Per karantiną susipažinkite su astrobiologija

Kokia galėtų būti gyvybė kitose planetose ar palydovuose, kaip ją galėtume aptikti ir kaip bandome tą padaryti? Šie klausimai – turbūt vieni įdomiausių astrofizikoje. Juos nagrinėja sritis, vadinama astrobiologija.

O karantino metu Edinburgo universiteto astrobiologijos profesorius Charles Cockell siūlo susipažinti su šiuo mokslu plačiau. Anksčiau jis yra parašęs astrobiologijos vadovėlį ir parengęs labai populiarų kursą Coursera platformoje. Dabar jis kuria trumpus vaizdo siužetus, kuriuose atsakinėja į įvairiausius astrobiologinius klausimus, nuo „ar yra Marse gyvybė?“ iki „kaip mus paveiktų susidūrimas su protingais ateiviais?“. Siužetai trunka 10-20 minučių, taigi pats tas pažiūrėti/paklausyti per pertraukėlę tarp darbų. Juos visus rasite YouTube.

Laiqualasse

5 comments

  1. Kastyti, o jūsų asmenine nuomone – yra gyvybė už žemės ribų, ar ne?

    P.S. Dar tik pradedu žiūrėti video seriją, matau kad ten pirmas video yra būtent apie šį klausimą, bet vis tiek norisi išsakyti savo nuomonę. Nežinau, gal aš pasikartosiu nes man rodos jau buvo pas jus tema apie gyvybę, bet kažkaip paskutiniu metu manęs neapleidžia mintis, kad mes esame vieni visatoje. Pažiūrėkite kaip yra žemėje – VISUR, kur tik gali būti gyvybė, ji yra prisitaikiusi gyventi vienokia ar kitokia forma. Ji yra ir 11 km gylyje Marianų įduboje kur yra neįsivaizduojamas slėgis, ir ne per seniausiai Antarktidoje pragręžtuose ežeruose; ji yra ir geizeriuose kur temperatūros siekia 140 laipsnių ir sulfatų pilnuose urvuose kur deguonies nebuvo keltą milijonų metų (kažką panašaus nesenai teko skaityti kažkuriame portale). Žemėje gyvybės visur tiesiog knibždėte knibžda, nes ji labai greitai prisitaiko prie pokyčių. Tas faktas kad už žemės ribų mes ieškome gyvybės ir nerandame net jos PĖDSAKŲ man vis stipriau suponuoja mintį kad esame vieni visatoje, nes jeigu kokia nors gyvybė būtų, ji būtų prisitaikiusi gyventi kažkokia forma ir jos būtų pilna. Bet norėtųsi išgirsti protingesnių žmonių nuomonę.

    1. Neabejoju, kad gyvybė už Žemės ribų egzistuoja.

      Šiuo metu mūsų turima technologija sunkiai aptiktų žemišką gyvybę iš už Saulės sistemos ribų. Per artimiausius 5-10 metų turėsime tokias technologijas, kuriomis tą padaryti pavyktų – tada galėsime pradėti atsakinėti į klausimą, ar gyvybės kosmose yra daug. Jei jos nerasime, žinosime, kad jos nėra daug – bet gali būti, kad yra, tiesiog mažai/retai pasitaiko. Visiškai paneigti tokios galimybės negalėsime niekada.

      Manau, kad kosminė erdvė yra pakankamai rimtas barjeras gyvybei plisti, taigi faktas, kad ji gerai pasklido vienoje planetoje, tikrai nereiškia, kad turėtų būti gerai pasklidusi visame kosmose. Jei gyvybei atsirasti ir suklestėti reikia ypatingų sąlygų, tai gali būti, kad gyvybė pasitaiko nedažnai, bet kai atsiranda, tai paplinta visoje savo planetoje/palydove.

      1. Supratau, jūsų nuomone gyvybės susidarymas yra natūralus ir privalomas (tiksliau „dėsningas“) visokių cheminių procesų eigos rezultatas. Todėl manote kad gyvybė nepriklausomai susidaro daugelyje vietų (kiekvienoje planetoje savarankiškai) ir kiekviena izoliuotai gyvena savo „ekoburbule“ (planetoje ar žvaigždinėje sistemoje). O aš kažkaip manau kad sudėtingų cheminių molekulių susidarymas yra pakankamai atsitiktinis dalykas, nekalbant jau apie tai kad tos sudėtingos molekulės turi pradėti replikuotis ir pradėti vystytis gyvybė. Kaip tiksliai apibūdino kažkuris mokslininkas – sudėkime visus reikalingus televizoriaus komponentus į dėžę, ir kratykime ją n milijardų metų kol sustoję pamatysime – o, TV veikia! Tik vaizdas nespalvotas… (t.y. gyvybė neprotinga). Po to kratykime dar keletą milijardų metų, kol pradės rodyti spalvotai…

        1. Kiek suprantu, gyvybės atsiradimas toli gražu nėra atsitiktinis procesas. Taip, atsitiktinai susiformuoti sudėtingoms molekulėms ir iš jų atsirasti gyvybei tikimybė labai maža (tiesa, net jei ta tikimybė būtų vienas kartas per milijardą metų, tai vien Paukščių Take kasmet galima užsimezga po keletą-keliasdešimt naujų gyvybių). Bet jei ima formuotis autokatalitinis tinklas, t.y. įvairių molekulių ir tarp jų vykstančių cheminių reakcijų grupė, kur vienos molekulės katalizuoja kitų molekulių reakcijas, tai jis gali sudėtingėti daug sparčiau, nei atsitiktinai.

  2. Ziauriai idomus klausimai.
    Greiciausiai taip ir yra:
    tik technologijos klausimas, kada ja aptiksim. Bet kodel ir su mumis nieks nesusisiekia? Bent jau neparodo jokio signalo. Butu kvaila galvoti, kad mes protingiausi visatoj, tai jei mes nesugebam dar technologine prasme bendrauti, tai kiti maziau pazenge tikrai nesugebes. Realiausia butu manyt matematiskai, kad mes vidutiniai pagal issivystyma visatoj. Tuomet kiti, kurie labiau pazenge, vistiek turetu kazka istransliuot, ka mes pagautume.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *