Kometų uodegos ar plaukai?

Šiandien feisbuke sulaukiau labai gero klausimo apie ISON. Pasižiūrėję į jos vaizdo mūsų danguje simuliatorių, galime pastebėti įdomų ir iš pirmo žvilgsnio keistą reiškinį: po to, kai kometa apsisuka aplink Saulę ir ima nuo jos tolti, kometos uodega ima „žiūrėti“ į priekį. Kokia čia uodega, jei žiūri pirmyn? Ar neturėtų uodega plaikstytis kometai už nugaros?

Pasirodo, neturėtų. Priežastis čia yra labai paprasta, bet reikalauja trupučio paaiškinimo. Bendrai paėmus kometa turi dvi uodegas. Viena yra sudaryta iš dulkių bei kitokių kometos gabaliukų, atsiskyrusių nuo kometos ir lekiančių daugmaž jai iš paskos. Antrąją sudaro įelektrintos dalelės (plazma), kurias nuo kometos atplešia Saulės vėjas. Abi šias uodegas veikia Saulės spinduliuotė. Pirmąją – dulkių uodegą – Saulės spinduliuotės slėgis stumia tolyn, taigi ji ima atsilikti nuo kometos ir nusidriekia šiek tiek kreiva linija. Antroji, arba jonų, uodega yra stumiama Saulės vėjo, o šis stūmimas yra žymiai stipresnis, nei pirmosios uodegos, todėl jonų uodega visada yra nukreipta tiesiai tolyn nuo Saulės.

Kol kas viskas kaip ir aišku, kodėl kometos uodegos yra už jos, kai kometa artėja prie Saulės. O pradėjus nuo Saulės tolti, uodegos irgi apsisuka. Kodėl? Su jonų uodega problemų kilti neturėtų: Saulės vėjas yra žymiai greitesnis už pačią kometą, todėl uodegą vis tiek nustumia tolyn nuo Saulės (kometos atžvilgiu). Dulkių uodega iš esmės elgiasi taip pat: nors Saulės spinduliuotės slėgis ją veikia silpniau, nei Saulės vėjas jonų uodegą, to poveikio vis tiek pakanka, kad uodega rodytų tolyn nuo Saulės. Tiesa, kai kurios dulkių dalelės, palikusios kometą, yra pakankamai masyvios, kad nebūtų nustumiamos kartu su dulkių uodega, bet jų yra pakankamai mažai, kad iš Žemės nematome.

Kometos judėjimo aplink Saulę schema. Kometa atlekia iš apačios, turi dvi uodegas - dulkių (geltoną) ir jonų (mėlyną). Jonų uodega visada nukreipta tiksliai tolyn nuo Saulės, o dulkių uodega yra šiek tiek pasislinkusi nuo kometos orbitos. Saulės spinduliuotės poveikio pakanka, kad uodega irgi būtų nukreipta tolyn nuo Saulės, o ne artyn jos link. ©Wikimedia Commons

Geriau pagalvojus, kometos uodegas geriau būtų įsivaizduoti ne kaip kokio gyvūno uodegas, bet kaip plaukų sruogas. Jei pučia stiprus (Saulės) vėjas, jis plaukus tempiasi kartu su savimi. Taigi jei vėjas pučia į nugarą, plaukai susivelia prieš veidą, o ne plevesuoja kaip kokioje šampūno reklamoje. Va ir visa kometų uodegų paslaptis.

Laiqualasse

2 komentarai

  1. O galima paaiškinti šitą sakinį:
    „Antrąją sudaro įelektrintos dalelės (plazma), kurias nuo kometos atplešia Saulės vėjas.“ Čia nuo ko atplėšia, nuo akmens ir ledo? :) Tai bet koks akmenėlis saulės sistemoj turi plazmos uodegą? :)

    1. Ir nuo akmens, ir nuo ledo.

      Uodegas turi ne kiekvienas akmenėlis – pakankamai toli nuo Saulės, jos vėjo stiprumas per mažas, kad ardytų akmenis. Taigi asteroidai šiuo požiūriu yra daugmaž saugūs (nors jų paviršius Saulės vėjas per milijardus metų irgi pakeičia).

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.