Viskas Visatoje yra susiję, ir ne tik tuo, kad gravitacijos poveikis pasireiškia neribotu atstumu. Andromedos galaktikos gravitacija mums tikrai nėra reikšminga, bet kartais astrofizikinių reiškinių įtaka matoma ir tarpgalaktiniais atstumais. Pavyzdžiui, aktyvios galaktikos išvalo dalį erdvės aplink save, todėl jų […]
Continue reading »
Žemės magnetosferoje, pasirodo, egzistuoja dalelių greitintuvas, suteikiantis elektronams milžinišką energiją. Įdomių atradimų apie energiją padaryta ir Jupiterio aplinkoje – didžiausi jo palydovai šyla ne tik dėl Jupiterio keliamų potvynių, bet ir dėl tarpusavio sąveikų. Kiti energijos pasireiškimai praėjusios savaitės naujienose […]
Continue reading »
Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad Mėnulis yra geriausiai pažįstamas kosminis kūnas (ok, neskaitant Žemės, kuri techniškai irgi yra kosminis kūnas). Puikiai matomas nakties ir net dieniniame danguje, jis traukė žmonių dėmesį nuo pat tada, kai žmonės kaip tokie atsirado. Turbūt nerasime […]
Continue reading »
Ko labiausiai trūksta astronomams? Geresnės raiškos: ar tai būtų pajėgesni teleskopai, galintys detaliau pažvelgti į kosmose esančius objektus, ar skaitmeniniai modeliai, leidžiantys detaliau tuos objektus atkurti ir sekti jų evoliuciją. Gerėjant raiškai, padaroma vis įdomesnių atradimų: praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Naujame Visiškame kosmose – apie ugnikalnių išsiveržimų periodiškumą Jupiterio palydove Ijo ir Paukščių Tako disko formos matavimus, naudojant kintančiąsias žvaigždes Cefėides. Gero žiūrėjimo!
Continue reading »
Antroje podcast’o serijoje – apie galimai Veneroje kadaise buvusį vandenyną, kurio potvyniai beveik sustabdė planetos sukimąsi, ir apie žvaigždžių artimus prasilenkimus bei apsikeitimus kometomis ir kitais mažais kūnais. Gero žiūrėjimo! O jei manote, kad šie podcastai verti paramos, galite skirti […]
Continue reading »
SpaceX po nedidelių nesklandumų pradeda megzti interneto palydovų tinklą aplink Žemę, taip galimai revoliucionuodami ryšių sistemas. Kitur kosmose randame labiau tiesioginių perversmų: tai ir medžiaga iš Mėnulio mantijos, išmesta į paviršių, ir galimai dėl potvynių pasikeitusi Veneros sukimosi kryptis, ir […]
Continue reading »
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia […]
Continue reading »
Paukščių Taką supa bent apie pusšimtį palydovinių nykštukinių galaktikų. Dvi iš jų – Didysis ir Mažasis Magelano debesys – matomos ir plika akimi, tiesa, tik pietų pusrutulio gyventojams. Jos yra palyginus netoli viena kitos ir skrieja panašiomis orbitomis, o tarpusavio […]
Continue reading »
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų. Neseniai atrastas pirmas egzomėnulis – egzoplanetos palydovas. Apskritai planetų palydovai yra dažnas ir įprastas reiškinys. Daug palydovų turinčios planetos, […]
Continue reading »