Kąsnelis Visatos XCIV: Daug skrydžių

Praėjusią savaitę kosminių naujienų ir vėl daugiausia yra iš Saulės sistemos. Bet taip pat rasime ir keletą egzoplanetų bei juodųjų skylių, tad žiūrėkite po kirpsniuku ir skaitykite santrauką.

***

Ar žinojote, kad kitąmet vyksiančių žiemos Olimpinių žaidynių fakelas apsilankė kosmose? Taip, praeitą savaitę jis buvo nuskraidintas į Tarptautinę kosminę stotį, o po keleto dienų iš ten grįžo.

***

Dar praeitą savaitgalį įvykusį Saulės užtemimą fotografavo ir filmavo daugybė žmonių visame pasaulyje. Čia rasite nuotraukų galeriją.

Tuo tarpu pati Saulė pagaliau ima elgtis taip, kaip turėtų, būdama maksimume. Nors piką pasiekti turėjo jau prieš metus, Saulė buvo įtartinai neaktyvi. Bet šį pavasarį jos aktyvumas (pasireiškiantis Saulės dėmėmis, žybsniais ir protuberantais) vėl pradėjo kilti, ir tebekyla toliau. Praeitą savaitę sulaukėme dar keleto stiprių žybsnių, o į Žemę atsigręžė didžiulė dėmių grupė.

***

Indija sėkmingai išskraidino pirmąjį zondą į Marsą (čia – daugiau nuotraukų iš paleidimo). Tiesa, zondas kol kas sukasi aplink Žemę ir tik po truputį bus išstumtas Marso link; Žemės gravitacinės įtakos zoną turėtų palikti gruodžio pradžioje, o Marsą pasiekti dar po dešimties mėnesių.

Jei turite raudonai-mėlynus 3D akinius, galite pasigrožėti trimatėmis Marso panoramomis, sukurtomis naudojant Marso apžvalgos zondo (Mars Reconnaisance Orbiter) nuotraukas.

Marse kažkas pramušė kanalizacijos vamzdį ir papylė murzinų atliekų kalno šlaitu. Na, bent jau man pirma asociacija, pamačius šią nuotrauką, buvo tokia. Bet tai yra tiesiog Marso grunto nuošliauža, susidariusi garuojant anglies dvideginio ledui arti šiaurės ašigalio.

Skristi į Marsą arba kitas planetas šiuo metu sudėtinga – reikia iškelti zondą nuo Žemės paviršiaus jau su visu kuru ir įranga. Nenuostabu, kad vis atsiranda galvojančių, kaip šitai palengvinti. Dabar pateiktas dar vienas pasiūlymas – „degalinių“ pakeliui į kosmosą projektas. Tokias degalines galėtų pastatyti robotai-statytojai, o jos remtųsi iš strypų sudaryta konstrukcija, prie kurios būtų galima tvirtinti įvairius modulius, nuo kuro bakų iki gyvenamųjų erdvių. Įdomu tai, kad idėjos kūrėjai teigia, jog įgyvendinti šiam planui reikėtų mažiau lėšų, negu NASA Oriono kapsulės ir Space Launch System raketų sukūrimui. Gal tai reiškia, kad panašios idėjos per artimiausius porą dešimtmečių virs realybe?

***

Kometa ISON, šiuo metu matoma Mergelės žvaigždyne, pradėjo augintis antrą uodegą. Šioji sudaryta iš jonizuotų dalelių, kurias veikia Saulės vėjas.

Kitas keistai uodeguotas padaras jų turi net šešias. Tai – asteroidas P/2013 P5, atrastas šių metų rugpjūtį. Iškart buvo pastebėta, kad jis kažkoks keistas, o vėliau paaiškėjo, kad mažytis akmenukas sparčiai spjaudosi dulkėmis. Ir ne šiaip spjaudosi, o meta jas šešiomis čiurkšlėmis. Iš kur asteroide tiek energijos – nežinia, bet gali būti, kad asteroidą degina Saulės šviesa.

Vieno didžiausių asteroido Vestos evoliucija, jau ir taip laikoma labai įdomia (Vesta atrodo panašesnė į planetą, nei į tipinį asteroidą), dar paįdomėjo. Sluoksniuotuose objektuose, kaip planetos ar Vesta, mineralai olivinai randami medžiagoje, ištrauktoje iš mantijos. Tačiau Vestoje olivinų rasta visai kitur – plutos uolienose, kokiose paprastai olivinų niekad nebūna. Manoma, kad taip atsitiko dėl daugybės susidūrimų su kitais asteroidais, kurie tiek sumaiše uolienas asteroido paviršiuje, jog dabar nebeįmanoma atskirti jų kilmės.

***

[tentblogger-youtube gnZVvYm6KKM]

Naujausias Keplerio atrastų egzoplanetų sistemų rinkinio filmukas. Planetos nuspalvintos „iš eilės“: artimiausia žvaigždei raudona, antra – geltona, ir t.t. Viršuje kairėje pilkai pavaizduotos keturios vidinės Saulės sistemos planetos. Planetų orbitos pavaizduotos vienu masteliu.

Remiantis ketverių metų Keplerio duomenimis, patikslintas gyvybei tinkamų planetų Galaktikoje įvertinimas. Dabar teigiama, kad 22% į Saulę panašių (t.y. G ir K spektrinės klasės) žvaigždžių savo gyvybinėse zonose turi po Žemės dydžio planetą. Grubiai tariant, prie beveik kas penktos žvaigždės galite tikėtis rasti į Žemę panašų akmenuką.

Kepleris, deja, jau išjungtas. Bet tai – toli gražu ne egzoplanetų paieškos pabaiga. Yra planuojamos net kelios naujos misijos: TESS, kuris tirs visą dangų, ieškodamas planetų tranzitų; ExoplanetSat, nanopalydovų rinkinys, kur kiekvienas palydovas stebės vieną ryškią žvaigždę; keletas planų sukurti palydovus, galinčius stebėti egzoplanetas tiesiogiai; ir taip toliau.

***

Chandra infograma apie tai, kaip spalvinamos kosmoso nuotraukos. ©Chandra, STScI, NASA

Savaitės paveiksliukas – labai informatyvus. Jame pristatoma, kaip Chandra teleskopo komanda apdoroja gaunamus duomenis ir paverčia juos gražiais paveiksliukais.

***

Supermasyvios juodosios skylės atsirado labai ankstyvais laikais, nepraėjus nė milijardui metų po Didžiojo sprogimo. Kaip jos susiformavo ir užaugo iki milžiniškų masių, nėra žinoma. Viena iš hipotezių remiasi vadinamosiomis supermasyviomis žvaigždėmis, kurių masės galėjo siekti šimtus tūkstančių Saulės masių dėl ypatingų sąlygų ankstyvojoje Visatoje (palyginimui, šiais laikais žvaigždės neužauga didesnės nei keletas šimtų Saulės masių). Tokios žvaigždės kolapsuotų į jau beveik supermasyvias juodąsias skyles. Dabar nauji skaitmeniniai modeliai rodo, kad šio kolapso metu daug dažniau turėtų susiformuoti ne pavienės, bet dvinarės supermasyvios juodosios skylės. Vėliau jos susijungtų, bet iki susijungimo galėtų augti šiek tiek sparčiau, nei pavienė skylė.

***

Štai ir viskas šiam kartui. Naujienų atrodė daug, bet kai jas visas sudėjau, gavosi vienas trumpesnių kąsnelių. Bent jau galiu tikėtis, kad skaitymas neprailgo. Kaip visada, laukiu komentarų.

Laiqualasse

2 komentarai

  1. Ne visai į temą – gal galėtum parekomenduoti kokių knygų kosmologijos ar astrofizikos tema?
    Neseniai perskaičiau „From Eternity to Here: The Quest for the Ultimate Theory of Time“ – Sean Carroll ir labai patiko (tiesa, čia labiau apie laiką, bet visiškai iš fizikos dėsnių pusės).

    1. Kažkaip nedaug skaitau mokslo populiarinimo knygų… Yra toks John Gribbin, jis labai daug parašęs knygų, skaitytosios patiko; tiesa, jo knygos daugiau istorinio-chronologinio pobūdžio (pasakojama apie kokios nors teorijos atsiradimą ir vystymąsi). Dar Lawrence Krauss „A Universe from Nothing“ atrodo rimtai; turiu ją, esu vartęs, bet dar neskaičiau. Na ir paskui Richard Feynman įvairias knygas labai rekomenduoju, nes jis puikiai moka kalbėti/rašyti.

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.