Mėnulio paviršiaus dulkėse bei uolienose įrašyta ne tik jo paties, bet ir Saulės sistemos ir netgi aplinkinių Galaktikos regionų istorija. Saulės spinduliuotė, vėjas, kosminiai spinduliai, tarpžvaigždinės dalelės – jos visos veikia Mėnulio paviršių ir palieka ten pėdsakus. Tereikia mokėti juos […]
Continue reading »
Kiekvieną savaitę rašau jums apie kosmoso naujienas – technologijas, skrydžius, atradimus Saulės sistemoje ir Visatos tolybėse. Keičiantis metams, kviečiu prisiminti svarbiausius ir įdomiausius iš jų. O jei perskaitę norėsite palyginti su pernykščiais atradimais, tai juos rasite čia (I dalis) ir […]
Continue reading »
Ilgus ir lėtus astronominių objektų gyvenimus kartais perskrodžia trumpi pokyčiai, sukeliantys įvairaus pobūdžio žybsnius. Kai kurie žybsniai gali būti vos sekundžių trukmės – meteoro skrydis atmosfera ar meteorito smūgis į beorio kūno paviršių. Kiti – ilgesni: planetų pašvaistės, reaguojančios į […]
Continue reading »
Astronominiai reiškiniai dažnai vyksta taip ilgai ir taip lėtai, kad tiesiogiai jų tyrinėti neįmanoma. Neretai įdomius reiškinius aptikti ir pavėluojame – kartais šimtmečius, kartais milijardus metų. Bet tada į pagalbą ateina pėdsakai – tų reiškinių palikti įrašai, kuriuos tereikia mokėti […]
Continue reading »
Supernovų liekanos pirmus kelis šimtus metų po žvaigždės sprogimo plinta tolygiai, praktiškai nelėtėdamos. Taip teigia teoriniai modeliai, o dabar turime ir gana gerą patvirtinimą stebėjimais – keturių šimtų metų senumo supernovos liekana plinta taip pat sparčiai, kaip ir visiškai nauja. […]
Continue reading »
Pagrindinė galaktikų sudedamoji dalis yra tamsioji materija – jos yra maždaug penki šeštadaliai. Iš likusio šeštadalio tokiose galaktikose, kaip Paukščių Takas, didžiąją dalį sudaro žvaigždės. Trečias pagrindinis komponentas – dujos ir dulkės, bendrai vadinamos tarpžvaigždine medžiaga. Paukščių Take jų masė […]
Continue reading »
Asteroido susidūrimas su Žeme gali netgi sunaikinti žmoniją. Nenuostabu, kad tokiam pavojui, kad ir kiek menkai tikėtinam, yra ruošiamasi – planuojamos misijos, modeliuojami asteroidų nustūmimo būdai. Praeitą savaitę paskelbti vieno tokio modelio patikrinimų rezultatai, parodę, kad jis tikrai gerai atkuria […]
Continue reading »
Moksliniai tyrimai retai vyksta tiksliai taip, kaip suplanuota. Kartais duomenų gauti nepavyksta, kartais tenka pakeisti tyrimo eigą, kartais kyla dar kokių problemų. Bet kartais būna ir priešingai – vienu tyrimu gauti duomenys pasitarnauja kitam atradimui, arba ieškodami vieno reiškinio, aptinkame […]
Continue reading »
Poromis skriejantys asteroidai gali padėti suprasti jų evoliuciją ir pokyčius dėl Saulės spinduliuotės. Juodųjų skylių poros susiliedamos paskui save gali išsinešti aplinkinių dujų ir sukelti žybsnius šalia aktyvių galaktikų branduolių. Du Neptūno palydovai juda labai įdomiu unikaliu rezonansu. Objektų poros […]
Continue reading »
Kosminiai kūnai ir struktūros dažniausiai formuojasi taip lėtai, kad tiesiogiai šių procesų tyrinėti negalime – tenka pasikliauti daugelio skirtingose stadijose esančių objektų stebėjimais irba skaitmeniniais modeliais. Praėjusios savaitės naujienose susiduriame su keletu formavimosi procesų ar jų pasekmių: čia ir cheminiai […]
Continue reading »