Juodųjų skylių susijungimai sukelia gravitacines bangas, kurias jau keletą metų gebame aptikti, o pastaruoju metu aptinkame gana dažnai. Naujausiame kataloge aptiktų įvykių yra maždaug šeši per mėnesį. Galaktikų susidūrimai paspartina jose žvaigždėdarą – praeityje tai vyko dažniau, o nauji detalūs […]
Continue reading »
Dujos kosmose yra visur, o jų savybės leidžia tyrinėti visokiausius procesus, nuo labai trumpų ir greitai kintančių iki ilgaamžių. Štai Jupiterio palydovas Ijo turi retą nuolat kintančią atmosferą, kylančią iš ugnikalnių. O Paukščių Tako diską gaubia atmosfera, kylanti iš žvaigždėdaros […]
Continue reading »
Asteroido Bennu paviršiuje aptikti šviesesni rieduliai greičiausiai kadaise buvo asteroido Vestos dalis – tai reiškia, kad Bennu turėjo audringą istoriją, su įvairiais smūgiais, persikonfigūravimais ir reikšmingais orbitos pokyčiais. Medžiai yra gausiausia daugialąstės gyvybės forma Žemėje. Jie meta gerokai kitokius šešėlius, […]
Continue reading »
Astronominiai reiškiniai dažniausiai vyksta taip lėtai, kad stebėti jų realiu laiku negalime. Bet ne visada – štai dešimt metų apimantys juodosios skylės stebėjimų duomenys leido pamatyti, kad spinduliuotė jos prieigose kinta, o ateityje galbūt leis išmatuoti ir pačios skylės sukimosi […]
Continue reading »
Žemės magnetosferoje, pasirodo, egzistuoja dalelių greitintuvas, suteikiantis elektronams milžinišką energiją. Įdomių atradimų apie energiją padaryta ir Jupiterio aplinkoje – didžiausi jo palydovai šyla ne tik dėl Jupiterio keliamų potvynių, bet ir dėl tarpusavio sąveikų. Kiti energijos pasireiškimai praėjusios savaitės naujienose […]
Continue reading »
Asteroide Bennu aptikti šiluminio uolienų skilimo požymiai – pirmas toks atvejis beoriame Saulės sistemos kūne. Supermasyvios juodosios skylės, esančios galaktikų centruose, auga rydamos dujas arba susijungdamos su kitomis juodosiomis skylėmis. Naujame tyrime nagrinėjama, kaip šie du augimo pobūdžiai kinta einant […]
Continue reading »
Ko labiausiai trūksta astronomams? Geresnės raiškos: ar tai būtų pajėgesni teleskopai, galintys detaliau pažvelgti į kosmose esančius objektus, ar skaitmeniniai modeliai, leidžiantys detaliau tuos objektus atkurti ir sekti jų evoliuciją. Gerėjant raiškai, padaroma vis įdomesnių atradimų: praėjusios savaitės naujienose randame […]
Continue reading »
Kryptis – Marsas! Taip skelbė NASA prieš dešimtmetį. Ne, kryptis – Mėnulis! Pareiškė prieš keletą metų. Dabar kryptis vėl ima svirti Marso link: Artemis misija į Mėnulį, atrodo, bus panaši į Apollo misiją, t. y. trumpokas apsilankymas ir grįžimas, tuo […]
Continue reading »
Naujausiame Visiškame kosmose – apie keistai mažo tankio egzoplanetas, kurios galbūt tiesiog turi žiedus ir dėl to atrodo didesnės, nei yra iš tiesų; taip pat apie asteroidą Bennu, kuris yra aktyvus, t.y. išmetinėja daleles nuo savo paviršiaus, bet tą sužinojome […]
Continue reading »
Ledas Encelade turi įdomius lygiagrečius įtrūkimus – jie greičiausiai susidarė palaipsniui, vandeniui veržiantis pro pirmąjį įtrūkimą prie pietinio ašigalio. Marse vandens ledas daug kur yra taip arti paviršiaus, kad jį įmanoma išsikasti kastuvu. Truputį šiltesnėje aplinkoje – egzoplanetų atmosferos – […]
Continue reading »