Asteroido susidūrimas su Žeme gali netgi sunaikinti žmoniją. Nenuostabu, kad tokiam pavojui, kad ir kiek menkai tikėtinam, yra ruošiamasi – planuojamos misijos, modeliuojami asteroidų nustūmimo būdai. Praeitą savaitę paskelbti vieno tokio modelio patikrinimų rezultatai, parodę, kad jis tikrai gerai atkuria […]
Continue reading »
Moksliniai tyrimai retai vyksta tiksliai taip, kaip suplanuota. Kartais duomenų gauti nepavyksta, kartais tenka pakeisti tyrimo eigą, kartais kyla dar kokių problemų. Bet kartais būna ir priešingai – vienu tyrimu gauti duomenys pasitarnauja kitam atradimui, arba ieškodami vieno reiškinio, aptinkame […]
Continue reading »
Poromis skriejantys asteroidai gali padėti suprasti jų evoliuciją ir pokyčius dėl Saulės spinduliuotės. Juodųjų skylių poros susiliedamos paskui save gali išsinešti aplinkinių dujų ir sukelti žybsnius šalia aktyvių galaktikų branduolių. Du Neptūno palydovai juda labai įdomiu unikaliu rezonansu. Objektų poros […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai ir struktūros dažniausiai formuojasi taip lėtai, kad tiesiogiai šių procesų tyrinėti negalime – tenka pasikliauti daugelio skirtingose stadijose esančių objektų stebėjimais irba skaitmeniniais modeliais. Praėjusios savaitės naujienose susiduriame su keletu formavimosi procesų ar jų pasekmių: čia ir cheminiai […]
Continue reading »
Jau keturis šimtus savaičių iš eilės (su labai nedideliais nukrypimais nuo grafiko) pristatau jums kosmines naujienas. Visatos kąsneliai buvo čia ir per Curiosity nusileidimą, ir per New Horizons skrydžius pro Plutoną bei Ultima Thule, ir atradus gravitacines bangas bei nufotografavus […]
Continue reading »
Kiekvienos galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė – nuo šimtų tūkstančių iki dešimčių milijardų kartų už Saulę masyvesnis objektas. Kartais jos tampa aktyvios: tai reiškia, kad į juodąją skylę krenta dujos, krisdamos jos įkaista ir labai ryškiai spinduliuoja. Tokia galaktika […]
Continue reading »
Kaip geriausia paleisti palydovus į kosmosą, kaip juos ten valdyti ir išlaikyti kuo ilgiau, o baigus darbą – užtikrinti, kad jie nekeltų pavojaus kitiems? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma ne vieną dešimtmetį, o technologijos vis tobulėja. Praėjusios savaitės naujienose yra […]
Continue reading »
Vienos planetos turi uolinę plutą, kitos – ledinę, trečios apskritai galbūt neturi. Bet panašumų yra tarp visų. Praėjusios savaitės naujienose – nuo Marso plutos amžiaus skaičiavimo iki tamsiosios materijos egzistavimo patikrinimo nykštukinėse galaktikose. Kaip įprastai, dešimt naujienų rasite po kirpsniuku.
Continue reading »
Audros sujaukia planus ne tik Žemėje, bet ir Marse – marsaeigis Opportunity pastarąsias kelias savaites negali dirbti dėl milžiniškos dulkių audros. O sujaukimai, kuriuos sukelia galaktikų susiliejimai, padeda išsiaiškinti Paukščių Tako formavimosi istoriją. Įvairių objektų tarpusavio gravitacija Saulės sistemos pakraščiuose […]
Continue reading »
Apie didžiausią šios savaitės, mėnesio, turbūt ir metų astronominį atradimą – gravitacines bangas iš neutroninių žvaigždžių – rašyta kitur, tai šiame kąsnelyje apie juos nieko nerasite, bet kitų naujienų – apstu. Mikrožybsniai Saulėje, metano audros Titane, planetų ir žvaigždžių formavimasis […]
Continue reading »