Klimato pabėgėliai [Mokslo populiarinimo konkursas]

Keturioliktasis mokslo populiarinimo konkurso darbas. VU meteorologijos ir hidrologijos studijų krypties studentas Dainius Frišmantas rašo apie klimato pabėgėlius. Jūsų darbų laukiame iki vasario 11 dienos!

Klimato pabėgėliai

Dainius Frišmantas

Pabėgėlių krizė ir klimato kaita

Pabėgėlių krizė – tai didžiausia migrantų suirutė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kiekviename regione yra pabėgėlių, bėgančių dėl ekonominės padėties, karų, politinės suirutės, klimato kaitos padarinių bei kitų priežasčių. Migrantų sutinkama visame pasaulyje: Afrikos (pvz., Sudane) žemyne, Lotynų Amerikoje (pvz., Gvatemaloje), Azijoje (pvz., Pakistane). Galima išskirti ir dar vieną regioną, t.y. Vidurio Rytų, kuriame nuo XXI a. pr. prasidėjo ypač ryškus Sirijos konfliktas, pastūmėjęs didelį kiekį žmonių palikti savo namus. Viena iš priežasčių, kodėl kilo ši suirutė – klimato kaita. Tai yra globalinis klimato atšilimas, vykstantis jau nuo XX a., kai vidutinė pasaulio oro temperatūra didėja dėl antropogeninės žmonių veiklos. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad plintančios dykumos, dažnėjantys potvyniai ar tirpstantys ledynai yra menka problema, o gal visai net nepaliečianti mus – žmones. Tačiau būtent šie klimato kaitos padariniai atneša kitus padarinius: kylantį vandens lygį, kuris apsemia pajūrio pakrantes, todėl žmonės turi palikti savo gimtuosius namus ir ieškotis saugesnės gyvenamosios vietos; didėjančias karščio bangas, kurios ne tik naikina žemės ūkį, bet ir sukelia gaisrus; gyvūnai nesugeba prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų, todėl gaišta, o kartu plinta ligos (Bukantis, 2014). Globalinis atšilimas paspartina ūkininkų, žvejotojų, gyvulių augintojų migraciją į kitus miestus, nes žmonės nebegali užsiaugint maisto ir išgyventi kaip seniau. 2015 metų rugpjūčio 31 dieną buvęs Jungtinių Amerikos valstijų valstybės sekretorius John Kerry perspėjo, kad dėl klimato kaitos gali atsirasti pabėgėliai ar emigrantai, kurie bus vadinami „klimato pabėgėliais“ (Baker, 2015). Žinoma, pabėgėlių krizei įtaką daro ne tik klimato kaita, bet ir valstybės politinis nestabilumas, karai, ekonomikos stagnacija.

Nuo 2008 m. 161 valstybės kenčia dėl gamtos stichinių nelaimių, o ateityje valstybių skaičius tik išaugs. (Bawden, 2015). Barakas Obama teigė, kad klimato kaita gal sukelti pabėgėlių krizę, kokios dar niekas nėra matęs žmonijos istorijoje ir jog jokia tauta: nesvarbu, ar turtinga, ar skurdi nebus apsaugota nuo globalinio atšilimo padarinių (Ian Johnston, 2017). 2015 metais buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, kurio pagrindinis tikslas užtikrinti, kad vidutinis oro temperatūros kilimas nepadidėtų daugiau negu 2 °C (1 pav.).

1 pav. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo konferencija. Šaltinis http://www.bankersadda.com/2016/04/all-about-paris-climate-agreement.html
1 pav. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo konferencija. Šaltinis http://www.bankersadda.com/2016/04/all-about-paris-climate-agreement.html

Klimato kaitos poveikis pabėgėlių krizei

Per visą žmonijos laikotarpį jau nuo seniausių laikų žmonės kėlėsi iš vieno regiono į kitą. Civilizacijos kūrėsi prie Tigro ir Eufrato upės deltų, Egipte prie Nilo deltos, kur buvo derlinga žemė, užtektinai maisto ir gėlo vandens. Iki dabar žmonėms svarbiausi gyvybei palaikyti poreikiai yra maistas ir vanduo, o klimato kaita pakeisdama atmosferoje vykstančius procesus, vienus regionus paverčia sausringais, kur trūksta vandens ir maisto, o kitus – per drėgnus. Vidurio Rytai – vienas labiausiai paveiktų regionų pasaulyje nuo globalinio atšilimo. Pabėgėlių krizė Sirijoje, pirmiausiai, galėjo kilti nuo 2006-2011 metais susidariusios intensyvios sausros. Sausra – sudėtingas gamtos reiškinys, jo padariniai pražūtingi gyvajam pasauliui ir ūkiui: išsenka geriamojo vandens atsargos, kyla daug miško gaisrų, nusekus upėms sustoja laivyba, ima trūkti vandens pramonei, dirbamiems laukams drėkinti, žūsta derlius (Bukantis, 2014). Nacionalinė mokslų akademija cituodama žurnalą „American Scientific“ teigia, kad sausros padidino žmonių emigraciją iš kaimų į miestus, o iš miestų į kitas valstybes. Klimato kaitos intensyvėjimas labiausiai paveikia besivystančias pasaulio šalis (2 pav.). Vienas iš pavyzdžių yra Sirijos prezidento Asado nesugebėjimas priimti teisingų sprendimų (nutraukė subsidijas ūkininkams) ir sausros privertė palikti daugiau nei 2 milijonus Sirijos gyventojų savo namus (Baker, 2015). Kadangi prezidentas nefinansavo ūkininkų prasidėjus sausrai, tai žemės ūkį ištiko stagnacija, o jie nebeturėdami darbo (kartu ir dirbamosios žemės) privalėjo emigruoti į palankesnius kraštus.

2 pav. Klimato kaitos poveikis žemės ūkio kultūroms. Source: Cline W. 2007. Global Warming and Agriculture
2 pav. Klimato kaitos poveikis žemės ūkio kultūroms. Source: Cline W. 2007. Global Warming and Agriculture

Dėl neproduktyvios žemdirbystės ne tik Vidurio Rytuose, bet ir Šiaurės Afrikoje, nuo Senegalo iki Eritrėjos, žmonės intensyviai emigruoja dėl maisto ir vandens trūkumo. Rytinė Viduržemio jūros dalis bei Vidurio Rytai tampa vis labiau aridiškesnio (sausesnio) klimato zona (Bawden, 2015), kadangi tuose regionuose iškrenta mažesnis kiekis kritulių. Prognozuojama, jog pakilus 2 °C globaliai oro temperatūrai, kritulių kiekis sumažės 20-40 % (The World Bank, 2017). Ne tik Sirija, bet ir Jordanija, Izraelis, Libanas, Irakas, Iranas patiria vandens trūkumo problemas. Jordanija jau dabar patiria klimato kaitos poveikį ir prognozuojama, kad iki 2020 metų temperatūra pakils tarp 1-4 °C, o kritulių kiekis sumažės 15-60 %. Jordanijoje dėl aplinkos pokyčių net pasikeis eksportas ir importas dėl ko bus paveikti ir kiti regionai. Remiantis Jungtinių Tautų žiniomis nuo 2001 m. Jordanijoje 8 metus vyko sausra, kuri paveikė 200 tūkstančių žmonių ūkius (World Bank, 2010). Vandens trūkumas yra didžiulė Irako problema, kuri sietina su sausra vykusia 2007-2009 metais. Apie 40 % visos žemės ūkio produkcijos buvo sunaikinta (Raouf, 2013). Atšilimas naikina vandens ekosistemas ir dėl šiltėjančio klimato, upės pradeda džiūti regione (Zeed, 2016).

3 pav. Žemėlapis, vaizduojantis dėl ekstremalių orų reiškinių vykstančią žmonių emigraciją. Šaltinis - https://www.socialeurope.eu/wp-content/uploads/2015/09/21.jpg
3 pav. Žemėlapis, vaizduojantis dėl ekstremalių orų reiškinių vykstančią žmonių emigraciją. Šaltinis - https://www.socialeurope.eu/wp-content/uploads/2015/09/21.jpg

Artimuosiuose rytuose jau dabar vyksta daug socialinių, religinių, etninių konfliktų, tačiau greičiausiu metu didžiausia problema bus vandens nepriteklius (Bawden, 2015). Turėdami menkus vandens išteklius bei prastos kokybės vandenį, žmonės gali susirgti įvairiausiomis ligomis, kaip diarėja ar karščiavimas. Dėl mažai tinkamų vietovių gyventi, Vidurio Rytų gyventojai buriasi vienoje vietoje taip nualindami žemę, užteršdami bei išeikvodami ten esančius išteklius. JAV valstybės departamento užsienio reikalų politikos ir Amerikos saugumo projekto narys Brig Gen Stephen Cheney teigia, kad klimato kaita gali sukelti milžiniško dydžio humanitarinę krizę, kurią matome per: didžiulius migrantų antplūdžius pasaulyje dėl maisto ir vandens trūkumo ir kokybės, ekstremalias oro sąlygas regionuose (Carrington, 2016). Remiantis statistika, dėl klimato kaitos daugiau negu 32 milijonai žmonių emigruoja iš savo gimtosios šalies. Didžiausi žmonių kiekiai bėga iš Indijos, Šiaurės Korėjos, Kinijos, Nigerijos, Pakistano. Indijoje ir Bangladeše yra užliejamos didžiulės miestų bei žemės ūkio teritorijos, Kinijoje didėja oro užterštumas (3 pav.).

Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo besikeičiančio klimato ir vis dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių. Vieni regionai yra paveikti labiau negu kiti, tačiau, galiausiai, tai sukuria vieną bendrą problemą – pabėgėlių krizę, dėl kurios žmonės privalo emigruoti. Jei tautos neras bendro susitarimo ir nesilaikys Paryžiaus klimato kaitos konferencijos priimtų susitarimų, vis dažniau žiniasklaidoje bus girdėti, kad žmonės bėga ne nuo karo ar socialinių priežasčių, bet dėl sausrų, potvynių, gaisrų ir kitų gamtinių priežasčių.

Literatūros šaltiniai

1. Aryn Baker. 2015. http://time.com/4024210/climate-change-migrants/
2. Tom Bawden. 2015 http://www.independent.co.uk/news/world/refugee-crisis-is-climate-change-affecting-mass-migration-10490434.html
3. Bukantis A. 2014. Kas užlopys dangų. Vilnius: Tyto alba.
4. The World Bank. 2017. http://www.worldbank.org/en/programs/mena-climate-change#1
5. The World Bank. 2010. http://sdwebx.worldbank.org/climateportalb/doc/GFDRRCountryProfiles/wb_gfdrr_climate_change_country_profile_for_JOR.pdf
6. Samir Raouf. 2013. https://stiiraqdev.wordpress.com/2013/10/12/water-climate-change-iraq/
7. Adnan Abu Zeed. 2016. http://www.al-monitor.com/pulse/originals/2016/12/iraq-environment-climate-change.html#
8. Damian Carrington. 2016. https://www.theguardian.com/environment/2016/dec/01/climate-change-trigger-unimaginable-refugee-crisis-senior-military
9. Ian Johnston. 2017. http://www.independent.co.uk/environment/barack-obama-climate-change-refugee-crisis-human-history-unprecedented-global-warming-paris-a7727881.html
10. http://www.consilium.europa.eu/lt/policies/climate-change/timeline/
11. https://3.bp.blogspot.com/-OfO2UESXjDc/VyIGW3XD6eI/AAAAAAAADXE/zm2ahi9TUAUDSgfWK6ywNp8tXq0tXDFFgCLcB/s1600/Paris%252B2015%252BUN%252BClimate.mgn.jpg
12. https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/a9/Projected_impact_of_climate_change_on_agricultural_yields_by_the_2080s,_compared_to_2003_levels_(Cline,_2007).png
13. https://www.socialeurope.eu/wp-content/uploads/2015/09/21.jpg

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *