Galaktikos dydis

Įvairūs labai dideli skaičiai kartais pavadinami „astronominiais“. Ir ne be reikalo, nes astronomijoje dažnai sutinkame labai didelius dydžius. Vien atstumas iki Saulės ko vertas – 150 milijonų kilometrų, tai jums ne iki parduotuvės kitoje gatvės pusėje nubėgti! Tokių skaičių įsivaizduoti mūsų protas nesugeba, taigi dažnai juos populiariai bandoma pateikti įvairiais palyginimais. Jei Žemė būtų krepšinio kamuolio dydžio, tai Mėnulis – teniso kamuoliuko, o atstumas tarp jų siektų gerus 10 žingsnių; jei Saulė būtų apelsinas, tai Žemė – aguonos grūdas už tų pačių dešimties žingsnių. Ir taip toliau.

Pabandysiu ir aš panašių palyginimų surinkti, tik ne vieną, o visą seriją, nuo Saulės sistemos iki Galaktikos ar net didesnių dydžių. Ir, kad būtų skirtinga nuo daugumos, palyginsiu su Lietuvos dydžiu, nes jį šiek tiek įsivaizduoti galime.

Pradėkime nuo tų pačių Žemės ir Mėnulio. Atstumas tarp jų – 380 tūkstančių kilometrų – yra beveik tiksliai tūkstantį kartų didesnis nei atstumas nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Tiek kartų sumažinta Žemė būtų 12 kilometrų skersmens; panašaus dydžio yra Vilnius. Iki trijų kilometrų skersmens sumažintas Mėnulis būtų maždaug Palangos dydžio. Va ir įtalpinome mūsų planetą ir jos palydovą į Lietuvą.

O dabar sumažinkime viską pusę milijono kartų. Tada į Lietuvą tilptų Saulė ir Žemė savo orbitoje. Kiek didesnė nei dviejų kilometrų skersmens Saulė uždengtų nedidelį miestuką arba Vingio parką Vilniuje, o 24 metrų skermens Žemė būtų aštuonaukščio namo dydžio. Už mažiau nei kilometro nuo Žemės gulėtų 6 metrų – dviaukščio namo – dydžio Mėnulis. Jei Saulė gulėtų Vilniuje, už Mėnulį nedaug didesnis Merkurijus būtų kažkur Kaune, o beveik tiksliai Žemės dydžio Venera – Šiauliuose. Už Žemę dvigubai mažesnį Marsą rastume Taline.

Per daug nesismulkindamas, pabandysiu į Lietuvą sutalpinti visą Saulės sistemą. Aišku, kyla klausimas, kur ta Saulės sistema baigiasi, bet apytikriai tas atstumas lygus 120-čiai astronominių vienetų arba 18 milijardų kilometrų. Sumažinkime viską 50-čia milijonų kartų ir vėl atsiduriame Lietuvoje. Vilniuje guli aštuonaukščio namo dydžio Saulė, sprindžio dydžio Žemė nuo jos nutolusi vos per tris kilometrus – tokį atstumą nueiti galima per pusvalandį arba greičiau. Net ir didžiausia Saulės sistemos planeta Jupiteris tėra tik trijų metrų skersmens sfera už 15 kilometrų nuo Saulės; jei pastaroji tebeguli Vingio parke, Jupiterį rasime Didžiojoje Riešėje arba Sudervėje. Toliausiai nuo Saulės esanti planeta Neptūnas yra kažkur Kaune, o jos skersmuo tėra vienas metras. Už Neptūno prasideda ir ties Raseiniais baigiasi Kuiperio žiedas – asteroidų ir panašių objektų telkinys, kuriam priklauso ir nykštukinės planetos Plutonas, Eridė ir kitos.

Prieš mažindamas viską dar smarkiau, pastebėsiu, kad artimiausia žvaigždė nuo Saulės, Kentauro alfos sistema, nutolusi per 1.4 parseko arba 41 trilijoną kilometrų. Sumažinus iki tokio mastelio, kokiu žiūrėjome į Saulės sistemą, nuotolis tampa 826 tūkstančiai kilometrų, arba daugiau nei dvigubai toliau, negu iki Mėnulio. Pasikartosiu: jei atstumą nuo Saulės iki Žemės sumažintume iki Vingio parko dydžio, artimiausia žvaigždė būtų toliau, nei Mėnulis iš tikro nutolęs nuo Žemės. Va dėl to tie nuotoliai ir vadinami astronominiais.

Na, gerai, o dabar sumažinkime atstumą tarp Saulės ir Kentauro alfos iki 2 kilometrų, t.y. visus dydžius padalinkime iš dvidešimties trilijonų. Saulės skersmuo siekia 70 mikrometrų – panašaus storio yra mūsų plaukai. Apie planetas išvis nekalbėsiu, jų dydis tampa palyginamas su regimos šviesos bangos ilgiais. Geriau paieškokime kitų žvaigždžių. Penkiasdešimta artimiausia Saulei žvaigždė nutolusi per kiek mažiau, nei 5 parsekus; mūsų masteliais tai būtų apie 8 kilometrus – Antakalnio troleibusų žiedas arba Grigiškės. Arčiau nei Kaunas (100 km arba 60 parsekų) rastume apytikriai 12^3*50 = 86 tūkstančius žvaigždžių. Per visą lietuvą – dar 30 kartų daugiau, taigi apie 250 tūkstančių.

Daug tai ar mažai, palyginus su Galaktika? Saulės sistema yra Galaktikos diske, kurio storis siekia 300 parsekų – 500 km šituo „žvaigždiniu“ masteliu. Bet disko skersmuo yra apie 30 kiloparsekų, taigi 50 tūkstančių kilometrų. Galaktikos disku galima būtų apjuosti Žemę ir dar šiek tiek liktų. Akivaizdu, kad reikia mažinti dar labiau.

Sumažinkime viską dar 250 kartų, taigi dabar turime mastelį 1:5 kvadrilijonų (1:5*10^15). Vienas parsekas yra maždaug 6 metrai. Saulės skersmuo – 280 nanometrų, mažesnis nei mėlynos šviesos bangos ilgis. Atstumas tarp Saulės ir Kentauro alfos – 8 metrai. Kaišiadoryse, taigi už 50 kilometrų, randame Galaktikos centrą ir supermasyvią juodąją skylę. Aplink ją sukasi daugybė žvaigždžių, o kiek daugiau nei kilometro atstumu randame dujų viją, vadinamą Centrine molekuline zona. Centrinis galaktikos telkinys driekiasi apie 18 kilometrų, taigi nuo Elektrėnų iki Rumšiškių. Galaktikos diskas tolygiai retėja ir nors jo skersmuo nėra labai tiksliai apibrėžtas, galime sąlyginai tokią ribą įvardinti už šimto kilometrų – ties Dieveniškėmis, Druskininkais, Vilkaviškiu, Raseiniais, Panevėžiu ir Utena.

Tuo tarpu atstumas iki Andromedos yra puspenkto tūkstančio kilometrų. Rytuose tokiu atstumu randame Krasnojarską Sibire, pietuose – Chartumą Sudane, o vakaruose – Niufaundlendo pakrantes Kanadoje. Taigi ir vėl reikėtų viską sumažinti, kad išsitektume Lietuvoje. Bet apie mažinimus už Galaktikos ribų papasakosiu kitą kartą.

Laiqualasse

9 komentarai

    1. Per keturis kartus ilgesnį, nei truktų skrydis aplink Žemę :) O tikslesnis atsakymas priklauso nuo lėktuvo.

      Aišku, čia labai apytikris įvertinimas, kuriame atsižvelgiau tik į Urano dydį, lyginant su Žeme, bet ne į atmosferos tankį ar kitus lėktuvo skrydžiui įtakos galinčius turėti veiksnius.

  1. Atgalinis pranešimas: Visatos dydis | Konstanta-42
  2. Sveiki. Su šventėm visus.
    Beskaitydamas pasijutau keistai, it mokyklos suole sėdėčiau ir klausyčiau fizikos mokytojos postringavimus apie praktinę jos (fizikos) naudą, kai tokie klausimai kartais išlįsdavo į dienos šviesą :)

    1. Įdomiai taip… nes praktinės naudos tai čia jokios, tik šiaip smagu pamąstyti apie mastelius :)

Komentuoti: punktyras Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.