Aukštyn žvelgianti žmonija. 2017 metų svarbiausi kosminiai įvykiai (I dalis)

Kaip ir pernai (II dalis) bei užpernai (II dalis), taip ir šiemet netruko įvairiausių atradimų, išradimų ir svarbių įvykių, susijusių su kosmosu. Kai kuriuos galbūt ir atsimenate – tai ir TRAPPIST-1 planetų sistema, ir gravitacinės bangos iš neutrininių žvaigždžių – o kitus per visą naujienų srautą jau ir spėjome pamiršti. Taigi pateikiu jums įdomiausių atradimų santrauką, surinktą iš naujienų, pristatytų Visatos kąsneliuose. Šiandien – pirmoji metų pusė.

TRAPPIST-1 planetų sistema. NASA vizualizacija
TRAPPIST-1 planetų sistema. NASA vizualizacija

***

Sausis:

- Paskelbti du tyrimai, rodantys, kad praeityje į Žemę krito ir Žemės formavimesi dalyvavo kitokie meteoritai, nei manyta iki šiol;

- Eksperimentiškai įrodyta, kad Mėnulio ir kai kurių kometų bei asteroidų paviršiuje esančios dulkės gali levituoti, veikiamos Saulės vėjo ir ultravioletinės spinduliuotės;

- Geologinės sandaros analizė atskleidė, kad nykštukinė planeta Cerera jaunystėje paviršiuje turėjo skysto vandens vandenyną;

- Aptikti praeityje vykusių ledo plokščių tektoninių judėjimų požymiai Plutono palydove Charone;

- Paskelbta prognozė, jog dvinarė žvaigždė KIC 9832227 2022 metais sužibs kaip už Šiaurinę žvaigždę ryškesnė nova, mat jos narės tada susijungs į vieną objektą;

- Aptiktas pulsaras, kuris kartais elgiasi kaip magnetaras – daugybę kartų stipresnį magnetinį lauką turintis objektas; tai sustiprina įtarimus, kad magnetarai, silpstant jų magnetiniam laukui, laikui bėgant gali virsti pulsarais;

- Santykinai netoli Paukščių Tako, tačiau nuo mūsų dengiamas jo disko plokštumos, aptiktas galaktikų superspiečius, dalinai paaiškinantis ir mūsų Galaktikos bei kaimynių judėjimą kosmose;

- Aptikti net septyni spiečiai, sudaryti vien iš nykštukinių galaktikų;

- Statistine analize parodyta, kad žvaigždėdaros sustojimui galaktikose reikšmingos įtakos turi ne tik dujų suvartojimas ir tėkmių sukeliamas išmetimas, bet ir sąveika su aplinkgalaktine medžiaga, nupučianti išorinius dujų sluoksnius;

- Pirmą kartą užfiksuota galaktika – greitojo radijo žybsnio šaltinis;

- Nustatyta, kad iš masyvių galaktikų pabėga vos 5% jaunų žvaigždžių išspinduliuojamų vandenilį jonizuojančių fotonų, nors iš žvaigždėdaros regionų jų pabėga net 37%; šis rezultatas labai svarbus nagrinėjant Visatos rejonizaciją, vykusią praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo;

- Naujausi Visatos plėtimosi spartos matavimai, atlikti remiantis gravitaciškai lęšiuotų kvazarų spinduluote, davė didesnę spartą, nei anksčiau žinoma vertė, apskaičiuota iš mikrobangų spinduliuotės fono duomenų;

- Apskaičiuota, kad 2-5% tamsiosios materijos suskilimas per beveik 14 milijardų Visatos gyvavimo metų gali paaiškinti skirtingais metodais gaunamų kosmologinių parametrų skirtumus.

Vasaris:

- Pradėjo aiškėti prezidento Donaldo Trumpo administracijos vizija NASAi – svarbiausią vietą joje užima ryšių su pramone ir kosmoso ekonomikos sektoriaus stiprinimas;

- Pirmą kartą ištirta, kaip mikrogravitacija paveikia astronautų smegenis – didžioji dalis smegenų susitraukia, greičiausiai dėl didesnio skysčių spaudimo galvoje;

- Paaiškinta, kad Cereros paviršiuje greičiausiai kartais atsiranda ledo vulkanai, tačiau jie greitai ir išnyksta, todėl dabar ten toks yra tik vienas;

- Nustatyti du stabilūs helio turintys cheminiai junginiai, galintys egzistuoti Jupiterio ir Saturno gelmėse, o vienas jų netgi sukurtas eksperimentiškai;

- Pradėtas Saulės sistemos pakraščių ir aplinkos nuotraukų analizės piliečių mokslo projektas Backyard Worlds, kurio vienas iš tikslų – devintosios Saulės sistemos planetos atradimas;

- Aptikta septynias uolines planetas turinti sistema TRAPPIST-1; tiesa, apie tris planetas buvo žinoma jau seniau, tačiau naujas atradimas šią sistemą padarė unikalia tarp mums žinomų;

- Apskaičiuota, kad raudonųjų nykštukių gyvybinėje zonoje yra tokia stipri ultravioletinė spinduliuotė, kad ten esančios planetos greitai prarastų savo atmosferas;

- Keistai dažnai ir stipriai žybsinčios dvinarės žvaigždės elgesys paaiškintas vienos narės stipriu magnetiniu lauku, kuris nuolatos prilaiko į ją krentančią kitos žvaigždės medžiagą; žybsniai kyla tada, kai medžiagos susikaupia per daug ir išlaikyti jos tampa nebeįmanoma;

- Atrasta baltoji nykštukė, turinti labai greitai besisukančios neutroninės žvaigždės – pulsaro – savybių;

- Pasiūlytas metodas nagrinėti žvaigždžių tarpusavio ryšius ir evoliuciją, naudojant filogenetinius medžius, panašius į naudojamus biologijoje;

- Nustatyta, kad dauguma Paukščių Tako hale esančių žvaigždžių juda ne pavieniui, o grupėmis;

- Gaia teleskopo surinktuose duomenyse aptikti du žvaigždžių tiltai, jungiantys Magelano debesis; jie yra panašūs į jau seniai žinomus dujų tiltus tarp šių Paukščių Tako palydovių;

- Kaimyninėje Andromedos galaktikoje aptiktas gama spindulių signalas, sklindantis iš galaktikos centro, kurį galimai sukelia tamsiosios materijos dalelių anihiliacija;

- Aptiktas Paukščių Taką ir aplinkines galaktikas veikiantis „stūmimo“ efektas, kylantis dėl palyginus netoliese esančios didžiulės kosminės tuštumos; jis prisideda prie priešingoje pusėje esančio sutankėjimo, vadinamo „Didžiuoju traukiku“, poveikio;

- Aptikta įrodymų, kad supermasyvių juodųjų skylių čiurkšlės sukuria tankios šaltos medžiagos telkinius, kuriuose gali formuotis naujos žvaigždės.

Kovas:

- SpaceX pirmą kartą antrą kartą panaudojo raketą-nešėją;

- Pasiūlytas būdas ekonomizuoti kosmines žmonių keliones ir išspręsti psichologines ilgos kelionės problemas – sukelti astronautams „žiemos miego“ būseną, kad jie miegotų po keletą savaičių be sustojimo, kol skrydžiu rūpinasi autonominės sistemos;

- Marso paviršiaus sąlygomis laboratorijoje užauginta bulvė;

- Aptikta naujų įrodymų, kad po Encelado paviršių dengiančiais ledynais tikrai yra skysto vandens vandenynas, ir kad jis yra arčiau paviršiaus, nei manyta anksčiau;

- Įvertinta, jog stiprus vulkanizmas gali paversti negyvybingas planetas tinkamomis gyvybei;

- Skaitmeniniais modeliais parodyta, kad net ir silpna aplinkinių žvaigždžių spinduliuotė gali išgarinti didelę protoplanetinio disko dalį ir paveikti planetų formavimosi procesą;

- Apskaičiuota, kad protoplanetiniuose diskuose esančios dulkės gali formuoti didesnio tankio sūkurius, kuriuose joms yra daug lengviau jungtis tarpusavyje į vis didesnius darinius ir taip formuoti planetas;

- Pristatyti nauji įrodymai, kad prieš 6 milijonus metų Paukščių Tako centrinė supermasyvi juodoji skylė buvo aktyvi;

- Pasiūlytas naujas, magnetinio lauko poveikiu paremtas, modelis, paaiškinantis visų tipų juodųjų skylių akrecinių diskų vėjų kilmę;

- Nustatyta, jog susiliejimą neseniai patyrusiose galaktikose centrinė supermasyvi juodoji skylė žvaigždes suardo apie 100 kartų dažniau, nei ramiose;

- Pristatytas detaliausias trijų galaktikų spiečių masės pasiskirstymo erdvėlapis, leidęs patikrinti teorinių struktūros formavimosi modelių prognozes;

- Nustatyta, kad Visatos jaunystėje diskinės galaktikos sukosi taip, lyg jose dominuotų regimoji, o ne tamsioji materija, kaip yra dabar;

- Aptikta galaktika, kuri praėjus vos 600 milijonų metų po Didžiojo sprogimo jau turėjo daugiau nei 6 milijonus Saulės masių dulkių; įprastiniai modeliai teigia, kad dulkės ima formuotis vėliau ir formuojasi gerokai lėčiau;

- Kitoje galaktikoje, kurios spinduliuotė iki mūsų keliauja daugiau nei 12 milijardų metų, aptikta tiek daug dulkių, kad jos slepia tris ketvirčius jaunų galaktikos žvaigždžių.

Balandis:

- Pasiūlyta idėja orbitoje aplink Marsą pastatyti kosminę stotį prieš siunčiant astronautus į planetos paviršių;

- MAVEN zondo duomenys atskleidė, kad 65% kadaise Marso turėtos atmosferos pabėgo į kosmosą;

- MAVEN taip pat aptiko metalų jonų Marso atmosferoje – tai pirmas toks rezultatas už Žemės ribų;

- Nustatyta, kad Saulės vėjo sąveika su Cereros paviršiaus ledu nykštukinei planetai suteikia laikiną atmosferą;

- Cassini paskutinį kartą praskrido pro Titaną ir pradėjo paskutinę misijos stadiją Grand Finale;

- Cassini duomenys leido nustatyti Saulės vėjo išpučiamo burbulo – heliosferos – formą; paaiškėjo, kad ji greičiausiai yra sferinė, o ne pailga, kaip manyta anksčiau;

- Nustatyta, kad Saulės sistemos pakraštyje esantis objektas DeeDee yra 635 kilometrų skersmens, taigi greičiausiai sferiškas ir gali būti vadinamas nykštukine planeta;

- Padaryta pirma viso protoplanetinio disko nuotrauka;

- Apskaičiuota, kad planetų keliami potvyniai palydovuose gali pastaruosius sušildyti pakankamai, kad jie taptų tinkami gyvybei net ir gerokai už žvaigždės gyvybinės zonos ribų;

- Naudojant GAIA teleskopo duomenis paskelbta dviejų milijonų žvaigždžių judėjimo prognozė 5 milijonams metų į priekį;

- Padaryta Paukščių Tako centrinės supermasyvios juodosios skylės įvykių horizonto nuotrauka; tiesa, duomenų analizė, turėjusi užtrukti keletą mėnesių, užsitęsė, ir kol kas daugiau žinių negirdėti;

- Aptikta labai lėtai – per 50 dienų – sušvitusi supernova; įprastai supernovos sužimba per kelias paras;

- Pirmą kartą aptikti žvaigždėdaros požymiai aktyvaus galaktikos branduolio sukurtoje tėkmėje;

- Įvertinus tamsiosios materijos halų formavimosi istoriją pasiūlytas kitoks jų struktūros modelis, turintis aiškią išorinę ribą;

- Tolimoje galaktikoje užfiksuotas trumpas rentgeno spindulių žybsnis, sukurtas kol kas nepaaiškinto proceso;

- Aptikta labai sena galaktika, nebeformuojanti žvaigždžių; ji yra matoma iš dvigubai mažesnio Visatos amžiaus laikų, nei ankstesnė tolimiausia panaši galaktika.

Gegužė:

- Pradėtas statyti didžiausias regimųjų spindulių teleskopas – Europos ypatingai didelis teleskopas (E-ELT) Čilėje;

- Seniausių Žemės mineralų tyrimai atskleidė, kad pirmuosius 500-700 milijonų metų po susiformavimo mūsų planetos paviršių beveik visiškai dengė vanduo;

- Marso ir Žemės cheminės sudėties skirtumai paaiškinti modeliu, pagal kurį Marsas susiformavo Asteroidų žiede ir tik vėliau atmigravo arčiau Saulės;

- Marso kraterių aplinkos tyrimai parodė, kad asteroidų smūgiai ten gali sukelti viršgarsiniu greičiu lekiančius tornadus;

- Cassini nustatė, kad tarp Saturno ir jo žiedų tikrai egzistuoja tuštuma;

- Apskaičiuota, kad jaunos planetos po susidūrimų su masyviais kūnais kurį laiką gali būti toro – riestainio – formos;

- Pirmą kartą aptikta rudosios nykštukės išmetama medžiagos čiurkšlė, panaši į randamas prie besiformuojančių žvaigždžių;

- Užfiksuotas trumpas Tabi žvaigždės pritemimas, kuris pradžioje atrodė kaip ankstesnių didelių pritemimų pasikartojimas;

- Aptikta žvaigždė, kuri prieš porą metų kolapsavo į juodąją skylę be supernovos sprogimo;

- Aptiktas pulsaras, kurio sukimosi greitis auga dėl naujos medžiagos rijimo iš kompanionės;

- Nustatyta, kad aktyvių galaktikų centriniuose regionuose dujos yra labiau susispaudusios, nei neaktyvių;

- Nustatyta, kad galaktinių tėkmių išstumtos dujos ilgai užsilieka galaktikų pakraščiuose, todėl žvaigždėdara galaktikoje sulėtėja net ilgesniam laikui, nei manyta iki šiol;

- Pasiūlytas tamsiosios energijos stiprumo paaiškinimas, paremtas kvantinėmis erdvėlaikio burbulų fliuktuacijomis; jis duoda stiprumo prognozę, atitinkančią stebėjimus, bet nereikalauja modifikuoti nei reliatyvumo, nei kvantinės fizikos teorijų.

Birželis:

- Į kosmosą pakilo trečiasis Lietuvos palydovas LituanicaSAT-2;

- SpaceX pirmą kartą antrą kartą panaudojo atsargų kapsulę Dragon;

- 1977 metais užfiksuoto WOW signalo kilmė paaiškinta kometos praskridimu pro teleskopo stebėjimo lauką;

- NASA paskelbė apie zondą, kuris skris į Saulės vainiką;

- Atskleista Saulės „spyglių“ - iki 10 tūkst. km ilgio spikulių – formavimosi eiga;

- Veneros paviršiaus lygumas paaiškintas aukšta paviršiaus temperatūra, kuri nulemia ploną planetos plutą, o pastaroji elgiasi panašiau į ledą, nei į Žemėje įprastas uolienas;

- Prie labai karštos žvaigždės aptikta labai karšta planeta – jos paviršiaus temperatūra prilygsta 60% Saulės masės žvaigždės paviršiaus temperatūrai;

- Detaliais ilgais stebėjimais patvirtinta, kad raudonosios nykštukės žybsi panašiai dažnai ir stipriai, kaip Saulė; tai yra blogos žinios jų planetoms, nes gyvybei ten egzistuoti yra labai sudėtinga;

- Patvirtinta, kad jaunų žvaigždžių išmetamos čiurkšlės sukasi – tai paaiškina, kodėl sulėtėja į žvaigždes krentančios medžiagos sukimasis;

- Statistinė jaunų žvaigždžių analizė parodė, kad dvinarės žvaigždės ir susiformavo dvinarėse sistemose, o ne vėliau sugavo kompaniones;

- Paaiškinta šalčiausio žinomo ūko, kurio temperatūra mažesnė net už kosminės foninės spinduliuotės, kilmė – jis susidarė neįprastai greitai plečiantis žvaigždės vėjo burbului;

- Pirmą kartą gravitacinis lęšiavimas panaudotas pavienės žvaigždės – baltosios nykštukės – masei nustatyti;

- Aptiktas trečias patvirtintas gravitacinių bangų signalas;

- Aptiktas prieš dešimt milijardų metų buvęs galaktikų kryptingas išsidėstymas.

***

Gerų jums Naujųjų metų, o su antrosios metų pusės apžvalga grįšiu ateinančią savaitę.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *