Aš vis ruošiuosi, ruošiuosi, bet niekaip neprisiruošiu parašyti patarimų rinkinio, kaip internetuose atskirti sąmones nuo nesąmonių, kai kalbama apie daugmaž mokslinius dalykus. Jau porą metų turbūt bandau sugalvoti, nuo ko pradėti, bet vis nepavyksta. Tačiau internetuose yra daugybė panašiomis temomis rašančiųjų; tik, žinoma, nelietuviškai. Štai ir dabar dalinuosi tinklalapiu Science or Not, kurio tikslas yra padėti žmonėms atskirti mokslą nuo nesąmonių. Jame, tarp daugybės kitos informacijos, yra trys puikūs puslapiai:
– Hallmarks of science, kur nurodomi pagrindiniai mokslo, mokslinio metodo ir tvarkingų mokslinių tyrimų požymiai. Jei kur nors aptinkate teiginius, kurie gauti remiantis šiais požymiais, pvz. modelių kūrimu ir tikrinimu, jų paneigiamumu, kontrole ir t.t. – greičiausiai turite reikalą su tikru mokslu. Jei to nėra, verta žiūrėti atsargiai. Ypač reikia dairytis…
– Science red flags, t.y. „raudonų vėliavų”: požymių, kad teiginys yra pseudomokslinis. Jų yra labai įvairių: nuo paties teiginio ir jo pagrindimo atsitiktinai pasitaikiusiais arba specialiai atrinktais pavyzdžiais iki teigėjų prisiimtos „kovos su sistema” pozicijos. Nors kartais ir geri dalykai būna pristatomi klaidingai, nejučia papuolant į tokius spąstus, dažniausiai šių raudonų vėliavų rasite būtent visokias nesąmones propaguojančiose vietose. O tam, kad galėtumėte efektyviai aptikti šiuos požymius ir įsitikinti bet kokio teiginio moksliniu teisingumu ar klaidingumu, verta perskaityti…
– Guide to checking the science, kur rasite labai aiškų vadovą, kaip tikrinti teiginių teisingumą. Tam reikia įvairių sugebėjimų – mokėti atskirti gražius žodžius nuo teiginio esmės, ieškoti mokslinio pagrindimo teiginiui ar jo sudedamosioms dalims, įvertinti galimus teiginio autorių interesus ir jų svarbą, o kartais netgi patiems pabandyti gauti pagrindžiančių ar paneigiančių duomenų namų sąlygomis.
Informacija, glaustai pristatyta šiuose puslapiuose (daug kur su nuorodomis į platesnius aprašymus) turėtų padėti visiems, norintiems atskirti pelus (t.y. nesąmones) nuo grūdų (t.y. vertingos informacijos) internetuose. Linkiu sėkmės tą darant.
Laiqualasse
Labai aktuali tema.
***
Jame tarpe daugybės kitos informacijos yra trys puikūs puslapiai
–>
Jame, tarp daugybės kitos informacijos, yra trys puikūs puslapiai
Senai beskaičiau tokį rasistinį „mokslo populiarinimo“ straipsnelį.
Net pavadinimas jau dvelkia panieka vienam ir kito aukštinimu.
Šiaip pačiam moksliniam metodui yra nepriimtini paniekos ir aukštinimo ingredientai (gal priimtini kvazimokslininkams – nežinau to, o ir visai neįdomu tai).
Moksliniam metodui lygiaverčiai yra visi eksperimentai/elgesiai/faktai. Tiek su tęstina/teigiama išeiga, tiek su atavistine/baigtine/neigiama išeiga. Visi jie leidžia susidaryti pilnesnį realios aplinkos vaizdą.
Panieka, ją eksploatuojantiems asmenims, tik sukuria iliuziją, jog jis yra galutinė, nebeapskundžiamoji, vienintelė teisinga pozicija. O tai jau tiesioginis kelias į antimokslą.
O šiaip žmogus savyje jau savaime turi tiek daug skepsio, pasipriešinimo naujovėms, kad dar tam sudarinėti papildomas sąlygas ir duoti „raudonų vėliavų“ indulgencijas…
Vėlgi nėra moksliškai adekvatu. Ypač kai visai gretimai nėra paliečiama išvirkštinė reiškinio pusė. Veik kiekviena pasitvirtinusi (didesnė) mokslinė naujovė būna pasitinkama su didele priešprieša. Nuo …realių čirškinimų ant laužo iki http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/straipsnis/Papildyta-Devyni-msu-gyvenimus-pakeite-isradimai-ekspertu-pasmerkti-mirciai?name=straipsnis-5258&l=2
Sakyčiau, šis straipsnelis nėra garbingo mokslinio elgesio pavyzdys.
Žmonės turi ne skepsio, o konservatyvumo. Jei skepsio turėtų, horoskopų laikraščiuose nebūtų :)
„Moksliniam metodui lygiaverčiai yra visi eksperimentai/elgesiai/faktai.”
Mokslinis metodas apima eksperimentus ir jų analizę. Be analizės eksperimentų duomenys yra nieko verti.
„Veik kiekviena pasitvirtinusi (didesnė) mokslinė naujovė būna pasitinkama su didele priešprieša.”
Pasitinkama – taip. Bet jei ta naujovė yra teisinga, galų gale ji įveikia konservatyvumą ir tampa visuotinai pripažinta. Nereikia žiūrėti ir į technologijas, su moksliniais konceptais yra tas pat. Kas kita yra, kai akivaizdžiai ir išsamiai paneigtus teiginius jų įsikibę mėgėjai kartoja kaip užvesti, kaltina mokslo bendruomenę masiniu sąmokslu, o save laiko Galilėjais ar kitokiais niekieno nesuprastais didvyriais ir vizionieriais. Va būtent tokie dalykai ir turi būti žymimi raudonomis vėliavomis ir raunami su šaknimis.
„Mokslinis metodas apima eksperimentus ir jų analizę. Be analizės eksperimentų duomenys yra nieko verti.“
Gerai, kad parašėt ką apima mokslinis metodas, būčiau nežinojęs :).
Lygiai taip pat galima analizuoti eksperimentų duomenis iš pozicijų, jog:
žmonės vaikšto aukštyn kojom
žmonės vaikšto aukštyn galva
Na, pirma pozicija yra paprastai neatitinkanti tikrovės, bet niekaip ne verta paniekos (iš mokslinių pozicijų). Juk ji patvirtina, jog žmonės nevaikšto aukštyn kojom ir palieka prielaidas, jog jis vaikšto aukštyn galva.
„Pasitinkama – taip. Bet jei ta naujovė yra teisinga, galų gale ji įveikia konservatyvumą ir tampa visuotinai pripažinta.“
Tai ta fazė “pasitinkama” juk gali tęstis ne minutę, o dešimtmečius. Tai kaip čia jūs bent save tiksliai pozicionuojate (juk teoriškai galite būti to „pasitikimo“, kuris tęsis dešimtmečiais tik pirmoje minutėje)?
„Nereikia žiūrėti ir į technologijas, su moksliniais konceptais yra tas pat.“
Na, tai aš ir nemanau, jog Bruno, Galilėjaus ir t.t. darbai buvo tik technologijos.
„Kas kita yra, kai akivaizdžiai ir išsamiai paneigtus teiginius jų įsikibę mėgėjai kartoja kaip užvesti, kaltina mokslo bendruomenę masiniu sąmokslu“
Na, mokslas visada yra galutinės instancijos teisėjas ir virš jo nebėra jokios aukštesnės mokslinės institucijos.
Bet fazėje „pasitinkama“ (o ji gali trukti ir daugiau nei dešimtmečiai) šis galutinis teisėjas daugumoje atveju priima klaidingus sprendimus. O gal yra priešingai?
„o save laiko Galilėjais ar kitokiais niekieno nesuprastais didvyriais ir vizionieriais. Va būtent tokie dalykai ir turi būti žymimi raudonomis vėliavomis ir raunami su šaknimis“
Visgi ir šios jūsų (asmeniškos) atvirai rasistinės (nekorektiškos) vizijos aš nesieju su mokslo preferencijomis.
Tegu jie įsivardina nors ir triskart hiperdievais. Ar tai nors kiek keičia jų siūlomų „projektų“ mokslinę esmę, ar vertę?
„Lygiai taip pat galima analizuoti eksperimentų duomenis iš pozicijų…”
Šitos komentaro dalies visiškai nesupratau.
„Tai ta fazė “pasitinkama” juk gali tęstis ne minutę, o dešimtmečius.”
Nelabai. Tiksliau sakant, yra taip. Jei hipotezė yra rimta ir tvarkinga, ji turi bent jau du požymius: yra potencialiai paneigiama (falsifiable) ir kažką prognozuoja. Nustatyti, kaip patikrinti duodamas prognozes, bendru atveju nėra sudėtinga (nebent tos prognozės yra apie alternatyvius pasaulius ar panašius dalykus; bet ir tada būna įmanoma). Tuomet belieka arba atlikti stebėjimus, arba sukurti eksperimentus, ir prognozes patikrinti. Ši fazė tikrai gali užtrukti dešimtmečius, bet daugelis „raudonųjų vėliavų” kyla gerokai anksčiau, nei iki jos ateinama. Hipotezė ar modelis, kuri yra pakankamai gera, kad ją būtų įmanoma patikrinti, nėra „pelai” moksliniu atžvilgiu.
„Tegu jie įsivardina nors ir triskart hiperdievais. Ar tai nors kiek keičia jų siūlomų „projektų“ mokslinę esmę, ar vertę?”
Iš principo tai ne. Bet labai dažnai tie, kurie įsivardina Galilėjais ir panašiais, yra būtent nesąmoningų idėjų propaguotojai. Nes dažniausiai būna taip: kas nors sukuria hipotezę, tada ta hipotezė įvertinama ir atmetama, kaip nepagrįsta, o tada jos kūrėjas, užuot bandęs tobulinti savo darbą arba perėjęs prie kitų, apsiskelbia nesuprastu genijumi. Tie, kurių hipotezės yra tvarkingos, paprastai tokiais nesiskelbia, nes nėra reikalo.
“Šitos komentaro dalies visiškai nesupratau“.
Gal ir nelabai čia nustembu, jog berasistinė logika būna ir nesuprantama.
„Jei hipotezė yra rimta ir tvarkinga, ji turi bent jau du požymius: yra potencialiai paneigiama (falsifiable) ir kažką prognozuoja. Nustatyti, kaip patikrinti duodamas prognozes, bendru atveju nėra sudėtinga.“
Deklaratyviai tai lyg ir teisinga, bet praktiškai, jei jums tiesiog atjungti internetą, jūs jau jokių (autonominių) prognozių (kokio nors bendrinio koncepto atžvilgiu) duoti nebesiryšite, ar negalėsite.
„Tuomet belieka arba atlikti stebėjimus, arba sukurti eksperimentus, ir prognozes patikrinti. Ši fazė tikrai gali užtrukti dešimtmečius“
Vėlgi, ar čia galite remtis moksline statistika, kiek buvo atvejų kai tikrinimo procedūra tikrai truko dešimtmečius ir kiek buvo atveju kai tikrinimo procedūrą galima buvo atlikti „per valandą“ (o buvo tikrinama dešimtmečius – dėka įsigalėjusių standartų, įpročių ir pan.).
„Hipotezė ar modelis, kuri yra pakankamai gera, kad ją būtų įmanoma patikrinti, nėra „pelai” moksliniu atžvilgiu.“
Vėlgi nepateikiate jokių moksliškai (moksline statistika) gristų argumentų kiek ta fazė “pasitinkama” procentiškai užima vietos visoje mokslo evoliucijoje duotu metu, kokia įmanoma to teorinė paklaida, nuostoliai ir t.t.
Kaip suprantu jums mokslo bendruomenė gal ir gali kiek uždelsti vertinimuose, bet jos recenzuotojai suklysti negali absoliučiai niekada.
Vėlgi parašėte deklaratyvią frazę ir tiek.
„Bet labai dažnai tie, kurie įsivardina Galilėjais ir panašiais, yra būtent nesąmoningų idėjų propaguotojai.“
Nemanau, jog čia reiktų koncentruotis į tą poziciją, kuri sąlyginai yra aiški. Jau buitiniame lygyje galima nekurias idėjas a la “lydekai paliepus, man panorėjus” atidėti į šoną.
Mokslui privalomai svarbesnis yra tas segmentas, kuriame “mokslinės teorijos yra pripažįstamos jau po autoriaus mirties”. Ar mokslas turi oficialų registrą tokių (ir panašios prasmės) atvejų? Ar yra moksliškai apibrėžtos pačios rizikingiausios zonos jame? Ir t.t.
Įtariu, jog čia subtiliai pratylėsite.
Sakyčiau, čia pateikėte smarkiai diletantiškai (jei ne visai vaikiškai) apibrėžtas minėtos problemos priežastis ir jos sprendimo būdus.
Ne, tokios statistikos neturiu. Bet nieko panašaus ir tamsta nepateikėte. Jei netyčia pateiksite – galėsime diskutuoti toliau, kol kas deklaratyvūs teiginiai yra ir iš tamstos pusės.
Peer review tikrai nėra tobula sistema, bet ji yra geriausia, ką turime. Trumpas proceso pliusų ir minusų pristatymas, su kuriuo iš esmės sutinku, yra čia. Net jei priimtume, kad peer review nėra geras dalykas, kuo jį pakeisti? Variantas „publish anything” reikštų, kad normalus mokslas paskęs šiukšlėse (užtenka pažiūrėti į tokią poziciją atstovaujantį portalą vixra.org), o bet koks recenzentų rato siaurinimas (pvz. darant „panel review”) dar labiau sustiprintų galimo šališkumo įtaką.
Kaip ten bebūtų, šitais komentarais labai jau nutolome nuo įrašo esmės: kad yra daug nesąmonių, kurios bando apsimesti mokslu, ir jas identifikuoti ir išmesti reikia mokėti. Jeigu jums atrodo, kad peer review yra blogai ir kad mokslinė bendruomenė labai užsidariusi bei nepriima naujų idėjų, šie patarimai kaip tik labai puikūs – jie duoda alternatyvų būdą atskirti grūdus nuo pelų, nei remtis vien peer review procesu.
O į kaltinimus rasizmu kol kas nekreipsiu dėmesio. Kol kas. Ir nesvarbu, kad tai yra „mokslinis rasizmas”, o ne šiaip rasizmas, siūlyčiau atsargiau rinktis žodžius.
„Ne, tokios statistikos neturiu. Bet nieko panašaus ir tamsta nepateikėte. Jei netyčia pateiksite – galėsime diskutuoti toliau“
Būkime nuoseklūs :)
Juk aš esu pseudomokslo atstovas, o jūs esate mokslininkų gildijos narys. Ir dabar aš žmogus iš pašalies turiu atlikti mokslininkų darbą? Veltui, ar už pinigus? :)
„Peer review tikrai nėra tobula sistema, bet ji yra geriausia, ką turime.“
Esmėje žiūrint tai net šio pilnai neturite (kaip gildija). Kuo tai grisčiau?
Matote kai mokslininkai personaliai ir masiškai pradeda sakyti „duosi peer review tikėsiu tavim, neduosi – netikėsiu“, tai reiškia, jog dalis mokslininku visiškai atsiriboja nuo vertinimų. O kiek tame yra gebėjimų stokos, konservatyvizmo, lojalumo gildijai ir t.t. tai ne man spręsti apie to detales. Bet, manau, nuo to – tiek mokslininkų polinkis į inovatyvumą smarkiai krenta, tiek automatiškai siaurėja ratas tų gildijos narių, kurie atlieka tą realų peer review.
Taigi tiek mokslininkų demotyvacija/mokslininkų gebėjimų lygio kritimas, tiek peer review koncentracija lokaliose vietose nesudaro gerų sąlygų plėstis ir tobulėti tam pačiam peer review.
„Trumpas proceso pliusų ir minusų pristatymas, su kuriuo iš esmės sutinku, yra čia.“
Vėlgi pasikartosiu jog „žurnalinis peer review“ tėra tik maža vertinimo dalis. „Tragedija“ čia yra tame, jog nuo realaus vertinimo nusišalina, ar nušalinama kokie 99% mokslininkų (citavimas juos kažkiek įtraukia, bet…).
„Net jei priimtume, kad peer review nėra geras dalykas, kuo jį pakeisti?“
Šiaip mokslo problemos yra moksle, o ne už jo ribų. Ne pseudomokslininkuose, barbaruose ir t.t.
Vėlgi čia galima rasti daug sprendimų tiek mechaninio lygmens, tiek ir gilesnėse pozicijose. Bet vėlgi ar aš turiu dirbi jūsų darbą?
Nors neabejotinai kai kas man matosi daug geriau, nei jums (mokslininkų gildijai), nes aš elementariai negaliu sirgti (visomis) jūsų ligomis (aš galiu sirgti tik savo ligomis).
„bet koks recenzentų rato siaurinimas (pvz. darant „panel review”) dar labiau sustiprintų galimo šališkumo įtaką.“
Na, tai kurių velnių eilinis mokslininkas atsisako savo mokslininko (esminės) savasties – gebėjimų vertinti autonomiškai ir t.t. :)
Na, juos tai daryti verčia juk ne pseudomokslininkai…
„Kaip ten bebūtų, šitais komentarais labai jau nutolome nuo įrašo esmės: kad yra daug nesąmonių, kurios bando apsimesti mokslu, ir jas identifikuoti ir išmesti reikia mokėti.“
Vėlgi ne mokslo esmė yra mokslo išorėje ieškoti nesąmonių ir identifikuoti jas, sakyčiau, mokslo esmė ir pagrindinė priedermė yra tik tikslinti ir tikslinti mokslinę sampratą. O, priešų paieška ir jų identifikavimas, mokslui, manau, visgi yra smarkiai šalutinė funkcija.
Ir čia, sakyčiau, priešų paieškos technologijos (jūsų straipsnis) yra nutolimas nuo esmės. O pačio mokslo vidinių funkcijų tobulinimas ir efektyvinimas (to kelių svarstymas) kaip tik yra ėjimas link esmės.
„O į kaltinimus rasizmu kol kas nekreipsiu dėmesio. Kol kas. Ir nesvarbu, kad tai yra „mokslinis rasizmas”, o ne šiaip rasizmas, siūlyčiau atsargiau rinktis žodžius.“
Tai imkit ir pasiūlykit neutralesnį/geresnį apibūdinimą „reiškinių rasizmo“ terminui. Gal jis ir prigis.
Gerai, pažiūrėkime nuosekliai. Jūs ateinate ir pradedate aiškinti, kad mokslo bendruomenė neįsileidžia naujovių, nepriima jokio nukrypimo nuo normų ir bandymus pažvelgti plačiau ar iš kitos pusės nurašo kaip pseudomokslą. Ir dabar norite, kad aš, kaip mokslininkas, pateikčiau statistiką, jog yra ne taip. Atleiskite, bet nesiruošiu įrodinėti, kad nesu kupranugaris.
Savo teiginiais apie peer review parodote, kad visiškai nesuprantate, kaip tai vyksta ir kas yra „peer”. Taip, žmogui iš gatvės niekas neduos recenzuoti mokslinio straipsnio, taip pat jo neduos recenzuoti ir mokslininkui, kuris nėra tos srities specialistas. Jei jūs man rodote straipsnį, kuriame pristatomos idėjos, fundamentalumu lygiaverčios reliatyvumo teorijai ir pan., tai aš neturiu kompetencijos jas įvertinti profesionaliai ir dėl to noriu pamatyti, ar jos įvertintos kur nors kitur žmonių, kurie tą kompetenciją turi. Pateiksite mokslinį straipsnį apie astronomiją – aš jį įvertinsiu. Galų gale net jei mokslinį straipsnį pateiktumėte apie kažkokią kitą fizikos sritį, galėčiau pabandyti įvertinti. Bet nei vienu atveju neprivalau to daryti. Tai, kad neprivalau ir kad atsisakau nagrinėti kiekvieną man parodytą mintį ar straipsnį, nereiškia, kad apskritai nusišalinu nuo proceso.
Mokslo problemos yra moksle? Taip, žinoma. Bet kai į mokslą pretenduoti pradeda įvairūs pseudomokslininkai, tai mokslininkams pasidaro reikalinga ir su tuo kovoti. Galų gale mokslininkai dar atlieka ir šviečiamąjį darbą, ne tik užsidarę laboratorijose kažką vien sau skaičiuoti ir analizuoti.
Be to, teigdamas, jog „iš šalies geriau matosi” mokslo problemos, visai neblogai parodote, kad iš tikro yra priešingai. Ne todėl, kad problemų nebūtų, o todėl, kad į vieną krūvą suplakate daugybę mokslo sričių, kuriose ir procesai, ir problemos dažnai yra iš esmės skirtingi.
„Tai imkit ir pasiūlykit neutralesnį/geresnį apibūdinimą „reiškinių rasizmo“ terminui. Gal jis ir prigis.”
Vėlgi, nežadu įrodinėti, kad nesu kupranugaris. Siūlyti apibūdinimus neegzistuojančiam reiškiniui taip pat neketinu. Nors ne, toks reiškinys egzistuoja ir yra vadinamas kova su pseudomokslais bei nesąmonėmis.
Laiqualasse, nevark su Svečiu, jis jau technologijos.lt yra save apšvietęs. Turi savo teoriją, kurios nepakeisi.
Teorijos teorijomis – žinau apie ją. Ir šiaip nesitikiu jo nuomonės pakeisti. Bet kadangi čia vieša vieta, tai kažkiek padiskutuoti galima, gal kitiems skaitytojams įdomu bus.
„dabar norite, kad aš, kaip mokslininkas, pateikčiau statistiką, jog yra ne taip. Atleiskite, bet nesiruošiu įrodinėti, kad nesu kupranugaris.“
Na, jei manote kad ši statistika:
<>
yra pseudomokslo reikalas ir civilizuotam mokslui tai yra kupranugariška funkcija… …na tai man jau šiek tiek pradeda trūkti žodžių, bet tiek tos…
Tikriausiai tai tik vaikiško lygio išsisukinėjimas vengiant sąžiningo atsakymo į visai konkretų klausimą.
„Taip, žmogui iš gatvės niekas neduos recenzuoti mokslinio straipsnio, taip pat jo neduos recenzuoti ir mokslininkui, kuris nėra tos srities specialistas.“
Jūs vėlgi tradiciškai rašote tokiais paviršutiniais lozungais ir tiek suprimityvinate situacija, kad labiau turbūt ir nebegalima.
Jūs įsivaizduojate, kad duotu atveju moksle nėra legitimaus, legalaus ir t.t. būdo kaip naujovės (naujos mokslo srities lygio) įsiteisėtų moksle. Nes duotu atveju juk nėra jokių (apart mistinių) galimybių rasti dar tik BŪSIMOS mokslo srities specialistą, kuris galėtų tą peer review padaryti teisėtai, legitimiai, legaliai ir t.t.
„Jei jūs man rodote straipsnį, kuriame pristatomos idėjos, fundamentalumu lygiaverčios reliatyvumo teorijai ir pan., tai aš neturiu kompetencijos jas įvertinti profesionaliai ir dėl to noriu pamatyti, ar jos įvertintos kur nors kitur žmonių, kurie tą kompetenciją turi.“
Išeinant iš aukščiau parašyto.
O kas tai galėtų padaryti, kas nors iš VU, iš gretimo universiteto, ar kiek tolėlesnio? :).
Šiaip čia giluminė problema yra visai ne atskirame esamame peer review įrankyje, o švietimo-mokymo-mokymosi sistemoje.
Šiaip ta nelegitimi, nelegali situacija turėtų spręstis paprastai ir ypatingai lengvai.
Paprastai tvarkingos (moksliniu kontekstu) teorijos turi keletą paprastučių postulatų ant kurių ir bazuojasi.
Taigi, o tokius postulatus, sakyčiau, prie teisingo lavinimosi turėtų pradėti gliaudyti (pagristi jų vertę ir konstruktyvumą) pagrindinės mokyklos moksleiviai. Ir taip po truputį „sukaulėtų“ (arba ne) visa ta teorija.
Bet kai duotoje situacijoje (apie postulatus) laipsniuoti mokslininkai dėl kažkokių priežasčių nedrįsta parodyti savo realaus išsilavinimo lygio – tai telieka su gailesčiu konstatuoti, jog bent kažkuriai švietimo daliai reiktų statyti „kryželį“.
Iš kitos pusės:
-turbūt hipotezių, kurios yra lygiavertės reliatyvumo teorijai, sulaukiama kasdien, jog ta situacija tesukelia tik abuojumą
– turbūt tos teorijos pagrindų pagrindas yra „25 čakros atsivėrimas”, o ne empiriniai pastebėjimai
– turbūt asmeninė reakcija į tokius ir kitokius aspektus gan aiškiai rodo ir asmens išsilavinimo ir išlavinimo trūkumus ar perviršius
……………….
„Bet nei vienu atveju neprivalau to daryti.“
Turbūt ir čia nėra vienareikšmio atsakymo, jei žiūrėti iš mokslininko, etikos, mokesčių mokėtojų ir t.t. pozicijų…
„Tai, kad neprivalau ir kad atsisakau nagrinėti kiekvieną man parodytą mintį ar straipsnį, nereiškia, kad apskritai nusišalinu nuo proceso.“
Taip, jau ir diskusija komentaruose yra nenusišalinimo elementas.
Tik kas suskaičiuos tuos visus nenusišalinimo ir nusišalinimo elementus.
„Be to, teigdamas, jog „iš šalies geriau matosi” mokslo problemos, visai neblogai parodote, kad iš tikro yra priešingai. Ne todėl, kad problemų nebūtų, o todėl, kad į vieną krūvą suplakate daugybę mokslo sričių, kuriose ir procesai, ir problemos dažnai yra iš esmės skirtingi.“
Sakyčiau, čia vėl (tradiciškai) ruošiatės slysti (lozungų) paviršiumi.
Paimkim empirinę paralėlę arčiau medicinos: matantis geriau žino ko nemato aklas, analogiškai su kurtumu, judėjimo, proto negalia, autizmu ir t.t. kai esmė yra skirtingumas, o ne defektų/“pranašumo“ lygmuo.
……………
Ok, mokslininkai yra akli ir tik tokie genijai, kaip svetys, gali pamatyti mokslo problemas bei jas mokslininkams parodyti. Manykite taip, tai jūsų teisė. Bet toliau diskutuoti prasmės nematau.
Atsiprašau, gal čia šventės kaltos.
Juk SPECIALIAI parašiau „kai esmė yra skirtingumas, o ne defektų/“pranašumo“ lygmuo“. O jūs vis tiek savo asmeninę norimybę norite įdėti į mano lūpas: „mokslininkai yra akli ir tik tokie genijai, kaip svetys, gali pamatyti mokslo problemas bei jas mokslininkams parodyti“.
„Paimkim empirinę paralėlę arčiau medicinos: matantis geriau žino ko nemato aklas, analogiškai su kurtumu, judėjimo, proto negalia, autizmu ir t.t.”
Ką tik mokslininkus palyginote su neįgaliaisiais. Nesvarbu, ką pasakėte paskui, tai jau daug sako apie jus ir jūsų mąstymą. Būčiau truputį mažiau pakantus, baninčiau be sąžinės graužaties. Bet jūs reikškitės, reikškitės, gal kitiems juokinga bus :)
Ir dar kitaip pasakysiu: jūsų teiginys iš tikro yra visiškai atvirkščias. Jei taip ir būtų galima lyginti (bet man pačiam į galvą nešautų), tai akli/kurti ir kitaip neįgalūs šioje paralelėje yra būtent ne mokslininkai. Ir jei aklas žmogus man pradeda aiškinti, kaip aš nesuprantu spalvų gamos ar saulėlydžio spindulių grožio, tai beliktų tik šyptelėti ir nuleisti negirdomis.
„Nesvarbu, ką pasakėte paskui“
Atsiprašau, kad nemoku rašyti dvigubomis-keturgubomis raidėmis ir vienu sakiniu pateikti visą norimą/užsibrėžtą kontekstą.
„Ir dar kitaip pasakysiu: jūsų teiginys iš tikro yra visiškai atvirkščias. Jei taip ir būtų galima lyginti (bet man pačiam į galvą nešautų), tai akli/kurti ir kitaip neįgalūs šioje“
Žinoma ir čia yra atvirkštinis/reliatyvus procesas. Aklas žmogus geriau uos, girdės, tiksliau žinos kiek laiptelių yra anuose laiptuose ir t.t. nei normalus žmogus. Ir t.t.
Žinoma, kiekviena metafora šlubuoja ir t.t.
Juk ir čia čiuožiant paviršiumi galima užsinorėti būti tuo pranašesniuoju akluoju.
Bet jei jūs norite diskutuoti tik su savimi, tai atleiskite prie ko čia mano persona. Jei mano asmeninė nuomonė jums svarbi tik tiek kiek ji yra transfortabili į jūsų nuomonę – vėlgi aš čia nebūsiu jūsų didysis padėjėjas.
Vėlgi, jei norite keisti mano (čia užrašytų) minčių kontekstą, mintis, žodžius sakinyje, raides žodyje – tai keiskite (juk čia mano valia neturi jokios galios).
„Būčiau truputį mažiau pakantus, baninčiau be sąžinės graužaties“
Spėju, kai ataušite taip gal ir padarysite (manau jums gali nepatikti jūsų paties emocionalumas).
Gal kartais kur ir per daug paryškinau savo mintis, bet tą visą laiką stengiausi daryti link bendrinančios prasmės (mokslininko, mokslo, pozicijos, reiškinio ir pan.), o ne koncentruotis į jus kaip į konkretų asmenį.
Jei kas nepavyko apgailestauju ir atsiprašau.
O savo pastebėjimų, minčių, išvadų niekaip neišsižadu, kol nerasiu/negausiu iš kitų/ tai paneigiančių argumentų.
Pataisymas.
ši statistika = yra tas segmentas, kuriame “mokslinės teorijos yra pripažįstamos jau po autoriaus mirties”. Ar mokslas turi oficialų registrą tokių (ir panašios prasmės) atvejų? Ar yra moksliškai apibrėžtos pačios rizikingiausios zonos jame? Ir t.t.
Klausimai apie „oficialius mokslo registrus” truputį primena „fizikos prezidento adreso” paieškas: http://xkcd.com/675/ :)