Fizikos pradžiamokslis. Kaip dažnai danguje užgęsta žvaigždės

Internetuose kartkartėmis pamatau šitokį paveiksliuką:

Būna variantų, kur nerašoma apie sapnus ir svajones, bet tai šiuo atveju nesvarbu. Svarbus teiginys, kad „žvaigždės, kurias matote danguje, yra mirusios prieš keletą milijonų metų“. Ar jis teisingas, o jei ne, tai kaip labai klaidingas?

Naktiniame danguje žvaigždžių net ir plika akimi matome daug. Kiek daug? Teoriškai žmogaus akis gali matyti 6 ryškio ir ryškesnius objektus, tokių visame danguje yra apie 6000. Blyškesnių pavienių žvaigždžių nematome, o jei jų yra daug, šviesa susilieja į dėmę. Viena tokia „dėmė“ yra Paukščių Takas, kurį sudaro blausi daugybės žvaigždžių, esančių kitose Galaktikos vijose, šviesa. Tiesa, vienu metu visų 6000 žvaigždžių nematysime, nes maždaug pusę užstoja Žemė. Bet, labai grubiai skaičiuojant, galime manyti, kad danguje kokius 5000 žvaigždžių matome būtent kaip žvaigždes.

Ar tai yra daug Galaktikos mastu? Ne, nedaug. Galaktikoje žvaigždžių yra apie šimtą milijardų, taigi mūsų akims atsiveria tik viena iš dvidešimties milijonų žvaigždžių.

Žvaigždžių išnykimo sparta Galaktikoje nėra didelė. Per vienerius Žemės metus Paukščių Take užgęsta maždaug viena žvaigždė. Taigi jei dangų plika akimi stebėtume 20 milijonų metų, pamatytume pranykstančią vieną žvaigždę (ir vieną naujai užsižiebiančią). Tiesa, žvaigždžių išsidėstymas dangaus skliaute žymiai greičiau kinta dėl Saulės ir kitų žvaigždžių judėjimo aplink Galaktikos centrą.

Bet tai dar ne viskas. Juk mes matome ne dabartinį, bet praeities vaizdą. Šviesa, išspinduliuota žvaigždės, mus pasiekia tik per daugelį metų. Taigi gali būti ir taip, kad kokią nors žvaigždę mes vis dar matome, bet „dabar*“ jos jau nebėra. Kad įvertintume šios signalų kelionės trukmės svarbą, reikia žinoti, kokiu atstumu nuo mūsų yra žvaigždės, kurias matome.

Tolimiausia žvaigždė, kurią matome kaip žvaigždę, yra maždaug už 4000 šviesmečių (t.y. 1200 parsekų). Apskaičiuoti tikslų atstumą būtų sudėtinga, bet mums užteks ir tokio. Vėlgi grubiai tariant, vidutiniškai žvaigždės nuo mūsų yra nutolusios per 3000 šviesmečių (kodėl ne du tūkstančius? Ogi todėl, kad 3000 šviesmečių spindulio rutulio tūris yra dvigubai mažesnis, nei rutulio, kurio spindulys 4000 šviesmečių).

Taigi, kalbant statistiškai, mes matome 3000 metų senumo žvaigždžių atvaizdus. Per pastaruosius 3000 metų Galaktikoje mirė apie 3000 žvaigždžių, o tarp mūsų matomų 5000 žvaigždžių „mirtingumas“ yra apytikriai viena iš septynių tūkstančių. Kitaip tariant, tikimybė, kad šiuo metu danguje matome bent vienos jau mirusios žvaigždės šviesą, tėra 0,015 procento.

Kai kitą kartą jums kas nors bandys aiškinti, kad žiūrėdami į žvaigždes matote „milijonų metų senumo vaizdą“ ir kad „dauguma tų žvaigždžių jau yra mirusios“, galėsite jiems paaiškinti, kaip yra iš tiesų. Ir nenustokite svajoti – tada ir jūsų svajonės išnyks taip pat retai, kaip ir žvaigždės mūsų dangaus skliaute.

Laiqualasse

3 comments

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *