Pirmoje apžvalgos dalyje pristačiau įdomiausius pirmojo pusmečio įvykius bei atradimus, o dabar kviečiu prisiminti, kas nutiko antrąjį praėjusių metų pusmetį.

***

Liepa

– Privačių kompanijų kosmoso lenktynės įsibėgėjo su didelėmis viešųjų ryšių akcijomis: į kosmosą pakilo „Virgin Galactic“ vadovas Richardas Bransonas, o kiek vėliau – ir „Blue Origin“ vadas Jeffas Bezosas.

– Po dešimtmečio pertraukos prie Tarptautinės kosminės stoties prijungtas naujas „darbinis“ komponentas – Rusijos modulis „Nauka“.

– Pasiūlytas Merkurijaus struktūros paaiškinimas: metalinis branduolys sudaro tokią didelę planetos masės dalį dėl Saulės magnetinio lauko poveikio planetai formuojantis.

– Nustatyta, kad ledo įtrūkimai Encelade, vadinami „tigro dryžiais“, greičiausiai atsiranda dėl popaviršinio vandenyno bangavimo, o šį, savo ruožtu, sukelia ne visiškai apskritiminė palydovo orbita aplink Saturną.

– Aptikta milžiniška kometa, kurios branduolio skersmuo yra 100-200 kilometrų, apie dešimt kartų daugiau, nei įprasta.

– Pirmą kartą išmatuotas anglies izotopų – atmainų su skirtingu neutronų skaičiumi branduolyje – gausos santykis egzoplanetos atmosferoje; paaiškėjo, kad TYC 8998-760-1 b sunkesnės anglies-13 dalis yra apie tris kartus didesnė, nei Saulės sistemoje.

– Užfiksuotas pirmasis aplinkplanetinis diskas – medžiagos žiedas aplink besiformuojančią planetą, kuriame greičiausiai auga egzomėnulis.

– Aptikta masyviausia baltoji nykštukė, 1,35 karto masyvesnė už Saulę; stipri gravitacija suspaudžia ją iki maždaug Mėnulio dydžio, mažesnio, nei įprastas šioms žvaigždžių liekanoms.

– Nustatyta, kad prieš trejus metus aptikta supernova SN2018zd kilo dėl elektronų pagavimo reakcijų žvaigždės branduolyje – tai pirma žinoma tokio tipo supernova, nors jų egzistavimas prognozuotas prieš 40 metų.

– Panaudojus kitokį metodą atstumams iki aplinkinių galaktikų nustatyti, įvertinta Visatos plėtimosi sparta atitinka vertę, gaunamą iš kosminės foninės spinduliuotės stebėjimų – tai galimai išsprendžia vadinamąją „Hablo įtampą“.

***

Rugpjūtis

– Kinijos zondo Yutu-2 surinkti duomenys atskleidė keturis uolienų sluoksnius Von Karmano kraterio dugne; greičiausiai tai yra keturių apylinkėse įvykusių asteroidų smūgių pėdsakai.

– Pakartojus Apollo misijų pargabentų uolienų analizę padaryta išvada, kad Mėnulis niekada neturėjo globalaus magnetinio lauko; atrastos uolienos įmagnetintos jas iš plutos išmušusių asteroidų smūgių metu.

– Aptiktas asteroidas su trumpiausia žinoma orbita – 2021 PH27 aplink Saulę vieną ratą apsuka per 113 Žemės parų, dvigubai trumpiau, nei Venera.

– Aptikti nauji įrodymai, kad Veneroje geologiškai neseniai vyko ugnikalnių išsiveržimai – po vienu ugnikalniu planetos pluta yra plonesnė ir minkštesnė, nei apylinkėse, taigi ten turėtų būti skystos magmos.

– Cassini duomenų, surinktų dar 2017 metais, analizė atskleidė, kad Saturno branduolys yra nesferiškas.

– Nustatyta, kad skirtingos masės žvaigždžių aktyvumas priklauso nuo jų sukimosi greičio ir magnetinio lauko stiprumo, bet ne nuo masės, taigi ir ne nuo vidinės struktūros, kaip manyta anksčiau.

– Nustatyta, kad raudonųjų nykštukių žybsniai dažniausiai vyksta toli nuo pusiaujo, taigi greičiausiai nepataiko į planetas ir kelia joms mažesnį pavojų, nei įprastai manoma.

– Galimai aptikta Paukščių Tako Šaulio vijos atplaiša; panašios atplaišos matomos daugelyje kitų diskinių galaktikų, bet mūsiškėje jas aptikti ypatingai sunku, nes diską matome iš vidaus.

– Užfiksuotas aktyvaus galaktikos branduolio žybsnis, įvykęs priešingoje už mūsų juodosios skylės pusėje – stipri skylės gravitacija iškreipė fotonų trajektorijas tiek, kad dalis jų pasiekė ir mus.

– Sukurtas detaliausias skaitmeninis modelis, skirtas ištirti juodosios skylės galaktikos centre maitinimui; juo nustatyta, kad dujas į galaktikos centrą daugiausiai nusiunčia gravitacinės sąveikos su žvaigždžių telkiniais.

***

Rugsėjis

– Sukurtas dirbtinio intelekto algoritmas, galintis „apšviesti“ tamsių Mėnulio kraterių dugną ir taip nustatyti jų dugno savybes.

– Marsaeigis Perseverance paėmė pirmuosius Marso grunto mėginius, skirtus pargabenimui į Žemę.

– Apskaičiuota, kad greitai besisukantys silpnų jėgų laikomi asteroidai tikrai turi nusistovėti į kiek kampuotą, vilkelį primenančią, formą, kaip ir stebima, pavyzdžiui, Bennu ir Ryugu atvejais.

– Daug kalbėta apie tarpžvaigždinių objektų kilmę ir prigimtį; pavyzdžiui, viename tyrime nustatyta, jog šie objektai galimai atsiranda dar protoplanetinio disko stadijoje, ir kad bendra jų masė gali dešimt kartų viršyti planetinių sistemų masę (neskaitant, aišku, pačios žvaigždės). Kitame tyrime teigiama, jog per visą gyvenimą Saulės sistema pagavo vos vieną milijardąją Žemės masės tokių pralekiančių objektų.

– Remiantis mikrolęšiavimo įvykių statistika įvertinta, jog planetų prie žvaigždžių yra panašus skaičius visoje Galaktikoje, nuo Saulės aplinkos iki centrinio telkinio.

– Daugiau nei šimto dvinarių žvaigždžių cheminės sudėties analizė parodė, kad maždaug ketvirtis panašių į Saulę žvaigždžių per savo gyvenimą suvalgė bent po vieną planetą.

– Pusantro šimto įvairaus amžiaus baltųjų nykštukių tyrimas parodė, kad senesnės nykštukės dažniau turi stiprų magnetinį lauką, nei jaunesnės; greičiausiai magnetinio lauko atsiradimas susijęs su nykštukės kristalizacija, bet tikslus mechanizmas kol kas neaišku.

– Labai detaliai išmatavus dujų metalingumą (sunkesnių už helį cheminių elementų masės dalį) Paukščių Take pastebėta, kad jos maišosi gana prastai; net ir palyginus netoli Saulės dujų metalingumas skirtingomis kryptimis svyruoja iki dešimties kartų.

– Aptikta supernova, kuri galimai kilo po to, kai žvaigždė prarijo juodąją skylę ir pati buvo jos suvalgyta iš vidaus.

– Išmatavę daugybės pulsarų spinduliuotės atsklidimo į Žemę netolygumus, astronomai padarė išvadą, kad erdvėje sklando daug gravitacinių bangų, kurių periodas siekia apie metus.

***

Spalis

– Ryškus X klasės žybsnis Saulėje sukėlė pašvaisčių, kurios šiek tiek buvo matomos ir šiaurės Lietuvoje.

– Į kosmosą išskrido NASA asteroidų tyrimo misija Lucy.

– Sėkmingai išbandytas svaidyklės, kuria ateityje būtų galima į kosmosą paleidinėti erdvėlaivius, prototipas.

– Identifikuotos jauniausios Mėnulyje vulkaninės uolienos – jų amžius siekia maždaug 1,97 milijardo metų.

– Klimato modeliu parodyta, kad Veneroje greičiausiai niekada nebuvo tinkamų sąlygų skystam vandeniui egzistuoti.

– Remiantis Juno zondo duomenimis, sudarytas tiksliausias Jupiterio atmosferos cirkuliacijos modelis; pagal jį, Jupiteris turi ne tris atmosferos celes kiekviename pusrutulyje, kaip Žemė, o dešimt. Taip pat modelis parodė, kad Didžioji raudonoji dėmė ir kiti dideli sūkuriai atmosferoje yra daug gilesni, nei manyta iki šiol.

– Aptikta net 19 egzoplanetų magnetosferų; atradimas padarytas netikėtai, radijo teleskopais ieškant pačių žvaigždžių aktyvumo požymių.

– Kaimyninėje Didžiojo Magelano debesies galaktikoje aptiktas spiečius, gerokai besiskiriantis nuo kitų šios galaktikos spiečių; iš to galima daryti išvadą, kad ši galaktika praeityje suvalgė mažesnę.

– Aptiktos šešios labai tolimos galaktikos, kurios nebeformuoja žvaigždžių, nes nebeturi tarpžvaigždinių dujų, nors tarpgalaktinėje erdvėje tuo metu dujų buvo pakankamai, kad palaikyti žvaigždėdarą šiose galaktikose dar milijardus metų.

– Aptiktas tolimas galaktikų spiečius, kurio galaktikos suformuoja 4000 Saulės masių naujų žvaigždžių kasmet – gerokai daugiau, nei tiems laikams prognozuoja skaitmeniniai modeliai.

***

Lapkritis

– Paleista misija DART, kurios tikslas – smogti į mažą asteroidą ir pakeisti jo orbitą aplink didesnį; taip bus patikrinta, kiek šis metodas gali padėti apsaugoti Žemę nuo asteroidų smūgių.

– Nustatyta, kad Mėnulį po susiformavimo kelis šimtus milijonų metų bombardavę asteroidai atskrido ne iš Saulės sistemos pakraščių, o buvo to paties uolinių planetų formavimosi proceso likučiai.

– Mėnulyje identifikuoti 11 kraterių, kurių dugne nuolatos pakankamai šalta, jog ten galėtų išlikti anglies dvideginio ledas.

– Nustatyta, kad artimas Žemei asteroidas Kamo`oalewa greičiausiai yra Mėnulio nuolauža, išmušta prieš kelis šimtmečius.

– Marse užfiksuoti Schumanno rezonansai – stovinčios bangos tarp paviršiaus ir jonosferos, greičiausiai susidarančios dėl dulkių audrų metu kylančių elektros išlydžių.

– Pirmą kartą egzoplanetos atmosferoje išmatuota ir vandens garų, ir anglies dioksido bei smalkių gausa; rezultatai iš dalies atitinka ankstyvos planetos migracijos (dar neišsisklaidžius protoplanetiniam diskui), iš dalies – vėlyvos migracijos modelius, o kaip juos suderinti – neaišku.

– 23 aplinkinių baltųjų nykštukių cheminės sudėties analizė atskleidė, kad jos prarijo labai skirtingas uolines planetas, kitaip tariant, uolinių planetų uolienų įvairovė Saulės apylinkėse yra daug didesnė, nei žvaigždžių cheminės sudėties įvairovė.

– Patikslintas atstumas iki Magelano srauto – dujų juostos, jungiančios Didįjį bei Mažąjį Magelano debesis ir besidriekiančios daugiau nei per pusę dangaus už jų ir prieš juos; paaiškėjo, kad šis srautas yra gerokai arčiau Paukščių Tako, nei manyta iki šiol, ir greičiausiai sąveikauja su karštomis dujomis mūsų Galaktikos išorinėse dalyse.

– Apskaičiuota, jog nesimetriškas žvaigždžių išsidėstymas Andromedos galaktikos centre gali būti galaktikų susiliejimo padarinys; jei centrinė juodoji skylė buvo išsviesta iš centro ir vėliau sugrįžo, gravitacinė perturbacija galėjo iškraipyti žvaigždžių orbitas.

– Aptiktos tolimiausios žinomos vandens molekulės – signalas užfiksuotas galaktikoje, kurios šviesa iki mūsų keliauja 13 milijardų metų.

***

Gruodis

– Į kosmosą pakilo James Webb kosminis teleskopas.

– Apskaičiuota, jog Saulės vėjas, pučiantis į asteroidus, gali juose sukurti vandens molekulių, o šios galėjo sudaryti reikšmingą asteroidų į Žemę atnešto vandens dalį.

– Aptikta tankiausia egzoplaneta – GJ 367b masė siekia pusę Žemės masės, o spindulys – apie 70% Žemės spindulio, tad planetos tankis yra apie pusantro karto didesnis, nei mūsiškės.

– Nustatyta, kad dvi 20 milijonų metų amžiaus dujinės planetos jau spėjo susitraukti iki tokių spindulių, kokius įprastai turi daug senesnės planetos; tai reiškia, kad dujinės planetos subręsta daug greičiau, nei manyta iki šiol.

– Žvaigždėdaros regione Viršutinio Skorpiono – Kentauro asociacijoje aptikta bent 70 planetų-vienišių; jų skaičius didesnis, nei prognozuoja kai kurie modeliai, tad akivaizdu, kad planetas atplėšti nuo jaunų žvaigždžių įmanoma ne taip ir sunkiai.

– Skaitmeniniu modeliu apskaičiuota, kad dviejų jaunų žvaigždžių, dar turinčių protoplanetinius diskus, susidūrimas gali sukelti staigų, bent kelis šimtmečius trunkantį, vienos iš jų paryškėjimą; tokie paryškėjimai vadinami Oriono FU tipo išsiveržimais.

– Kitu skaitmeniniu modeliu nustatyta, kad jaunų žvaigždžių išsiveržimuose išmetama medžiaga gali pasklisti ir nusėsti protoplanetinio disko išorėje, panašiai, kaip fontano srautas; tai gali paaiškinti, kaip diskų pakraščiuose gali formuotis planetos.

– Palydovinėje Leo I galaktikoje aptikta centrinė juodoji skylė, mase nedaug nusileidžianti Paukščių Tako centriniam objektui; pačios Leo I masė už Paukščių Tako mažesnė apie dešimt tūkstančių kartų, o juodosios skylės masė sudaro daugiau nei 10% Leo I masės.

– Išskirta galaktikos M87 čiurkšlė pasirodė turinti dvigubos spiralės formą, panašią į DNR molekulės.

– Ištyrę daugiau nei 3000 aktyvių galaktikų mokslininkai nustatė, kad prieš 100-500 milijonų metų jos buvo sustojusios formuoti žvaigždes; dabartinis jų aktyvumas yra trumpalaikio „atjaunėjimo“ požymis, o ne ilgalaikio „senėjimo“ etapas.

***

Laiqualasse