Kąsnelis Visatos XIX: Nauja kosmoso era

Šią savaitę astronomijos mėgėjų akys buvo nukreiptos į Floridą, kur iš antro karto sėkmingai į kosmosą pakilo privati raketa-nešėja Falcon. Pora dienų anksčiau JAV gyventojai turėjo puikią progą pasigrožėti žiediniu Saulės užtemimu. Kitokių naujienų ypatingai daug ir nėra, net už Saulės sistemos ribų tik du kartus trumpai išbėgsiu. Tikiuosi, kad visgi bus įdomu.

***

Taigi, SpaceX, Falcon 9 ir Dragon kapsulė. Po nesėkmingo bandymo praeitą šeštadienį, antras bandymas antradienį, ~9:45 ryto Lietuvos laiku, buvo sėkmingas (štai jums vaizdo įrašas ir nuotraukos). Po keleto valandų išsiskleidė Drakono saulės baterijos ir atsidarė navigacinis liukas, pro kurį į aplinką žvelgia kapsulės „akys“ – GPS ir panašios sistemos. Ketvirtadienį Drakonas, atsiskyręs nuo raketos nešėjos, praskrido pro Tarptautinę kosminę stotį. Penktadienį du kosminiai aparatai susijungė (yra ir vaizdo įrašas bei daugiau proceso nuotraukų), o šeštadienį, po įvairių patikrinimų, buvo atidarytas liukas ir stoties kosmonautai įžengė į kapsulę. Ten jie rado maisto atsargų, rūbų, visokių smulkmenų bei keletą naujų eksperimentų. Po maždaug savaitės kapsulė turėtų atsiskirti nuo stoties ir grįžti į Žemę, pargabendamas kitų eksperimentų rezultatus. Šis skrydis, kurį galima buvo pamatyti ir plika akimi, o su žiūronais ar nedideliu teleskopu įžiūrėti Drakoną, prisisegusį prie Tarptautinės kosminės stoties, atvėrė naują kosmoso tyrimų erą. Tai buv pirmasis sėkmingas privačios kompanijos gaminto ir valdomo laivo skrydis į kosmosą. SpaceX toli gražu neketina čia sustoti – jų planuose yra ir skrydžiai į Mėnulį, ir į Marsą.

***

Vienas iš eksperimentų, daromų Tarptautinėje kosminėje stotyje, netrukus pradės duoti naudos žmonėms Žemėje. Jo metu nustatyta, kad plazma labai efektyviai naikina stafilokokus – bakterijas, atsparias visiems antibiotikams. Plazma paveikti galima ne tik sergančius pacientus, bet ir maisto produktus bei įvairius paviršius, kurie gali būti apkrėsti bakterijomis. Priešingai, nei cheminiai preparatai, plazma neturėtų turėti pašalinio poveikio, taigi tokia terapija būtų gerokai saugesnė. Dar vienas pavyzdys, kaip astronominiai tyrimai gali atnešti naudos žmonijai.

***

Saulės užtemimas, praslinkęs Ramiuoju vandenynu ir vakarine JAV dalimi, prifotografuotas ir prifilmuotas tiek, kad daug pasakoti neverta. Tiesiog pasidalinsiu Mėnulio šešėlio nuotraukomis, darytomis Mėnulio stebėjimų zondo. Zondas trumpam atsisuko į Žemę užtemimo metu ir įamžino, kaip palydovo šešėlis slenka mūsų planeta. Šešėlis yra smarkiai išskydęs; jei užtemimas būtų pilnas, centrinė šešėlio dalis būtų visiškai juoda, bet dabar matyti tik skirtingo lygio pusšešėliai.

Dar vienas dalykas, kurį galima pamatyti per užtemimus – tai Saulės vainikas. Žiedinio užtemimo metu vainiką įžiūrėti ne taip paprasta, nes likusi Saulės disko dalis jį vis tiek nustelbia. Tačiau chromosferą – Saulės „atmosferą“, galima pamatyti, stebint Saulę per specialų filtrą, užblokuojantį beveik visą žemiau esančios fotosferos šviesą. Vienas astronomas tą ir padarė. Žemiau pateiktame klipe chromosfera yra raudona juosta aplink Saulę:

[tentblogger-youtube DtkoAlwIpWY]

***

Kitas, artėjantis užtemimas – Veneros tranzitas Saulės disku – suteikė progą Europos kosminei agentūrai sukurti pažintinį filmuką apie Veneros tyrimus:

[tentblogger-youtube ZIp94ZM_VDs]

***

Metų pradžioje pasakojau apie visai greta juodosios skylės mūsų Galaktikos centre atrastą dujų debesį, krentantį beveik tiksliai centrinio monstro link. Debesies kilmė ir sandara kol kas – paslaptis. Yra keletas hipotezių, bet jas patikrinti galėsime geriausiu atveju tik po metų, kai debesis priartės arčiausiai juodosios skylės ir, greičiausiai, bus suardytas. Viena hipotezė teigia, jog debesis gaubia šiuo metu nematomą jauną žvaigždę, o regimoji spinduliuotė sklinda iš garuojančio protoplanetinio disko. Jei tai tiesa, tai būtų pirmas protoplanetinis diskas, aptiktas Galaktikos centre esančiame jaunų žvaigždžių spiečiuje. Jo egzistavimas padėtų tiksliau įvertinti žvaigždžių amžių (šiuo metu manoma, jog jis lygus 6 milijonams metų, bet paklaidų ribos yra tarp 4 ir 8 milijonų). Ir apskritai planetų formavimasis tokioje atšiaurioje aplinkoje, kur labai stipri ultravioletinė spinduliuotė ir gravitacinės potvyninės jėgos, būtų labai įdomus reiškinys.

***

Besiformuojančios žvaigždės ne visada sužimba termobranduolinių reakcijų šviesa. Kai kurios lieka amžiams blausiai švytėti, po truputį traukdamosi. Jos vadinamos rudosiomis nykštukėmis, neužsidegusiomis žvaigždėmis. Klausimas, kokia dalis protožvaigždžių lieka neužsižiebusios, ilgą laiką nedavė ramybės astronomams. Dabar naujų tyrimų rezultatai rodo, kad rudųjų nykštukių dalis žvaigždžių populiacijoje Saulės aplinkoje yra maždaug viena šeštoji. Rezultatas gautas ištyrus dangaus vaizdą infraraudonųjų spindulių diapazone ir aptikus porą dešimčių naujų rudųjų nykštukių. Tokie patys rezultatai buvo gauti seniau, stebint jaunus žvaigždžių spiečius, kuriuose esančios rudosios nykštukės turėtų šviesti santykinai ryškiau. Tačiau paklaidos, matuojant atstumus iki naujai aptiktų žvaigždžių, reiškia, jog santykis gali būti gerokai mažesnis – ne viena šeštoji, bet gal tik viena dvidešimtoji. Tolesni stebėjimai leis šį intervalą sumažinti.

***

Didžiausias pasaulyje teleskopas – Kvadratinio kilometro masyvas (Square Kilometre Array, SKA) – bus pastatytas per artimiausius keletą metų. Iki šiol buvo neaišku, kur: Australijoje ar Pietų Afrikoje (keliose valstybėse). Prieš keletą dienų nuspręsta, jog jis bus statomas abiejose planuotose vietose, išskirstant įvairius prietaisus maždaug po lygiai. Taip abi pretendentės galės panaudoti jau sukauptą patirtį, o teleskopas bendrai paėmus galės nuolat stebėti didesnę dangaus dalį. Kompromisas, sakyčiau, visai geras.

***

Tamsūs nakties dangūs po truputį tampa vis didesne retenybe. Dirbtinis miestų apšvietimas, plintantis visame pasaulyje, labai daug šviesos skleidžia ir į viršų, sudarydamas blyškią aurą, trukdančią matyti žvaigždes. Bet tai – ne tik astronomijos mėgėjų ir šiaip romantiškai nusiteikusių žmonių galvos skausmas. Pasirodo, dirbtinė šviesa kenkia ir ekosistemoms, kaip ir mūsų paros ritmui. Tokie duomenys prideda papildomo svorio Tarptautinės tamsaus dangaus asociacijos (International Dark Sky Association) argumentams apie nereikalingo dirbtinio apšvietimo naikinimą ar bent jau mažinimą.

***

Labai smagus vaizdo siužetas, nagrinėjantis klausimą, kodėl astronautai kosminėje stotyje sklando besvoriai:

[tentblogger-youtube iQOHRKKNNLQ]

Pasirodo, daugelis žmonių galvoja, kad ten tiesiog nėra gravitacijos arba ji tokia silpna, kad jos poveikio nesijaučia… O jūs irgi taip galvojote? Jei taip, tai tikiuosi, kad šitas filmukas pakeis jūsų nuomonę.

***

Kairėje – Europa ir jos vanduo, dešinėje – Žemė ir jos vanduo. ©Kevin Hand (JPL/Caltech), Jack Cook (Woods Hole Oceanographic Institution), Howard Perlman (USGS)
Kairėje – Europa ir jos vanduo, dešinėje – Žemė ir jos vanduo. ©Kevin Hand (JPL/Caltech), Jack Cook (Woods Hole Oceanographic Institution), Howard Perlman (USGS)

Savaitės paveiksliukas parodo, jog Europoje vandens daugiau, nei Žemėje. Savaime suprantama, turiu omeny ne tą Europą, kurioje ką tik Eurohaliucinacija praėjo, o tą, kuri sukasi aplink Jupiterį. Po šio palydovo paviršių dengančiu ledu plyti vandenynas. Bendras vandens ir ledo tūris yra maždaug dvigubai didesnis, nei Žemėje esančio vandens tūris!

***

Štai ir visos naujienos šią savaitę. Iki kitų kartų, ruoškitės Veneros tranzitui :)

Laiqualasse

7 komentarai

    1. Taip, tamsa Lietuvoje yra labai gerai. Nors tai ir prieštarauja himnui, bet tamsumų kažkiek palikti reikia :)

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.