Vanduo Marse

Apie tai, kad aptiktas skysto vandens telkinys Marse, turbūt girdėjote visi - naujienos vakar ir šiandien netruko pasklisti po pasaulio ir Lietuvos informacinius kanalus (nemažai galite perskaityti, pavyzdžiui, Nature komentare ir Science komentare). Tai plačios naujienos apie šį atradimą nerašysiu, tik pasidalinsiu keliais atsakymais į klausimus, kuriuos daviau Lietuvos Rytui.

Radaru tyrinėtas regionas šalia Marso pietų ašigalio. Spalvoti brūkšniai yra radaro skanavimo linijos, mėlynai pažymėtas aptiktasis vandens telkinys. ©USGS Astrogeology Science Center, Arizona State University, INAF
Radaru tyrinėtas regionas šalia Marso pietų ašigalio. Spalvoti brūkšniai yra radaro skanavimo linijos, mėlynai pažymėtas aptiktasis vandens telkinys. ©USGS Astrogeology Science Center, Arizona State University, INAF

Kaip įvertintumėte atradimą – kiek jis svarbus?

Bet koks vandens atradimas už Žemės ribų yra reikšmingas, o šis svarbus ir tuo, kad tai pirmasis vandens telkinio aptikimas Marse. Vanduo yra būtinas ingredientas gyvybei – bent jau tokiai, kaip Žemėje – formuotis, be to, toks vandens telkinys gali būti išsaugojęs informaciją apie Marso paviršiaus sąlygas prieš milijonus metų, panašiai kaip ežerai giliai po Antarktidos ar Arkties salų ledynais.

Kaip manote, ar skysto vandens Marse galėtų būti ir daugiau?

Taip, gali. Yra daug įrodymų, jog Marso paviršiuje kadaise būta vandenynų, upių ir ežerų. Taip pat yra spėjama, kad kartais ir dabar Marso paviršiuje gali susidaryti trumpalaikės vandens srovelės, sukuriančios nuošliaužas kopose, bet šie įrodymai nevienareikšmiški. Visgi panašių ežerų po ledynais, arba po paviršinėmis uolienomis, gali būti ir daugiau.

Kaip vertintumėte tikimybę šalia tokio vandens (ar vandenyje) aptikti gyvybę?

Žemėje gyvybės yra visur, kur yra vandens. Taigi tikimybę vertinu optimistiškai – jei Marse kada buvo gyvybės, tai toks ežeras gali būti viena geriausių vietų jai išlikti, nes jis yra apsaugotas nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės. Bet tvirtai kažko pasakyti kol kas tikrai nėra įmanoma.

Kaip manote, ar šis atradimas paskatins tyrimus Marse, o gal ir jo kolonizaciją?

Manau, kad tyrimus tikrai paskatins, tačiau dedikuotos misijos į pietinio ašigalio apylinkes reikės palaukti bent dešimtmetį – tiesiog jų neįmanoma greičiau parengti. Kolonizacijai šis atradimas didelio skirtumo neturi – išgauti vandenį Marse būtų galima ir neturint skysto vandens telkinių, naudojant ledą ar netgi kai kurias uolienas, kurios yra prisigėrusios vandens molekulių.

Egzistuoja pesimistinė pozicija, kad jei Marse egzistuoti gyvybė, kas reikštų, kad Visatoje turėtų būti pilna civilizacijų – bet mes jų nematome. O jei nematome, vadinasi, yra kažkoks laiptelis, kurio jokia gyvybė neperžengia ir žūsta. Kaip vertintumėte tokią poziciją?

Taip, tokia pozicija tikrai egzistuoja, bet šiame argumente daromas vienas logikos šuolis – gyvybė sutapatinama su protinga civilizacija. Intelektas visai nebūtinai yra neišvengiamas evoliucijos produktas. Gali būti, kad Visatoje egzistuoja daugybė planetų, pilnų gyvybės, tačiau protinga gyvybė – ir juo labiau, technologinė civilizacija – yra ypatingai retas reiškinys. Mes šį laiptelį peržengėme ir neišnykome, taigi apie savo ateities perspektyvas galime mąstyti ir optimistiškai. Be to, jei Marse egzistuoja gyvybė, tai nebūtinai reiškia, kad kitur Visatoje jos turėtų būti pilna – Marso ir Žemės gyvybė nebūtinai yra nepriklausomos viena nuo kitos. Gyvybė galėjo susiformuoti, pavyzdžiui, Marse ir būti atnešta į Žemę su meteoritais – arba atvirkščiai.

Ar Lietuva galėtų kaip nors prisidėti prie vandens ir gyvybės paieškų Marse? Ar mums belieka tik pasyvių stebėtojų rolė?

Lietuva šiuo metu stoja į Europos kosmoso agentūrą, kurios zondo „Mars Express“ stebėjimai ir leido aptikti šį ežerą. Taigi neabejoju, kad ateityje lietuvių mokslininkai bei inžinieriai taip pat prisidės prie Marso ir kitų planetų tyrimų.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *