Kąsnelis Visatos C: Šiek tiek atsinaujinęs

Kaip matote iš pavadinimo, šis Visatos kąsnelis – jau šimtasis. Ta proga galima šį tą ir pakeisti. Apie planuojamus pokyčius užsiminiau jau prieš kelias savaites, o dabar jie ir prasideda. Kad būtų aiškiau, nuo šiol kąsneliai atrodys taip:

  • Kad neperkraučiau turiniu ir neprailgtų skaitymas, bus po 10 naujienų plius vienas paveiksliukas;
  • Dar viena detalė bus pažintinis filmukas apie ką nors astronominio (arba šiek tiek plačiau mokslinio);
  • Kiekvienos naujienos pradžioje bus vienu ar dviem žodžiais nurodyta, apie ką ji;
  • Viena naujiena nėra vieno straipsnio iš UniverseToday pristatymas; tai gali būti ir keleto straipsnių apie tą patį dalyką apžvalga, be to, tikiuosi ne viską imti iš UniverseToday;
  • Prie mokslinių atradimų naujienų, jei tik rasiu, pridėsiu nuorodas į mokslines publikacijas arxiv.org ar kitoje nemokamai prieinamoje vietoje.

Štai ir visi pokyčiai. O dabar skaitykite po kirpsniuku.

***

Gaia misija. Ketvirtadienį ryte iš Prancūzų Gvianoje esančio kosmodromo pakilo raketa, nešanti Gaia teleskopą. Penkerius metus truksiančios Gaia misijos tikslas – išmatuoti milijardo Paukščių Tako žvaigždžių trimates padėtis ir pagrindines savybes ir taip sukurti tiksliausią mūsų Galaktikos žemėlapį. Taip pat teleskopu bus stebimi tolimi kvazarai, ieškoma egzoplanetų ir rudųjų nykštukių. Ta pačia proga galite pasižiūrėti į infogramą, kurioje sužymėtos 21 zondo trajektorijos Saulės sistemoje ir už jos ribų.

***

Kometa ISON. Atrodo, kad ISON tikrai nebeliko. Teleskopas Hablas pagaliau galėjo pasižiūrėti ten, kur kometa turėtų būti (pagal apskaičiuotą orbitą), bet nieko nerado. Tai beveik neabejotinai reiškia, kad iš ISON liko tik dulkių ir ledukų debesis, kuris dabar jau išsisklaidė tiek, kad tapo nebematomas net ir galingais teleskopais. Beje, šios žinios nuvilia ne tik astronomus, bet ir… turizmo agentūras, kurios jau organizavo keliones stebėti ISON iš patogių Žemės vietų. Kai kurios firmos stengiasi išnaudoti įdirbį ir siūlo keliones stebėti kometą Lovejoy, kuriai pamatyti reikia žiūronų, bet ji bent jau tebėra.

***

Kinai Mėnulyje. Kinijos aparatas Chang‘e, nusileidęs Mėnulyje, dar savaitės pradžioje atsiuntė iš jo išvažiavusio mėnuleigio Yutu nuotrauką. Vėliau sulaukėme ir panoraminės apylinkių nuotraukos. O dar vėliau atsirado ir nusileidimo vaizdo įrašas.

Kol dar kalbame apie Mėnulį, praėjusią savaitę sulaukėme mažiausios šių metų Mėnulio pilnaties. Palyginimui – nuotrauka, kurioje greta sudėti šios ir didžiausios (birželį įvykusios) Mėnulio pilnačių vaizdai.

Viena iš garsiausių nuotraukų, darytų ne Žemėje, yra „Žemės patekėjimas“, nufotografuota Apollo 8 misijos dalyvių, jų zondui sukantis aplink Mėnulį. Nuotrauka padaryta Kūčių dieną 1968-aisiais metais. Dabar, 45-osios sukakties proga, NASA sukūrė animaciją, kurioje atkuriama ši istorinė akimirka.

***

Smalsiuko ratai. „Curiosity“ misijos inžinieriai ruošiasi rimtai marsaeigio patikrai. Pirminiai duomenys neramina, jog per paskutinį mėnesį smarkiai apdilo jo ratai. Jei paaiškės, kad ratų dilimas tikrai spartesnis, nei tikėtasi, gali tekti koreguoti Smalsiuko maršrutą, kad būtų išvengta važiavimo per aštresnes ir kietesnes uolienas.

***

Asteroidas Vesta. Nors zondas Dawn jau seniai išskrido, Vestos nuotraukos vis dar įvairiai tyrinėjamos ir suteikia naujų žinių apie šį asteroidą. Dabar dalis nuotraukų perdirbtos taip, kad skirtingos spalvos žymi skirtingus atspindėtos šviesos bangos ilgius. Šitaip atsiskleidžia įvairios hestiologinės* struktūros, o pačios nuotraukos tampa panašios į meno kūrinius.

* – čia kaip geologinės, tik kadangi ne Žemėje (geo-), tai reikia kitokio priešdėlio; deivės Vestos graikiškas atitikmuo – Hestija, taigi ją ir įrašiau.

***

Saturno žiedai. Iš kur jie atsirado ir kodėl dar neišnyko? Apie tai – šios savaitės pažintiniame filmuke:

[tentblogger-youtube HbcFltGDPTA]

***

Titano jūros. Remdamiesi zondo Cassini duomenimis, mokslininkai apskaičiavo bendrą Saturno palydovo Titano jūrų ir ežerų tūrį. Pasirodo, Titano paviršiuje tvyro apie 9000 kubinių kilometrų skystų angliavandenilių, daugiausiai metano ir etano. Tai yra 40 kartų daugiau, nei bendras angliavandenilių kiekis žinomuose Žemės naftos telkiniuose.

***

Artima egzoplaneta. Gali būti, kad pavyko aptikti egzoplanetą labai arti Saulės. Tyrinėdami dvinarę rudųjų nykštukių sistemą, esančią vos už 6,6 šviesmečių, astronomai nustatė, kad viena iš jų juda netolygiai, taigi greičiausiai turi planetą. Jei tai tiesa, tai būtų antra artimiausia žinoma egzoplaneta, po Kentauro alfos palydovės. Detaliau atradimus pristato arxiv.org esantis straipsnis.

***

Egzoplanetų masės. Du pranešimai apie egzoplanetų masių nustatymą. Paprastai tai daroma naudojantis radialinių greičių metodu, bet kartais to neužtenka. Tačiau neseniai vienos mažytės egzoplanetos masė nustatyta naudojantis kitu metodu, vadinamu tranzitų laiko variacijomis. Jo esmė – daugiaplanetėje sistemoje esančių kitų planetų tranzitai pro žvaigždės diską vyksta ne visai reguliariai, nes kiekvienos planetos judėjimui įtakos turi ir kitų planetų trauka. Šitaip, stebint daugybę tranzitų, pavyko išsiaiškinti, jog sistemoje Keplerio-88 planeta yra ne viena, o dvi [arXiv straipsnis]. Tuo tarpu kita mokslininkų grupė pasiūlė dar vieną būdą apskaičiuoti tranzituojančių planetų mases, žvelgiant į jų atmosferas. Jis remiasi tuo, kad planetų atmosferos kylant plonėja skirtingai priklausomai nuo planetos masės. Išbandę metodą su jau žinomos masės planeta, tyrėjai nustatė masę, atitinkančią kitais metodais gautąją. Šiuo metu nėra daug planetų, kurių mases galima būtų šitaip nustatyti, bet ateityje jų vis daugės. Mokslinis straipsnis kol kas nėra prieinamas nemokamai.

***

Baltosios nykštukės. Yra tokia žvaigždžių rūšis, pavadinta pagal pirmą aptiktą pavyzdį – Skalikų AM (AM CVn) – kurią sudaro dvi baltosios nykštukės, aplink bendrą masės centrą apsisukančios per labai trumpą laiką, skaičiuojamą valandomis ar išvis minutėmis. Iki šiol nebuvo aišku, kaip jos susiformuoja, bet dabar atrastos dvi sistemos, kurios gali būti tokių žvaigždžių pradmenys. Šias sistemas sudaro dvi baltosios nykštukės, kurių masės skiriasi penkis ar net dešimt kartų. Po truputį žvaigždės spinduliuoja gravitacines bangas ir artėja viena prie kitos, kol galiausiai masyvesnė žvaigždė pradeda ryti mažesniosios medžiagą. Po kurio laiko – gal 100 milijonų metų – masyvesnėje žvaigždėje įvyksta termobranduolinis sprogimas, o po jo lieka labai glaudi dvinarė sistema arba tik viena baltoji nykštukė, nes sprogimo liekanos visiškai išlaksto į šalis. Taigi taip galimai paaiškinamos ir AM CVn tipo žvaigždės, ir gal netgi Ia tipo (termobranduolinės) supernovos. ArXiv straipsnis – čia.

***

Pulsuojanti Laivagalio RS ir aplink ją išsidraikęs ūkas. ©NASA, ESA, Hubble Heritage Team

Pulsuojanti žvaigždė. Prieš pat mirtį žvaigždės dažnai pradeda pulsuoti. Viena tokia žvaigždė, Laivagalio RS (RS Pup), vidutiniškai švyti 15 tūkstančių kartų ryškiau nei Saulė, bet jos šviesis smarkiai kintą. Aplink žvaigždę driekiasi jos pačios nusimestų paviršinių dujų ūkas (žr. paveiksliuke), kurį kintamas žvaigždės šviesis apšviečia vis kitaip – susidaro šviesos aidai. Penkias savaites stebėję žvaigždę, astronomai sukūrė filmuką, rodantį šį šviesos aidėjimą.

***

Juodosios skylės. Aštuonerius metus teleskopo Swift rinktų rentgeno spindulių duomenų apžvalga atskleidžia gal net 100 tūkstančių naujų supermasyvių juodųjų skylių. Tiesa, iš tikro aptikta yra 100 tūkstančių naujų rentgeno spindulių šaltinių, bet jų spektrai ir kitos savybės leidžia spręsti, kad greičiausiai rentgeno spindulius skleidžia aplink supermasyvias juodąsias skyles besisukantys smarkiai įkaitinti elektronai. ArXiv straipsnis – čia.

***

Štai toks pirmas atsinaujinęs Visatos kąsnelis. Laukiu komentarų, ar naujas formatas aiškesnis už senąjį, ar gal kažką geriau daryti kitaip.

Laiqualasse

9 komentarai

  1. Liuks naujasis formatas. Pastaba tik dėl prisižadėtojo aktyvumo… :) Ne kiekvieną savaitę bus naujienų 10-čiai žinučių, o kartais naujienos ir netilps į 10-tį. Nevertėjo taip tiksliai įsipareigoti :)

    1. Na +- viena gali būti. Jei naujienų bus mažai, kokių nors įdomybių parankiosiu, o jei bus daug – kažko atsisakysiu.

  2. Naujas formatas man irgi labiau patinka, sveikintina. Atrodo labiau strukturizuotas. Gal tik del dvieju zodziu pastebele tureciau kad geriau butu esme trumpai o ne dviems zodziais. Kaip ir pats kazkada minejai kad reikia perteikt pradzioje visa esme. Pvz galetu but „rasta 100000 supermasyviu juoduju skyliu“, tada detaliau pastraipa (kaip ir dabar) ir galbut nuoroda pacioje pabaigoje.

    1. Bet jei taip viską parašysiu viename sakinyje, tai niekas neskaitys toliau :)

  3. Kiek skaitys labiau priklausys nuo skaitytojo. Kartais perskaitai antrastes ir ignoruoji, kartais perskaitai ir aprasyma, kartais i originalu saltini nueini ar ir papildomai pasidomi. Man, kaip skaitytojui tokia galimybe patinka, leidzia siame informacijos perpildytame pasaulyje geriau filtruoti, koncentruotis ties tai kas idomu, sutaupyti laiko praleidziant neaktualia informacija, neskaityt du kart to pacio (ne viena kanala seku)
    Maziau skaitys? Gali but. Is blog’o puses ziurint nezinau ar geriau bus, sunku nuspet. As tik siaip pasiuliau.

  4. Norėčiau komentaro apie šioje nuorodoje aptariamą straipsnį (straipsnio, tiesa, neskaičiau, tik jo apibendrinimą): http://astrobites.org/2013/12/19/the-changing-faces-of-active-galactic-nuclei/ , būtų įdomu išgirsti jūsų argumentus.
    Tyrimo rezultatai, mano supratimu, gan stipriai prieštarauja dabartinei nuomonei apie AGN-galaktikos sąryšį.
    Kelios citatos:
    „This suggests a picture where AGN do not drive the evolution of their host galaxies; drastically different to either picture of merger or secular driven evolution discussed earlier“
    „a large majority of galaxies will have hosted an actively growing black hole, independent of host galaxy properties“

    Pvz. M-sigma sąryšis įrodo, jog AGN įtakoja galaktikos evoliuciją, taip pat toji įtaka pasireiškia daugiausia ne per sekuliarius (kaip lietuviškai?) įvykius, bet per greitus ir galingus procesus (čiurkšlės, Edingtono vėjas,…) [pirma citata]. Na, o antra citata, kaip aš suprantu, bando paneigti M-sigma sąryšį, nes jis kaip tik ir teigia, kad AGN yra priklausomas nuo galaktikos savybių, pvz. greičių dispersijos.

    Taigi, ar čia aš nesupratau to straipsnio, ar išties jie bando paneigti iki šiol galiojusį supratimą AGN-galaktikos sąryšyje?

    1. Aha, įdomus straipsnis. Šiaip visas aiškinimas, kas atrasta (skaičiau tik astrobites, ne patį straipsnį), manęs nenustebino. Šiek tiek keistos tik išvados, kurios, manau, yra kiek per stiprios. Taip, elipsinėse ir spiralinėse (daugmaž atitinkamai raudonose ir mėlynose) galaktikose AGN trigeriai yra skirtingi, taigi ir patys AGN yra skirtingi. Taip, rentgeno ir IR diapazonuose ryškūs AGN visada yra įvairiose galaktikose. Bet tai visai nebūtinai reiškia, kad AGN nepaveikia galaktikų. Tiesiog AGN poveikis galaktikoms nepriklauso nuo Visatos amžiaus, o tokio paties tipo galaktikų yra ir dabar, ir seniau.

      Ar kažkas paaiškėjo iš šito komentaro? Pabandysiu apie šitą straipsnį parašyti ir detalesnį komentarą, kaip tik šį bei tą apie žvaigždžių ir AGN poveikį galaktikų evoliucijai norėjau parašinėti.

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.