmasis tiesiogiai žmonių stebėtas dviejų kosminių kūnų susidūrimas. Šis įvykis ne tik suteikė daugybę naujų žinių apie Jupiterio struktūrą, bet ir paskatino žmoniją rimtai žiūrėti į kosminių smūgių
- [Kąsnelis Visatos CCCXCI: Išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetis](https://www.konstanta.lt/2019/07/kasnelis-visatos-cccxci-issilaipinimo-menulyje-penkiasdesimtmetis/) - Šeštadienį minėjome pirmųjų žmonių išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetį. Žinoma, minėjimai neapsiribojo viena diena – visus šiuos metus įvairios pasaulio, o ypač JAV, kosmoso tyrimų ir mokslo populiarinimo institucijos rengia įvairiausius renginius šiai sukakčiai pažymėti. Ir ne veltui – tai tikrai vienas reikšmingiausių žmonijos mokslinių pasiekimų. Mėnulio tyrimų ateitis taip pat atrodo neblogai – pagreitį įgauna ir
- [Astronaujiena. Blausus galaktikos branduolys apsimeta ryškiu](https://www.konstanta.lt/2019/07/astronaujiena-blausus-galaktikos-branduolys-apsimeta-ryskiu/) - Kiekvienos galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė – nuo šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų kartų už Saulę masyvesnis objektas. Kartais jos tampa aktyvios: tai reiškia, kad į juodąją skylę krenta dujos, krisdamos jos įkaista ir labai ryškiai spinduliuoja. Tokia galaktika vadinama aktyvia, o jos centre esanti juodoji skylė ir aplinkinės struktūros – aktyviu branduoliu. Branduoliai
- [Astronaujiena. Planetų medžiotojas padėjo ištirti neįprastą supernovą](https://www.konstanta.lt/2019/07/astronaujiena-planetu-medziotojas-padejo-istirti-neiprasta-supernova/) - Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių šviesumas kuriam laikui gali nustelbti visos galaktikos šviesą. Vienas supernovų porūšis, vadinamas Ia tipu, įvyksta, kai sprogsta baltoji nykštukė – jau mirusios į Saulę panašios žvaigždės liekana. Ia tipo supernovų šviesumas labai glaudžiai susijęs su jų šviesėjimo bei blausimo sparta, taigi stebėdami supernovos vystymąsi keletą savaičių, galime labai tiksliai nustatyti
- [Visiškas kosmosas: pasala kometoms ir pabėgę Mėnuliai](https://www.konstanta.lt/2019/07/visiskas-kosmosas-pasala-kometoms-ir-pabege-menuliai/) - Naujausiame Visiško kosmoso podcast'e - apie Europos kosmoso agentūros planuojamą zondą, kuris pasaloje tykos kometų, ir apie mėnulius, kurie pabėga nuo artyn žvaigždės migruojančių egzoplanetų. Gero žiūrėjimo!
- [Kąsnelis Visatos CCCXC: Palydovai](https://www.konstanta.lt/2019/07/kasnelis-visatos-cccxc-palydovai/) - Kaip geriausia paleisti palydovus į kosmosą, kaip juos ten valdyti ir išlaikyti kuo ilgiau, o baigus darbą – užtikrinti, kad jie nekeltų pavojaus kitiems? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma ne vieną dešimtmetį, o technologijos vis tobulėja. Praėjusios savaitės naujienose yra keletas pranešimų apie tokius patobulinimus, nuo raketų paleidimo iš lėktuvų iki Voyagerių darbingumo išsaugojimo. Taip
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXIX: Šviesa](https://www.konstanta.lt/2019/07/kasnelis-visatos-ccclxxxix-sviesa/) - Asteroidai ir kometos, pralekiantys netoli Žemės, šiek tiek gąsdina, bet taip pat yra labai naudingi, siekiant suprasti planetų formavimosi procesą. Pora praėjusios savaitės naujienų yra kaip tik apie tokius tyrimus. Kitose naujienose – daugybė įvairių atradimų, nuo neįprastos planetos atmosferos iki pirmųjų juodųjų skylių formavimosi. Gero skaitymo! *** Prieš savaitę Pietų Amerikoje buvo matomas Saulės
- [Astronaujiena. Kolonizacijos fejerverkai Galaktikoje](https://www.konstanta.lt/2019/07/astronaujiena-kolonizacijos-fejerverkai-galaktikoje/) - Kol kas žmonės už Žemės ribų apsilankė tik Mėnulyje. Per artimiausius 10-20 metų turbūt nuskrisime ir iki Marso, per artimiausius kelis šimtus metų galbūt aplankysime ir asteroidus, Venerą, gal didžiųjų planetų palydovus. Greičiausiai žmonių kelionės tuo apsiribos ilgam – skrydžiams už Saulės sistemos ribų reikės daugybės naujų technologinių, o gal ir fundamentalių fizikinių, proveržių, kurių
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXVIII: Paslaptys](https://www.konstanta.lt/2019/07/kasnelis-visatos-ccclxxxviii-paslaptys/) - Šis kąsnelis – 388-asis. Ne koks jubiliejus, bet įdomu, kad užrašas romėniškais skaitmenimis yra labai ilgas, sudarytas net iš 11 simbolių. Ilgesnis numeris bus tik po 500 savaičių, t. y. beveik dešimties metų! Praėjusios savaitės naujienose – įvairūs pranešimai apie sunkiai atrandamus dalykus. Tokie yra ir mūsų galaktikos pakraštys, ir giliuose dulkių apvalkaluose pasislėpę aktyvūs
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXVII: Sukimasis](https://www.konstanta.lt/2019/06/kasnelis-visatos-ccclxxxvii-sukimasis/) - Nuo naujų misijų idėjų Saulės sistemos tyrimams iki tolimiausios besijungiančių galaktikų poros – kaip įprastai, žemiau rasite dešimt naujienų iš artimo ir tolimo kosmoso. Bus ir naujų planetų, ir galaktikų dalių sukimosi, ir naujų technologijų, ir geresnio supratimo apie sąlygas Saturno ir Jupiterio palydovų vandenynuose. Ir netgi ateivių paieškų šiek tiek. Gero skaitymo! *** Ateities
- [Astronaujiena. Universalūs gyvybės sistemų sąryšiai](https://www.konstanta.lt/2019/06/astronaujiena-universalus-gyvybes-sistemu-sarysiai/) - Nežemiškos gyvybės paieškos yra bene daugiausiai visuomenės dėmesio pritraukianti astronominių tyrimų sritis. Deja, paieškas labai riboja tai, kad nežinome, kiek įvairi gali būti gyvybė kitose planetose. Kažkiek tą bandome suprasti nagrinėdami žemiškąją gyvybę, bet visada išlieka klausimas, ar atrandami dėsningumai yra fundamentalūs, ar tik specifiški nagrinėjamiems organizmams arba jų sistemoms. Neseniai pristatytas tyrimas, kuriame ieškoma
- [Astronaujiena. Atrandamos vis mažesnės juodosios skylės](https://www.konstanta.lt/2019/06/astronaujiena-atrandamos-vis-mazesnes-juodosios-skyles/) - Juodosios skylės yra labai svarbūs objektai Visatoje. Į jas krentanti medžiaga skleidžia labai daug ir labai energingų fotonų, kurie gali paveikti tarpžvaigždinę medžiagą didžiuliais atstumais nuo pačios juodosios skylės. Astronomai išskiria du juodųjų skylių tipus – žvaigždines ir supermasyvias. Žvaigždinių juodųjų skylių masės, kaip galima spėti, yra palyginamos su žvaigždžių masėmis – nuo trijų iki
- [Visiškas kosmosas: Raibuliuojanti Galaktika](https://www.konstanta.lt/2019/06/visiskas-kosmosas-raibuliuojanti-galaktika/) - Trečiojoje Visiško kosmoso podcast'o serijoje - vėl dvi naujienos: apie detaliausią juodosios skylės akrecinio disko modelį bei apie pro šalį skrendančios nykštukės suraibuliuotą mūsų Galaktikos diską. Gero žiūrėjimo!
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXVI: Magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2019/06/kasnelis-visatos-ccclxxxvi-magnetizmas/) - Magnetizmas yra viena svarbiausių astronomines sistemas veikiančių jėgų, nusileidžianti tik gravitacijai. Bet jį nagrinėti – labai sudėtinga, nes magnetinių laukų taip paprastai nepamatysi. Vienoje šios savaitės naujienoje kaip tik pristatomas paprastesnis būdas analizuoti tarpžvaigždinius magnetinius laukus. Taip pat magnetinis laukas figūruoja naujienoje apie Paukščių Tako centrinės juodosios skylės aktyvumą, tiksliau – neaktyvumą. Kitose naujienose –
- [Astronaujiena. Didelė gyvybinės zonos dalis - toksiška](https://www.konstanta.lt/2019/06/astronaujiena-didele-gyvybines-zonos-dalis-toksiska/) - Nagrinėdami egzoplanetų tinkamumą gyvybei, dažnai kalbame apie gyvybinę zoną - regioną aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų (ar jų palydovų) paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo. Jos apskaičiavimas remiasi įvairiomis prielaidomis ir nėra toks užtikrintas, kaip gali pasirodyti, bet visgi tai yra naudinga koncepcija, padedanti atsirinkti planetas, kurioms verta skirti daugiau dėmesio ir stebėjimų laiko, norint aptikti
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXV: Karštis ir šaltis](https://www.konstanta.lt/2019/06/kasnelis-visatos-ccclxxxv-karstis-ir-saltis/) - Nuo karštyje besiformuojančių meteoritų iki dujų disko prie mūsų Galaktikos juodosios skylės, nuo temperatūros anomalijų kosminėje foninėje spinduliuotėje iki jaunas planetas supančių karštų apvalkalų, praėjusios savaitės naujienose yra daug karščio ir šalčio. Taip pat naujienose – kosminis turizmas, kitos žvaigždės, nei Saulė, išsiveržimas bei šis tas apie tamsiąją materiją galaktikose. Gero skaitymo! *** Turizmas Tarptautinėje
- [Astroįdomybė. Kaip keliauti laiku?](https://www.konstanta.lt/2019/06/astroidomybe-kaip-keliauti-laiku/) - Kelionės laiku yra viena iš populiaresnių temų fantastinėje literatūroje (žr. kad ir Velso „Laiko mašiną“) ir filmuose (nuo „Endgame“ iki tokių smegenis susukančių darbų, kaip „Primer“). Realybėje, deja, tokių įtaisų bent kol kas neturime, o galbūt neturėsime ir niekada. Bet kartais laiko kelionės aptariamos ir moksliniame kontekste. Šiek tiek apie tuos kontekstus skaitykite žemiau. Visų
- [Visiškas kosmosas: antra serija](https://www.konstanta.lt/2019/06/visiskas-kosmosas-antra-serija/) - Antroje podcast'o serijoje - apie galimai Veneroje kadaise buvusį vandenyną, kurio potvyniai beveik sustabdė planetos sukimąsi, ir apie žvaigždžių artimus prasilenkimus bei apsikeitimus kometomis ir kitais mažais kūnais. Gero žiūrėjimo! O jei manote, kad šie podcastai verti paramos, galite skirti man vieną kitą dolerį Patreone.
- [O jeigu Žemėje buvo ankstesnių civilizacijų? Ar galime patikrinti?](https://www.konstanta.lt/2019/05/o-jeigu-zemeje-buvo-ankstesniu-civilizaciju-ar-galime-patikrinti/) - Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes ir mūsų pramonė. O kur dar rūšių plitimas ir nykimas,
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXIV: Susidūrimai](https://www.konstanta.lt/2019/06/kasnelis-visatos-ccclxxxiv-susidurimai/) - Praėjusią savaitę buvo daug kalbama apie SpaceX paleistus Starlink palydovus ir jų keliamą šviesinę taršą. Bet buvo ir gerų bei įdomių naujienų – nuo atkurto pirmojo astronominio vaizdo įrašo, iki daugybės naujų supernovų aptikimo. Taip pat – susidūrimai tarp žvaigždžių ir protoplanetiniuose diskuose, netikėtų savybių egzoplaneta, daug žemiškų egzoplanetų, naujos žinios apie žvaigždžių sukimosi evoliuciją
- [Kiek trunka skrydis iki Marso](https://www.konstanta.lt/2018/02/kiek-trunka-skrydis-iki-marso/) - [latexpage] Antradienį Elono Musko SpaceX paleido Falcon Heavy ir Marso link išsiuntė mašiną. Nors iš Tesla Roadster'io prie Marso naudos daug mažiau, nei iš tyrimų palydovo, kalbų buvo tikrai daugiau (aišku, Roadster'is – ne svarbiausia skrydžio dalis, svarbiausia buvo sėkmingas Falcon Heavy išbandymas). Vienas iš klausimų – kiek gi truks skrydis iki Marso? Ir nors
- [Prieš šimtą metų patvirtintas reliatyvumas](https://www.konstanta.lt/2019/05/pries-simta-metu-patvirtintas-reliatyvumas/) - 1915 metais Albertas Einšteinas paskelbė aštuonerius metus trukusio darbo rezultatą - lygtis, apjungiančias erdvėlaikį ir masę. Jos yra bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindas. Kai kurias šios teorijos detalesEinšteinas publikavo daug anksčiau, pradedant 1907 metais. Tada ilgame tekste jis išvedė kai kurias labai svarbias reliatyvistines prognozes: ekvivalentiškumo principą, teigiantį, kad judėjimas gravitaciniame lauke atitinka judėjimą su pagreičiu;
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXIII: Persivertimai](https://www.konstanta.lt/2019/05/kasnelis-visatos-ccclxxxiii-persivertimai/) - SpaceX po nedidelių nesklandumų pradeda megzti interneto palydovų tinklą aplink Žemę, taip galimai revoliucionuodami ryšių sistemas. Kitur kosmose randame labiau tiesioginių perversmų: tai ir medžiaga iš Mėnulio mantijos, išmesta į paviršių, ir galimai dėl potvynių pasikeitusi Veneros sukimosi kryptis, ir nestabilumai Saulės vainike, ir netgi šaltų dujų debesų susitelkimai bei subyrėjimai galaktikose. Gero skaitymo! ***
- [Visiškas kosmosas: astronaujienos video formatu](https://www.konstanta.lt/2019/05/visiskas-kosmosas-astronaujienos-video-formatu/) - Apie kažkurį žvaigždūną (tą, kur scenos) buvo sakoma, kad jis parašė daugiau knygų, nei perskaitė. Man panašiai yra su podcastais - įrašęs jų esu turbūt daugiau, nei perklausęs. Toks vat įdomus gyvenimas. Bet aš ne apie tai. O apie tai, kad su "Mokslo Sriuba" bandau pradėti naują veiklą - reguliarius trumpus vaizdo/garso siužetus apie kosmines
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXII: Planai ir prognozės](https://www.konstanta.lt/2019/05/kasnelis-visatos-ccclxxxii-planai-ir-prognozes/) - Kosminės misijos planuojamos metams ar dešimtmečiams į priekį, ar tai būtų kosminiai teleskopai, ar žmonių skrydžiai. Praėjusios savaitės naujienose – keleto tokių planų pristatymai, aptarimai ir kritika. Čia ir Blue Origin kompanijos ketinimai skristi į Mėnulį, ir abejonės dėl žmonių skrydžio į Marsą 2033-aisiais, ir tarpžvaigždinio zondo bandymai, ir prognozės apie aptinkamų aktyvių galaktikų skaičius
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXXI: Technologijos](https://www.konstanta.lt/2019/05/kasnelis-visatos-ccclxxxi-technologijos/) - Kosminės technologijos tobulėja tiesiog akyse. Vos prieš mėnesį paskelbta pirmoji juodosios skylės nuotrauka, bet jau yra planų, kaip tas nuotraukas pagerinti bent penkis kartus, prijungiant prie stebėjimų orbitinius teleskopus. Tuo tarpu arčiau Žemės net kelios kompanijos per porą metų žada apjuosti planetą interneto palydovų tinklu, o Tarptautinėje kosminėje stotyje bus bandoma gyvybės palaikymo sistema, įtraukianti
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXX: Elementai](https://www.konstanta.lt/2019/05/kasnelis-visatos-ccclxxx-elementai/) - Cheminių elementų raida yra viena įdomiausių Visatos istorijos dalių, ir kartu viena informatyviausių. Žinodami apie cheminę objekto sandarą, galime daug pasakyti apie jo istoriją, o pavienių tarpžvaigždinę terpę praturtinančių įvykių netolygumas gali nulemti įvairių planetinių sistemų cheminius skirtumus. Daug praėjusios savaitės naujienų yra susijusios būtent su cheminiais elementais ir jų sklidimu Visatoje: nuo žinių apie
- [Kaip buvo nufotografuota M87*](https://www.konstanta.lt/2019/05/kaip-buvo-nufotografuota-m87/) - Jau beveik mėnuo praėjo nuo pirmos juodosios skylės nuotraukos paskelbimo. Ta proga – du vaizdo siužetai, kurie leis šiek tiek detaliau susipažinti su duomenų rinkimo ir apdorojimo procesu. Pirmasis – iš PBS Space Time. Apie interferometriją apskritai, ir apie tai, ką mes iš tiesų matome toje nuotraukoje. Kaip medžiaga ir fotonai, judantys aplink juodąją skylę,
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXIX: Netolygumai](https://www.konstanta.lt/2019/04/kasnelis-visatos-ccclxxix-netolygumai/) - Ar Kinija aplenks JAV ir taps stipriausia žaidėja kosmose? Iki tokio pasiekimo dar labai toli, bet ambicijų ši šalis turi nemenkų. O mokslo naujienose – daug įvairių netolygumų: nuo Žemės atmosferos iki gravitacinių bangų, nuo spiralinių vijų galaktikose iki debėjimų Marse. O dar – grybai erdvėlaiviuose, žvaigždžių spinduliai ir daugiau. Gero skaitymo! *** Kinijos Mėnulio
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXVIII: Gelmės](https://www.konstanta.lt/2019/04/kasnelis-visatos-ccclxxviii-gelmes/) - Dažnai į astronominių objektų gelmes pažiūrėti tiesiogiai negalime. Ar tai būtų planeta, ar žvaigždė, ar netgi dujų debesis – išoriniai sluoksniai užstoja vidinius ir apie pastaruosius kažką išsiaiškinti galime tik netiesiogiai. Būtent tokie netiesioginiai būdai padeda nustatyti Merkurijaus struktūrą, Titano ežerų gylį, o ateityje galbūt padės ištirti Neptūno palydovą Tritoną. Visai kitais masteliais, ankstyvojoje Visatoje
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXVII: Orai](https://www.konstanta.lt/2019/04/kasnelis-visatos-ccclxxvii-orai/) - Kosmoso orai, (egzo)planetų orai – orų prognozės ir tyrimai toli gražu nėra vien meteorologų užsiėmimas. Aplink Žemę kosmose vykstantys procesai svarbūs palydovų darbui, o kitose planetose aptinkami atmosferiniai reiškiniai padeda išsiaiškinti apie tų planetų savybes. Kitose naujienose – eilinė neeilinė nuostabi SpaceX sėkmė, geležimi besispjaudantys vulkanai, rudosios nykštukės ir dar šis tas. Gero skaitymo! ***
- [Kokias žvaigždes aplankys mūsų tarpžvaigždiniai zondai](https://www.konstanta.lt/2019/04/kokias-zvaigzdes-aplankys-musu-tarpzvaigzdiniai-zondai/) - Šiuo metu iš Saulės sistemos ištrūko arba netrukus tą padarys keturi tuo tikslu paleisti zondai – Pioneer 10 ir 11 bei Voyager 1 ir 2. Su Pionieriais ryšys prarastas prieš daugiau nei 15 metų, su Vojadžeriais dar palaikomas, bet ilgai tai netruks. Tačiau patys zondai išliks ir milijardus metų skrajos Paukščių Take. Taip skrajodami, kartais
- [Astronaujiena. M87* nuotrauka](https://www.konstanta.lt/2019/04/astronaujiena-m87-nuotrauka/) - Prieš kelias valandas net šešiuose pasaulio miestuose įvyko spaudos konferencijos, kurių metu pristatyta pirmoji juodosios skylės šešėlio nuotrauka. Juodoji skylė yra galaktikoje M87, kurią nuo mūsų skiria 15 megaparsekų. Pagal ne visai visuotinę konvenciją, centrinė galaktikos juodoji skylė žymima žvaigždute, tad objektą trumpai galime pažymėti M87*. Nuotraukoje matome centrinį apvalų tamsų diską – juodosios skylės
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXVI: Metamorfozės](https://www.konstanta.lt/2019/04/kasnelis-visatos-ccclxxvi-metamorfozes/) - Galvodamas apie Saturno ir Jupiterio palydovus su popaviršiniais vandenynais, įprastai įsivaizduoju tuos vandenynus egzistavus nuo pat Saulės sistemos atsiradimo. Bet pasirodo, greičiausiai taip nėra – Enceladas vandenyną galbūt turi palyginus neseniai, kiti Saturno palydovai, šiuo metu neturintys vandenynų, juos galėjo turėti praeityje. Tokie radikalūs pokyčiai susiję su palydovų orbitine evoliucija. Praėjusios savaitės naujienose yra ir
- [Lietuva – kosminė valstybė](https://www.konstanta.lt/2019/03/lietuva-kosmine-valstybe/) - Teiginys skamba kiek keistai, ar ne? Mes įpratę kosminėmis valstybėmis vadinti JAV, Kiniją, Rusiją, Japoniją, Indiją - šalis, kurios turi ilgametes kosmoso programas, skraidina raketas, siunčia žmones į kosmosą irba zondus į kitas planetas ir daro daugybę kitų gerai matomų ir plačiai aptariamų kosminių projektų. Lietuva, ar kitos nedidelės šalys, į šį apibrėžimą niekaip nepatenka.
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXIV: Istorija](https://www.konstanta.lt/2019/03/kasnelis-visatos-ccclxxiv-istorija/) - Nors stebėdami dangų, dažniausiai matome tik momentines įvairių procesų eigos nuotraukas, nagrinėdami jas galime susidaryti vaizdą, kaip įvairūs objektai vystėsi laikui bėgant. Tokių atradimų, atskleidžiančių objektų istoriją, kaip reta gausu tarp praėjusios savaitės naujienų. Čia ir asteroidas Bennu, ir Ultima Thule, ir labai tolima galaktika, ir įvairūs reiškiniai į tarpą tarp šių ekstremumų. Gero skaitymo!
- [Kviečiu į Lituaniconą](https://www.konstanta.lt/2019/03/kvieciu-i-lituanicona/) - Lituaniconas - tai fantastinės kūrybos ir idėjų festivalis, kuriame galite išgirsti ir pamatyti visokių įdomybių, nuo naujausių mokslo pasiekimų ir drąsių idėjų ateičiai iki susitikimų su rašytojais-fantastais ar galimybių patiems kažką sukurti. Festivalis vyksta jau trisdešimtus metus iš eilės, pastaruosius keletą metų jo organizavimų kartu su kolegomis rūpinuosi aš. Šiemet Lituaniconas vyks balandžio 13 dieną,
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXIII: Srovės](https://www.konstanta.lt/2019/03/kasnelis-visatos-ccclxxiii-sroves/) - Daugybės dalykų Visatoje nežinome, ir galbūt niekada ir nesuprasime. Bet net ir gerai ištirti objektai kartais pažeria netikėtumų. Pavyzdžiui, vidinė Saulės sistemos dalis atrodo geriausiai ištirtas kosmoso regionas, tačiau dulkių pasiskirstymas ir judėjimas ten, pasirodo, yra gana netikėtas. Marse seniai ištirta lyguma, pasirodo, yra jūros potvynių išgraužtas kanalas. Egzoplanetų atmosferos irgi elgiasi ne taip, kaip
- [Astronaujiena. Didelės ir mažos galaktikos – tokios skirtingos, bet ir tokios panašios](https://www.konstanta.lt/2019/03/astronaujiena-dideles-ir-mazos-galaktikos-tokios-skirtingos-bet-ir-tokios-panasios/) - Galaktikų dydžiai yra labai įvairūs – jų masės siekia nuo kelių milijonų iki dešimčių trilijonų Saulės masių. Toks masių santykis panašus į didžiausio ir mažiausio žinduolių masių santykį: jei 200 tonų sveriantis mėlynasis banginis atitiktų didžiausias galaktikas, tai dviejų gramų etruskų kirstukas – mažiausias. Mėlynasis banginis labai skiriasi nuo etruskų kirstuko, tačiau jie turi ir
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXII: Magnetizmas](https://www.konstanta.lt/2019/03/kasnelis-visatos-ccclxxii-magnetizmas/) - Jupiterio ir Saturno magnetinis laukas kuriamas ne visai taip, kaip manėme; o kaip paaiškinti stebėjimų duomenis, kol kas nežinome. Tolimoje galaktikoje plintanti dujų tėkmė kartu su savimi nešasi ir magnetinį lauką, o pastarojo konfigūracija padeda dujoms lengviau pabėgti iš galaktikos. Magnetiniai laukai, dažnai pamirštami kalbant apie įvairius fizikinius procesus, iš tiesų gali būti labai svarbūs.
- [Vieša paskaita VU](https://www.konstanta.lt/2019/03/viesa-paskaita-vu/) - Kovo 20 dieną, trečiadienį, kviečiu užsukti į VU Centrinius rūmus, kur Mažojoje Auloje pasakosiu apie nežemiškos gyvybės paieškas ir kosmoso kolonizavimą. Pradžia - 17.30, trukmė apie valandą plius laikas jūsų klausimams. Facebook įvykis.
- [Kąsnelis Visatos CCCLXXI: Bandymai](https://www.konstanta.lt/2019/03/kasnelis-visatos-ccclxxi-bandymai/) - Sėkmingai SpaceX įgulos kapsulės bandymas nutiesia kelią JAV skraidinti astronautus į kosmosą iš savo teritorijos. Artimiausiu metu planuojami naujos komunikacijų technologijos bandymai leis žymiai efektyviau perduoti duomenis iš kosminių misijų į Žemę ir atgal. Žiūrint iš visai kitos pusės, bandymu galima pavadinti ir mėginimus paaiškinti žvaigždžių judėjimą galaktikose kuriant naują tamsiosios materijos tarpusavio sąveikos hipotezę.
- [Šviesos greitis - tai visai nedaug](https://www.konstanta.lt/2019/03/sviesos-greitis-tai-visai-nedaug/) - Šviesa yra labai greita, ar ne? 300 tūkstančių kilometrų per sekundę - tai daugiau nei septyni ratai aplink Žemę ties pusiauju. Šis greitis tiek didesnis už kasdienybėje sutinkamus, kad jokių reliatyvistinių efektų mes plika akimi nematome. Ir faktas, kad didesniu greičiu judėti negalima, mums kasdieniame gyvenime netrukdo. Bet kosminiais mastais šviesos greitis yra labai labai
- [Kąsnelis Visatos CCCLXX: Dulkės](https://www.konstanta.lt/2019/02/kasnelis-visatos-ccclxx-dulkes/) - Dulkės sudaro vos vieną procentą tarpžvaigždinės terpės, bet yra be galo svarbios. Jos pakeičia žvaigždžių ir galaktikų šviesą, skatina ar stabdo įvairias chemines reakcijas, nuo jų prasideda planetų formavimasis. Taip pat dulkėse galima išskaityti milijardų metų praeities pėdsakus. Taigi japonų zondo Hayabusa2 sėkmingas asteroido dulkių mėginio paėmimas yra svarbus žingsnis tyrinėjant mūsų Saulės sistemos praeitį.
- [Kare tarp žmonių ir kompiuterių laimi draugystė ir bendradarbiavimas](https://www.konstanta.lt/2019/02/kare-tarp-zmoniu-ir-kompiuteriu-laimi-draugyste-ir-bendradarbiavimas/) - Ot kokią clickbait'inę antraštę parašiau, ar ne? Tokia visiškai nieko nepasakanti, nes po savimi gali slėpti bet ką nuo patarimų, kaip teisingai elgtis su Windows'ais, iki alternatyvaus Terminatoriaus siužeto. O iš tiesų čia papasakosiu apie neseniai atrastą tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad mašininio mokymo algoritmai ir žmonės klasifikacijos uždavinius sprendžia tiesiog skirtingai. Nei vieni, nei
- [Planetariumo atnaujinimas](https://www.konstanta.lt/2019/02/planetariumo-atnaujinimas/) - Šiandien pagaliau tikrai patvirtinta, kad Vilniaus planetariumas bus atnaujintas ir perdarytas į Jaunimo mokslo centrą. Panašios kalbos viešai sklandė jau prieš kelias savaites, o truputį uždaresniuose ratuose - bent keletą metų, bet, pasirodo, galutinis politinis sprendimas priimtas tik dabar. Žinoma, Planetariumui kapitalinio remonto reikėjo prieš kokius 15 ar 20 metų, bet, perfrazuojant kinišką posakį, antras
- [Kąsnelis Visatos CCCLXIX: Kosmoso kolonizacija](https://www.konstanta.lt/2019/02/kasnelis-visatos-ccclxix-kosmoso-kolonizacija/) - Apie žmonių kolonijas kosmose mokslininkai ir fantastai šneka daugiau nei pusšimtį metų. Ir vis atrodo, kad jos jau tuojau taps realybe, bet vis netampa. Šįkart situacija gali būti panaši, bet norėtųsi tikėti, kad bus kitokia – NASA atrodo rimtai nusiteikusi sugrįžti į Mėnulį, ir šįkart ilgam. Pridėkime prie to įvairius planus nuskraidinti žmones į Marsą,
- [Astronaujiena. Ypatingai greitai įsižiebęs galaktikos branduolys](https://www.konstanta.lt/2019/02/astronaujiena-ypatingai-greitai-isiziebes-galaktikos-branduolys/) - Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta labai ilgai. Mes negalime stebėti, kaip evoliucionuoja žvaigždė, kaip formuojasi planeta, kaip jungiasi galaktikos – stebime tik šių reiškinių momentinius vaizdus, ir iš daugybės pavienių atvaizdų bandome susidėlioti supratimą apie procesų eigą. Tiesa, pasitaiko ir labai greitų procesų; pavyzdžiui, supernovos sprogimas trunka kelias sekundes, vėliau liekanos šviesis gana reikšmingai kinta savaičų-mėnesių
- [Kąsnelis Visatos CCCLXVIII: Metodai](https://www.konstanta.lt/2019/02/kasnelis-visatos-ccclxviii-metodai/) - Neturėdami galimybės astrofizikinių reiškinių atkurti laboratorijoje, turime tenkintis stebėjimų duomenimis. Negalėdami nuskristi iki stebimų objektų, ieškome vis geresnių būdų gauti duomenis bei juos apdoroti. Kelios naujienos iš praėjusios savaitės kaip tik su tuo susijusios – apie teleskopus, kuriuos gali tekti surinkinėti orbitoje, apie meteoritų struktūros analizės patobulinimą, apie Paukščių Tako disko formą. Kitose naujienose –
- [Karšti daiktai yra mėlyni](https://www.konstanta.lt/2019/02/karsti-daiktai-yra-melyni/) - Turbūt kiekvienas žinome, jog raudona spalva simbolizuoja šilumą, o mėlyna – šaltį. Su tokiais žymėjimais susiduriame kasdien įvairiausiose situacijose, tad gali būti keista sužinoti, jog iš tiesų karštesni daiktai yra mėlynesni už raudonus. Kur čia šuo pakastas? Šio įrašo nebūtų buvę, jei ne mano rėmėjai Patreon platformoje. Jei manote, kad mano tekstai verti vieno ar
- [Lryto eteryje apie kosmosą](https://www.konstanta.lt/2019/02/lryto-eteryje-apie-kosmosa/) - Vakar su Adomu Rutkausku lrytas.tv eteryje pašnekėjau apie kosmosą, kas vyko pernai, kas vyks šiemet ir apskritai kam to visko reikia. Laidos įrašą rasite jūtūbėje ir žemiau:
- [Kąsnelis Visatos CCCLXVII: Grįžtamasis ryšys](https://www.konstanta.lt/2019/02/kasnelis-visatos-ccclxvii-griztamasis-rysys/) - [latexpage] Visi procesai kosmose susiję – nuo didžiausių iki mažiausių. Maži energingi kūnai gali paveikti daug didesnę juos supančią aplinką. Ar tai būtų žvaigždės ir jų išpučiamų dujų ūkai arba superburbulai, ar tai būtų galaktinės tėkmės, kuriamos palyginus mažyčių aktyvių branduolių, ar net kokie kosmologiniai procesai. Praėjusios savaitės naujienose tokių grįžtamojo ryšio pasireiškimo pristatymų rasite
- [Rytoj lryte pasakosiu apie kosmosą](https://www.konstanta.lt/2019/02/rytoj-pasakosiu-apie-kostmosus/) - Rytoj apie 11 valandą lrytas.tv tiesioginiame eteryje (ir lrytas.lt feisbuke) kalbėsiu apie praeitų ir šių metų svarbiausius kosminius įvykius. Ir į žiūrovų klausimus bandysiu atsakyti, taigi klauskite, kas tik domina apie tuos visus kostmosus (klausti geriau lryto puslapyje arba feisbuke, ne čia). Laiqualasse
- [Astronominė įdomybė. Garuojančios planetos](https://www.konstanta.lt/2019/01/astronomine-idomybe-garuojancios-planetos/) - Egzoplanetų įvairovė, kurią atradome per pastaruosius 25-erius metus, tiesiog stulbina. Nuo superžemių iki karštųjų jupiterių, nuo vandeninių planetų iki planetų prie neutroninių žvaigždžių – Visatoje yra daugybė planetų tipų, kurių Saulės sistemoje nerasime. Viena iš keistų egzoplanetų rūšių – garuojančios planetos. Šio įrašo nebūtų buvę, jei ne mano rėmėjai Patreon platformoje. Jei manote, kad mano
- [Kąsnelis Visatos CCCLXIV: Apgaubimai](https://www.konstanta.lt/2019/01/kasnelis-visatos-ccclxiv-apgaubimai/) - [latexpage] Joks kosminis objektas neegzistuoja izoliuotas nuo aplinkos. Visi turi kokius nors apvalkalus, kaimynus, sąveikauja su aplinkos reiškiniais ir patys ją paveikia. Taigi aplinkos nagrinėjimas – ar tai būtų galimas nuolaužų diskas Saulės sistemos pakraštyje, ar dulkės bei molekulės prie žvaigždžių, ar dujos aplink pirmas supermasyvias juodąsias skyles – dažnai leidžia geriau suprasti ir šalia
- [Astronaujiena. Paukščių Tako juodosios skylės aplinka](https://www.konstanta.lt/2019/01/astronaujiena-pauksciu-tako-juodosios-skyles-aplinka/) - Supermasyvios juodosios skylės, esančios galaktikų centruose, yra labai svarbios galaktikų evoliucijai. Mūsų Paukščių Tako centre esanti Šaulio A* yra artimiausias toks objektas, taigi į ją dažnai krypsta teleskopai, siekiant išsiaiškinti kuo daugiau detalių apie juodųjų skylių aplinką ir ten vykstančius procesus. Dabar naujausių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Šaulio A* aplinkoje nematyti energingų dalelių čiurkšlės, nors
- [Kąsnelis Visatos CCCLXIII: Chaosas](https://www.konstanta.lt/2019/01/kasnelis-visatos-ccclxiii-chaosas/) - Nors astronominius reiškinius nulemia, atrodytų, paprasti fizikos dėsniai – gravitacija, magnetiniai laukai, spinduliuotės sąveika su medžiaga – jų vaizdas dažnai atrodo chaotiškas. Štai kad ir asteroidų smūgiai: juos nulemia vien gravitacija, bet sudėjus į vieną katilą milijonus akmenukų, nuolaužos žyra taip, kad prognozuoti sudėtinga. Bet staiga ima ir paaiškėja, kad prieš beveik 300 milijonų metų
- [Mokslo populiarinimo konkurso nugalėtojai](https://www.konstanta.lt/2019/01/mokslo-populiarinimo-konkurso-nugaletojai-5/) - Prieš pat Kalėdas baigėsi šeštasis mokslo populiarinimo darbų konkursas. Jis sulaukė septyniolikos darbų - nuo medicinos iki nežemiškos gyvybės ir nuo chemijos iki menotyros. Tris savaites mokslininkų komisija skaitė ir vertino darbus, o dabar galime paskelbti geriausius! Pradėkime nuo mokslininkų komisijos ir jų išrinktų geriausio moksleivio ir nemoksleivio rašinių. Geriausio moksleivio darbo laurus skina Vilniaus
- [Viešos paskaitos apie juodąsias skyles](https://www.konstanta.lt/2019/01/viesos-paskaitos-apie-juodasias-skyles/) - Kaip ir gruodį, taip ir sausį vėl kviečiu į viešų populiarių paskaitų ciklą. Kartu su nuostabia iniciatyva Mokslodaktarai.lt šįkart siūlau susipažinti su juodosiomis skylėmis ir galaktikų evoliucija. Nuo pirmųjų idėjų, iškeltų dar XVIII a. pabaigoje, iki naujausių tyrimų ir atradimų. Nuo matematinių pagrindų (bet nebijokite, mano tikslas nėra jus užmėtyti formulėmis!) iki stebėjimų, turbūt kažkiek
- [Kokia nauda iš skrydžių į kitas žvaigždes?](https://www.konstanta.lt/2019/01/kokia-nauda-is-skrydziu-i-kitas-zvaigzdes/) - 2016 metų pavasarį paskelbtas projektas Breakthrough Starshot, kurio tikslas – dar šiame šimtmetyje nusiųsti spiečių mažyčių zondų iki artimiausios mums žvaigždės Kentauro Proksimos. Keleto gramų masės zondai, įgreitinti lazerio spinduliais, skristų penktadaliu šviesos greičio ir gretimos žvaigždės sistemoje praleistų tik keletą dienų, bet per tą laiką galėtų surinkti daugybę duomenų ir atsiųsti juos mums į
- [Kąsnelis Visatos CCCLXII: Evoliucija](https://www.konstanta.lt/2019/01/kasnelis-visatos-ccclxii-evoliucija/) - Jeigu bakterijas nusiunti į kosmosą, jos prisitaiko gyventi kosmoso sąlygomis. Atrodo akivaizdu, tačiau eksperimentiniai įrodymai gauti tik neseniai. Kitose naujienos – žvaigždžių ir planetinių sistemų evoliucija, naujoviška tarpplanetinio zondo idėja, neįprasta supernova ir juodosios skylės aplinkos tyrimai, ir dar šis tas. Gero skaitymo! *** Praeitą savaitę Elonas Muskas parodė naujausio SpaceX gaminio nuotraukas. Šis gaminys
- [Astronaujiena. Pasikartojantys radijo žybsniai](https://www.konstanta.lt/2019/01/astronaujiena-pasikartojantys-radijo-zybsniai/) - 2007 metais kosmose aptikti greiti radijo žybsniai - vos milisekundes trunkantys gigahercų dažnio bangų impulsai, sklindantys iš įvairių pusių. Per šešerius metus aptikta apie 60 tokių žybsnių, bet jų šaltiniai kol kas neidentifikuoti. Dabar paskelbta apie dar trylika naujų žybsnių, o vienas iš naujai atrastųjų yra antrasis pasikartojantis žybsnių šaltinis. Tai galbūt leis išsiaiškinti, kas
- [Astronaujiena. Kokie galėtų būti protingų civilizacijų technopėdsakai?](https://www.konstanta.lt/2019/01/astronaujiena-kokie-galetu-buti-protingu-civilizaciju-technopedsakai/) - Protingos nežemiškos gyvybės paieškos, žinomos angliška santrumpa SETI (Search for ExtraTerrestrial Intelligence), viena ar kita forma reguliariai vykdomos apie pusšimtį metų. Jokių proto brolių per tą laiką neradome, bet tai toli gražu nereiškia, kad Visatoje ar Galaktikoje esame vieni. Tiesiog paieškų laukas toks platus, o galimi pėdsakai tokie įvairūs, kad aprėpti juos visus reikėtų daugybės
- [Kąsnelis Visatos CCCLXI: Pošventinis](https://www.konstanta.lt/2019/01/kasnelis-visatos-ccclxi-posventinis/) - Su Naujaisiais metais! Tarpušvenčiu pasidariau nedideles atostogas nuo Visatos kąsnelio, bet panašias atostogas aiškiai turėjo ir visa mokslo bendruomenė, nes naujienų iš praėjusių dviejų savaičių yra mažiau, negu įprastai būna iš vienos. Bet jų vis tiek yra – prognozės prasidėjusiems metams, ledynai Merkurijuje ir ugnikalniai Ijo, tamsioji materija ir dujos galaktikose, ir netgi galimai katastrofiško
- [Aukštyn žvelgianti žmonija. 2018 metų kosmoso įvykiai (II dalis)](https://www.konstanta.lt/2019/01/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2018-metu-kosmoso-ivykiai-ii-dalis/) - Prasidėjus naujiesiems metams, galima apžvelgti praėjusius ir prisiminti, kiek visko įdomaus buvo atrasta. Kosmose – taip pat: Marso drebėjimai, gravitacinės bangos, egzoplanetos – tik nedidelė dalis visų atradimų. Pirmojoje dalyje pristačiau pirmos metų pusės atradimus, čia kviečiu skaityti apie antrąją pusę. Liepa - Japonijos zondas Hayabusa2 pasiekė asteroidą Ryugu, kurį tyrinės iki 2019 metų pabaigos;
- [Astronaujiena. Ultima Thule aplankyta](https://www.konstanta.lt/2019/01/astronaujiena-ultima-thule-aplankyta/) - Rašydamas šias eilutes, tik prieš kelias minutes sužinojau, kad New Horizons sėkmingai praskrido pro Ultima Thule, bet dar nežinau, kokius duomenis iš ten išsiuntė. Jie yra pakeliui į Žemę, skrisdami šviesos greičiu iki mūsų planetos keliauja daugiau nei šešias valandas. O ir duomenų perdavimo sparta yra, šiandieniniais mastais, nykstamai maža – vos 1-2 kilobitai per
- [Aukštyn žvelgianti žmonija: 2018 metų kosmoso įvykiai (I dalis)](https://www.konstanta.lt/2018/12/aukstyn-zvelgianti-zmonija-2018-metu-kosmoso-ivykiai-i-dalis/) - Gyvenimas juda į priekį nesustodamas, kosminiai atradimai ir išradimai – taip pat. Besibaigiančiais metais būta visko: naujų skrydžių ir teleskopų, naujų atradimų iš senų duomenų, senų teorijų patvirtinimo ir paneigimo, ir dar daug ko. Daugumą svarbiausių naujienų kiekvieną savaitę sekiau Visatos kąsneliuose, o dabar kviečiu kai kurias iš jų trumpai prisiminti. Taigi, ką kosmiško atradome
- [Kąsnelis Visatos CCCXII: Navigacija](https://www.konstanta.lt/2018/01/kasnelis-visatos-cccxii-navigacija/) - Maždaug šiandien sueina šešeri metai, kai pradėjau rašyti Visatos kąsnelius. Greitai bėga laikas, sakyčiau. Praėjusios savaitės naujienų dešimtuke rasite lazeriais šaudomų kosminių šiukšlių ir įgreitinamų pavojingų dalelių, naujoviškos navigacijos kosmose, šį tą apie neutronines žvaigždes, ir dar šio to. Kaip visada, gero skaitymo!*** Šiukšles šluosim lazeriu. Šiuo metu orbitoje aplink Žemę šiukšlių tik daugėja. 2013
- [Pirštų atspaudai - mūsų kasdienybės atspindys? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/pirstu-atspaudai-musu-kasdienybes-atspindys-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septynioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Justas Dijokas rašo apie pirštų antspaudus. Gero skaitymo! Pirštų atspaudai - mūsų kasdienybės atspindys? Justas Dijokas Ar bent kartais susimąstote, kiek skirtingų paviršių kiekvieną dieną paliečiate? Namų durys, parduotuvės lentyna, troleibuso turėklas - prie visų šių objektų kone kasdien kiekvienam iš mūsų tenka prisiliesti. Kiekvienas toks prisilietimas ant paviršiaus
- [Baisusis rentgenas [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/baisusis-rentgenas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šešioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Radiologijos technologas Raimundas Blažys rašo apie rentgeno prietaisus. Gero skaitymo! Baisusis rentgenas arba kas vyksta už švinu kaustytų durų? Raimundas Blažys Mielas skaitytojau, Ar tave ištiko panikos priepuolis, nes gavai siuntimą pasidaryti rentgeno nuotrauką? Ar bijai, kad po procedūros tau nuslinks plaukai ir iškris dantys? Nerimauji, kad kolegos darbe tavęs šalinsis, nes
- [Kąsnelis Visatos CCCLX: Laboratorijos](https://www.konstanta.lt/2018/12/kasnelis-visatos-ccclx-laboratorijos/) - Laboratoriniai eksperimentai tikrai nėra astrofizikinių tyrimų kasdienybė. Tačiau praėjusios savaitės naujienose randame net du atvejus, kai būtent laboratorijoje padaryti įdomūs atradimai: apie gyvybei reikalingų komponentų formavimąsi asteroiduose ir apie negyvybinius procesus, galinčius sukurti deguonį egzoplanetų atmosferose. Kitos naujienos yra ir apie aktyvias galaktikas, ir apie Saturno žiedus, ir apie tarpžvaigždines dulkes bei tamsiąją materiją galaktikų
- [Trys mitai apie tai, ką darome kasdien [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/trys-mitai-apie-tai-ka-darome-kasdien-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penkioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. VDU "Rasos" gimnazijos vienuoliktokė Vasarė Svirskaitė rašo apie mitybos mitus. Gero skaitymo! Trys mitai apie tai, ką darome kasdien Vasarė Svirskaitė Garsus Antikos filosofas Sokratas yra pasakęs: „Valgyti reikia, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum.“ Ar susimąstome apie tai, kai suvalgome visą lėkštę močiutės gamintų cepelinų su spirgučiais, na, o vėliau
- [Kur jūs, ateiviai? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/kur-jus-ateiviai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Keturioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. VU filosofijos doktorantas Alfredas Buiko rašo apie nežemišką protingą gyvybę. Gero skaitymo! Kur jūs, ateiviai? Drake‘o lygtis ir Fermi paradoksas Alfredas Buiko Yra dvi galimybės – arba mes esame vieni Visatoje, arba ne. Abi jos vienodai baisios. Arthur C. Clarke Žmones visada traukė dangus. Pavyzdžiui, senovės graikai danguje regėjo žuvis, kentaurus ir Atėnės
- [Gyvenimas tarp realybių [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/papildyta-ir-virtuali-realybe-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Dvyliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Jono Jablonskio gimnazijos gimnazistė Liepa Milda Mekišaitė rašo apie papildytą ir virtualią realybę. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23 dienos! Gyvenimas tarp realybių Liepa Milda Mekišaitė Ar žinojote, kokios pigios pasidarė kelionės į kosmosą? Galbūt esate matę filmą ,,Marsietis“? Šis filmas kainavo šimtą
- [Senovės dvelksmas knygose [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/senoves-dvelksmas-knygose-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Tryliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. VDU biocheminės analizės magistrantė Miglė Pivoriūnaitė rašo apie knygų lapų geltimą. Gero skaitymo! Senovės dvelksmas knygose: kodėl ilgainiui lapai jose gelsta? Miglė Pivoriūnaitė Tiek bibliotekose, tiek namuose esančiose ir amžius menančiose knygų kolekcijose galima rasti senų popierinių knygų, dokumentų ir net laikraščių iškarpų, įgavusių gelsvą atspalvį. Tačiau dažnai šie įspūdingi istoriją aprašantys
- [Biologinė mimikrija [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/biologine-mimikrija-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Vienuoliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Gamtos mokslų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė rašo apie biomimikriją ir žiedinę ekonomiką. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23 dienos! Biologinė mimikrija – inovatyvus sprendimas atliekų tvarkymo sistemai Rasa Tumaševičiūtė Ar kada pagalvojote, tam kad išspręstume sudėtingas žmonijos problemas galime pažvelgti į kitas rūšis?
- [Nematomi mūsų lovos gyventojai [Mokslo populiarinimo konursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/nematomi-musu-lovos-gyventojai-mokslo-populiarinimo-konursas/) - Dešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Alergologė Rūta Dubakienė rašo apie namų dulkių erkes. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23 dienos! Nematomi mūsų lovos gyventojai Rūta Dubakienė Perskaitę tokį pavadinimą ne vienas susimąstys - kas gi tai? Kas gi jau toks nematomas ir dar nežinomas gyventojas. Ogi tai –
- [Sveiki atvykę į Visatą [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/sveiki-atvyke-i-visata-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Devintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Vilnius International Meridian School dešimtokė Kamilė Mazeliauskaitė rašo apie Visatos atsiradimą. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23dienos! Sveiki atvykę į Visatą Kamilė Mazeliauskaitė Kai tik žmogus gimsta, nesvarbu, kur ir kada, nesvarbu, kokios lyties, odos spalvos ar orientacijos, jis tampa šio kosmoso piliečiu.
- [Kaip greitai Lietuvos rūšis matysime tik archyviniuose kadruose? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/kaip-greitai-lietuvos-rusis-matysime-tik-archyviniuose-kadruose-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Aštuntasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokė Rusnė Uzielaitė rašo apie invazines rūšis. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23dienos! Kaip greitai Lietuvos rūšis matysime tik archyviniuose kadruose? Rusnė Uzielaitė Mūsų planeta yra išskirtinė, nes joje yra ypatingos sąlygos gyvybės egzistavimui. Kiekviename Žemės kampelyje
- [Kąsnelis Visatos CCCLIX: Atvaizdai](https://www.konstanta.lt/2018/12/kasnelis-visatos-ccclix-atvaizdai/) - Greta grafikų ir formulių, astronominiams tyrimams nepamainomi yra ir paprasčiausi atvaizdai. Ar tai būtų asteroido nuotrauka, padedanti ieškoti tinkamos nusileidimo vietos zondui, ar Saulės nuotraukos bei piešiniai, daryti nuo XVII a. pradžios, ar protoplanetinių diskų vaizdai, padedantys suprasti planetų formavimosi procesą. Kitose savaitės naujienose – Mėnulio paviršiaus žybsnių savybės, tolimos galaktikos sukimosi kreivė, garuojanti planeta
- [Žmonių fiziologiniai skirtumai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/zmoniu-fiziologiniai-skirtumai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Septintasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos dvyliktokas Jonas Jurgaitis rašo apie žmonių fiziologijos skirtumus. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23dienos! Žmonių fiziologiniai skirtumai arba kodėl Lietuva neturės savojo Eliudo Kipchoge Jonas Jurgaitis Eliudas Kipchoge - 1,66 m ūgio kenietis, ilgų distancijų bėgikas, kuriam priklauso pasaulio
- [Mokslo populiarinimo konkursas pratęsiamas](https://www.konstanta.lt/2018/12/mokslo-populiarinimo-konkursas-pratesiamas-4/) - Gavome keletą užklausų, ar būtų galima mokslo populiarinimo konkurso darbus atsiųsti truputį pavėlavus. Manome, kad geriau, jei darbų bus daugiau, todėl nusprendėme darbų priėmimo terminą pratęsti savaite. Jūsų darbų lauksime iki gruodžio 23 dienos 23:59:59. Sėkmingo rašymo! Laiqualasse
- [Ateitis izotropiškai ir homogeniškai [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/ateitis-izotropiskai-ir-homogeniskai-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Šeštasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Danske banko programuotoja Ieva Gražulevičiūtė rašo apie artimos ateities technologijas ir kaip jos galėtų pakeisti mūsų gyvenimus. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23dienos! Ateitis izotropiškai ir homogeniškai Ieva Gražulevičiūtė Nemažai technologijų apžvalgų prasideda Viljamo Gibsono (geriausiai žinimo kaip knygos „Neuromancer“ autorius) citata „The
- [Gyvūnai kosmose [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/gyvunai-kosmose-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Penktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Molėtų pradinės mokylos trečiokė Viltė Šiaulytė rašo apie gyvūnus, kurie lankėsi kosmose. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 23dienos! Gyvūnai kosmose Viltė Šiaulytė Kosmoso platybės visais laikais domino mokslininkus. Į kosmosą kilo netik žmonės, tačiau ten buvo siunčiami ir gyvūnai. Kai kurie gyvūnai buvo
- [Astronaujiena. Tamsiosios medžiagos (vėl) nėra](https://www.konstanta.lt/2018/12/astronaujiena-tamsiosios-medziagos-vel-nera/) - Jau daugiau nei 80 metų praėjo po pirmųjų hipotezių apie tamsiąją materiją iškėlimo. Bet nepaisant daugybės bandymų, kol kas ji lieka tik hipotetiniu dariniu, nors netiesioginių egzistavimo įrodymų – apstu. O praeitą savaitę paskelbti naujo eksperimento duomenys, atrodo, dar pagilina įtarimą, kad tamsioji materija neegzistuoja, bent jau ne tokia, kaip teigia standartinis kosmologijos modelis. Pagal
- [Kada sulauksime antrosios kartos viršgarsinių keleivinių lėktuvų? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/kada-sulauksime-antrosios-kartos-virsgarsiniu-keleiviniu-lektuvu-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Ketvirtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Elektronikos inžinierius, aviacijos entuziastas Aidas Adomaitis rašo apie viršgarsinius lėktuvus. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 16 dienos! Kada sulauksime antrosios kartos viršgarsinių keleivinių lėktuvų? Aidas Adomaitis 1976 m. pasaulis sulaukė pirmųjų reguliarių viršgarsinių komercinių skrydžių. Britų ir prancūzų inžinierių dėka buvo sukurtas lig
- [Kąsnelis Visatos CCCLVIII: Skrydžiai](https://www.konstanta.lt/2018/12/kasnelis-visatos-ccclviii-skrydziai/) - Atrodo, dar visai neseniai daugkartinio naudojimo raketos buvo tik futuristų svajonė, o dabar jų skrydžiai tapo rutina. Taip pat palyginus neseniai Kinijos kosmoso programa toli gražu neprilygo kitų didžiųjų valstybių programoms, o dabar jas kai kuriais atžvilgiais net lenkia. Kosmoso tyrimai vystosi pašėlusiais tempais, ir tai yra gerai; praėjusios savaitės naujienose net keturi pranešimai apie
- [Apie pasaulio pažinimą ir meną [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/apie-pasaulio-pazinima-ir-mena-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Trečiasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Psichologas ir mokytojas Virginijus Kazlauskas rašo apie meną, kaip pasaulio pažinimo būdą. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 16 dienos! Apie pasaulio pažinimą ir meną Virginijus Kazlauskas Pasaulį esame pratę matyti, tam tikru būdu. Puodelis yra skirtas gerti kavai ar arbatai. Šukos skirtos plaukams
- [Pirmoji InSight savaitė](https://www.konstanta.lt/2018/11/pirmoji-insight-savaite/) - Pirmadienį vakare Marse nusileido naujausias NASA zondas InSight, skirtas Raudonosios planetos gelmių tyrimams. Įvykis sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, bet tik vienai dienai. Bet zondo darbai tik prasideda, arba, galima sakyti, realiai dar net neprasidėjo. Tad ką jis veikė pirmą savaitę Marse?Tik nusileidęs, InSight padarė nuotrauką su viena iš savo kamerų, o kiek vėliau - ir
- [Vienuolika Konstantos metų](https://www.konstanta.lt/2018/12/vienuolika-konstantos-metu/) - Ar atsimenate, ką veikėte prieš vienuolika metų? Tada Lietuvoje dar nebuvo feisbuko, išmanieji telefonai žengė pirmuosius komercinius žingsnius, Lietuvos prezidentas buvo Adamkus, o premjeras – Kirkilas, egzoplanetų žinojome vos apie du šimtus… Ir va būtent tų 2007 metų gruodžio septintą dieną savo gyvenimą pradėjo šis blogas. Vėliau sekė įvairūs istorijos vingiai, per kuriuos pavyko išgyventi
- [Kodėl dailės terapija nėra tik paprastas piešimas? [Mokslo populiarinimo konkursas]](https://www.konstanta.lt/2018/12/kodel-dailes-terapija-nera-tik-paprastas-piesimas-mokslo-populiarinimo-konkursas/) - Antrasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. Dailės terapeutė Vaida Adomaitienė rašo apie savo sritį - dailės terapiją. Gero skaitymo, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs? Darbų laukiame iki gruodžio 16 dienos! Kodėl dailės terapija nėra tik paprastas piešimas? Vaida Adomaitienė Dailės terapija – menų terapijos kryptis, psichoterapijos forma, kur dailė taikoma kaip pirminis komunikacijos
- [Astronaujiena. Dar keturios gravitacinės bangos](https://www.konstanta.lt/2018/12/astronaujiena-dar-keturios-gravitacines-bangos/) - Vakar gravitacinių bangų paieškos centras LIGO paskelbė apie keturis naujus gravitacinių bangų signalus. Kartu su anksčiau paskelbtaisiais, dabar žinome jau dešimt juodųjų skylių susijungimo signalų ir vieną neutroninių žvaigždžių signalą. Naujai paskelbti signalai užfiksuoti dar pernai, stebėjimų periodo iki 2017 m. rugpjūčio 25 dienos metu, tačiau paskelbti tik dabar, baigus analizuoti surinktus duomenis. Apskritai LIGO kol
- [Kąsnelis Visatos CCCLVII: Branduoliai](https://www.konstanta.lt/2018/12/kasnelis-visatos-ccclvii-branduoliai/) - Praėjusios savaitės naujienose daug žinių apie aktyvius galaktikų branduolius ir jų pagrindines komponentes – supermasyvias juodąsias skyles. Vieni branduoliai padeda susigaudyti, kaip sparčiai per Visatos istoriją formavosi žvaigždės, kitų strūktūrą pavyko išnagrinėti taip detaliai, kaip niekad anksčiau. Detaliai išnagrinėti pavyko ir supernovos sprogimą, kuris netikėtai užfiksuotas nuo pat pradžios. Šios ir kitos naujienos, kaip įprastai
- [Kąsnelis Visatos CCCLVI: Įžvalga](https://www.konstanta.lt/2018/11/kasnelis-visatos-ccclvi-izvalga/) - Marsą tyrinėjančių zondų šeimą papildė naujas narys – NASA siuntinys InSight. Sekančio NASA siuntinio – Mars 2020 – progresas taip pat nesustoja, o praeitą savaitę parinkta jo nusileidimo vieta. Kitose praėjusios savaitės naujienose – struktūros mažuose Saulės sistemos kūnuose, žvaigždžių formavimosi ribos, gama spindulių žybsnio pirmtakė, keista aktyvi galaktika ir dar šis tas. Gero skaitymo!
- [Termobranduolinė žvaigždžių energija](https://www.konstanta.lt/2018/11/termobranduoline-zvaigzdziu-energija/) - „Ramios, malonios vasaros naktys; Medžio užmigęs nejuda lapas; Viskas nutilo, viskas nurimo, Vienos tik žvaigždės mirkčioja, dega.“ Šitaip rašė Maironis eilėraštyje „Vasaros naktys“. Daugybė poetų ir kitų rašytojų nuo neatmenamų laikų kūriniuose minėjo žvaigždes, dažniausiai – kaip degančius šviesos taškelius nakties danguje. Būtent kaip taškeliai jos ir atrodo, nors ir žinome, kad jos gerokai didesnės
- [Astronaujiena. Magelano debesų gravitacinis šokis](https://www.konstanta.lt/2018/11/astronaujiena-magelano-debesu-gravitacinis-sokis/) - Paukščių Taką supa bent apie pusšimtį palydovinių nykštukinių galaktikų. Dvi iš jų – Didysis ir Mažasis Magelano debesys – matomos ir plika akimi, tiesa, tik pietų pusrutulio gyventojams. Jos yra palyginus netoli viena kitos ir skrieja panašiomis orbitomis, o tarpusavio gravitacinė sąveika ištempia jų žvaigždes ir dujas į pailgas struktūras. Tam tikrų sąveikos įrodymų turime
- [Mokslodaktarai - mokykitės įdomių dalykų iš profesionalų!](https://www.konstanta.lt/2018/11/mokslodaktarai-mokykites-idomiu-dalyku-is-profesionalu/) - Prieš porą savaičių startavo įdomus ir, manau, labai naudingas projektas Mokslodaktarai. Tai mokymų platforma, organizuojanti trumpas paskaitas/dirbtuves įvairiomis temomis, o paskaitas veda ir įgūdžių moko savo sričių profesionalai. Skamba paprastai, bet anksčiau, atrodo, nieko panašaus Lietuvoje nebuvo. Taip pat skamba šiek tiek panašiai į, tarkim, Coursera ir panašias tarptautines mokymų platformas, tik čia mokymai vyksta gyvai.

## Puslapiai

- [Mokslo populiarinimo konkursas 2024](https://www.konstanta.lt/mokslo-populiarinimo-konkursas-2024/) - Domiesi mokslu ir technologijomis? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Galbūt nori ją dar geriau suprasti? Arba įžvelgi problemas, su kuriomis susiduria mokslas Lietuvoje ar pasaulyje? Dabar puikus šansas atskleisti šias įdomybes visuomenei! Klimato krizė, atsinaujinanti energetika, virusų pasaulis, NASA Artemis misijos į Mėnulį, genų inžinerija, dirbtinis intelektas, kaip mus veikia stresas – mokslininkai
- [Apie](https://www.konstanta.lt/about/) - Konstanta 42 - blogas apie astrofiziką
- [Parama](https://contribee.com/konstanta42#new_tab)
- [42 istorijos](https://www.konstanta.lt/42-istorijos/) - Knygos ir kosmosas – du labai geri dalykai. O kartu – dar geresni. „42 istorijos apie Visatą, žvaigždes, gyvybę ir dar šį tą“ apjungia juos abu! Šioje knygoje, kaip byloja pavadinimas, rasite 42 pasakojimus apie įvairias kosmines įdomybes, nuo Didžiojo sprogimo iki Saulės sistemos kolonizavimo, nuo žvaigždžių evoliucijos iki nežemiškų civilizacijų paieškų. Beveik visi tekstai
- [Straipsniai](https://www.konstanta.lt/straipsniai/) - Mano mokslo populiarinimo tekstus galite rasti ir įvairiuose Lietuvos naujienų portaluose. Beveik visada jie yra tokie patys, kaip ir šio blogo puslapiuose. Profesinėje veikloje daugiausiai tyrinėju, kaip supermasyvių juodųjų skylių aktyvumas paveikia jų galaktikų evoliuciją. Tam naudoju teorinės astrofizikos metodus - analitinius skaičiavimus ir įvairius skaitmeninius modelius. Visos mano mokslinės publikacijos viešai prieinamos duombazėje arXiv.org.
- [Perpublikavimas](https://www.konstanta.lt/perpublikavimas/) - Kartais sulaukiu klausimų iš žurnalistų ir kitų žmonių apie tai, ar galima perpublikuoti tekstus iš šio blogo kur nors kitur. Atsakau: taip, galima, jei laikotės šių dviejų paprastų sąlygų: Prie perpublikuoto straipsnio turi būti aiškiai nurodyta autorystė (Kastytis Zubovas, "Konstanta 42"; jei labai labai trūksta vietos, užteks vardo ir pavardės); jei įmanoma, galėtumėte duoti ir

## Kategorijos

- [Uncategorized](https://www.konstanta.lt/category/uncategorized/)
- [fizika/physics](https://www.konstanta.lt/category/fizikaphysics/)
- [nuorodos/links](https://www.konstanta.lt/category/nuorodoslinks/)
- [astronaujienos/astronews](https://www.konstanta.lt/category/astronaujienosastronews/)
- [Kąsnelis Visatos / A bite of the Universe](https://www.konstanta.lt/category/kasnelis-visatos-a-bite-of-the-universe/)
- [įvairumai](https://www.konstanta.lt/category/ivairumai/)
- [Mokslo populiarinimo konkursas](https://www.konstanta.lt/category/mokslo-populiarinimo-konkursas/)
- [Asmenybės / Persons](https://www.konstanta.lt/category/asmenybes-persons/)
- [Visiškas kosmosas](https://www.konstanta.lt/category/visiskas-kosmosas/)
- [Delfi+](https://www.konstanta.lt/category/delfi/)

## Žymos

- [energetika/energetics](https://www.konstanta.lt/tag/energetikaenergetics/)
- [įvairu/various](https://www.konstanta.lt/tag/ivairuvarious/)
- [dvasios/ghosts](https://www.konstanta.lt/tag/dvasiosghosts/)
- [mokslai/studies](https://www.konstanta.lt/tag/mokslaistudies/)
- [istorija/history](https://www.konstanta.lt/tag/istorijahistory/)
- [pasaulio pabaiga/end of the world](https://www.konstanta.lt/tag/pasaulio-pabaigaend-of-the-world/)
- [fantastika/speculative fiction](https://www.konstanta.lt/tag/fantastikaspeculative-fiction/)
- [transportas/transport](https://www.konstanta.lt/tag/transportastransport/)
- [kosmosas/cosmos](https://www.konstanta.lt/tag/kosmosascosmos/)
- [gykai/geeks](https://www.konstanta.lt/tag/gykaigeeks/)
- [filksingas/filk](https://www.konstanta.lt/tag/filksingasfilk/)
- [gyko komentarai/geeky commentary](https://www.konstanta.lt/tag/gyko-komentaraigeeky-commentary/)
- [nobelis/nobel](https://www.konstanta.lt/tag/nobelisnobel/)
- [tolkinas/tolkien](https://www.konstanta.lt/tag/tolkinastolkien/)
- [wolfram alpha](https://www.konstanta.lt/tag/wolfram-alpha/)
- [astrofizika/astrophysics](https://www.konstanta.lt/tag/astrofizikaastrophysics/)
- [tamsioji materija/dark matter](https://www.konstanta.lt/tag/tamsioji-materijadark-matter/)
- [galaktikos/galaxies](https://www.konstanta.lt/tag/galaktikosgalaxies/)
- [gravitacija/gravity](https://www.konstanta.lt/tag/gravitacijagravity/)
- [statistika/statistics](https://www.konstanta.lt/tag/statistikastatistics/)
- [higsas/higgs](https://www.konstanta.lt/tag/higsashiggs/)
- [dalelių fizika/particle physics](https://www.konstanta.lt/tag/daleliu-fizikaparticle-physics/)
- [juodosios skylės/black holes](https://www.konstanta.lt/tag/juodosios-skylesblack-holes/)
- [paukščių takas/milky way](https://www.konstanta.lt/tag/pauksciu-takasmilky-way/)
- [galaktikos centras/galactic centre](https://www.konstanta.lt/tag/galaktikos-centrasgalactic-centre/)
- [joe r lansdale](https://www.konstanta.lt/tag/joe-r-lansdale/)
- [žvaigždės/stars](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdesstars/)
- [žvaigždėdara/star formation](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdedarastar-formation/)
- [egzoplanetos/exoplanets](https://www.konstanta.lt/tag/egzoplanetosexoplanets/)
- [gravitacinis lęšiavimas/gravitational lensing](https://www.konstanta.lt/tag/gravitacinis-lesiavimasgravitational-lensing/)
- [mokslo populiarinimas / popular science](https://www.konstanta.lt/tag/mokslo-populiarinimas-popular-science/)
- [fomalhautas / fomalhaut](https://www.konstanta.lt/tag/fomalhautas-fomalhaut/)
- [technologijos.lt](https://www.konstanta.lt/tag/technologijos-lt/)
- [planetos/planets](https://www.konstanta.lt/tag/planetosplanets/)
- [olaf stapledon](https://www.konstanta.lt/tag/olaf-stapledon/)
- [last and first men](https://www.konstanta.lt/tag/last-and-first-men/)
- [gyvenimo prasmė/meaning of life](https://www.konstanta.lt/tag/gyvenimo-prasmemeaning-of-life/)
- [Edingtono šviesis/Eddington luminosity](https://www.konstanta.lt/tag/edingtono-sviesiseddington-luminosity/)
- [menai/arts](https://www.konstanta.lt/tag/menaiarts/)
- [spiečiai/clusters](https://www.konstanta.lt/tag/spieciaiclusters/)
- [laivo kilio eta / eta carinae](https://www.konstanta.lt/tag/laivo-kilio-eta-eta-carinae/)
- [Saulės sistema / Solar system](https://www.konstanta.lt/tag/saules-sistema-solar-system/)
- [fizikos pradžiamokslis / a starter in physics](https://www.konstanta.lt/tag/fizikos-pradziamokslis-a-starter-in-physics/)
- [atmosfera/atmosphere](https://www.konstanta.lt/tag/atmosferaatmosphere/)
- [neutrinai/neutrinos](https://www.konstanta.lt/tag/neutrinaineutrinos/)
- [matematika/maths](https://www.konstanta.lt/tag/matematikamaths/)
- [gyvybės paieškos / search for life](https://www.konstanta.lt/tag/gyvybes-paieskos-search-for-life/)
- [supernovos/supernovae](https://www.konstanta.lt/tag/supernovossupernovae/)
- [Saulė/Sun](https://www.konstanta.lt/tag/saulesun/)
- [Mėnulis/Moon](https://www.konstanta.lt/tag/menulismoon/)
- [Tarptautinė kosminė stotis / International Space Station](https://www.konstanta.lt/tag/tarptautine-kosmine-stotis-international-space-station/)
- [kometos/comets](https://www.konstanta.lt/tag/kometoscomets/)
- [diskai/discs](https://www.konstanta.lt/tag/diskaidiscs/)
- [akrecija/accretion](https://www.konstanta.lt/tag/akrecijaaccretion/)
- [judesio kiekio momentas / angular momentum](https://www.konstanta.lt/tag/judesio-kiekio-momentas-angular-momentum/)
- [mokslo sriuba](https://www.konstanta.lt/tag/mokslo-sriuba/)
- [entropija/entropy](https://www.konstanta.lt/tag/entropijaentropy/)
- [termodinamika/thermodynamics](https://www.konstanta.lt/tag/termodinamikathermodynamics/)
- [pradinė masės funkcija / initial mass function](https://www.konstanta.lt/tag/pradine-mases-funkcija-initial-mass-function/)
- [Klaivas Liuisas / C S Lewis](https://www.konstanta.lt/tag/klaivas-liuisas-c-s-lewis/)
- [Kosminė trilogija / Space Trilogy](https://www.konstanta.lt/tag/kosmine-trilogija-space-trilogy/)
- [asteroidai / asteroids](https://www.konstanta.lt/tag/asteroidai-asteroids/)
- [šatlai/shuttles](https://www.konstanta.lt/tag/satlaishuttles/)
- [mokslo žurnalistika / science journalism](https://www.konstanta.lt/tag/mokslo-zurnalistika-science-journalism/)
- [mokslo simfonija / symphony of science](https://www.konstanta.lt/tag/mokslo-simfonija-symphony-of-science/)
- [Avengers](https://www.konstanta.lt/tag/avengers/)
- [komiksai / comic books](https://www.konstanta.lt/tag/komiksai-comic-books/)
- [asterizmai/asterisms](https://www.konstanta.lt/tag/asterizmaiasterisms/)
- [enterprise](https://www.konstanta.lt/tag/enterprise/)
- [kosmoso tyrimai / space exploration](https://www.konstanta.lt/tag/kosmoso-tyrimai-space-exploration/)
- [tamsioji energija / dark energy](https://www.konstanta.lt/tag/tamsioji-energija-dark-energy/)
- [rejonizacija / reionisation](https://www.konstanta.lt/tag/rejonizacija-reionisation/)
- [marsas/mars](https://www.konstanta.lt/tag/marsasmars/)
- [muzika/music](https://www.konstanta.lt/tag/muzikamusic/)
- [metalas/metal](https://www.konstanta.lt/tag/metalasmetal/)
- [optika/optics](https://www.konstanta.lt/tag/optikaoptics/)
- [vaivorykštė/rainbow](https://www.konstanta.lt/tag/vaivoryksterainbow/)
- [kosminių atstumų kopėčios / cosmic distance ladder](https://www.konstanta.lt/tag/kosminiu-atstumu-kopecios-cosmic-distance-ladder/)
- [paralaksas/parallax](https://www.konstanta.lt/tag/paralaksasparallax/)
- [metabolizmas/metabolism](https://www.konstanta.lt/tag/metabolizmasmetabolism/)
- [hobitai/hobbits](https://www.konstanta.lt/tag/hobitaihobbits/)
- [kosmologija/cosmology](https://www.konstanta.lt/tag/kosmologijacosmology/)
- [visata/universe](https://www.konstanta.lt/tag/visatauniverse/)
- [Titanas/Titan](https://www.konstanta.lt/tag/titanastitan/)
- [reliatyvumas/relativity](https://www.konstanta.lt/tag/reliatyvumasrelativity/)
- [Smalsiukas/Curiosity](https://www.konstanta.lt/tag/smalsiukascuriosity/)
- [Venera/Venus](https://www.konstanta.lt/tag/veneravenus/)
- [antropinis principas / anthropic principle](https://www.konstanta.lt/tag/antropinis-principas-anthropic-principle/)
- [egzomėnuliai/exomoons](https://www.konstanta.lt/tag/egzomenuliaiexomoons/)
- [trudi canavan](https://www.konstanta.lt/tag/trudi-canavan/)
- [ūkai/nebulae](https://www.konstanta.lt/tag/ukainebulae/)
- [pseudomokslai/pseudoscience](https://www.konstanta.lt/tag/pseudomokslaipseudoscience/)
- [Saturnas/Saturn](https://www.konstanta.lt/tag/saturnassaturn/)
- [Merkurijus/Mercury](https://www.konstanta.lt/tag/merkurijusmercury/)
- [konkursas](https://www.konstanta.lt/tag/konkursas/)
- [Žemė/Earth](https://www.konstanta.lt/tag/zemeearth/)
- [zombiai/zombies](https://www.konstanta.lt/tag/zombiaizombies/)
- [Algolas/Algol](https://www.konstanta.lt/tag/algolasalgol/)
- [dvinarės žvaigždės / binary stars](https://www.konstanta.lt/tag/dvinares-zvaigzdes-binary-stars/)
- [filosofavimai / philosophizing](https://www.konstanta.lt/tag/filosofavimai-philosophizing/)
- [mokslo ekspresas](https://www.konstanta.lt/tag/mokslo-ekspresas/)
- [kvantinė fizika / quantum physics](https://www.konstanta.lt/tag/kvantine-fizika-quantum-physics/)
- [pi](https://www.konstanta.lt/tag/pi/)
- [Jupiteris/Jupiter](https://www.konstanta.lt/tag/jupiterisjupiter/)
- [temeraire](https://www.konstanta.lt/tag/temeraire/)
- [naomi novik](https://www.konstanta.lt/tag/naomi-novik/)
- [jo didenybės drakonas](https://www.konstanta.lt/tag/jo-didenybes-drakonas/)
- [Artūras/Arthur](https://www.konstanta.lt/tag/arturasarthur/)
- [žaibas/lightning](https://www.konstanta.lt/tag/zaibaslightning/)
- [Andromeda](https://www.konstanta.lt/tag/andromeda/)
- [Plutonas/Pluto](https://www.konstanta.lt/tag/plutonaspluto/)
- [GJ 667C / Gliese 667C](https://www.konstanta.lt/tag/gj-667c-gliese-667c/)
- [Fobas/Phobos](https://www.konstanta.lt/tag/fobasphobos/)
- [Neptūnas/Neptune](https://www.konstanta.lt/tag/neptunasneptune/)
- [Vulkanas/Vulcan](https://www.konstanta.lt/tag/vulkanasvulcan/)
- [neutroninės žvaigždės / neutron stars](https://www.konstanta.lt/tag/neutronines-zvaigzdes-neutron-stars/)
- [gama spindulių žybsniai / gamma-ray bursts](https://www.konstanta.lt/tag/gama-spinduliu-zybsniai-gamma-ray-bursts/)
- [meteorai/meteors](https://www.konstanta.lt/tag/meteoraimeteors/)
- [novos/novae](https://www.konstanta.lt/tag/novosnovae/)
- [precesija/precession](https://www.konstanta.lt/tag/precesijaprecession/)
- [kvazarai/quasars](https://www.konstanta.lt/tag/kvazaraiquasars/)
- [gyvybė / life](https://www.konstanta.lt/tag/gyvybe-life/)
- [tyrėjų naktis](https://www.konstanta.lt/tag/tyreju-naktis/)
- [šviesos aidas / light echo](https://www.konstanta.lt/tag/sviesos-aidas-light-echo/)
- [deimantai/diamonds](https://www.konstanta.lt/tag/deimantaidiamonds/)
- [ISON](https://www.konstanta.lt/tag/ison/)
- [gravitacinė svaidyklė / gravitational slingshot](https://www.konstanta.lt/tag/gravitacine-svaidykle-gravitational-slingshot/)
- [baltosios nykštukės / white dwarfs](https://www.konstanta.lt/tag/baltosios-nykstukes-white-dwarfs/)
- [šiaurės pašvaistė / aurora borealis](https://www.konstanta.lt/tag/siaures-pasvaiste-aurora-borealis/)
- [Vesta](https://www.konstanta.lt/tag/vesta/)
- [žvakės/candles](https://www.konstanta.lt/tag/zvakescandles/)
- [Feinmanas / Feynman](https://www.konstanta.lt/tag/feinmanas-feynman/)
- [šiluminė energija / thermal energy](https://www.konstanta.lt/tag/silumine-energija-thermal-energy/)
- [rudosios nykštukės / brown dwarfs](https://www.konstanta.lt/tag/rudosios-nykstukes-brown-dwarfs/)
- [magnetosfera/magnetosphere](https://www.konstanta.lt/tag/magnetosferamagnetosphere/)
- [žybsniai/bursts](https://www.konstanta.lt/tag/zybsniaibursts/)
- [atomai/atoms](https://www.konstanta.lt/tag/atomaiatoms/)
- [ekonomika](https://www.konstanta.lt/tag/ekonomika/)
- [teisė](https://www.konstanta.lt/tag/teise/)
- [halas](https://www.konstanta.lt/tag/halas/)
- [žemės ūkis](https://www.konstanta.lt/tag/zemes-ukis/)
- [hidroponika](https://www.konstanta.lt/tag/hidroponika/)
- [akvaponika](https://www.konstanta.lt/tag/akvaponika/)
- [robotai](https://www.konstanta.lt/tag/robotai/)
- [medicina](https://www.konstanta.lt/tag/medicina/)
- [alergijos](https://www.konstanta.lt/tag/alergijos/)
- [sveikata](https://www.konstanta.lt/tag/sveikata/)
- [ateiviai/aliens](https://www.konstanta.lt/tag/ateiviaialiens/)
- [nanotechnologijos](https://www.konstanta.lt/tag/nanotechnologijos/)
- [Fobas / Phobos](https://www.konstanta.lt/tag/fobas-phobos/)
- [geometrija/geometry](https://www.konstanta.lt/tag/geometrijageometry/)
- [gordon dickson](https://www.konstanta.lt/tag/gordon-dickson/)
- [sign of the pilgrim](https://www.konstanta.lt/tag/sign-of-the-pilgrim/)
- [Saulės žybsniai / Solar flares](https://www.konstanta.lt/tag/saules-zybsniai-solar-flares/)
- [sveikata/health](https://www.konstanta.lt/tag/sveikatahealth/)
- [LituanicaSAT-1](https://www.konstanta.lt/tag/lituanicasat-1/)
- [LitSAT-1](https://www.konstanta.lt/tag/litsat-1/)
- [palydovai/satellites](https://www.konstanta.lt/tag/palydovaisatellites/)
- [teraformavimas/terraforming](https://www.konstanta.lt/tag/teraformavimasterraforming/)
- [pulsarai/pulsars](https://www.konstanta.lt/tag/pulsaraipulsars/)
- [NASA](https://www.konstanta.lt/tag/nasa/)
- [Kuiperio žiedas / Kuiper belt](https://www.konstanta.lt/tag/kuiperio-ziedas-kuiper-belt/)
- [Baltijos jūra](https://www.konstanta.lt/tag/baltijos-jura/)
- [invazinės rūšys](https://www.konstanta.lt/tag/invazines-rusys/)
- [biologija](https://www.konstanta.lt/tag/biologija/)
- [antibiotikai](https://www.konstanta.lt/tag/antibiotikai/)
- [cerera/ceres](https://www.konstanta.lt/tag/cereraceres/)
- [aeronautika](https://www.konstanta.lt/tag/aeronautika/)
- [Amazonė](https://www.konstanta.lt/tag/amazone/)
- [Zo'e gentis](https://www.konstanta.lt/tag/zoe-gentis/)
- [širdis](https://www.konstanta.lt/tag/sirdis/)
- [genetika](https://www.konstanta.lt/tag/genetika/)
- [DNR](https://www.konstanta.lt/tag/dnr/)
- [dailė](https://www.konstanta.lt/tag/daile/)
- [dailės terapija](https://www.konstanta.lt/tag/dailes-terapija/)
- [karas](https://www.konstanta.lt/tag/karas/)
- [ginkluotė](https://www.konstanta.lt/tag/ginkluote/)
- [bunkeriai](https://www.konstanta.lt/tag/bunkeriai/)
- [propaganda](https://www.konstanta.lt/tag/propaganda/)
- [potvyniai/tides](https://www.konstanta.lt/tag/potvyniaitides/)
- [magnetai/magnets](https://www.konstanta.lt/tag/magnetaimagnets/)
- [aktyvios galaktikos / active galaxies](https://www.konstanta.lt/tag/aktyvios-galaktikos-active-galaxies/)
- [dulkės/dust](https://www.konstanta.lt/tag/dulkesdust/)
- [hipergreitos žvaigždės / hypervelocity stars](https://www.konstanta.lt/tag/hipergreitos-zvaigzdes-hypervelocity-stars/)
- [planetų atmosferos / planetary atmospheres](https://www.konstanta.lt/tag/planetu-atmosferos-planetary-atmospheres/)
- [žaliasis slėnis / green valley](https://www.konstanta.lt/tag/zaliasis-slenis-green-valley/)
- [tarpžvaigždinė medžiaga / interstellar medium](https://www.konstanta.lt/tag/tarpzvaigzdine-medziaga-interstellar-medium/)
- [klimatas/climate](https://www.konstanta.lt/tag/klimatasclimate/)
- [gravitacinės bangos / gravitational waves](https://www.konstanta.lt/tag/gravitacines-bangos-gravitational-waves/)
- [foninė spinduliuotė / background radiation](https://www.konstanta.lt/tag/fonine-spinduliuote-background-radiation/)
- [poliarizacija / polarisation](https://www.konstanta.lt/tag/poliarizacija-polarisation/)
- [infliacija/inflation](https://www.konstanta.lt/tag/infliacijainflation/)
- [zodiako šviesa / zodiacal light](https://www.konstanta.lt/tag/zodiako-sviesa-zodiacal-light/)
- [lygiadieniai/equinoxes](https://www.konstanta.lt/tag/lygiadieniaiequinoxes/)
- [astroseismologija/astroseismology](https://www.konstanta.lt/tag/astroseismologijaastroseismology/)
- [lyridai/lyrids](https://www.konstanta.lt/tag/lyridailyrids/)
- [meteoritai/meteorites](https://www.konstanta.lt/tag/meteoritaimeteorites/)
- [meteoroidai/meteoroids](https://www.konstanta.lt/tag/meteoroidaimeteoroids/)
- [magija/magic](https://www.konstanta.lt/tag/magijamagic/)
- [Ganimedas/Ganymede](https://www.konstanta.lt/tag/ganimedasganymede/)
- [koreliacija/correlation](https://www.konstanta.lt/tag/koreliacijacorrelation/)
- [Europa/Europa](https://www.konstanta.lt/tag/europaeuropa/)
- [dujos/gas](https://www.konstanta.lt/tag/dujosgas/)
- [žvaigždėtosios naktys](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdetosios-naktys/)
- [skaitmeninis modeliavimas / numerical modelling](https://www.konstanta.lt/tag/skaitmeninis-modeliavimas-numerical-modelling/)
- [illustris](https://www.konstanta.lt/tag/illustris/)
- [chemija/chemistry](https://www.konstanta.lt/tag/chemijachemistry/)
- [nukleosintezė/nucleosynthesis](https://www.konstanta.lt/tag/nukleosintezenucleosynthesis/)
- [cheminiai elementai / chemical elements](https://www.konstanta.lt/tag/cheminiai-elementai-chemical-elements/)
- [didysis sprogimas / big bang](https://www.konstanta.lt/tag/didysis-sprogimas-big-bang/)
- [kosminiai teleskopai / space telescopes](https://www.konstanta.lt/tag/kosminiai-teleskopai-space-telescopes/)
- [magnetarai/magnetars](https://www.konstanta.lt/tag/magnetaraimagnetars/)
- [mokslinis metodas / scientific method](https://www.konstanta.lt/tag/mokslinis-metodas-scientific-method/)
- [šlovės laboratorija / famelab](https://www.konstanta.lt/tag/sloves-laboratorija-famelab/)
- [kosminiai spinduliai / cosmic rays](https://www.konstanta.lt/tag/kosminiai-spinduliai-cosmic-rays/)
- [Paolo Bacigalupi](https://www.konstanta.lt/tag/paolo-bacigalupi/)
- [Tobias S. Buckell](https://www.konstanta.lt/tag/tobias-s-buckell/)
- [Thorne-Zytkow objektai](https://www.konstanta.lt/tag/thorne-zytkow-objektai/)
- [magnetiniai laukai / magnetic fields](https://www.konstanta.lt/tag/magnetiniai-laukai-magnetic-fields/)
- [molekuliniai debesys / molecular clouds](https://www.konstanta.lt/tag/molekuliniai-debesys-molecular-clouds/)
- [Roseta/Rosetta](https://www.konstanta.lt/tag/rosetarosetta/)
- [New Horizons](https://www.konstanta.lt/tag/new-horizons/)
- [čiurkšlės/jets](https://www.konstanta.lt/tag/ciurkslesjets/)
- [greitieji radijo žybsniai / fast radio bursts](https://www.konstanta.lt/tag/greitieji-radijo-zybsniai-fast-radio-bursts/)
- [nykštukinės galaktikos / dwarf galaxies](https://www.konstanta.lt/tag/nykstukines-galaktikos-dwarf-galaxies/)
- [Enceladas/Enceladus](https://www.konstanta.lt/tag/enceladasenceladus/)
- [Uranas/Uranus](https://www.konstanta.lt/tag/uranasuranus/)
- [astronautai/astronauts](https://www.konstanta.lt/tag/astronautaiastronauts/)
- [žaidimai/games](https://www.konstanta.lt/tag/zaidimaigames/)
- [nykštukinės planetos / dwarf planets](https://www.konstanta.lt/tag/nykstukines-planetos-dwarf-planets/)
- [galaktikų susiliejimai / galactic mergers](https://www.konstanta.lt/tag/galaktiku-susiliejimai-galactic-mergers/)
- [ESA](https://www.konstanta.lt/tag/esa/)
- [Tarptautinė astronomų sąjunga / IAU](https://www.konstanta.lt/tag/tarptautine-astronomu-sajunga-iau/)
- [LituanicaSAT-2](https://www.konstanta.lt/tag/lituanicasat-2/)
- [egzokometos/exocomets](https://www.konstanta.lt/tag/egzokometosexocomets/)
- [teleskopai / telescopes](https://www.konstanta.lt/tag/teleskopai-telescopes/)
- [Antarktida / Antarctic](https://www.konstanta.lt/tag/antarktida-antarctic/)
- [spektrai / spectra](https://www.konstanta.lt/tag/spektrai-spectra/)
- [protoplanetiniai diskai / protoplanetary discs](https://www.konstanta.lt/tag/protoplanetiniai-diskai-protoplanetary-discs/)
- [ALMA](https://www.konstanta.lt/tag/alma/)
- [kutenimas](https://www.konstanta.lt/tag/kutenimas/)
- [multivisata/multiverse](https://www.konstanta.lt/tag/multivisatamultiverse/)
- [interstellar](https://www.konstanta.lt/tag/interstellar/)
- [erdvėlaiviai/spaceships](https://www.konstanta.lt/tag/erdvelaiviaispaceships/)
- [Philae](https://www.konstanta.lt/tag/philae/)
- [saulės vėjas / solar wind](https://www.konstanta.lt/tag/saules-vejas-solar-wind/)
- [coursera](https://www.konstanta.lt/tag/coursera/)
- [Orion](https://www.konstanta.lt/tag/orion/)
- [raketps/rockets](https://www.konstanta.lt/tag/raketpsrockets/)
- [kelionės laiku / time travel](https://www.konstanta.lt/tag/keliones-laiku-time-travel/)
- [maistas](https://www.konstanta.lt/tag/maistas/)
- [mokslinė fantastika / science fiction](https://www.konstanta.lt/tag/moksline-fantastika-science-fiction/)
- [Elite: Dangerous](https://www.konstanta.lt/tag/elite-dangerous/)
- [Dawn](https://www.konstanta.lt/tag/dawn/)
- [vanduo/water](https://www.konstanta.lt/tag/vanduowater/)
- [lingvistika/linguistics](https://www.konstanta.lt/tag/lingvistikalinguistics/)
- [kalba/language](https://www.konstanta.lt/tag/kalbalanguage/)
- [stygų teorija / string theory](https://www.konstanta.lt/tag/stygu-teorija-string-theory/)
- [astronomija/astronomy](https://www.konstanta.lt/tag/astronomijaastronomy/)
- [mityba](https://www.konstanta.lt/tag/mityba/)
- [hipotezės/hypotheses](https://www.konstanta.lt/tag/hipotezeshypotheses/)
- [Transneptūniniai objektai / Transneptunian objects](https://www.konstanta.lt/tag/transneptuniniai-objektai-transneptunian-objects/)
- [sociologija/sociology](https://www.konstanta.lt/tag/sociologijasociology/)
- [žmonės/humans](https://www.konstanta.lt/tag/zmoneshumans/)
- [kirmgraužos / wormholes](https://www.konstanta.lt/tag/kirmgrauzos-wormholes/)
- [konstantai rašo](https://www.konstanta.lt/tag/konstantai-raso/)
- [mokslininkai/scientists](https://www.konstanta.lt/tag/mokslininkaiscientists/)
- [Fermi burbulai / Fermi bubbles](https://www.konstanta.lt/tag/fermi-burbulai-fermi-bubbles/)
- [raketos/rockets](https://www.konstanta.lt/tag/raketosrockets/)
- [krateriai/craters](https://www.konstanta.lt/tag/krateriaicraters/)
- [žiedai/rings](https://www.konstanta.lt/tag/ziedairings/)
- [Flatland](https://www.konstanta.lt/tag/flatland/)
- [knygų klubas / book club](https://www.konstanta.lt/tag/knygu-klubas-book-club/)
- [Ascension](https://www.konstanta.lt/tag/ascension/)
- [Pale Blue Dot](https://www.konstanta.lt/tag/pale-blue-dot/)
- [šviesa/light](https://www.konstanta.lt/tag/sviesalight/)
- [Maro diena](https://www.konstanta.lt/tag/maro-diena/)
- [Vilko valanda](https://www.konstanta.lt/tag/vilko-valanda/)
- [mano Vilnius mano](https://www.konstanta.lt/tag/mano-vilnius-mano/)
- [Andrius Tapinas](https://www.konstanta.lt/tag/andrius-tapinas/)
- [Justinas Žilinskas](https://www.konstanta.lt/tag/justinas-zilinskas/)
- [spalvos/colours](https://www.konstanta.lt/tag/spalvoscolours/)
- [fotometrija/photometry](https://www.konstanta.lt/tag/fotometrijaphotometry/)
- [pareidolija/pareidolia](https://www.konstanta.lt/tag/pareidolijapareidolia/)
- [galaktiniai vėjai / galactic winds](https://www.konstanta.lt/tag/galaktiniai-vejai-galactic-winds/)
- [užtemimai/eclipses](https://www.konstanta.lt/tag/uztemimaieclipses/)
- [Saulės užtemimas / Solar eclipse](https://www.konstanta.lt/tag/saules-uztemimas-solar-eclipse/)
- [pds 456](https://www.konstanta.lt/tag/pds-456/)
- [Joe Haldeman](https://www.konstanta.lt/tag/joe-haldeman/)
- [The Forever War](https://www.konstanta.lt/tag/the-forever-war/)
- [Lietuvos nacionalinė fizikos konferencija](https://www.konstanta.lt/tag/lietuvos-nacionaline-fizikos-konferencija/)
- [žvaigždynai/constellations](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdynaiconstellations/)
- [Daisono sferos](https://www.konstanta.lt/tag/daisono-sferos/)
- [Kardaševo skalė](https://www.konstanta.lt/tag/kardasevo-skale/)
- [greitintuvai/colliders](https://www.konstanta.lt/tag/greitintuvaicolliders/)
- [Hubble](https://www.konstanta.lt/tag/hubble/)
- [kosminės šiukšlės / space junk](https://www.konstanta.lt/tag/kosmines-siuksles-space-junk/)
- [kompaktiškos galaktikos / compact galaxies](https://www.konstanta.lt/tag/kompaktiskos-galaktikos-compact-galaxies/)
- [bangos/waves](https://www.konstanta.lt/tag/bangoswaves/)
- [virššviesinis judėjimas / superluminal motion](https://www.konstanta.lt/tag/virssviesinis-judejimas-superluminal-motion/)
- [Hablas/Hubble](https://www.konstanta.lt/tag/hablashubble/)
- [planetiniai ūkai / planetary nebular](https://www.konstanta.lt/tag/planetiniai-ukai-planetary-nebular/)
- [warp drive](https://www.konstanta.lt/tag/warp-drive/)
- [Čerenkovo spinduliuotė / Cherenkov radiation](https://www.konstanta.lt/tag/cerenkovo-spinduliuote-cherenkov-radiation/)
- [Skylab](https://www.konstanta.lt/tag/skylab/)
- [Eridė/Eris](https://www.konstanta.lt/tag/erideeris/)
- [Kamuoliniai spiečiai / globular clusters](https://www.konstanta.lt/tag/kamuoliniai-spieciai-globular-clusters/)
- [Science in Wonderland](https://www.konstanta.lt/tag/science-in-wonderland/)
- [Saulės burės / Solar sails](https://www.konstanta.lt/tag/saules-bures-solar-sails/)
- [Hiperionas/Hyperion](https://www.konstanta.lt/tag/hiperionashyperion/)
- [Kim Stanley Robinson](https://www.konstanta.lt/tag/kim-stanley-robinson/)
- [2312](https://www.konstanta.lt/tag/2312/)
- [Spiralinės vijos / Spiral arms](https://www.konstanta.lt/tag/spiralines-vijos-spiral-arms/)
- [Vainikinės masės išmetimas / Coronal mass ejection](https://www.konstanta.lt/tag/vainikines-mases-ismetimas-coronal-mass-ejection/)
- [Geomagnetinės audros / Geomagnetic storms](https://www.konstanta.lt/tag/geomagnetines-audros-geomagnetic-storms/)
- [galaktikų grupės / galactic groups](https://www.konstanta.lt/tag/galaktiku-grupes-galactic-groups/)
- [Tolkien Lietuva](https://www.konstanta.lt/tag/tolkien-lietuva/)
- [Vasaros stovykla / Summer camp](https://www.konstanta.lt/tag/vasaros-stovykla-summer-camp/)
- [pradinių masių funkcija / initial mass function](https://www.konstanta.lt/tag/pradiniu-masiu-funkcija-initial-mass-function/)
- [kosmoso kolonizavimas / space colonization](https://www.konstanta.lt/tag/kosmoso-kolonizavimas-space-colonization/)
- [FTMC](https://www.konstanta.lt/tag/ftmc/)
- [Charonas/Charon](https://www.konstanta.lt/tag/charonascharon/)
- [žaidimų teorija / game theory](https://www.konstanta.lt/tag/zaidimu-teorija-game-theory/)
- [psichologija/psychology](https://www.konstanta.lt/tag/psichologijapsychology/)
- [kalinio dilema / prisoner's dilemma](https://www.konstanta.lt/tag/kalinio-dilema-prisoners-dilemma/)
- [Hidra/Hydra](https://www.konstanta.lt/tag/hidrahydra/)
- [mikrobangos/microwaves](https://www.konstanta.lt/tag/mikrobangosmicrowaves/)
- [anglies kamuoliukai / buckyballs](https://www.konstanta.lt/tag/anglies-kamuoliukai-buckyballs/)
- [Saulės dėmės / sunspots](https://www.konstanta.lt/tag/saules-demes-sunspots/)
- [Niuktė/Nix](https://www.konstanta.lt/tag/niuktenix/)
- [litis/lithium](https://www.konstanta.lt/tag/litislithium/)
- [mechanika/mechanics](https://www.konstanta.lt/tag/mechanikamechanics/)
- [orbitos/orbits](https://www.konstanta.lt/tag/orbitosorbits/)
- [aitvarai/sprites](https://www.konstanta.lt/tag/aitvaraisprites/)
- [kosminis liftas / space elevator](https://www.konstanta.lt/tag/kosminis-liftas-space-elevator/)
- [Saturno žiedai / Saturn's rings](https://www.konstanta.lt/tag/saturno-ziedai-saturns-rings/)
- [Svyravimai/oscillations](https://www.konstanta.lt/tag/svyravimaioscillations/)
- [Raketė/racket](https://www.konstanta.lt/tag/raketeracket/)
- [Džanibekovo efektas / Dzhanibekov effect](https://www.konstanta.lt/tag/dzanibekovo-efektas-dzhanibekov-effect/)
- [šviesos greitis / speed of light](https://www.konstanta.lt/tag/sviesos-greitis-speed-of-light/)
- [kosminės stotys / space stations](https://www.konstanta.lt/tag/kosmines-stotys-space-stations/)
- [panspermija/panspermia](https://www.konstanta.lt/tag/panspermijapanspermia/)
- [Odysseus II](https://www.konstanta.lt/tag/odysseus-ii/)
- [Ijo/Io](https://www.konstanta.lt/tag/ijoio/)
- [planeteigiai/rovers](https://www.konstanta.lt/tag/planeteigiairovers/)
- [Laimano riba / Lyman limit](https://www.konstanta.lt/tag/laimano-riba-lyman-limit/)
- [Laimano lūžis / Lyman break](https://www.konstanta.lt/tag/laimano-luzis-lyman-break/)
- [raudonasis poslinkis / redshift](https://www.konstanta.lt/tag/raudonasis-poslinkis-redshift/)
- [Andy Weir](https://www.konstanta.lt/tag/andy-weir/)
- [The Martian](https://www.konstanta.lt/tag/the-martian/)
- [Psichė/Psyche](https://www.konstanta.lt/tag/psichepsyche/)
- [Baltosios skylės / white holes](https://www.konstanta.lt/tag/baltosios-skyles-white-holes/)
- [Analema/analemma](https://www.konstanta.lt/tag/analemaanalemma/)
- [Marsietis / The Martian](https://www.konstanta.lt/tag/marsietis-the-martian/)
- [Konjunkcija/conjunction](https://www.konstanta.lt/tag/konjunkcijaconjunction/)
- [Orionidai/Orionids](https://www.konstanta.lt/tag/orionidaiorionids/)
- [DSCOVR](https://www.konstanta.lt/tag/dscovr/)
- [Žvaigždžių dėmės / starspots](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdziu-demes-starspots/)
- [Bolcmano smegenys / Boltzmann Brain](https://www.konstanta.lt/tag/bolcmano-smegenys-boltzmann-brain/)
- [Cerberis/Kerberos](https://www.konstanta.lt/tag/cerberiskerberos/)
- [Cefėidės/Cepheids](https://www.konstanta.lt/tag/cefeidescepheids/)
- [Žybsniai/flares](https://www.konstanta.lt/tag/zybsniaiflares/)
- [Kosminiai orai / Space weather](https://www.konstanta.lt/tag/kosminiai-orai-space-weather/)
- [MAVEN](https://www.konstanta.lt/tag/maven/)
- [pašvaistės / aurorae](https://www.konstanta.lt/tag/pasvaistes-aurorae/)
- [žvaigždžių archeologija / stellar archeology](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdziu-archeologija-stellar-archeology/)
- [Blue Origin](https://www.konstanta.lt/tag/blue-origin/)
- [asteroidų kasinėjimas / space mining](https://www.konstanta.lt/tag/asteroidu-kasinejimas-space-mining/)
- [LISA Pathfinder](https://www.konstanta.lt/tag/lisa-pathfinder/)
- [Kepleris / Kepler](https://www.konstanta.lt/tag/kepleris-kepler/)
- [Hipernovos / Hypernovae](https://www.konstanta.lt/tag/hipernovos-hypernovae/)
- [Žvaigždžių žybsniai / stellar flares](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdziu-zybsniai-stellar-flares/)
- [Mėlynosios atsilikėlės / blue stragglers](https://www.konstanta.lt/tag/melynosios-atsilikeles-blue-stragglers/)
- [SpaceX](https://www.konstanta.lt/tag/spacex/)
- [Greg Egan](https://www.konstanta.lt/tag/greg-egan/)
- [Incandescence](https://www.konstanta.lt/tag/incandescence/)
- [InSight](https://www.konstanta.lt/tag/insight/)
- [Archeologija/Archaeology](https://www.konstanta.lt/tag/archeologijaarchaeology/)
- [NSO/UFO](https://www.konstanta.lt/tag/nsoufo/)
- [paranormalūs reiškiniai / paranormal phenomena](https://www.konstanta.lt/tag/paranormalus-reiskiniai-paranormal-phenomena/)
- [Bepiločiai orlaiviai / drones](https://www.konstanta.lt/tag/bepilociai-orlaiviai-drones/)
- [Krašto apsauga / National defence](https://www.konstanta.lt/tag/krasto-apsauga-national-defence/)
- [technologijos](https://www.konstanta.lt/tag/technologijos/)
- [virtuali realybė / virtual reality](https://www.konstanta.lt/tag/virtuali-realybe-virtual-reality/)
- [fitoterapija](https://www.konstanta.lt/tag/fitoterapija/)
- [homeopatija](https://www.konstanta.lt/tag/homeopatija/)
- [logika](https://www.konstanta.lt/tag/logika/)
- [paleontologija](https://www.konstanta.lt/tag/paleontologija/)
- [dinozaurai](https://www.konstanta.lt/tag/dinozaurai/)
- [globalinis atšilimas / global warming](https://www.konstanta.lt/tag/globalinis-atsilimas-global-warming/)
- [biologija/biology](https://www.konstanta.lt/tag/biologijabiology/)
- [skiepai](https://www.konstanta.lt/tag/skiepai/)
- [kompiuteriai / computers](https://www.konstanta.lt/tag/kompiuteriai-computers/)
- [Microsoft HoloLens](https://www.konstanta.lt/tag/microsoft-hololens/)
- [kalba](https://www.konstanta.lt/tag/kalba/)
- [kalbos kultūra](https://www.konstanta.lt/tag/kalbos-kultura/)
- [genomas](https://www.konstanta.lt/tag/genomas/)
- [energija](https://www.konstanta.lt/tag/energija/)
- [astrobiologija / astrobiology](https://www.konstanta.lt/tag/astrobiologija-astrobiology/)
- [kalosotomija](https://www.konstanta.lt/tag/kalosotomija/)
- [dirbtinis intelektas](https://www.konstanta.lt/tag/dirbtinis-intelektas/)
- [vertimas](https://www.konstanta.lt/tag/vertimas/)
- [Junona / Juno](https://www.konstanta.lt/tag/junona-juno/)
- [smūginės bangos / shock waves](https://www.konstanta.lt/tag/smugines-bangos-shock-waves/)
- [Hokingo spinduliuotė / Hawking radiation](https://www.konstanta.lt/tag/hokingo-spinduliuote-hawking-radiation/)
- [Tamsieji amžiai / Dark ages](https://www.konstanta.lt/tag/tamsieji-amziai-dark-ages/)
- [LIGO](https://www.konstanta.lt/tag/ligo/)
- [Vengimo zona / Zone of Avoidance](https://www.konstanta.lt/tag/vengimo-zona-zone-of-avoidance/)
- [Didysis traukikas / The Great Attractor](https://www.konstanta.lt/tag/didysis-traukikas-the-great-attractor/)
- [Ringworld](https://www.konstanta.lt/tag/ringworld/)
- [Larry Niven](https://www.konstanta.lt/tag/larry-niven/)
- [Michio Kaku](https://www.konstanta.lt/tag/michio-kaku/)
- [Van Aleno žiedai / Van Allen belts](https://www.konstanta.lt/tag/van-aleno-ziedai-van-allen-belts/)
- [Open Readings](https://www.konstanta.lt/tag/open-readings/)
- [Carl Sagan](https://www.konstanta.lt/tag/carl-sagan/)
- [ExoMars](https://www.konstanta.lt/tag/exomars/)
- [Raudonosios nykštukės / red dwarfs](https://www.konstanta.lt/tag/raudonosios-nykstukes-red-dwarfs/)
- [renginiai / events](https://www.konstanta.lt/tag/renginiai-events/)
- [arXiv](https://www.konstanta.lt/tag/arxiv/)
- [bioRXiv](https://www.konstanta.lt/tag/biorxiv/)
- [Breakthrough Starshot](https://www.konstanta.lt/tag/breakthrough-starshot/)
- [Kentauro Alfa / Alpha Centauri](https://www.konstanta.lt/tag/kentauro-alfa-alpha-centauri/)
- [mikrometeoroidai / micrometeoroids](https://www.konstanta.lt/tag/mikrometeoroidai-micrometeoroids/)
- [blazarai/blazars](https://www.konstanta.lt/tag/blazaraiblazars/)
- [Makemakė/Makemake](https://www.konstanta.lt/tag/makemakemakemake/)
- [planetų tranzitai / planetary transits](https://www.konstanta.lt/tag/planetu-tranzitai-planetary-transits/)
- [2007 OR10](https://www.konstanta.lt/tag/2007-or10/)
- [Haumėja/Haumea](https://www.konstanta.lt/tag/haumejahaumea/)
- [Raudonosios milžinės / red giants](https://www.konstanta.lt/tag/raudonosios-milzines-red-giants/)
- [BEAM](https://www.konstanta.lt/tag/beam/)
- [Bigelow](https://www.konstanta.lt/tag/bigelow/)
- [navigacija](https://www.konstanta.lt/tag/navigacija/)
- [islandiškasis špatas/Icelandic spar](https://www.konstanta.lt/tag/islandiskasis-spatasicelandic-spar/)
- [vikingai/vikings](https://www.konstanta.lt/tag/vikingaivikings/)
- [Didysis Magelano debesis](https://www.konstanta.lt/tag/didysis-magelano-debesis/)
- [antimedžiaga / antimatter](https://www.konstanta.lt/tag/antimedziaga-antimatter/)
- [didelio masto struktūra / large-scale structure](https://www.konstanta.lt/tag/didelio-masto-struktura-large-scale-structure/)
- [Sportas/sports](https://www.konstanta.lt/tag/sportassports/)
- [Olimpiada/Olympic games](https://www.konstanta.lt/tag/olimpiadaolympic-games/)
- [Chandra](https://www.konstanta.lt/tag/chandra/)
- [Perseidai/Perseids](https://www.konstanta.lt/tag/perseidaiperseids/)
- [Kentauro Proksima](https://www.konstanta.lt/tag/kentauro-proksima/)
- [Prožvaigždės/protostars](https://www.konstanta.lt/tag/prozvaigzdesprotostars/)
- [Kvaoaras / Quaoar](https://www.konstanta.lt/tag/kvaoaras-quaoar/)
- [Lituanicon](https://www.konstanta.lt/tag/lituanicon/)
- [fantastika](https://www.konstanta.lt/tag/fantastika/)
- [Mokslo kavinė](https://www.konstanta.lt/tag/mokslo-kavine/)
- [kvantiniai kompiuteriai](https://www.konstanta.lt/tag/kvantiniai-kompiuteriai/)
- [dangus](https://www.konstanta.lt/tag/dangus/)
- [GAIA](https://www.konstanta.lt/tag/gaia/)
- [torai / torii](https://www.konstanta.lt/tag/torai-torii/)
- [kietojo kūno fizika / condensed matter physics](https://www.konstanta.lt/tag/kietojo-kuno-fizika-condensed-matter-physics/)
- [topologija/topology](https://www.konstanta.lt/tag/topologijatopology/)
- [Schiaparelli](https://www.konstanta.lt/tag/schiaparelli/)
- [TGO](https://www.konstanta.lt/tag/tgo/)
- [Roskosmos/Roscosmos](https://www.konstanta.lt/tag/roskosmosroscosmos/)
- [EmDrive](https://www.konstanta.lt/tag/emdrive/)
- [meteorologija / meteorology](https://www.konstanta.lt/tag/meteorologija-meteorology/)
- [konstantos / constants](https://www.konstanta.lt/tag/konstantos-constants/)
- [paraleliniai pasauliai / parallel worlds](https://www.konstanta.lt/tag/paraleliniai-pasauliai-parallel-worlds/)
- [Cassini](https://www.konstanta.lt/tag/cassini/)
- [Markarian 1018](https://www.konstanta.lt/tag/markarian-1018/)
- [Patreon](https://www.konstanta.lt/tag/patreon/)
- [branduolinė sintezė / nuclear fusion](https://www.konstanta.lt/tag/branduoline-sinteze-nuclear-fusion/)
- [okultacijos / occultations](https://www.konstanta.lt/tag/okultacijos-occultations/)
- [intelektualai](https://www.konstanta.lt/tag/intelektualai/)
- [paradoksai](https://www.konstanta.lt/tag/paradoksai/)
- [vakuumas / vacuum](https://www.konstanta.lt/tag/vakuumas-vacuum/)
- [Tabi žvaigždė / Tabby's star](https://www.konstanta.lt/tag/tabi-zvaigzde-tabbys-star/)
- [astrofotografija/astrophotography](https://www.konstanta.lt/tag/astrofotografijaastrophotography/)
- [knygos/books](https://www.konstanta.lt/tag/knygosbooks/)
- [pasąmonė](https://www.konstanta.lt/tag/pasamone/)
- [sąmonė](https://www.konstanta.lt/tag/samone/)
- [sapnai](https://www.konstanta.lt/tag/sapnai/)
- [laikas](https://www.konstanta.lt/tag/laikas/)
- [filosofija](https://www.konstanta.lt/tag/filosofija/)
- [juokas](https://www.konstanta.lt/tag/juokas/)
- [miegas](https://www.konstanta.lt/tag/miegas/)
- [augalai](https://www.konstanta.lt/tag/augalai/)
- [devintoji planeta / planet nine](https://www.konstanta.lt/tag/devintoji-planeta-planet-nine/)
- [Ferma/Fermat](https://www.konstanta.lt/tag/fermafermat/)
- [žvaigždžių srautai / stellar streams](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdziu-srautai-stellar-streams/)
- [techo](https://www.konstanta.lt/tag/techo/)
- [neutrinų astronomija / neutrino astronomy](https://www.konstanta.lt/tag/neutrinu-astronomija-neutrino-astronomy/)
- [migla/haze](https://www.konstanta.lt/tag/miglahaze/)
- [superžemės/super-earths](https://www.konstanta.lt/tag/superzemessuper-earths/)
- [gyvybinė zonas / habitable zone](https://www.konstanta.lt/tag/gyvybine-zonas-habitable-zone/)
- [radioaktyvumas/radioactivity](https://www.konstanta.lt/tag/radioaktyvumasradioactivity/)
- [Robotiada](https://www.konstanta.lt/tag/robotiada/)
- [CERN](https://www.konstanta.lt/tag/cern/)
- [nuolaužų diskai / debris disks](https://www.konstanta.lt/tag/nuolauzu-diskai-debris-disks/)
- [holografinis principas / holographic principle](https://www.konstanta.lt/tag/holografinis-principas-holographic-principle/)
- [Unpaywall](https://www.konstanta.lt/tag/unpaywall/)
- [heliosfera/heliosphere](https://www.konstanta.lt/tag/heliosferaheliosphere/)
- [muziejų naktis](https://www.konstanta.lt/tag/muzieju-naktis/)
- [kosmoso orai/space weather](https://www.konstanta.lt/tag/kosmoso-oraispace-weather/)
- [Projektas Pi](https://www.konstanta.lt/tag/projektas-pi/)
- [Blausios jaunos Saulės paradoksas / Faint young Sun paradox](https://www.konstanta.lt/tag/blausios-jaunos-saules-paradoksas-faint-young-sun-paradox/)
- [piliečių mokslas / citizen science](https://www.konstanta.lt/tag/pilieciu-mokslas-citizen-science/)
- [WISE](https://www.konstanta.lt/tag/wise/)
- [lazeriai/lasers](https://www.konstanta.lt/tag/lazeriailasers/)
- [gama spinduliai / gamma rays](https://www.konstanta.lt/tag/gama-spinduliai-gamma-rays/)
- [Space Launch System](https://www.konstanta.lt/tag/space-launch-system/)
- [NanoAvionics](https://www.konstanta.lt/tag/nanoavionics/)
- [2014 MU69](https://www.konstanta.lt/tag/2014-mu69/)
- [gyvybinė zona / habitable zone](https://www.konstanta.lt/tag/gyvybine-zona-habitable-zone/)
- [kultūra/culture](https://www.konstanta.lt/tag/kulturaculture/)
- [paskaitos/lectures](https://www.konstanta.lt/tag/paskaitoslectures/)
- [Erdvėlaivis Žemė](https://www.konstanta.lt/tag/erdvelaivis-zeme/)
- [kintančiosios žvaigždės / variable stars](https://www.konstanta.lt/tag/kintanciosios-zvaigzdes-variable-stars/)
- [galaktikų spiečiai / galaxy clusters](https://www.konstanta.lt/tag/galaktiku-spieciai-galaxy-clusters/)
- [žvaigždžių vėjai/stellar winds](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdziu-vejaistellar-winds/)
- [halai/haloes](https://www.konstanta.lt/tag/halaihaloes/)
- [mokslo mokyklos / science schools](https://www.konstanta.lt/tag/mokslo-mokyklos-science-schools/)
- [Voyager](https://www.konstanta.lt/tag/voyager/)
- [Chang'e](https://www.konstanta.lt/tag/change/)
- [elektra](https://www.konstanta.lt/tag/elektra/)
- [kosmoso infrastruktūra / space infrastructure](https://www.konstanta.lt/tag/kosmoso-infrastruktura-space-infrastructure/)
- [temperatūra/temperature](https://www.konstanta.lt/tag/temperaturatemperature/)
- [dirbtinis intelektas / artificial intelligence](https://www.konstanta.lt/tag/dirbtinis-intelektas-artificial-intelligence/)
- [inžinerija](https://www.konstanta.lt/tag/inzinerija/)
- [gelžbetonis](https://www.konstanta.lt/tag/gelzbetonis/)
- [patirties dizainas](https://www.konstanta.lt/tag/patirties-dizainas/)
- [galaktinės tėkmės / galactic outflows](https://www.konstanta.lt/tag/galaktines-tekmes-galactic-outflows/)
- [potvyninis suardymas / tidal disruption](https://www.konstanta.lt/tag/potvyninis-suardymas-tidal-disruption/)
- [klimatas](https://www.konstanta.lt/tag/klimatas/)
- [geografija](https://www.konstanta.lt/tag/geografija/)
- [Švarcšildo metrika / Scwarzschild metric](https://www.konstanta.lt/tag/svarcsildo-metrika-scwarzschild-metric/)
- [Minkovskio metrika / Minkowski metric](https://www.konstanta.lt/tag/minkovskio-metrika-minkowski-metric/)
- [James Webb teleskopas / JWST](https://www.konstanta.lt/tag/james-webb-teleskopas-jwst/)
- [Mažasis Magelano Debesis](https://www.konstanta.lt/tag/mazasis-magelano-debesis/)
- [Magelano srautas](https://www.konstanta.lt/tag/magelano-srautas/)
- [kinematika/kinematics](https://www.konstanta.lt/tag/kinematikakinematics/)
- [dronai/drones](https://www.konstanta.lt/tag/dronaidrones/)
- [balionai/balloons](https://www.konstanta.lt/tag/balionaiballoons/)
- [TESS](https://www.konstanta.lt/tag/tess/)
- [neuroniniai tinklai / neural networks](https://www.konstanta.lt/tag/neuroniniai-tinklai-neural-networks/)
- [planetų migracija/planet migration](https://www.konstanta.lt/tag/planetu-migracijaplanet-migration/)
- [palydovai-kubiukai/cubesats](https://www.konstanta.lt/tag/palydovai-kubiukaicubesats/)
- [barionai/baryons](https://www.konstanta.lt/tag/barionaibaryons/)
- [kintamumas/variability](https://www.konstanta.lt/tag/kintamumasvariability/)
- [molekulės/molecules](https://www.konstanta.lt/tag/molekulesmolecules/)
- [planetų formavimasis/planet formation](https://www.konstanta.lt/tag/planetu-formavimasisplanet-formation/)
- [astrogacija / astrogation](https://www.konstanta.lt/tag/astrogacija-astrogation/)
- [astrometrija/astrometry](https://www.konstanta.lt/tag/astrometrijaastrometry/)
- [Oorto debesis / Oort cloud](https://www.konstanta.lt/tag/oorto-debesis-oort-cloud/)
- [biopėdsakai/biosignatures](https://www.konstanta.lt/tag/biopedsakaibiosignatures/)
- [duomenys/data](https://www.konstanta.lt/tag/duomenysdata/)
- [kentaurai/centaurs](https://www.konstanta.lt/tag/kentauraicentaurs/)
- [Amazonė/Amazon](https://www.konstanta.lt/tag/amazoneamazon/)
- [tektonika/tectonics](https://www.konstanta.lt/tag/tektonikatectonics/)
- [planetiniai ūkai / planetary nebulae](https://www.konstanta.lt/tag/planetiniai-ukai-planetary-nebulae/)
- [deguonis/oxygen](https://www.konstanta.lt/tag/deguonisoxygen/)
- [Dionė/Dione](https://www.konstanta.lt/tag/dionedione/)
- [Jocelyn Bell Burnell](https://www.konstanta.lt/tag/jocelyn-bell-burnell/)
- [garsai/sounds](https://www.konstanta.lt/tag/garsaisounds/)
- [sonizacija/sonization](https://www.konstanta.lt/tag/sonizacijasonization/)
- [mokslodaktarai](https://www.konstanta.lt/tag/mokslodaktarai/)
- [neigiama masė/negative mass](https://www.konstanta.lt/tag/neigiama-masenegative-mass/)
- [aviacija/aviation](https://www.konstanta.lt/tag/aviacijaaviation/)
- [elementariosios dalelės/elementary particles](https://www.konstanta.lt/tag/elementariosios-daleleselementary-particles/)
- [ekologija](https://www.konstanta.lt/tag/ekologija/)
- [geologija/geology](https://www.konstanta.lt/tag/geologijageology/)
- [knygos](https://www.konstanta.lt/tag/knygos/)
- [Ultima Thule](https://www.konstanta.lt/tag/ultima-thule/)
- [megastruktūros/megastructures](https://www.konstanta.lt/tag/megastrukturosmegastructures/)
- [Daisono sferos/Dyson spheres](https://www.konstanta.lt/tag/daisono-sferosdyson-spheres/)
- [tarpgalaktinė medžiaga/intergalactic medium](https://www.konstanta.lt/tag/tarpgalaktine-medziagaintergalactic-medium/)
- [aukštyn žvelgianti žmonija](https://www.konstanta.lt/tag/aukstyn-zvelgianti-zmonija/)
- [technopėdsakai/technosignatures](https://www.konstanta.lt/tag/technopedsakaitechnosignatures/)
- [SETI](https://www.konstanta.lt/tag/seti/)
- [radijo astronomija / radio astronomy](https://www.konstanta.lt/tag/radijo-astronomija-radio-astronomy/)
- [interferometrija/interferometry](https://www.konstanta.lt/tag/interferometrija-interferometry/)
- [Visatos plėtimasis / Expansion of the Universe](https://www.konstanta.lt/tag/visatos-pletimasis-expansion-of-the-universe/)
- [Vietinė grupė / Local Group](https://www.konstanta.lt/tag/vietine-grupe-local-group/)
- [Opportunity](https://www.konstanta.lt/tag/opportunity/)
- [Planetariumas](https://www.konstanta.lt/tag/planetariumas/)
- [švietimas/education](https://www.konstanta.lt/tag/svietimas-education/)
- [metodai/methods](https://www.konstanta.lt/tag/metodai-methods/)
- [SpaceIL](https://www.konstanta.lt/tag/spaceil/)
- [OSIRIS-REx](https://www.konstanta.lt/tag/osiris-rex/)
- [Bennu](https://www.konstanta.lt/tag/bennu/)
- [Pioneer](https://www.konstanta.lt/tag/pioneer/)
- [Tritonas/Triton](https://www.konstanta.lt/tag/tritonas-triton/)
- [Saulės vainikas / Solar corona](https://www.konstanta.lt/tag/saules-vainikas-solar-corona/)
- [von Neumanno zondai / von Neumann probes](https://www.konstanta.lt/tag/von-neumanno-zondai-von-neumann-probes/)
- [Event Horizon Telescope](https://www.konstanta.lt/tag/event-horizon-telescope/)
- [Tėja/Theia](https://www.konstanta.lt/tag/teja-theia/)
- [Antropocenas / Anthropocene](https://www.konstanta.lt/tag/antropocenas-anthropocene/)
- [Artemis](https://www.konstanta.lt/tag/artemis/)
- [plazma/plasma](https://www.konstanta.lt/tag/plazma-plasma/)
- [Jezero krateris / Jezero crater](https://www.konstanta.lt/tag/jezero-krateris-jezero-crater/)
- [Apollo 10](https://www.konstanta.lt/tag/apollo-10/)
- [Breakthrough Listen](https://www.konstanta.lt/tag/breakthrough-listen/)
- [reverberacija/reverberation](https://www.konstanta.lt/tag/reverberacija-reverberation/)
- [ekosistemos/ecosystems](https://www.konstanta.lt/tag/ekosistemos-ecosystems/)
- [metanas/methane](https://www.konstanta.lt/tag/metanas-methane/)
- [skersė/bar](https://www.konstanta.lt/tag/skerse-bar/)
- [Hablo parametras / Hubble parameter](https://www.konstanta.lt/tag/hablo-parametras-hubble-parameter/)
- [Shoemaker-Levy 9](https://www.konstanta.lt/tag/shoemaker-levy-9/)
- [navigacija/navigation](https://www.konstanta.lt/tag/navigacija-navigation/)
- [bakterijos / bacteria](https://www.konstanta.lt/tag/bakterijos-bacteria/)
- [vulkanizmas/volcanism](https://www.konstanta.lt/tag/vulkanizmas-volcanism/)
- [radijo bangos/radio waves](https://www.konstanta.lt/tag/radijo-bangos-radio-waves/)
- [Mars 2020](https://www.konstanta.lt/tag/mars-2020/)
- [pulsarų vėjo ūkai / pulsar wind nebulae](https://www.konstanta.lt/tag/pulsaru-vejo-ukai-pulsar-wind-nebulae/)
- [kilonovos / kilonovae](https://www.konstanta.lt/tag/kilonovos-kilonovae/)
- [VIRGO](https://www.konstanta.lt/tag/virgo/)
- [ISRO](https://www.konstanta.lt/tag/isro/)
- [Chandrayaan-2](https://www.konstanta.lt/tag/chandrayaan-2/)
- [susidūrimai/collisions](https://www.konstanta.lt/tag/susidurimai-collisions/)
- [Tarpžvaigždiniai objektai / Interstellar objects](https://www.konstanta.lt/tag/tarpzvaigzdiniai-objektai-interstellar-objects/)
- [Starship](https://www.konstanta.lt/tag/starship/)
- [galaktinis fontanas / galactic fountain](https://www.konstanta.lt/tag/galaktinis-fontanas-galactic-fountain/)
- [organinės medžiagos / organic materials](https://www.konstanta.lt/tag/organines-medziagos-organic-materials/)
- [Didier Queloz](https://www.konstanta.lt/tag/didier-queloz/)
- [Michael Mayor](https://www.konstanta.lt/tag/michael-mayor/)
- [James Peebles](https://www.konstanta.lt/tag/james-peebles/)
- [kosminis voratinklis / cosmic web](https://www.konstanta.lt/tag/kosminis-voratinklis-cosmic-web/)
- [2I/Borisov](https://www.konstanta.lt/tag/2i-borisov/)
- [galaktikų evoliucija/evolution of galaxies](https://www.konstanta.lt/tag/galaktiku-evoliucija-evolution-of-galaxies/)
- [skafandrai/space suits](https://www.konstanta.lt/tag/skafandrai-space-suits/)
- [švinas/lead](https://www.konstanta.lt/tag/svinas-lead/)
- [sukimasis/spin](https://www.konstanta.lt/tag/sukimasis-spin/)
- [Higėja/Hygiea](https://www.konstanta.lt/tag/higeja-hygiea/)
- [mikrolęšiavimas/microlensing](https://www.konstanta.lt/tag/mikrolesiavimas-microlensing/)
- [neuromokslai/neurosciences](https://www.konstanta.lt/tag/neuromokslai-neurosciences/)
- [N-kūnų uždavinys / N-body problem](https://www.konstanta.lt/tag/n-kunu-uzdavinys-n-body-problem/)
- [fulerenai/fullerenes](https://www.konstanta.lt/tag/fulerenai-fullerenes/)
- [turbulencija/turbulence](https://www.konstanta.lt/tag/turbulencija-turbulence/)
- [teksto generavimas](https://www.konstanta.lt/tag/teksto-generavimas/)
- [Arktis](https://www.konstanta.lt/tag/arktis/)
- [klimato kaita](https://www.konstanta.lt/tag/klimato-kaita/)
- [etika](https://www.konstanta.lt/tag/etika/)
- [kosmologinis principas / cosmological principle](https://www.konstanta.lt/tag/kosmologinis-principas-cosmological-principle/)
- [mitologija](https://www.konstanta.lt/tag/mitologija/)
- [stygos/strings](https://www.konstanta.lt/tag/stygos-strings/)
- [stygos](https://www.konstanta.lt/tag/stygos/)
- [anafilaksinis šokas](https://www.konstanta.lt/tag/anafilaksinis-sokas/)
- [gardelės hidrodinamika / grid hydrodynamics](https://www.konstanta.lt/tag/gardeles-hidrodinamika-grid-hydrodynamics/)
- [dalelių hidrodinamika / particle hydrodynamics](https://www.konstanta.lt/tag/daleliu-hidrodinamika-particle-hydrodynamics/)
- [judančios gardelės / moving mesh](https://www.konstanta.lt/tag/judancios-gardeles-moving-mesh/)
- [nestabilumai / instabilities](https://www.konstanta.lt/tag/nestabilumai-instabilities/)
- [grįžtamasis ryšys / feedback](https://www.konstanta.lt/tag/griztamasis-rysys-feedback/)
- [fosfinas/phosphine](https://www.konstanta.lt/tag/fosfinas-phosphine/)
- [mažosios planetos / minor planets](https://www.konstanta.lt/tag/mazosios-planetos-minor-planets/)
- [Betelgeizė/Betelgeuse](https://www.konstanta.lt/tag/betelgeize-betelgeuse/)
- [starlink](https://www.konstanta.lt/tag/starlink/)
- [Huygens](https://www.konstanta.lt/tag/huygens/)
- [regolitas/regolith](https://www.konstanta.lt/tag/regolitas-regolith/)
- [mazeriai/masers](https://www.konstanta.lt/tag/mazeriai-masers/)
- [Modifikuotoji Niutono dinamika / Modified Newtonian Dynamics](https://www.konstanta.lt/tag/modifikuotoji-niutono-dinamika-modified-newtonian-dynamics/)
- [Arrokoth](https://www.konstanta.lt/tag/arrokoth/)
- [aksionai / axions](https://www.konstanta.lt/tag/aksionai-axions/)
- [tėkmės / outflows](https://www.konstanta.lt/tag/tekmes-outflows/)
- [seismologija/seismology](https://www.konstanta.lt/tag/seismologija-seismology/)
- [mityba/nutrition](https://www.konstanta.lt/tag/mityba-nutrition/)
- [Atkaklumas/Perseverance](https://www.konstanta.lt/tag/atkaklumas-perseverance/)
- [Protagonistas](https://www.konstanta.lt/tag/protagonistas/)
- [pulsavimai/pulsations](https://www.konstanta.lt/tag/pulsavimai-pulsations/)
- [Apollo](https://www.konstanta.lt/tag/apollo/)
- [Zooniverse](https://www.konstanta.lt/tag/zooniverse/)
- [Stellarium](https://www.konstanta.lt/tag/stellarium/)
- [gleivūnai / slime molds](https://www.konstanta.lt/tag/gleivunai-slime-molds/)
- [algoritmai / algorithms](https://www.konstanta.lt/tag/algoritmai-algorithms/)
- [baltymai/proteins](https://www.konstanta.lt/tag/baltymai-proteins/)
- [Acfer 086](https://www.konstanta.lt/tag/acfer-086/)
- [aminorūgštys/amino acids](https://www.konstanta.lt/tag/aminorugstys-amino-acids/)
- [Titius-Bode sąryšis / Titius-Bode relation](https://www.konstanta.lt/tag/titius-bode-sarysis-titius-bode-relation/)
- [Crew Dragon](https://www.konstanta.lt/tag/crew-dragon/)
- [geležis/iron](https://www.konstanta.lt/tag/gelezis-iron/)
- [konvekcija/convection](https://www.konstanta.lt/tag/konvekcija-convection/)
- [trijų kūnų uždavinys / three body problem](https://www.konstanta.lt/tag/triju-kunu-uzdavinys-three-body-problem/)
- [chaosas / chaos](https://www.konstanta.lt/tag/chaosas-chaos/)
- [Saulės aktyvumas / Solar activity](https://www.konstanta.lt/tag/saules-aktyvumas-solar-activity/)
- [fotonai/photons](https://www.konstanta.lt/tag/fotonai-photons/)
- [žvaigždžių evoliucija / stellar evolution](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdziu-evoliucija-stellar-evolution/)
- [vėjaai / winds](https://www.konstanta.lt/tag/vejaai-winds/)
- [protuberantai / prominences](https://www.konstanta.lt/tag/protuberantai-prominences/)
- [BAL QSO](https://www.konstanta.lt/tag/bal-qso/)
- [rezonansai/resonances](https://www.konstanta.lt/tag/rezonansai-resonances/)
- [Kennicutto-Schmidto dėsnis / Kennicutt-Schmidt law](https://www.konstanta.lt/tag/kennicutto-schmidto-desnis-kennicutt-schmidt-law/)
- [rudųjų nykštukių atmosferos / brown dwarf atmospheres](https://www.konstanta.lt/tag/ruduju-nykstukiu-atmosferos-brown-dwarf-atmospheres/)
- [vandenilis / hydrogen](https://www.konstanta.lt/tag/vandenilis-hydrogen/)
- [eteris/aether](https://www.konstanta.lt/tag/eteris-aether/)
- [demografija/demographics](https://www.konstanta.lt/tag/demografija-demographics/)
- [trojėnai/Trojans](https://www.konstanta.lt/tag/trojenai-trojans/)
- [teisė/law](https://www.konstanta.lt/tag/teise-law/)
- [Greiti mėlyni regimieji trumpalaikiai reiškiniai / Fast blue optical transients](https://www.konstanta.lt/tag/greiti-melyni-regimieji-trumpalaikiai-reiskiniai-fast-blue-optical-transients/)
- [debesys / clouds](https://www.konstanta.lt/tag/debesys-clouds/)
- [Šaulio A* / Sgr A*](https://www.konstanta.lt/tag/saulio-a-sgr-a/)
- [heliopauzė/heliopause](https://www.konstanta.lt/tag/heliopauze-heliopause/)
- [rentgeno spinduliuotė / X-radiation](https://www.konstanta.lt/tag/rentgeno-spinduliuote-x-radiation/)
- [šviesinė tarša / light pollution](https://www.konstanta.lt/tag/sviesine-tarsa-light-pollution/)
- [nakties dangus / night sky](https://www.konstanta.lt/tag/nakties-dangus-night-sky/)
- [mėgėjiška astronomija / amateur astronomy](https://www.konstanta.lt/tag/megejiska-astronomija-amateur-astronomy/)
- [baldžas/bulge](https://www.konstanta.lt/tag/baldzas-bulge/)
- [ledynmečiai / ice ages](https://www.konstanta.lt/tag/ledynmeciai-ice-ages/)
- [mėnuleigiai / moon buggies](https://www.konstanta.lt/tag/menuleigiai-moon-buggies/)
- [Solar Gravity Lens](https://www.konstanta.lt/tag/solar-gravity-lens/)
- [vienišos planetos / steppenwolf planets](https://www.konstanta.lt/tag/vienisos-planetos-steppenwolf-planets/)
- [radiometrinis datavimas / radiometric dating](https://www.konstanta.lt/tag/radiometrinis-datavimas-radiometric-dating/)
- [laboratoriniai bandymai / lab experiments](https://www.konstanta.lt/tag/laboratoriniai-bandymai-lab-experiments/)
- [kvarkų-gluonų plazma / quark-gluon plasma](https://www.konstanta.lt/tag/kvarku-gluonu-plazma-quark-gluon-plasma/)
- [ledas / ice](https://www.konstanta.lt/tag/ledas-ice/)
- [fosforas/phosphorus](https://www.konstanta.lt/tag/fosforas-phosphorus/)
- [gravitacinis kolapsas / gravitational collapse](https://www.konstanta.lt/tag/gravitacinis-kolapsas-gravitational-collapse/)
- [Didieji debatai / The Great Debate](https://www.konstanta.lt/tag/didieji-debatai-the-great-debate/)
- [ekliptika/ecliptic](https://www.konstanta.lt/tag/ekliptika-ecliptic/)
- [glicinas/glycine](https://www.konstanta.lt/tag/glicinas-glycine/)
- [Tarpplanetinės komunikacijos / Interplanetary communications](https://www.konstanta.lt/tag/tarpplanetines-komunikacijos-interplanetary-communications/)
- [Artemis sutarimas / Artemis Accords](https://www.konstanta.lt/tag/artemis-sutarimas-artemis-accords/)
- [Karštieji neptūnai / Hot Neptunes](https://www.konstanta.lt/tag/karstieji-neptunai-hot-neptunes/)
- [gravitacinis raudonasis poslinkis / gravitational redshift](https://www.konstanta.lt/tag/gravitacinis-raudonasis-poslinkis-gravitational-redshift/)
- [žemdirbystė/agriculture](https://www.konstanta.lt/tag/zemdirbyste-agriculture/)
- [singuliarumas/singularity](https://www.konstanta.lt/tag/singuliarumas-singularity/)
- [Arecibo teleskopas](https://www.konstanta.lt/tag/arecibo-teleskopas/)
- [šešėliai/shadows](https://www.konstanta.lt/tag/seseliai-shadows/)
- [Hayabusa2](https://www.konstanta.lt/tag/hayabusa2/)
- [Ryugu](https://www.konstanta.lt/tag/ryugu/)
- [mėginiai/samples](https://www.konstanta.lt/tag/meginiai-samples/)
- [saulė](https://www.konstanta.lt/tag/saule/)
- [kosminė patranka / space gun](https://www.konstanta.lt/tag/kosmine-patranka-space-gun/)
- [kosminis kablys / spacehook](https://www.konstanta.lt/tag/kosminis-kablys-spacehook/)
- [keista materija / strange matter](https://www.konstanta.lt/tag/keista-materija-strange-matter/)
- [saulėgrįža/solstice](https://www.konstanta.lt/tag/saulegriza-solstice/)
- [Einšteino žiedas / Einstein ring](https://www.konstanta.lt/tag/einsteino-ziedas-einstein-ring/)
- [modifikuota gravitacija / modified gravity](https://www.konstanta.lt/tag/modifikuota-gravitacija-modified-gravity/)
- [metalingumas/metallicity](https://www.konstanta.lt/tag/metalingumas-metallicity/)
- [robotai/robots](https://www.konstanta.lt/tag/robotai-robots/)
- [mikrogravitacija/microgravity](https://www.konstanta.lt/tag/mikrogravitacija-microgravity/)
- [Fantastiškai beprotiška](https://www.konstanta.lt/tag/fantastiskai-beprotiska/)
- [anglis/carbon](https://www.konstanta.lt/tag/anglis-carbon/)
- [TRAPPIST-1](https://www.konstanta.lt/tag/trappist-1/)
- [ugnikalniai/volcanoes](https://www.konstanta.lt/tag/ugnikalniai-volcanoes/)
- [žvaigždžių asociacijos / stellar associations](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdziu-asociacijos-stellar-associations/)
- [Rėja/Rhea](https://www.konstanta.lt/tag/reja-rhea/)
- [amoniakas/ammonia](https://www.konstanta.lt/tag/amoniakas-ammonia/)
- [subneptūnai/sub-neptunes](https://www.konstanta.lt/tag/subneptunai-sub-neptunes/)
- [mirgėjimas/scintillation](https://www.konstanta.lt/tag/mirgejimas-scintillation/)
- [erdvėlaikis/spacetime](https://www.konstanta.lt/tag/erdvelaikis-spacetime/)
- [Ingenuity](https://www.konstanta.lt/tag/ingenuity/)
- [kineziterapija](https://www.konstanta.lt/tag/kineziterapija/)
- [Mokslas be pamokslų](https://www.konstanta.lt/tag/mokslas-be-pamokslu/)
- [darbas](https://www.konstanta.lt/tag/darbas/)
- [Deimas/Deimos](https://www.konstanta.lt/tag/deimas-deimos/)
- [lietus/rain](https://www.konstanta.lt/tag/lietus-rain/)
- [bozonai/bosons](https://www.konstanta.lt/tag/bozonai-bosons/)
- [faziniai virsmai/phase transitions](https://www.konstanta.lt/tag/faziniai-virsmai-phase-transitions/)
- [laikas/time](https://www.konstanta.lt/tag/laikas-time/)
- [Neuralink](https://www.konstanta.lt/tag/neuralink/)
- [smegenys](https://www.konstanta.lt/tag/smegenys/)
- [Plejadės/Pleiades](https://www.konstanta.lt/tag/plejades-pleiades/)
- [diabetas](https://www.konstanta.lt/tag/diabetas/)
- [sportas](https://www.konstanta.lt/tag/sportas/)
- [publicistika](https://www.konstanta.lt/tag/publicistika/)
- [Laimano alfa spinduliuotė / Lyman-alpha radiation](https://www.konstanta.lt/tag/laimano-alfa-spinduliuote-lyman-alpha-radiation/)
- [komunikacija](https://www.konstanta.lt/tag/komunikacija/)
- [botanika](https://www.konstanta.lt/tag/botanika/)
- [baltai](https://www.konstanta.lt/tag/baltai/)
- [aisčiai](https://www.konstanta.lt/tag/aisciai/)
- [plastikas](https://www.konstanta.lt/tag/plastikas/)
- [geoterminė šiluma](https://www.konstanta.lt/tag/geotermine-siluma/)
- [menas](https://www.konstanta.lt/tag/menas/)
- [meditacija](https://www.konstanta.lt/tag/meditacija/)
- [Spectrum](https://www.konstanta.lt/tag/spectrum/)
- [mokykla](https://www.konstanta.lt/tag/mokykla/)
- [geltonieji kamuoliai/yellow balls](https://www.konstanta.lt/tag/geltonieji-kamuoliai-yellow-balls/)
- [Marso drebėjimai / Marsquakes](https://www.konstanta.lt/tag/marso-drebejimai-marsquakes/)
- [Saulės laužai / Solar campfires](https://www.konstanta.lt/tag/saules-lauzai-solar-campfires/)
- [radaro astronomija / radar astronomy](https://www.konstanta.lt/tag/radaro-astronomija-radar-astronomy/)
- [kosmoso t](https://www.konstanta.lt/tag/kosmoso-t/)
- [izotopai/isotopes](https://www.konstanta.lt/tag/izotopai-isotopes/)
- [fotosintezė/photosynthesis](https://www.konstanta.lt/tag/fotosinteze-photosynthesis/)
- [tarpinės masės juodosios skylės / intermediate mass black holes](https://www.konstanta.lt/tag/tarpines-mases-juodosios-skyles-intermediate-mass-black-holes/)
- [elektronai/electrons](https://www.konstanta.lt/tag/elektronai-electrons/)
- [kosmoso turizmas / space tourism](https://www.konstanta.lt/tag/kosmoso-turizmas-space-tourism/)
- [Laumžirgis/Dragonfly](https://www.konstanta.lt/tag/laumzirgis-dragonfly/)
- [bulvės/potatoes](https://www.konstanta.lt/tag/bulves-potatoes/)
- [atspindžiai / reflections](https://www.konstanta.lt/tag/atspindziai-reflections/)
- [Asteroidų žiedas / Asteroid Belt](https://www.konstanta.lt/tag/asteroidu-ziedas-asteroid-belt/)
- [minimalios masės saulinis ūkas / minimum mass solar nebula](https://www.konstanta.lt/tag/minimalios-mases-saulinis-ukas-minimum-mass-solar-nebula/)
- [kopos/dunes](https://www.konstanta.lt/tag/kopos-dunes/)
- [spektroskopija/spectroscopy](https://www.konstanta.lt/tag/spektroskopija-spectroscopy/)
- [kosminės tuštumos / cosmic voids](https://www.konstanta.lt/tag/kosmines-tustumos-cosmic-voids/)
- [Lucy](https://www.konstanta.lt/tag/lucy/)
- [termosfera/thermosphere](https://www.konstanta.lt/tag/termosfera-thermosphere/)
- [kristalai/crystals](https://www.konstanta.lt/tag/kristalai-crystals/)
- [termobranduolinės reakcijos / thermonuclear reactions](https://www.konstanta.lt/tag/termobranduolines-reakcijos-thermonuclear-reactions/)
- [neutronai / neutrons](https://www.konstanta.lt/tag/neutronai-neutrons/)
- [biotechnologijos/biotechnology](https://www.konstanta.lt/tag/biotechnologijos-biotechnology/)
- [bombardavimas/bombardment](https://www.konstanta.lt/tag/bombardavimas-bombardment/)
- [DART](https://www.konstanta.lt/tag/dart/)
- [Oriono FU žybsniai / FU Ori outbursts](https://www.konstanta.lt/tag/oriono-fu-zybsniai-fu-ori-outbursts/)
- [apvalkalai/envelopes](https://www.konstanta.lt/tag/apvalkalai-envelopes/)
- [Mimas/Mimas](https://www.konstanta.lt/tag/mimas-mimas/)
- [sudėtingumas/complexity](https://www.konstanta.lt/tag/sudetingumas-complexity/)
- [Contribee](https://www.konstanta.lt/tag/contribee/)
- [Ukraina](https://www.konstanta.lt/tag/ukraina/)
- [vėjai / winds](https://www.konstanta.lt/tag/vejai-winds/)
- [laimė](https://www.konstanta.lt/tag/laime/)
- [lavos tuneliai / lava tubes](https://www.konstanta.lt/tag/lavos-tuneliai-lava-tubes/)
- [Keisti radijo apskritimai / Odd Radio Circles](https://www.konstanta.lt/tag/keisti-radijo-apskritimai-odd-radio-circles/)
- [spinduliuotės slėgis / radiation pressure](https://www.konstanta.lt/tag/spinduliuotes-slegis-radiation-pressure/)
- [helis/helium](https://www.konstanta.lt/tag/helis-helium/)
- [ledikalniai/ice volcanoes](https://www.konstanta.lt/tag/ledikalniai-ice-volcanoes/)
- [mikronovos / micronovae](https://www.konstanta.lt/tag/mikronovos-micronovae/)
- [genetika/genetics](https://www.konstanta.lt/tag/genetika-genetics/)
- [kriptovaliutos](https://www.konstanta.lt/tag/kriptovaliutos/)
- [login](https://www.konstanta.lt/tag/login/)
- [Tau Herkulidai / Tau Herculids](https://www.konstanta.lt/tag/tau-herkulidai-tau-herculids/)
- [karštieji jupiteriai / hot jupiters](https://www.konstanta.lt/tag/karstieji-jupiteriai-hot-jupiters/)
- [siera/sulfur](https://www.konstanta.lt/tag/siera-sulfur/)
- [medžiagos būsenos / states of matter](https://www.konstanta.lt/tag/medziagos-busenos-states-of-matter/)
- [medicina/medicine](https://www.konstanta.lt/tag/medicina-medicine/)
- [smegduobės/pit craters](https://www.konstanta.lt/tag/smegduobes-pit-craters/)
- [vietinių resursų panaudojimas/in-situ resource utilization](https://www.konstanta.lt/tag/vietiniu-resursu-panaudojimas-in-situ-resource-utilization/)
- [rekombinacija/recombination](https://www.konstanta.lt/tag/rekombinacija-recombination/)
- [pasklidusios galaktikos / ultra-diffuse galaxies](https://www.konstanta.lt/tag/pasklidusios-galaktikos-ultra-diffuse-galaxies/)
- [higso bozonas / higgs boson](https://www.konstanta.lt/tag/higso-bozonas-higgs-boson/)
- [Fermi paradoksas / Fermi paradox](https://www.konstanta.lt/tag/fermi-paradoksas-fermi-paradox/)
- [planetos gynyba / planetary defence](https://www.konstanta.lt/tag/planetos-gynyba-planetary-defence/)
- [SOFIA](https://www.konstanta.lt/tag/sofia/)
- [kataklizminės kintančiosios žvaigždės / cataclysmic variables](https://www.konstanta.lt/tag/kataklizmines-kintanciosios-zvaigzdes-cataclysmic-variables/)
- [mikroorganizmai / microorganisms](https://www.konstanta.lt/tag/mikroorganizmai-microorganisms/)
- [urvai/caves](https://www.konstanta.lt/tag/urvai-caves/)
- [superspiečiai/superclusters](https://www.konstanta.lt/tag/superspieciai-superclusters/)
- [fotocheminės reakcijos/photochemical reactions](https://www.konstanta.lt/tag/fotochemines-reakcijos-photochemical-reactions/)
- [planetesimalės/planetesimals](https://www.konstanta.lt/tag/planetesimales-planetesimals/)
- [Miranda](https://www.konstanta.lt/tag/miranda/)
- [HAARP](https://www.konstanta.lt/tag/haarp/)
- [padrikieji spiečiai/open clusters](https://www.konstanta.lt/tag/padrikieji-spieciai-open-clusters/)
- [aplinkgalaktinė medžiaga/circumgalactic medium](https://www.konstanta.lt/tag/aplinkgalaktine-medziaga-circumgalactic-medium/)
- [Dimorphos](https://www.konstanta.lt/tag/dimorphos/)
- [gijos/filaments](https://www.konstanta.lt/tag/gijos-filaments/)
- [plazmasfera/plasmasphere](https://www.konstanta.lt/tag/plazmasfera-plasmasphere/)
- [Kalista/Callisto](https://www.konstanta.lt/tag/kalista-callisto/)
- [potvyninis prirakinimas/tidal locking](https://www.konstanta.lt/tag/potvyninis-prirakinimas-tidal-locking/)
- [internetas](https://www.konstanta.lt/tag/internetas/)
- [vėjas](https://www.konstanta.lt/tag/vejas/)
- [supermasyvios žvaigždės/supermassive stars](https://www.konstanta.lt/tag/supermasyvios-zvaigzdes-supermassive-stars/)
- [pluta/crust](https://www.konstanta.lt/tag/pluta-crust/)
- [kvarkai/quarks](https://www.konstanta.lt/tag/kvarkai-quarks/)
- [siūlai/filaments](https://www.konstanta.lt/tag/siulai-filaments/)
- [Žemės drebėjimai/Earthquakes](https://www.konstanta.lt/tag/zemes-drebejimai-earthquakes/)
- [mineralai/minerals](https://www.konstanta.lt/tag/mineralai-minerals/)
- [internetas/internet](https://www.konstanta.lt/tag/internetas-internet/)
- [gravitacinių bangų fonas/gravitational wave background](https://www.konstanta.lt/tag/gravitaciniu-bangu-fonas-gravitational-wave-background/)
- [upės/rivers](https://www.konstanta.lt/tag/upes-rivers/)
- [albedas/albedo](https://www.konstanta.lt/tag/albedas-albedo/)
- [pavargusi šviesa/tired light](https://www.konstanta.lt/tag/pavargusi-sviesa-tired-light/)
- [relaksacija/relaxation](https://www.konstanta.lt/tag/relaksacija-relaxation/)
- [neonas/neon](https://www.konstanta.lt/tag/neonas-neon/)
- [Indija/India](https://www.konstanta.lt/tag/indija-india/)
- [Vikram](https://www.konstanta.lt/tag/vikram/)
- [drebėjimai/quakes](https://www.konstanta.lt/tag/drebejimai-quakes/)
- [herbig-haro objektai](https://www.konstanta.lt/tag/herbig-haro-objektai/)
- [smalkės/carbon monoxide](https://www.konstanta.lt/tag/smalkes-carbon-monoxide/)
- [Sedna/Sedna](https://www.konstanta.lt/tag/sedna-sedna/)
- [kvazipalydovai/quasisatellites](https://www.konstanta.lt/tag/kvazipalydovai-quasisatellites/)
- [magma](https://www.konstanta.lt/tag/magma/)
- [Dinkinešė / Dinkinesh](https://www.konstanta.lt/tag/dinkinese-dinkinesh/)
- [kriovulkanizmas / cryovolcanism](https://www.konstanta.lt/tag/kriovulkanizmas-cryovolcanism/)
- [azotas / nitrogen](https://www.konstanta.lt/tag/azotas-nitrogen/)
- [auksas/gold](https://www.konstanta.lt/tag/auksas-gold/)
- [lakieji elementai/volatiles](https://www.konstanta.lt/tag/lakieji-elementai-volatiles/)
- [gyvybingumas/habitability](https://www.konstanta.lt/tag/gyvybingumas-habitability/)
- [geizeriai/geysers](https://www.konstanta.lt/tag/geizeriai-geysers/)
- [dvinarės planetos / binary planets](https://www.konstanta.lt/tag/dvinares-planetos-binary-planets/)
- [angliavandeniliai/hydrocarbons](https://www.konstanta.lt/tag/angliavandeniliai-hydrocarbons/)
- [garavimas/evaporation](https://www.konstanta.lt/tag/garavimas-evaporation/)
- [mikrokvazarai/microquasars](https://www.konstanta.lt/tag/mikrokvazarai-microquasars/)
- [dinaminė trintis/dynamical friction](https://www.konstanta.lt/tag/dinamine-trintis-dynamical-friction/)
- [fizinių ir technologijos mokslų centras / FTMC](https://www.konstanta.lt/tag/fiziniu-ir-technologijos-mokslu-centras-ftmc/)
- [Kinija/China](https://www.konstanta.lt/tag/kinija-china/)
- [sprogimai/explosions](https://www.konstanta.lt/tag/sprogimai-explosions/)
- [anglies dvideginis/carbon dioxide](https://www.konstanta.lt/tag/anglies-dvideginis-carbon-dioxide/)
- [chromosfera/chromosphere](https://www.konstanta.lt/tag/chromosfera-chromosphere/)
- [astrosferos/astrospheres](https://www.konstanta.lt/tag/astrosferos-astrospheres/)
- [ozonas/ozone](https://www.konstanta.lt/tag/ozonas-ozone/)
- [pirmykštės juodosios skylės / primordial black holes](https://www.konstanta.lt/tag/pirmykstes-juodosios-skyles-primordial-black-holes/)
- [elipsė](https://www.konstanta.lt/tag/elipse/)
- [mobilieji telefonai](https://www.konstanta.lt/tag/mobilieji-telefonai/)
- [varikliai/engines](https://www.konstanta.lt/tag/varikliai-engines/)
- [masės centras / centre of mass](https://www.konstanta.lt/tag/mases-centras-centre-of-mass/)
- [Starliner](https://www.konstanta.lt/tag/starliner/)
- [kvantiniai sūkuriai / quantum vortices](https://www.konstanta.lt/tag/kvantiniai-sukuriai-quantum-vortices/)
- [jonosfera/ionosphere](https://www.konstanta.lt/tag/jonosfera-ionosphere/)
- [protonai/protons](https://www.konstanta.lt/tag/protonai-protons/)
- [Arielis/Ariel](https://www.konstanta.lt/tag/arielis-ariel/)
- [pozitronai/positrons](https://www.konstanta.lt/tag/pozitronai-positrons/)
- [Roman Space Telescope](https://www.konstanta.lt/tag/roman-space-telescope/)
- [šiltnamio efektas/greenhouse effect](https://www.konstanta.lt/tag/siltnamio-efektas-greenhouse-effect/)
- [deuteris/deuterium](https://www.konstanta.lt/tag/deuteris-deuterium/)
- [hidroksilas/hydroxyl](https://www.konstanta.lt/tag/hidroksilas-hydroxyl/)
- [Barnardo žvaigždė/Barnard's Star](https://www.konstanta.lt/tag/barnardo-zvaigzde-barnards-star/)
- [sūkuriai / vortices](https://www.konstanta.lt/tag/sukuriai-vortices/)
- [kontaktinės dvinarės / contact binaries](https://www.konstanta.lt/tag/kontaktines-dvinares-contact-binaries/)
- [bendrojo apvalkalo evoliucija / common envelope evolution](https://www.konstanta.lt/tag/bendrojo-apvalkalo-evoliucija-common-envelope-evolution/)
- [sub-nykštukės / subdwarfs](https://www.konstanta.lt/tag/sub-nykstukes-subdwarfs/)
- [ekonomika/economics](https://www.konstanta.lt/tag/ekonomika-economics/)
- [Oriono ūkas / Orion nebula](https://www.konstanta.lt/tag/oriono-ukas-orion-nebula/)
- [2024 YR4](https://www.konstanta.lt/tag/2024-yr4/)
- [anihiliacija/annihilation](https://www.konstanta.lt/tag/anihiliacija-annihilation/)
- [Maži raudoni taškeliai / Little red dots](https://www.konstanta.lt/tag/mazi-raudoni-taskeliai-little-red-dots/)
- [planetų prarijimas / planet engulfment](https://www.konstanta.lt/tag/planetu-prarijimas-planet-engulfment/)
- [Vietinis burbulas / Local Bubble](https://www.konstanta.lt/tag/vietinis-burbulas-local-bubble/)
- [ilgo periodo trumpalaikiai reiškiniai / long period transients](https://www.konstanta.lt/tag/ilgo-periodo-trumpalaikiai-reiskiniai-long-period-transients/)
- [LISA](https://www.konstanta.lt/tag/lisa/)
- [mikrožybsniai/microflares](https://www.konstanta.lt/tag/mikrozybsniai-microflares/)
- [molis/clay](https://www.konstanta.lt/tag/molis-clay/)
- [vandenilynai/hycean planets](https://www.konstanta.lt/tag/vandenilynai-hycean-planets/)
- [3I/Atlas](https://www.konstanta.lt/tag/3i-atlas/)
- [joniniai skysčiai/ionic liquids](https://www.konstanta.lt/tag/joniniai-skysciai-ionic-liquids/)
- [druskos/salts](https://www.konstanta.lt/tag/druskos-salts/)
- [origami](https://www.konstanta.lt/tag/origami/)
- [suodžiai/soot](https://www.konstanta.lt/tag/suodziai-soot/)
- [Veros Rubin teleskopas / Vera Rubin Telescope](https://www.konstanta.lt/tag/veros-rubin-teleskopas-vera-rubin-telescope/)
- [Cecilia Payne](https://www.konstanta.lt/tag/cecilia-payne/)
- [gravitonai/gravitons](https://www.konstanta.lt/tag/gravitonai-gravitons/)
- [simetrija/symmetry](https://www.konstanta.lt/tag/simetrija-symmetry/)
- [kosminiai ančiasnapiai / cosmic platypi](https://www.konstanta.lt/tag/kosminiai-anciasnapiai-cosmic-platypi/)
- [žvaigždėdaros pliūpsniai / starbursts](https://www.konstanta.lt/tag/zvaigzdedaros-pliupsniai-starbursts/)
- [planetų apsauga / planetary protection](https://www.konstanta.lt/tag/planetu-apsauga-planetary-protection/)
- [Artemis II](https://www.konstanta.lt/tag/artemis-ii/)
- [dvinarės juodosios skylės / binary black holes](https://www.konstanta.lt/tag/dvinares-juodosios-skyles-binary-black-holes/)
- [plutinai/plutinos](https://www.konstanta.lt/tag/plutinai-plutinos/)
- [Nereidė/Nereid](https://www.konstanta.lt/tag/nereide-nereid/)
- [manganas/manganese](https://www.konstanta.lt/tag/manganas-manganese/)
- [augalai/plants](https://www.konstanta.lt/tag/augalai-plants/)
- [Japetas/Iapetus](https://www.konstanta.lt/tag/japetas-iapetus/)
- [tachoklina/tachocline](https://www.konstanta.lt/tag/tachoklina-tachocline/)
- [jonai/ions](https://www.konstanta.lt/tag/jonai-ions/)