Kąsnelis Visatos CXXXII: Ir vėl Rosetta!

Rosetta nusileido, Plutonas patekėjo, Kąsnelis Visatos penktadienį atėjo. Su sąlyga, kad nuo rytojaus savaitei su trupučiu iškeliauju slėptis nuo civilizacijos į miškus, Kąsnelis bus šiandien. Truputį trumpesnis, nei paprastai, bet nežymiai, nes nors nuo paskutiniojo praėjo tik trys dienos, bet atradimų per jas padaryta ne vienas ir ne du. Taigi skaitykite po kirpsniuku.

***

Ateities projektai. NASA turi visą padalinį, skirtą ateities projektų koncepcijų vertinimui ir vystymui. Šią savaitę paskelbti penki tokie projektai, kuriems šiemet paskirtas antrojo vystymo etapo finansavimas. Finansavimą sudaro iki pusės milijono dolerių, skiriamų per dvejus metus. Projektai – vienas už kitą įdomesni: šokinėjančių robotų spiečius, kuris galėtų tyrinėti mažo dangaus kūno paviršių; teleskopas baliono viduje, naudojantis balioną kaip veidrodį; kosminių spindulių naudojimas mažų Saulės sistemos kūnų stebėjimams; naujos kartos fotonų gaudyklė; ir „vaivorykštės orbitoje“, dirbtinių dulkių debesys, kuriuos bus galima paversti stebėjimų platformomis.

***

Merkurijaus krateriai ar abstraktus menas? © NASA/Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory/Carnegie Institution of Washington

Savaitės paveiksliuku parinkau trijų Merkurijaus kraterių nuotraukas, neseniai sudarytas iš MESSENGER zondo duomenų. Kairiame stulpelyje esančios margaspalvės nuotraukos yra sudėtos iš spektrinės informacijos, iš kurios galima nustatyti įvairių planetos struktūrų amžių. Geltonos struktūros yra jauniausios, o tamsesnės spalvos žymi vis senesnius regionus.

***

Marso vaizdeliai. Štai dar keletas vaizdelių, darytų HiRISE kamera, esančia Marso apžvalgos zonde (Mars Reconnaisance Orbiter). Beje, jūs irgi galite paprašyti, kad kamera padarytų nuotrauką tos vietos, kurią norite išvysti. Tam tereikia užsiregistruoti HiWish projekte. Aišku, tam reikės ne tik pateikti pasiūlymą, bet ir jį pagrįsti, o vėliau jis turės būti išrinktas iš aibės kitų, tačiau vis tiek galimybė yra.

***

Rosetta orbitoje. Savaitės naujiena, žinoma, yra Rosettos sėkmingas susitikimas su kometa. Iš pradžių ji dar atsiuntė vis geresnių kometos nuotraukų, o paskui jau pradėjo eiti į orbitą. Sėkmingai pradėjusi suktis aplink kometą, Rosetta toliau siuntė gražias ir jau labai detalias nuotraukas. Dešimtmetį trukusi kelionė pirmąjį rezultatą pasiekė sėkmingai – atvyko į „mokslinį Disneyland‘ą“. Dabar laukia daugiau nei metai tyrimų, o jau lapkritį ant kometos paviršiaus nusileis ir paviršinis zondas. Pirmoji Rosettos užduotis yra būtent nusileidimo vietos paieškos.

***

Ijo sprogimas. Jupiterio palydovas Ijo yra vienintelis Saulės sistemos kūnas, neskaitant Žemės, kuriame veikia ugnikalniai. Energijos jiems suteikia Jupiterio gravitacijos keliamos potvyninės jėgos, nuolat tampančios palydovą. Pernai rugpjūčio pabaigoje Ijo įvyko vienas didžiausių kada nors stebėtų išsiveržimų, o jį užfiksavo teleskopas Gemini North, esantis Havajuose. Prieš šį išsiveržimą įvyko dar du, šiek tiek mažesni. Ryškiausias lavą paskleidė 10 metrų storio 130 kvadratinių kilometrų ploto blynu, o kiti – net 310 kvadratinių kilometrų. Šie įvykiai leidžia spręsti, kad Ijo vulkanizmas yra dar aktyvesnis, nei manyta iki šiol.

***

Urano audra. Urane audros siaučia nuolatos, vienos stipresnės už kitas. Prieš porą Žemės metų Urane buvo lygiadienis, tad dabar į mus atsuktame pusrutulyje audros kaip ir turėtų silpti. Bet realybei tokios prognozės nelabai įdomios – prieš keletą dienų aptikta nauja audra Urane yra stipriausia kada nors matyta.

***

Plutono šokis. New Horizons zondas jau kurį laiką yra atsibudęs ir tyrinėja savo taikinį Plutoną bei jo palydovus. Dabar kamera nufilmavo jau pakankamai vaizdų, kad galima sudėti pilną Charono orbitos filmuką. Jame matyti ir tai, kad Plutonas pastebimai svyruoja orbitos metu, mat Charono masė sudaro net 12% Plutono masės.

O tam, kad zondas sėkmingai pasiektų Plutoną, reikia… žinoti, kur Plutonas yra. Gali skambėti keistai, bet kol kas esame stebėję tik maždaug trečdalį Plutono orbitos, taigi jo tiksli padėtis nėra žinoma, paklaida siekia net keletą tūkstančių kilometrų. Toks neaiškumas kelia pavojų New Horizons kelionei. Taigi dabar pradėti Plutono ir Charono stebėjimai ALMA teleskopų masyvu. Šitaip per keletą mėnesių, Žemei judant savo orbitoje, bus labai tiksliai nustatyta Plutono padėtis ir New Horizons galės būti nukreiptas pačia įdomiausia trajektorija pro šią nykštukinę sistemą.

***

Įdomioji nykštukė. Rudosios nykštukės yra objektai, didesni už planetas, bet negalintys sustabdyti gravitacinio kolapso termobranduolinėmis reakcijomis. Kartais jos vadinamos „nevykusiomis žvaigždėmis“. Dabar atrasta nauja, labai sena, šios grupės atstovė. Ne-visai-žvaigždės amžius siekia apie 10 milijardų metų, t.y. ji yra tokia pat sena, kaip ir Paukščių Takas. Per tą laiką jos paviršius atvėso iki 100-150 laipsnių Celsijaus, tačiau gyvenimo pradžioje galėjo siekti net ir 2800 Celsijaus laipsnių (apie 3100 kelvinų). Tokiomis temperatūromis pasižymi žvaigždės, o ne rudosios nykštukės, bet ši nesugebėjo tapti žvaigžde net ir pasiekusi tokią temperatūrą. Atradimas pristatomas arXiv.

***

Dujų juosta. Prieš keletą mėnesių buvo paskelbta apie 500 kiloparsekų ilgio dujų juostą, jungiančią galaktikas. Dabar atrasta dar ilgesnė – 800 kiloparsekų ilgio – juosta. Maža to, juosta yra nedidelėje galaktikų grupėje, o ne masyviame spiečiuje, kaip ankstesnė. Tokie atradimai po truputį padeda surasti regimąją materiją, kurios dar visai neseniai aplinkinėje Visatoje trūko maždaug pusės. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Supernovos kaltininkė. Žvaigždes, kurios sprogsta supernovos, aptikti yra sudėtinga. Iš anksto nežinome, kurios žvaigždės kada baigs savo gyvenimus, taigi vienintelis būdas išsiaiškinti, kas sprogo, yra tikrinti archyvinius duomenis. Šitaip buvo padaryta su galaktika NGC 1309, kurioje prieš dvejus metus sprogo supernova SN 2012Z. Ši supernova yra nedažno Iax tipo – tai tarsi Ia tipo supernova (baltosios nykštukės termobranduolinis subyrėjimas į šipulius), tik maždaug 10 kartų blausesnė. Manoma, kad jas sukelia nepilnai sprogstančios baltosios nykštukės. Archyviniai Hablo teleskopo duomenys parodė supernovos sprogimo vietoje buvusią mėlyną žvaigždę, greičiausiai praradusią išorinį vandenilio apvalkalą. Ši žvaigždė turbūt yra baltosios nykštukės pora dvinarėje sistemoje, maitinusi nykštuke medžiaga ir sudariusi sąlygas jai sprogti. Tačiau galimi ir kitokie scenarijai – galbūt sprogo būtent ta mėlynoji žvaigždė. Tikimasi, kad kitąmet supernovos ūkas bus tiek išblėsęs, kad taps įmanoma pažvelgti į sprogimo vietą ir paieškoti galimų sprogimo liekanų. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

***

Savaitės filmukas – filmo apie Stiveną Hokingą treileris. Filmas pasirodys lapkričio pabaigoje.

[tentblogger-youtube Salz7uGp72c]

***

Štai ir visas kąsnelis šį, netradicinį, kartą. Kito teks palaukti beveik dvi savaites, bet jis turbūt bus ilgesnis.

Laiqualasse

7 komentarai

    1. Per porą minučių sugalvojau, kad kairė pusė bus sunkesnė, nes ten prisideda siūlo ir teniso kamuoliuko masės, o kitkas yra vienodai. Bet paskui, ilgai galvodamas, pradėjau matyti klaidų šitame mąstyme, nes tie besimaudantys senovės graikai labai jau komplikuoja situaciją. Kai sugalvosiu ką nors protingesnio, parašysiu :)

  1. svarstyklems vanduo duoda abiems vienoda F zemyn, kamuoliukas desineje 0 F, kamuoliukas kaireje nenuline F i virsu. Isvada: desine sunkesne. Teisingai?

    1. siek tiek suklydau, kamuoliukas kairej irgi 0 F, kadangi lygint reikia kamuoliuko viduje esanti ora su isoreje esanciu oru, o ne su vandeniu. Tai kaip ir vienodai sveria.

      1. Pasakysiu iškarto – atsakymo nežinau. Nors čia turiu porą minčių:
        1. Kalbant apie sistemų mases, tai kairė pusė yra pasunkėjusi kamuoliuko mase, dešinė puse neturi kamuoliuko masės, nes pastarasis kabo ant virvės išorinėje sistemoje.
        2. Kalbant apie jėgas, tai abėjose pusėse turime archimedo jėgą, nukreiptą priešinga kryptimi sunkui. Kalbant apie kairę sistemą – Arch.jėga lyg ir lengvina sistemą, bet aš nesu susipažinęs gerai su Arch. jėga – jeigu kūnas tarpėje dėl Arch. jėgos palengvėja, tai ar tuo pačiu neturi egzistuoti priešinga tokio pačio dydžio atstojamoji kur nors į indo dugną?
        Kalbant apie dešinę sistemą – kamuoliuko matmenys tie patys, vadinasi Archimedo jėga yra vienoda, bet čia ji sistemos nelengvina, nes kamuoliuko atrama yra išorinėje sistemoje.

        Nu čia idomus galvosūkis, bet manau pagrindis klausimas čia yra – jeigu sistemoje Archimedo jėga sumažina kuno svorį, tai ar neturi egzistuoti priešingos krypties atstojamoji, kad suminis jėgų vektorius visada sistemoje išliktų tas pats.

Komentuoti: Saulius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.