Ar mes gyvename simuliacijoje? [Mokslo populiarinimo konkursas]

Pirmasis šių metų mokslo populiarinimo konkurso darbas mus pasiekia iš Vilniaus Antakalnio Progimnazijos, kurios septintokas Arminas Keršys rašo apie kompiuterines simuliacijas. Tiksliau apie tai, ar gali būti, jog mes gyvename tokioje simuliacijoje. Tekstą skaitykite žemiau, o perskaitę pagalvokite, gal norite sudalyvauti ir jūs!

Ar mes gyvename kompiuterinėje simuliacijoje?

Arminas Keršys

arminas_kersys_simuliacija

Ar kada nors esate pagalvoję, kad aplink mus supantis pasaulis yra netikras, ir visa tai ką matote, yra tik specialiai jums sukurta simuliacija? Šia teorija tiki pats Elon’as Musk’as, ir mano, kad yra tik vienas procentas iš milijono, jog mes gyvename realybėje. Filosofas Nikas Bostromas mano, kad yra 20 procentų šansas, jog mes gyvename simuliacijoje.

Teorijose teigiama, kad yra keli būdai kaip veikia kompiuterinė simuliacija, vienos iš jų: Yra simuliuojami tik kai kurie žmonės arba vienintelis žmogus. Keistai pasijuntate, kai pagalvojate, jog visi žmonės, objektai, gyvūnai, medžiai, paukščiai, visa visata yra netikra, ir visa tai gali būti tik kompiuterinė simuliacija.

Gali būti, jog yra daug visatų, kurie simuliuoja dar daugiau visatų, ir mes gyvename vienoje iš jų.

Ar įmanoma sukurti savo kompiuterinę simuliaciją?

Bet ar įmanoma mums sukurti ypač galingą kompiuterį, kuriame galėtumėme sukurti savo dirbtinę simuliaciją? Ar kada nors galvojote, kad mes žaisdami žaidimus, jame būnantys veikėjai patiria tą patį, ką ir mes, ir mąsto: „ar mūsų pasaulis yra tikras?“. Mokslininkai teigia, kad mes niekada neturėsime tokių galingų kompiuterių bei technologijų, kurios leistu mums tai padaryti. Tačiau, mokslininkai kalba apie klasikinius kompiuterius, egzistuoja kvantiniai kompiuteriai, bet tai kita tema.

Ar įmanoma sužinoti, jog mes gyvename kompiuterinėje simuliacijoje?

Mokslininkai mano, kad sugalvojo būdą, kaip tai galima išsiaiškinti. Jų sumanymas grįstas dydžiu, vadinamas Graizeno-Zacepino-Kuzmino riba. Fizikoje kai kurie dalykai gali neturėti pabaigos, bet kompiuteriai turi ribas. Mokslininkai tyrinėja, ar nebegalinio dydžio kompiuterinės simuliacijos gali atstoti fizinius procesus kuriuos stebime visatoje, jie mėgina stebėti didelės energijos procesus, kurie kuo didesnės energijos, vadinasi yra mažesnių fizinių išmatavimų. Mokslininkai pastebėjo, kad trimatėje visatoje niekas negalėtu būti mažesnis už pačią kompiuterinę simuliaciją. Jeigu mes egzistuojame kompiuterinėje programoje, turėti egzistuoti fundamentali energingųjų dalelių spektro riba.

Naudoti šaltiniai:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-28827/straipsnis/Kaip-zinoti-ar-gyvename-ne-grandiozinio-masto-kompiuterineje-simuliacijoje
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-64352/straipsnis/Ar-mes-gyvename-kompiuterineje-simuliacijoje-Mokslininkai-iskele-didziule-abejone-Video
https://www. youtube.com/watch?v=0cM690CKArQ
https://www. youtube.com/watch?v=SYAG9dAfy8U
https://www. youtube.com/watch?v=xBKRuI2zHp0
https://lt.wikipedia.org/wiki/Simuliuojama_tikrov%C4%97

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *