Mokslo kavinės įrašas

Jei kam įdomu, apie ką šneku per populiarias paskaitas, galite pasižiūrėti vaizdo įrašą iš prieš Kalėdas vykusios Mokslų kavinės. Jį parengė webseminarai.lt. Tiesa, įraše nematyti, į kurias skaidrių dalis baksnoju su lazerine rodykle, taigi gali likti neaiškumų; deja, šito pataisyti nebuvo įmanoma.

[tentblogger-youtube INJqWSqrKDs]

Laiqualasse

11 komentarų

  1. Jei Žemę suspaustume iki juodosios bedugnės dydžio, ji būtų ~2cm dydžio, ne 3 mm.

    1. Žemės masės (6*10^27 g) objekto Švarcšildo spindulys (2GM/c^2) = 0.44 cm, arba 4 mm. :)

  2. thumbs up, ka daugiau bepridursi. Del poros dalyku dar norejau prisikabint bet patylesiu. Labai jau kaip praktikas pasakoji, nors lyg ir teoretika baigei. Siaip beziurint ir bamastant sove tokia ideja… rodei BH vaizda, is wikipedijos paimta, kur islenkia sviesa aplink… tai pagalvojau kad centras nera visiskai juodas. Zinai tikriausiai though experiment, kur bob’as stebi kaip alisa krenta i juodaja skyle, bob’o atzvilgiu alisa niekada neikrenta. Tik bangos ilgiai mums turetu but padideje. But idomu „atvaizda“ pamatyt sakykim kokiu radio bangu dazni. Dabar gyvai bandys nufotkint, irgi idomu pamatyt rezultatus butu.
    O siaip asmeniskai tikiuosi kad daugiau tokiu zmoniu Lietuvoje atsiras, ir kad virtu ne tik prezentacijos bet ir open diskusijos. Siaip ar taip sveikintina iniciatyva.

    1. Jei tik turi prie ko kabintis, tai kabinkis :)

      Gera mintis, centras gali būti ir ne visai juodas, apskritai imant. Nors čia lyg ir daroma prielaida, kad aplink tą juodąją skylę nieko, kas į ją galėtų kristi, nėra, taigi nebūtų kam ir švytėti.

      1. Na siuo atveju tikrai hipotetine skyle gaunasi, nes realiai BH siaip ar taip susiformavo butent sukritus materijai, o bekrentanti materija spinduliuoja. Net jei skyle ir susiformavo pries milijarda metu, vis dar bekrentanti tapati materija visviena spinduliuoja po tiek laiko, tik absurdiskai dideli fotonu bangu ilgiai.

        1. Jei žiūrėtume tiesiog pagal Švarcšildo metriką ir sprendinius joje – greičiausiai taip ir būtų, mat toli esančiam stebėtojui dalelės kelionės pro įvykių horizontą trukmė yra begalinė. Bet reikia nepamiršti, kad realybė nėra aprašoma Švarcšildo metrika, o kažkuo sudėtingesniu, kame tas laikas tampa baigtinis, taigi materija turėtų kažkada pranykti už įvykių horizonto.

          1. Neesu tikras ka turi omeny sakydamas realybe nera aprasoma Schwartzschildo metrika. Tam tikra aproksimacija? Teorijos riba? O kodel apskritai manai kad laikas baigtinis? As linkes manyt jog apraso

            1. Švarcšildo metrika tiksliai atitinka tik idealizuotą situaciją – vakuumą aplink taškinę masę. Kadangi mūsų Visata nėra tokia idealizuota, tai ją aprašanti metrika tikrai yra kažkiek kitokia. Kiek – nežinau.

              Dėl baigtinio laiko – teko skaityti vieną straipsnį, kuriame taip aiškinama. Dabar to straipsnio, deja, neberandu, bet jis atrodė gana protingas. Nebūtinai teisingas, dėl to griežtai ir neteigiu, kad yra tikrai taip – baigtinis laikas ir jokio spinduliavimo – bet toks išaiškinimas man atrodo logiškesnis.

    2. Cafe Scientifique esmė ir yra diskusijos bei pašnekesiai neformalioje aplinkoje. O jų pradžiai reikalingas common ground, kurį suteikia pristatymas. Pačios diskusijos nufilmuot jau nebeišeina.

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.