Aukštyn žvelgianti žmonija. 2017 metų svarbiausi kosminiai įvykiai (II dalis)

Pirmoje apžvalgos dalyje prisiminiau pirmosios metų pusės įvykius, tad dabar metas atsiversti liepos-gruodžio mėnesių naujienas.

Neutroninių žvaigždžių susiliejimo vizualizacija. Šaltinis: LIGO collaboration
Neutroninių žvaigždžių susiliejimo vizualizacija. Šaltinis: LIGO collaboration

***

Liepa

- Nustatyta, jog Saulės ir kitų žvaigždžių aktyvumo ciklų trukmės priklauso nuo jų šviesio ir sukimosi greičio;

- Nustatyta, kad Marso paviršiuje esančios druskos perchloratai labai sustiprina neigiamą ultravioletinės spinduliuotės poveikį gyvybei;

- Aptiktas pirmasis asteroidas, skriejantis stabilia Jupiterio metų trukmės orbita, bet į priešingą pusę;

- Pirmą kartą trys sudėtingos molekulės – metanolis, metanetiolis ir formamidas – aptiktos žvaigždės protoplanetiniame diske;

- Apskaičiuota, kad vos viena planeta gali atverti keletą tarpų protoplanetiniame diske;

- Greičiausiai aptiktas pirmasis egzomėnulis;

- Pirmą kartą statistiškai reikšmingai įvertinta, kad jauname žvaigždžių spiečiuje, taigi turbūt ir Paukščių Take, rudųjų nykštukių yra tiek pat, kiek ir žvaigždžių;

- Paaiškėjo, kad Paukščių Tako diskas yra ne tolygus, o banguotas, greičiausiai dėl praeityje vykusių susidūrimų su mažomis palydovinėmis galaktikomis;

- Nustatyta, kad Paukščių Tako centre labai didelės energijos dalelės patenka į magnetinius spąstus ir ten išlieka labai ilgai;

- Pasiūlytas dvinarių juodųjų skylių formavimosi scenarijus, kuris remiasi dvinarės žvaigždės bendrojo apvalkalo evoliucija, kai viena žvaigždė atsiranda kitos viduje ir taip gali priartėti prie kompanionės;

- Nustatyta , kad aplinkinių galaktikų spiečių tarpgalaktinės medžiagos cheminė sudėtis yra netikėtai vienoda;

- Statistinė analizė parodė, kad elipsinės galaktikos susiformavo anksčiau, nei diskinės;

- Labai tolimos gravitaciškai lęšiuotos galaktikos analizė atskleidė, kad ankstyvojoje Visatoje žvaigždės formavosi panašioje aplinkoje, kaip ir šiandieninėje;

- Grupės labai tolimų galaktikų, kurių vaizdą matome iš laikų, kai Visatos amžius buvo 800 milijonų metų, analizė parodė, kad tuo metu dar pusę Visatos tūrio sudarė neutralus vandenilis, vadinasi jonizuotas jis buvo vėliau.

***

Rugpjūtis

- Sukako 40 metų nuo Voyager misijų pradžios;

- Breakthrough Starshot komanda sėkmingai paleido pirmąjį miniatiūrinį zondą bandomajam skrydžiui Žemės orbitoje;

- Uolienų analizė atskleidė, kad Mėnulis bent prieš 2,5 milijardo metų tikrai turėjo magnetinį lauką, t. y. jis išliko bent milijardą metų ilgiau, nei buvo manoma iki šiol;

- Išmatuota, kad Saulės branduolys sukasi net keturis kartus sparčiau, nei paviršius;

- Skaitmeniniai modeliai parodė, kad Venera greičiausiai kadaise turėjo vandenyną;

- Marse aptikti plunksniniai debesys;

- Laboratorijoje sukūrus Urano ir Neptūno gelmes atitinkančias sąlygas, suformuoti deimantai;

- Aptikta pirma egzoplaneta, turinti stratosferą – atmosferos sluoksnį, kuriame temperatūra kyla tolstant nuo planetos paviršiaus;

- Pirmą kartą nufotografuotas kitos žvaigždės, nei Saulė, diskas ir atmosfera;

- Aptikta superšviesi supernova, sprogusi labai daug už helį sunkesnių elementų turinčioje galaktikoje, priešingai nei ankstesnės į ją panašios;

- Paaiškėjo, kad į spiečius krisdamos galaktikos ne tik praranda dujas, bet ir sustumia nemažai jų į centrą, kur jos maitina juodąsias skyles;

- Sudarytas aplinkinės Visatos erdvėlapis, naudojant vien objektų judėjimo greičių, bet ne jų padėčių, informaciją;

- Nustatyta, kad dauguma sparčiai žvaigždes formuojančių tolimų galaktikų, vadinamų submilimetrinėmis, turi aktyvius branduolius – taip galima paaiškinti, kodėl jos evoliucionuoja į žvaigždžių nebeformuojančias;

- Nustatyta, kad masyvesnės galaktikos vidutiniškai sukasi lėčiau, nei mažesnės masės.

***

Rugsėjis

- Seismometrų duomenų analizė parodė, kad Mėnulio gelmėse vykstantys drebėjimai kyla dėl Žemės gravitacijos poveikio;

- Pasiūlyta idėja į Venerą nusiųsti mechaninį zondą, kuris turėtų ten išgyventi daug ilgiau, nei elektroninių komponentų prikrautas prietaisas;

- Baigėsi Cassini misija Saturno sistemoje;

- Aptikta išskirtinai tamsi egzoplaneta, kurios atmosfera sugeria beveik visą iš žvaigždės ateinančią šviesą;

- Įvertinta, jog TRAPPIST-1 sistemos planetos, esančios gyvybinėje zonoje, per savo gyvenimą prarado maždaug triskart tiek vandens, kiek jo yra Žemėje – tai reiškia, kad vandens ten dar gali būti likę;

- Nustatyta, jog jaunų žvaigždžių rentgeno spinduliuotės intensyvumas labai sparčiai mažėja, joms senstant – tai gali reikšti, kad jos yra tinkamesnės gyvybei, nei manyta iki šiol;

- Pirmą kartą aptiktas staigus sukimosi greičio šuolis (vadinamas „trūkiu“) pulsare, esančiame dvinarėje sistemoje – jo savybės leidžia teigti, kad trūkis yra visiškai vidinis pulsaro procesas, o ne sąveikos su aplinka rezultatas;

- Aptikta naujų įrodymų, kad Paukščių Tako centrinėje dalyje gali egzistuoti tarpinės masės juodoji skylė;

- Paukščių Tako palydovinės galaktikos pasirodė esančios neįprastos – labai neefektyviai formuojančios žvaigždes, lyginant su kitų panašių galaktikų palydovėmis;

- Nustatyta, kad greičiau besisukančios galaktikos yra plokštesnės;

- Vieno greitojo radijo žybsnio šaltinio stebėjimai leido užfiksuoti dar 15 žybsnių, sklindančių iš to paties taško, tačiau vis dar neaišku, kas juos sukelia;

- Aptikta mažiausiai metalinga galaktika Visatoje, ir ji yra visai netoli – jos šviesa iki mūsų keliauja tik 5% Visatos amžiaus;

- Aptiktas ketvirtas gravitacinių bangų signalas, ir pirmasis, užfiksuotas trimis detektoriais.

***

Spalis

- Nustatyta, kad jaunystėje Mėnulis galėjo turėti atmosferą, kurios slėgis buvo didesnis, nei dabartinės Marso atmosferos;

- Užfiksuoti Saulės mikrožybsniai, kurie galimai įkaitina jos vainiką iki milijono laipsnių temperatūros;

- Aptikta Marso magnetosferos uodega;

- Aptikta įrodymų, kad Cereros paviršiuje kadaise galėjo egzistuoti vandenynas;

- Skaitmeniniais modeliais paaiškinta kai kurių Titano paviršiaus struktūrų kilmė – ten kartais žliaugia metano liūtys;

- Aptiktas objektas 'Oumuamua – pirmasis tarpžvaigždinis kometos/asteroido dydžo objektas Saulės sistemoje;

- Aptiktas Neptūno dydžio mėnulis, besisukantis aplink egzoplanetą Keplerio 1625 b;

- Pirmą kartą išmatuotas atstumas iki objekto už Galaktikos centro – žvaigždėdaros regiono kitoje Galaktikos pusėje;

- Aptiktas antras žybsnis, įvykęs supernovos sprogimo pradžioje;

- Užfiksuotas gravitacinių bangų signalas, atsklidęs iš besijungiančių neutroninių žvaigždžių poros; jis kartu užfiksuotas ir elektromagnetinėmis bangomis;

- Nustatyta, kad spiečių centrinės galaktikose juose svyruoja gerokai toliau į šalis nuo centro, nei prognozuoja teoriniai modeliai;

- Užfiksuotos kosminio voratinklio gijos, jungiančios galaktikas, kuriose sutelkta apie pusę barioninės Visatos medžiagos.

***

Lapkritis

- Apskaičiuota, kad Žemė stabdo pro ją lekiančius neutrinus;

- Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad kai kurie žemiški mikroorganizmai gali išgyventi Marso paviršiaus sąlygomis;

- Visus metus daug kalbėta apie nuošliaužas Marso kopose; naujausi tyrimai rodo, kad tai greičiausiai nėra skysto vandens sukelti reiškiniai;

- Pristatyti Neptūno sistemos evoliucijos modeliai, parodantys, kaip sistemą paveikė palydovo Tritono pagavimas;

- Skaitmeniniais modeliais nustatyta, kad žvaigždžių sukimasis nulemia jų paviršiaus granulių dydį;

- Pasiūlytas metodas, kaip, naudojant vien planetų tranzitų duomenis, apskaičiuoti žvaigždžių tankius;

- Aptikta žvaigždė, kuri sprogo kaip supernova prieš 50 metų, bet sprogimą išgyveno ir vėl sprogo prieš trejus metus;

- Pirmą kartą aptikta baltoji nykštukė, kurios dydis laikui bėgant mažėja;

- Pirmą kartą aptikta radijo bangų spinduliuotė, sklindanti iš ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės;

- Įvertinta, kad juodųjų skylių poras, galinčiais skleisti gravitacinių bangų signalus, daugiau šansų aptikti nykštukinėse galaktikose ir diskinių galaktikų pakraščiuose;

- Aptikta seniausia diskinė galaktika.

***

Gruodis

- SpaceX pirmą kartą viename skrydyje antrą kartą panaudojo ir raketą, ir kapsulę;

- Nustatyta, kad Saturno vidurinėse platumose vykstančios audros gali paveikti atmosferą ties pusiauju, panašiai kaip ir Žemėje;

- Nustatyta, kad Urano šviesis kinta dėl Saulės aktyvumo, 11 metų periodu;

- Po 37 metų pertraukos sėkmingai įjungti Voyager 1 zondo varikliai;

- Išaiškinta, kad planetos, esančios arti žvaigždžių milžinių, išsiplečia labai greitai dėl pastarųjų spinduliuotės;

- Neuroninio tinklo pagalba aptikta aštunta egzoplaneta vienoje sistemoje;

- Aptikta planeta, skriejanti aplink žvaigždę orbita, beveik statmena žvaigždės sukimosi plokštumai;

- Pirmą kartą išmatuotas magnetinio lauko stipris juodosios skylės vainike pasirodė esąs gerokai mažesnis, nei prognozuota teoriškai;

- Prie pat Paukščių Tako centrinės juodosios skylės aptikta 11 labai jaunų žvaigždžių;

- Naudojant gravitacinių bangų signalo duomenis patikslinti neutroninių žvaigždžių struktūros modeliai;

- Nustatyta, kad galaktikų centruose žvaigždės formuojasi lėčiau dėl ten esančio stipresnio magnetinio lauko;

- Hitomi teleskopo duomenimis patvirtinta, kad iš galaktikų spiečių centrinių dalių sklinda 3,5 kiloelektronvoltų energijos rentgeno signalas, galimai žymintis tamsiosios materijos dalelių anihiliaciją;

- Stebėjimais nustatyta, kad galaktikų tamsiosios materijos halai greičiausiai turi gana aiškias išorines ribas, priešingai nei rodo skaitmeniniai modeliai.

***

Naujienų, aišku, daugybė. Maždaug pusantro šimto, atrinktos iš daugiau nei 500 Visatos kąsneliuose buvusių įrašų. Daug kur rasite keletą iš jų, sudėtų į top dešimtukus ar dvidešimtukus, tad aš to nedarysiu. Šia apžvalga kaip tik noriu parodyti, kad atradimų yra daroma daugybė, ir taip bus ir toliau, tad dabar – pirmyn į 2018-uosius!

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *