Astronaujiena. Kokie galėtų būti protingų civilizacijų technopėdsakai?

Protingos nežemiškos gyvybės paieškos, žinomos angliška santrumpa SETI (Search for ExtraTerrestrial Intelligence), viena ar kita forma reguliariai vykdomos apie pusšimtį metų. Jokių proto brolių per tą laiką neradome, bet tai toli gražu nereiškia, kad Visatoje ar Galaktikoje esame vieni. Tiesiog paieškų laukas toks platus, o galimi pėdsakai tokie įvairūs, kad aprėpti juos visus reikėtų daugybės šimtmečių. Siekdama sukonkretinti paieškų metodus ir padidinti jų tikslingumą, pernai rugsėjį NASA surengė darbinę konferenciją, skirtą technopėdsakams aptarti. Prieš kelias savaites paskelbti konferencijos rezultatai - technopėdsakų apžvalga. Tad kokie jie gali būti?

NASA technopėdsakų konferencijos baneris

Visų pirma reikėtų apsibrėžti, ką vadiname technopėdsakais. Terminas apibrėžiamas kaip technologinių civilizacijų tikslingai ar netikslingai skleidžiami signalai, kuriuos galima aptikti tarpžvaigždiniais atstumais. Technopėdsakai yra glaudžiai susiję su biopėdsakais - įrodymais apie biologinės gyvybės egzistavimą. Technopėdsakai kartais laikomi biopėdsakų rūšimi, kartais - juos papildančiais duomenimis. Egzistuoja keli svarbūs skirtumai tarp šių pėdsakų rūšių: egzistuoja didesnė tikimybė, kad technopėdsakai yra šviesūs patys iš savęs (pavyzdžiui, lazerio impulsai), kad juos lengviau atskirti nuo negyvybinių procesų (technologinių artefaktų formos, tie patys lazerio impulsai), kad jie yra pasklidę toli nuo gyvybės susiformavimo taško (autonominiai zondai), kad jie išlieka daug ilgiau, nei juos sukūrusi gyvybė (autonominės sistemos ar jų griuvėsiai). Taigi, technopėdsakus aptikti gali būti gerokai paprasčiau, nei biopėdsakus. Iš kitos pusės, technologinių civilizacijų negali būti daugiau, nei tiesiog gyvybę turinčių planetų, todėl technopėdsakai gali būti gerokai retesni.

Vienas iš ryškiausių technopėdsakų būtų visą žvaigždę gaubianti Daisono sfera. Šaltinis: Danielle Futselaar / SETI International
Vienas iš ryškiausių technopėdsakų būtų visą žvaigždę gaubianti Daisono sfera. Šaltinis: Danielle Futselaar / SETI International

Ieškodami technopėdsakų, pradėti galime nuo palyginimo su žmonija ir mūsų technologijomis. Tai primena ir biopėdsakų paiešką, paremtą panašios į žemišką gyvybės paieškomis. Tai nėra antropocentrizmo apraiška, tiesiog žemišką gyvybę, kaip ir žmonių sukurtas technologijas, mes suprantame ir įsivaizduojame, kokia gali būti jų įvairovė, todėl galime daug lengviau sugalvoti, kokių pėdsakų reikėtų ieškoti. Labai kitokia technologija, kaip ir labai kitokia gyvybė, tikrai gali egzistuoti, bet ją atpažinti gali būti daug sudėtingiau, nei panašią į žemišką.

Visas SETI iniciatyvas galima vadinti technopėdsakų paieška, tačiau kol kas ta paieška buvo ganėtinai nekoordinuota. Dažniausiai ieškoma radijo signalų, kartais stebima kituose elektromagnetinio spektro ruožuose, spekuliuojama apie įvairius neįprastus reiškinius... Tuo tarpu pernai pavasarį JAV Atstovų rūmų atstovai įpareigojo NASA technopėdsakų paieškomis užsiimti rimtai. Minėtoji konferencija ir iš jos gimusi apžvalga yra vienas pirmųjų tokių paieškų žingsnių.

Meerkat radijo teleskopų masyvas Pietų Afrikos respublikoje bus naudojamas ir projekto Breakthrough Listen reikmėms, ieškant radijo signalų iš milijono artimų žvaigždžių. Šaltinis: SKA Africa

Technopėdsakų paieška daug kuo primena ne vieną svarbų pastarojo šimtmečio fizikinį projektą. Mes ieškome signalų, kurie galbūt turėtų egzistuoti, tačiau negalime būtų tikri, ar taip yra iš tiesų. Tą patį galima pasakyti apie gravitacinių bangų paieškas iki 2015 metų, Higso bozono paieškas iki 2012-ųjų, egzoplanetų paieškas iki 1992-ųjų ir taip toliau. Kol technopėdsakų neaptiksime, reikės tenkintis neigiamais rezultatais - paieškomis, kurios nedavė teigiamo rezultato. Bet neigiami rezultatai irgi gali duoti labai daug: jie leidžia apsibrėžti technopėdsakų stiprumo viršutines ribas ir geriau įvertinti, kuria linkme vystyti paieškos technologijas.

Kol kas paieškos daugiausiai vykdytos ieškant radijo signalų, šiek tiek - megastruktūrų, tokių kaip Daisono sferos ar panašūs objektai. Ne per seniausiai daryti vertinimai, kad kol kas apieškojome tik 10^{-18} visos tikėtinos parametrų erdvės dalį - šis santykis palyginamas su olimpinio plaukimo baseino ir visų Žemės vandenynų tūrių santykiu. Taigi, kaip baseine neradę žuvų negalime teigti, kad jų nėra visuose vandenynuose, taip negalime teigti ir kad nežemiškų protingų būtybių kosmose nėra. Tačiau galime teigti, kad jos nėra išskirtinai dažnos ir ypatingai artimose žvaigždžių sistemose. Kitų technopėdsakų paieškos kol kas buvo tokios menkos, kad net neapsimoka skaičiuoti prasmingų viršutinių ribų - tai, kad Keplerio teleskopu neaptikome nei vienos megastruktūros, dengiančios žvaigždę ar pralekiančios prieš ją, praktiškai nieko nepasako apie tokių struktūrų egzistavimo galimybę.

Apžvelgta ir tikimybė technopėdsakus rasti Saulės sistemoje. Ne hipotetinių kadaise čia egzistavusių civilizacijų palikimą (tokia hipotezė rimtai nenagrinėjama, kad ir kaip to norėtų sąmokslo teorijų mėgėjai), bet galimai iš kitų žvaigždžių atklydusius zondus. Kalbų šia tema pagausėjo prieš kiek daugiau nei metus, aptikus tarpžvaigždinį objektą 'Oumuamua. Skaičiuojama, kad panašių pralekiančių objektų Saulės sistemoje gali būti šimtai, o per visą Saulės gyvenimą pagautų - tūkstančiai. Kai kurie iš šių objektų gali būti specialiai mūsų link pasiųsti zondai, galbūt seniai nebeveikiantys, tačiau nešantys žinią iš kitos civilizacijos, panašiai kaip Voyager ar Pioneer zondai neša žinias apie mus. Kol kas nežinome, ar jie tokie yra, bet net per artimiausius dešimtmečius galėsime pradėti aiškintis nuodugniai.

'Oumuamua gali būti nežemiškos civilizacijos zondas. Greičiausiai toks nėra, bet pasvarstyti apie egzotiškas hipotezes visada įdomu. Šaltinis: European Southern Observatory / M. Kornmesser

Technopėdsakų paieškos yra palyginus nauja ir menkai ištirta astrofizikos sritis. Turint omeny, kiek mažai teorinio pagrindimo turime konkrečių pėdsakų tikėtinimui apibūdinti, šios paieškos gali atrodyti kaip lėšų ir laiko švaistymas. Iš kitos pusės, net jei nerandame technopėdsakų, jų ieškodami galime aptikti įdomių astrofizikinių reiškinių, kuriuos pražiopsotume kitose paieškose. Taigi technopėdsakų ieškojimas yra kažkuo panašus į pačią astrofiziką, kuri nors ir neturi tiesioginės praktinės naudos visuomenei, gali atskleisti labai įdomių dalykų apie mus supantį pasaulį ir netiesiogiai reikšmingai pasitarnauti žmonijos progresui.

Parengta remiantis Universe Today straipsniu ir NASA pranešimu spaudai.

Laiqualasse

2 comments

  1. Tik, manau, ar tai Daisono sfera ar tik žiedas aplink žvaigždę mažai tikėtinas, nes būtų gravitaciškai nestabilus. Vos tik kuri sferos (žiedo) sritis labiau priartės prie žvaigždės, ją tuoj pat ims labiau traukti prie žvaigždės o tolimesnę nuo žvaigždės lanko sritį atvirkščiai - mažiau traukti. Bus būtinà nuolatinė tokios struktūros korekcija erdvėje. O jei tik kas sugestų, pvz. per saulės pliūpsnį, visa ši struktūra imtų judėti kaip pašėlęs gimnastikos lankas ir galiausiai susidurtų su žvaigžde.

    1. Tikrai taip. Daisono spiečius - daugybė fiziškai nesusietų palydovų, uždengiančių beveik visą dangų iš žvaigždės pozicijos - būtų tikėtinesnis variantas.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *