Vanduo būtinas visai mums žinomai gyvybei, taigi kosmose jo irgi dažnai ieškome, bandydami suprasti, ar kur nors kitur gyvybės esama arba būta. Praeitą savaitę paskelbta apie mikroskopinius vandens inkliuzus asteroido Ryugu mėginiuose, kurie įrodo, jog jis formavosi toli nuo Saulės. […]
Continue reading »
Kai negalime ko nors pamatyti tiesiogiai – pavyzdžiui žvaigždės ar planetos gelmių – mums dažnai padeda virpesiai. Seisminės bangos atskleidžia planetų struktūrą ir jose vykstančius reiškinius, pavyzdžiui meteoritų smūgius: dabar tokia analizė pirmą kartą atlikta Marse ir aptikti keturi nauji […]
Continue reading »
Šiandien Marsas turi poliarines kepures, praeityje apledėjęs buvo ir daugiau. Kodėl ten nematome pailgų griovių, panašių į fjordus ar lietuviškų ežerų slėnius, kuriuos Žemėje palieka slenkantys ledynai? Matyt todėl, kad silpnoje gravitacijoje ledynai beveik neslenka, o po jais ištirpęs vanduo […]
Continue reading »
Dar šįryt neabejojau, kad pagrindinė savaitės naujiena bus Artemis I skrydis. Deja, skrydį teko atšaukti, o kada bus sekantis bandymas – nežinia: gal penktadienį, gal tik po mėnesio. Kaip bebūtų, apie misiją tada ir parašysiu. O šios savaitės naujienose – […]
Continue reading »
Po poros dienų į kosmosą turėtų pakilti pirmasis Artemis programos skrydis. Artemis I skris be įgulos ir Mėnulyje nenusileis, tačiau išbandys daugybę technologijų, kurių reikės žmonių sugrįžimui į palydovą. Jei viskas eisis pagal planą, 2024-ųjų gegužę įvyks bandomasis skrydis su […]
Continue reading »
Kas dedasi neutroninės žvaigždės viduje? Gali būti, kad ten medžiaga susilanksto į visokias įdomias struktūras, bet pamatyti jų neįmanoma. Tačiau galbūt tą padės padaryti gravitacinių bangų signalai, jei teisingai juos interpretuosime. Kiek mažiau egzotiška yra ledo struktūra – tiksliau, ledo […]
Continue reading »
Koks gali būti greičiausias į Žemę pataikantis kosminis kūnas? Jei jis yra iš Saulės sistemos, greičio riba yra 72 km/s – greitesni objektai tegali atskristi iš toliau. Jie gali palikti specifinius pėdsakus krateriuose – Mėnulyje gal net pavyktų tokius aptikti. […]
Continue reading »
Gravitacija, nors ir silpniausia iš keturių fundamentaliųjų sąveikų, yra pagrindinis kosmoso struktūras valdantis veiksnys. Ji pasireiškia toli gražu ne tik kaip paprasta trauka, palaikanti planetas savo orbitose. Rezonansai, perturbacijos ir potvyniniai efektai – irgi gravitacijos poveikiai. Praeitos savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Gausiausias cheminis elementas Visatoje – vandenilis, – savaime suprantama, yra svarbus įvairiuose kontekstuose. Nuo to, kad sudaro vandenį, be kurio neįsivaizduojame gyvybės, iki tarpžvaigždinės medžiagos, iš kurios formuojasi žvaigždės. Praeitos savaitės naujienose randame tyrimų apie paskutinius Marso ežerus, apie chemines […]
Continue reading »
Kosmose nuolat kas nors ką nors gaudo. Kartais tai būna optinės apgaulės, kai atrodo, kad Mėnulis vejasi Saulę, kitais kartais – visai tikros konfigūracijos. Pavyzdžiui, išsipūtusios gyvenimą baigiančios žvaigždės pagauna ir praryja savo planetas, o naujame tyrime detaliai aiškinamasi, kaip […]
Continue reading »