Praėjusiais metais buvo padaryta tikra daugybė visokių mokslinių atradimų, kasdien pasigirsdavo įdomių kosminių naujienų. Pirmoje apžvalgos dalyje surašiau įdomesnius pirmosios metų pusės įvykius, o čia rasite antrąją metų pusę.
***
Liepa:
– Junona sėkmingai įskrido į orbitą aplink Jupiterį;
– Pirmą kartą aptikta planeta, turinti tris saules;
– Pirmą kartą už Saulės sistemos ribų esančio objekto atmosferoje aptikti vandens debesys;
– Atrasta aktyvaus galaktikos branduolio kuriama čiurkšlė, sudaryta iš šaltų molekulinių dujų;
– Paaiškėjo, kad praeityje galaktikos buvo dulkėtesnės, nei dabar, taigi laikui bėgant jos valosi;
– Aptikta nauja nykštukinė planeta, skriejanti aplink Saulę 700 metų trukmės orbita;
– Pirmą kartą pavyko išskirti protoplanetinio disko „sniego liniją“ – ribą, už kurios protoplanetiniame diske formuojasi ir išlieka ledas;
– Pristatytas detaliausias trimatis Visatos struktūros žvaigždėlapis, kurio tolimiausių galaktikų spinduliuotė iki mūsų keliavo šešis milijardus metų;
– SpaceX sėkmingai išbandė vieną iš raketų, kurias pavyko saugiai nutupdyti po skrydžio;
– Nustatyta, kad juodosios skylės suka aplink esantį erdvėlaikį ir taip sukelia aktyviuose galaktikų branduoliuose matomus šviesio kitimus;
– Išaiškintas foninės tarpgalaktinės rentgeno spinduliuotės spektras, kuris, pasirodo, turi gerokai daugiau energingų spindulių, nei tikėtasi.
***
Rugpjūtis:
– Keplerio duomenų analizė atskleidė 216 uolinių planetų, skriejančių savo žvaigždžių gyvybinėse zonose;
– Nustatyta, kad Paukščių Tako centre praktiškai nėra jaunų žvaigždžių;
– Paaiškėjo, kad Paukščių Tako halo dujos sukasi aplink centrą beveik tokiu pat greičiu, kaip ir diskas – daug greičiau, nei manyta iki šiol;
– Paaiškėjo dar viena įdomybė apie Tabi žvaigždę – per Keplerio stebėjimų laikotarpį jos šviesis sumažėjo trimis procentais;
– Titane aptikti skysčio pilni kanjonai, besidirekiantys Ligeia jūros link;
– Skaitmeniniai klimato modeliai parodė, kad Venera pirmus du milijardus metų galėjo būti tinkama gyvybei;
– Aptikta planeta prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos; pavasarį paskelbtas Breakthrough Starshot projektas galėtų iki jos nusiųsti zondų flotilę;
– Netilo ginčai dėl Marse matomų griovelių kalvų šlaituose kilmės – paskelbta, kad juose vandens negali būti daugiau nei 3 procentai, o tiek tikrai nepakanka tokioms nuošliaužoms sukurti;
– Aptikta labai jauna ir labai masyvi žvaigždė, kuri vis dar auga;
– Aptikta galaktika, turinti rekordiškai mažą įprastos ir tamsiosios materijos santykį: vos 1 su 10 tūkstančių.
***
Rugsėjis:
– Pirmą kartą užfiksuotas regionas, kuriame Saulės vainikas pavirsta Saulės vėju;
– Aptikta įrodymų, kad Paukščių Tako branduolio aktyvumas įkaitino daug dujų ir pradangino jas iš centrinių Galaktikos dalių; taip galima paaiškinti trūkstamos medžiagos problemą Paukščių Take;
– Nustatyta Philae zondo amžinojo poilsio kometoje 67P vieta;
– Pateikti nauji įrodymai, kad Paukščių Takas formavosi nuo centro išorėn, šįkart stebint masyvias gyvenimą bebaigiančias žvaigždes ir apskaičiuojant jų amžius;
– Nustatyta, kad dar prieš 2-3 milijardus metų Marso paviršiuje buvo upių ir ežerų;
– Viešai paskelbti pirmieji GAIA misijos duomenys – daugiau nei milijardo žvaigždžių padėtys ir atstumai, leidžiantys sudaryti detaliausią žvaigždėlapį;
– Detaliais stebėjimais pavyko sekti procesą, kaip nuo aktyvios supermasyvios juodosios skylės pučiantis vėjas suformuoja torą, gaubiantį tą pačią juodąją skylę storu žiedu;
– Naujais stebėjimais patvirtinta, kad iš Jupiterio palydovo Europos gelmių tikrai veržiasi vandens čiurkšlės; pirmą kartą jos buvo pastebėtos 2012-aisiais, bet vėliau kilo klausimų, ar tie stebėjimai nebuvo klaidingi;
– Plutono Sputniko lygumos formavimosi modeliai parodė, kad po nykštukinės planetos paviršių dengiančiu ledu yra bent 100 km gylio vandenynas;
– Tolimų galaktikų stebėjimai parodė, kad prieš 10 ir daugiau milijardų metų žvaigždėdara Visatoje buvo efektyvesnė, nei dabar; anksčiau buvo neaišku, ar ji spartesnė buvo dėl didesnio efektyvumo, ar tik dėl didesnio dujų kiekio;
– SpaceX paskelbė, kad per maždaug 10 metų ketina nuskraidinti žmones į Marsą, o per 50-100 metų – įkurti ten koloniją su milijonu gyventojų;
– Baigėsi Rosetta misija prie kometos 67P; zondas nukrito ir sudužo kometos paviršiuje.
***
Spalis:
– Pasiūlytas modelis, paaiškinantis mirštančios žvaigždės išmetamas plazmos kulkas – 200 km/s greičiu lekiančius karštos medžiagos burbulus; manoma, kad juos sukelia blausi kompanionė, periodiškai panyranti į milžinės atmosferą;
– Paskelbtas ambicingas projektas Asgardia, kurio tikslas – sukurti valstybę kosmose;
– Suskaičiuota, kaip dažnai Mėnulyje atsiranda nauji krateriai – pasirodo, tai vyksta gerokai sparčiau, nei manyta anksčiau, o Mėnulio paviršius atnaujinamas kas 81 tūkstantį metų;
– Aptikta dar viena nykštukinė planeta Saulės sistemos pakraštyje, trigubai toliau už Plutoną, bet panašaus į pastarąjį dydžio;
– Rasta įrodymų, kad Veneroje vos prieš kelis milijonus metų buvo aktyvių ugnikalnių;
– Į Marso orbitą sėkmingai įskrido ESA ir Rusijos misijos ExoMars zondas Trace Gas Orbiter; deja, Schiaparelli nusileidimo modulis sudužo besileisdamas;
– Aptikti naujo tipo rentgeno spindulių šaltiniai, spinduliuojantys labai sparčiai ir didele amplitude kintančią spinduliuotę;
– Paaiškėjo, kad Paukščių Tako vija, kuriai priklauso Saulė, yra trigubai ilgesnė, nei manyta anksčiau, taigi yra reikšminga Galaktikos struktūros dalis;
– Aplink grupę kvazarų aptikti dujiniai halai; anksčiau buvo manoma, kad kvazarai tokius halus turi labai retai.
***
Lapkritis:
– Pagaliau baigtas montuoti Džeimso Vebo kosminis teleskopas; į orbitą šis Hablo įpėdinis pakils 2018-aisiais;
– Cassini pradėjo paskutinį misijos Saturno sistemoje etapą;
– Nustatyta, kad vienas iš didžiausių į Paukščių Taką krintančių dujų debesų, Smito debesis, yra kadaise iš Galaktikos disko išmestos medžiagos telkinys, o ne naujų tarpgalaktinių dujų sankaupa;
– Aptikta supermasyvi juodoji skylė, bėganti lauk iš savo galaktikos;
– Stebėjome didžiausią Mėnulio pilnatį nuo 1948-ųjų metų;
– Pirmą kartą stebėjimais nustatyta, kaip aktyvaus branduolio čiurkšlė pakeičia molekulinių dujų savybes galaktikoje;
– Paskelbti LISA Pathfinder misijos rezultatai – technologija, reikalinga gravitacinėms bangoms aptikti, išbandyta sėkmingai;
– Įvertinus Marso paviršiuje esančių geležinių meteoritų rūdijimą, nustatyta, kad planeta yra gerokai sausesnė, nei sausiausios Žemės dykumos;
– Publikuotas straipsnis, pristatantis “neįmanomo” variklio EmDrive veikimą – šis variklis kuria varančiąją jėgą, neišmesdamas lauk jokio kuro;
– Greito radijo bangų žybsnio stebėjimų analizė leido pirmą kartą įvertinti tarpgalaktinės medžiagos turbulencijos lygį ir magnetinio lauko stiprumą;
– Paukščių Tako centre aptiktos labai senos žvaigždės, kurios leidžia spręsti, jog į Galaktikos centrą per jos evoliuciją įkrito aštuonis kartus daugiau kamuolinių spiečių, nei Galaktikoje jų yra dabar;
– Aptikta kol kas blausiausia žinoma Paukščių Tako palydovinė nykštukinė galaktika.
***
Gruodis:
– Cheminių elementų gausų meteorituose analizė parodė, kad Saulės sistema greičiausiai susiformavo pro dujų debesį pralėkus santykinai nedidelės masės supernovos sprogimo bangai;
– Pirmą kartą stebėtas jaunos masyvios žvaigždės žybsnis; anksčiau buvo manoma, kad žybsi tik mažos masės jaunos žvaigždės;
– Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė pirmąjį atnaujintą 227-ų žvaigždžių vardų sąrašą;
– Pirmą kartą stebėjimais parodyta, kad stiprus magnetinis laukas net vakuume pakeičia šviesos poliarizaciją;
– Aptikta labai tolima galaktika su viena didžiausių žvaigždėdaros spartų – kasmet ten susiformuoja net 4500 naujų žvaigždžių;
– Daugybės galaktikų formų analizė leido nustatyti tamsiosios materijos sankaupų dydžių pasiskirstymą – paaiškėjo, kad sankaupos yra kur kas mažesnės, nei prognozuoja kosmologiniai modeliai;
– Nustatyta, kad išspinduliuojami fotonai lėtina Saulės sukimąsi;
– Milžinėje egzoplanetoje pamatytas aiškus skirtumas tarp dieninės ir naktinės pusių išvaizdos;
– Atliktas pirmas antimedžiagos – antivandenilio atomo – spektro matavimas;
– Pasiūlyta hipotezė, kad Betelgeizė galėjo neseniai praryti žvaigždę-kompanionę; tai paaiškintų spartų jos sukimąsi aplink savo ašį;
– Santykinai netoli mūsų Galaktikos aptiktas didžiulis galaktikų superspiečius;
– Įvertinta, kad kai kurių tamsiosios medžiagos tankio apskaičiavimų neatitikimus tarp šiandieninės ir labai tolimos Visatos galima paaiškinti 2-5% tamsiosios materijos išnykimu kažkada tarp kosminės rekombinacijos ir dabarties.
***
Štai ir visos praėjusių metų naujienos, kurias išrinkau iš tos daugybės, patraukusios mano dėmesį per visus metus. Iš viso – arti 150. Galima būtų iš jų atrinkinėti kokius nors mažesnius gabaliukus – top 10 ar top 20 – bet nenoriu to daryti, nes didelė imtis leidžia geriau suprasti, kiek ir kokių įvairių atradimų buvo padaryta. O dabar – pirmyn į 2017-uosius!
Laiqualasse