Pirmoji InSight savaitė

Pirmadienį vakare Marse nusileido naujausias NASA zondas InSight, skirtas Raudonosios planetos gelmių tyrimams. Įvykis sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, bet tik vienai dienai. Bet zondo darbai tik prasideda, arba, galima sakyti, realiai dar net neprasidėjo. Tad ką jis veikė pirmą savaitę Marse?Tik nusileidęs, InSight padarė nuotrauką su viena iš savo kamerų, o kiek vėliau – ir kita. Per savaitę nuotraukų padarė po tris kiekviena kamera, bet didelio skirtumo tarp jų nepamatysime, nes kameros yra pritvirtintos prie zondo, o zondas tvirtai stovi Marso paviršiuje. Viena iš kamerų yra ant robotinės rankos – ja vėliau bus daromos nusileidimo zonos nuotraukos.

InSight "rankinės" kameros nuotrauka. Šaltinis: NASA
InSight „rankinės“ kameros nuotrauka. Šaltinis: NASA

Robotinė ranka ir ja daromos nuotraukos bus reikalingos tam, kad zondo komanda galėtų parinkti svarbiausių misijos instrumentų padėjimo pozicijas. Šie instrumentai yra seismografas ir šilumos matuoklis. Pastarajame yra ir kaltas, kuris įleis šilumos matavimo įrenginį į penkių metrų gylį po Marso pluta. Tokiu būdu InSight padės nustatyti, kaip vyksta šilumos apykaita tarp Marso gelmių ir paviršiaus, o seismografas leis ištirti Marso drebėjimų savybes ir, tikėkimės, prigimtį. Šie darbai prasidės tik po kelių savaičių – viskas daroma lėtai, nes reikia labai gerai išsiaiškinti, kas tiksliai yra aplink zondą (nepamirškime, kad judėti jis negali) ir kur geriausia padėti instrumentus, kad jie neapvirstų ir galėtų atlikti savo užduotis.

InSight turi ir daugiau mokslinių instrumentų. Vienas iš jų, jau pradėjęs darbą, yra RISE – planetos sukimosi ir vidinės struktūros eksperimentas. Jį sudaro dvi radijo antenos, kurios kasdien po porą valandų „kalbasi“ su Žeme. Nedideli signalų atsklidimo laiko pokyčiai leis labai tiksliai nustatyti, kaip kinta Marso sukimasis. Sukimąsi keičia Saulės spinduliuotė bei kitų planetų gravitacija, o pokyčiams priešinasi Marso inercija, ypač jo branduolys. Surinkti duomenys leis apskaičiuoti, kokio dydžio yra planetos branduolys, bei nustatyti, ar jis skystas, ar kietas.

Ne visa InSight veikla tiesiogiai susijusi su mokslinių duomenų rinkimu. Zondas taip pat sėkmingai išskleidė Saulės baterijas – tai labai svarbu, nes kitaip jis negautų pakankamai energijos ir tiesiog negalėtų funkcionuoti. Taip pat sėkmingai pavyko „užmigti“ Marso nakčiai ir apsaugoti visus prietaisus nuo žemų temperatūrų. Artimiausiomis dienomis pradės judėti ir minėtoji robotinė ranka. Pirmiausia bus tikrinama, ar ji reaguoja į komandas taip, kaip turėtų, o vėliau jau daromos nuotraukos bei dėliojami instrumentai.

Visi instrumentai darbą pradėti turėtų per porą-trejetą mėnesių. Apskritai InSight misija suplanuota beveik dvejiems Žemės, arba kiek daugiau nei vieneriems Marso, metams. Bet, kaip dažnai būna su kosminėmis misijomis, greičiausiai InSight dirbs ilgiau. Jei misiją lydės sėkmė, galbūt net dešimtmečius.

Daugiau apie InSight galite perskaityti oficialiame misijos puslapyje.

Laiqualasse

3 komentarai

  1. Su visa derama pagarba (nes straipsnio autorius tikrai daugiau už mane žino ir išmano su astrofizika susijusioje srityje), straipsnyje yra netikslumas: instrumentas HP3, skirtas temperatūros matavimui, grąžto neturi. Į gruntą jis skverbsis ne gręžimo o greičiau kalimo būdu – grubiai sakant jis turi savotišką, smagratį primenantį mechanizmą, kuris, besisukdamas korpuso viduje, sukuria dinaminius smūgius ir tokiu būdu rausiasi į gruntą.

    1. Tikrai taip, per daug nekritiškai įvertinau kažkurį populiarų palyginimą. Tuojau pasitaisysiu.

Komentuoti: D Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.