Aukštyn žvelgianti žmonija: Svarbiausi 2016-ųjų kosminiai įvykiai ir naujienos (II dalis)

Praėjusiais metais buvo padaryta tikra daugybė visokių mokslinių atradimų, kasdien pasigirsdavo įdomių kosminių naujienų. Pirmoje apžvalgos dalyje surašiau įdomesnius pirmosios metų pusės įvykius, o čia rasite antrąją metų pusę.

***

Liepa:

– Junona sėkmingai įskrido į orbitą aplink Jupiterį;

– Pirmą kartą aptikta planeta, turinti tris saules;

– Pirmą kartą už Saulės sistemos ribų esančio objekto atmosferoje aptikti vandens debesys;

– Atrasta aktyvaus galaktikos branduolio kuriama čiurkšlė, sudaryta iš šaltų molekulinių dujų;

– Paaiškėjo, kad praeityje galaktikos buvo dulkėtesnės, nei dabar, taigi laikui bėgant jos valosi;

– Aptikta nauja nykštukinė planeta, skriejanti aplink Saulę 700 metų trukmės orbita;

– Pirmą kartą pavyko išskirti protoplanetinio disko „sniego liniją“ – ribą, už kurios protoplanetiniame diske formuojasi ir išlieka ledas;

– Pristatytas detaliausias trimatis Visatos struktūros žvaigždėlapis, kurio tolimiausių galaktikų spinduliuotė iki mūsų keliavo šešis milijardus metų;

– SpaceX sėkmingai išbandė vieną iš raketų, kurias pavyko saugiai nutupdyti po skrydžio;

– Nustatyta, kad juodosios skylės suka aplink esantį erdvėlaikį ir taip sukelia aktyviuose galaktikų branduoliuose matomus šviesio kitimus;

– Išaiškintas foninės tarpgalaktinės rentgeno spinduliuotės spektras, kuris, pasirodo, turi gerokai daugiau energingų spindulių, nei tikėtasi.

***

Rugpjūtis:

– Keplerio duomenų analizė atskleidė 216 uolinių planetų, skriejančių savo žvaigždžių gyvybinėse zonose;

– Nustatyta, kad Paukščių Tako centre praktiškai nėra jaunų žvaigždžių;

– Paaiškėjo, kad Paukščių Tako halo dujos sukasi aplink centrą beveik tokiu pat greičiu, kaip ir diskas – daug greičiau, nei manyta iki šiol;

– Paaiškėjo dar viena įdomybė apie Tabi žvaigždę – per Keplerio stebėjimų laikotarpį jos šviesis sumažėjo trimis procentais;

– Titane aptikti skysčio pilni kanjonai, besidirekiantys Ligeia jūros link;

– Skaitmeniniai klimato modeliai parodė, kad Venera pirmus du milijardus metų galėjo būti tinkama gyvybei;

Aptikta planeta prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos; pavasarį paskelbtas Breakthrough Starshot projektas galėtų iki jos nusiųsti zondų flotilę;

– Netilo ginčai dėl Marse matomų griovelių kalvų šlaituose kilmės – paskelbta, kad juose vandens negali būti daugiau nei 3 procentai, o tiek tikrai nepakanka tokioms nuošliaužoms sukurti;

– Aptikta labai jauna ir labai masyvi žvaigždė, kuri vis dar auga;

– Aptikta galaktika, turinti rekordiškai mažą įprastos ir tamsiosios materijos santykį: vos 1 su 10 tūkstančių.

***

Rugsėjis:

– Pirmą kartą užfiksuotas regionas, kuriame Saulės vainikas pavirsta Saulės vėju;

– Aptikta įrodymų, kad Paukščių Tako branduolio aktyvumas įkaitino daug dujų ir pradangino jas iš centrinių Galaktikos dalių; taip galima paaiškinti trūkstamos medžiagos problemą Paukščių Take;

– Nustatyta Philae zondo amžinojo poilsio kometoje 67P vieta;

– Pateikti nauji įrodymai, kad Paukščių Takas formavosi nuo centro išorėn, šįkart stebint masyvias gyvenimą bebaigiančias žvaigždes ir apskaičiuojant jų amžius;

– Nustatyta, kad dar prieš 2-3 milijardus metų Marso paviršiuje buvo upių ir ežerų;

– Viešai paskelbti pirmieji GAIA misijos duomenys – daugiau nei milijardo žvaigždžių padėtys ir atstumai, leidžiantys sudaryti detaliausią žvaigždėlapį;

– Detaliais stebėjimais pavyko sekti procesą, kaip nuo aktyvios supermasyvios juodosios skylės pučiantis vėjas suformuoja torą, gaubiantį tą pačią juodąją skylę storu žiedu;

– Naujais stebėjimais patvirtinta, kad iš Jupiterio palydovo Europos gelmių tikrai veržiasi vandens čiurkšlės; pirmą kartą jos buvo pastebėtos 2012-aisiais, bet vėliau kilo klausimų, ar tie stebėjimai nebuvo klaidingi;

– Plutono Sputniko lygumos formavimosi modeliai parodė, kad po nykštukinės planetos paviršių dengiančiu ledu yra bent 100 km gylio vandenynas;

– Tolimų galaktikų stebėjimai parodė, kad prieš 10 ir daugiau milijardų metų žvaigždėdara Visatoje buvo efektyvesnė, nei dabar; anksčiau buvo neaišku, ar ji spartesnė buvo dėl didesnio efektyvumo, ar tik dėl didesnio dujų kiekio;

SpaceX paskelbė, kad per maždaug 10 metų ketina nuskraidinti žmones į Marsą, o per 50-100 metų – įkurti ten koloniją su milijonu gyventojų;

Baigėsi Rosetta misija prie kometos 67P; zondas nukrito ir sudužo kometos paviršiuje.

***

Spalis:

– Pasiūlytas modelis, paaiškinantis mirštančios žvaigždės išmetamas plazmos kulkas – 200 km/s greičiu lekiančius karštos medžiagos burbulus; manoma, kad juos sukelia blausi kompanionė, periodiškai panyranti į milžinės atmosferą;

– Paskelbtas ambicingas projektas Asgardia, kurio tikslas – sukurti valstybę kosmose;

– Suskaičiuota, kaip dažnai Mėnulyje atsiranda nauji krateriai – pasirodo, tai vyksta gerokai sparčiau, nei manyta anksčiau, o Mėnulio paviršius atnaujinamas kas 81 tūkstantį metų;

Aptikta dar viena nykštukinė planeta Saulės sistemos pakraštyje, trigubai toliau už Plutoną, bet panašaus į pastarąjį dydžio;

– Rasta įrodymų, kad Veneroje vos prieš kelis milijonus metų buvo aktyvių ugnikalnių;

– Į Marso orbitą sėkmingai įskrido ESA ir Rusijos misijos ExoMars zondas Trace Gas Orbiter; deja, Schiaparelli nusileidimo modulis sudužo besileisdamas;

– Aptikti naujo tipo rentgeno spindulių šaltiniai, spinduliuojantys labai sparčiai ir didele amplitude kintančią spinduliuotę;

– Paaiškėjo, kad Paukščių Tako vija, kuriai priklauso Saulė, yra trigubai ilgesnė, nei manyta anksčiau, taigi yra reikšminga Galaktikos struktūros dalis;

– Aplink grupę kvazarų aptikti dujiniai halai; anksčiau buvo manoma, kad kvazarai tokius halus turi labai retai.

***

Lapkritis:

Pagaliau baigtas montuoti Džeimso Vebo kosminis teleskopas; į orbitą šis Hablo įpėdinis pakils 2018-aisiais;

– Cassini pradėjo paskutinį misijos Saturno sistemoje etapą;

– Nustatyta, kad vienas iš didžiausių į Paukščių Taką krintančių dujų debesų, Smito debesis, yra kadaise iš Galaktikos disko išmestos medžiagos telkinys, o ne naujų tarpgalaktinių dujų sankaupa;

– Aptikta supermasyvi juodoji skylė, bėganti lauk iš savo galaktikos;

– Stebėjome didžiausią Mėnulio pilnatį nuo 1948-ųjų metų;

– Pirmą kartą stebėjimais nustatyta, kaip aktyvaus branduolio čiurkšlė pakeičia molekulinių dujų savybes galaktikoje;

– Paskelbti LISA Pathfinder misijos rezultatai – technologija, reikalinga gravitacinėms bangoms aptikti, išbandyta sėkmingai;

– Įvertinus Marso paviršiuje esančių geležinių meteoritų rūdijimą, nustatyta, kad planeta yra gerokai sausesnė, nei sausiausios Žemės dykumos;

– Publikuotas straipsnis, pristatantis “neįmanomo” variklio EmDrive veikimą – šis variklis kuria varančiąją jėgą, neišmesdamas lauk jokio kuro;

– Greito radijo bangų žybsnio stebėjimų analizė leido pirmą kartą įvertinti tarpgalaktinės medžiagos turbulencijos lygį ir magnetinio lauko stiprumą;

– Paukščių Tako centre aptiktos labai senos žvaigždės, kurios leidžia spręsti, jog į Galaktikos centrą per jos evoliuciją įkrito aštuonis kartus daugiau kamuolinių spiečių, nei Galaktikoje jų yra dabar;

Aptikta kol kas blausiausia žinoma Paukščių Tako palydovinė nykštukinė galaktika.

***

Gruodis:

– Cheminių elementų gausų meteorituose analizė parodė, kad Saulės sistema greičiausiai susiformavo pro dujų debesį pralėkus santykinai nedidelės masės supernovos sprogimo bangai;

Pirmą kartą stebėtas jaunos masyvios žvaigždės žybsnis; anksčiau buvo manoma, kad žybsi tik mažos masės jaunos žvaigždės;

– Tarptautinė astronomų sąjunga paskelbė pirmąjį atnaujintą 227-ų žvaigždžių vardų sąrašą;

– Pirmą kartą stebėjimais parodyta, kad stiprus magnetinis laukas net vakuume pakeičia šviesos poliarizaciją;

– Aptikta labai tolima galaktika su viena didžiausių žvaigždėdaros spartų – kasmet ten susiformuoja net 4500 naujų žvaigždžių;

– Daugybės galaktikų formų analizė leido nustatyti tamsiosios materijos sankaupų dydžių pasiskirstymą – paaiškėjo, kad sankaupos yra kur kas mažesnės, nei prognozuoja kosmologiniai modeliai;

– Nustatyta, kad išspinduliuojami fotonai lėtina Saulės sukimąsi;

– Milžinėje egzoplanetoje pamatytas aiškus skirtumas tarp dieninės ir naktinės pusių išvaizdos;

– Atliktas pirmas antimedžiagos – antivandenilio atomo – spektro matavimas;

– Pasiūlyta hipotezė, kad Betelgeizė galėjo neseniai praryti žvaigždę-kompanionę; tai paaiškintų spartų jos sukimąsi aplink savo ašį;

– Santykinai netoli mūsų Galaktikos aptiktas didžiulis galaktikų superspiečius;

– Įvertinta, kad kai kurių tamsiosios medžiagos tankio apskaičiavimų neatitikimus tarp šiandieninės ir labai tolimos Visatos galima paaiškinti 2-5% tamsiosios materijos išnykimu kažkada tarp kosminės rekombinacijos ir dabarties.

***

Štai ir visos praėjusių metų naujienos, kurias išrinkau iš tos daugybės, patraukusios mano dėmesį per visus metus. Iš viso – arti 150. Galima būtų iš jų atrinkinėti kokius nors mažesnius gabaliukus – top 10 ar top 20 – bet nenoriu to daryti, nes didelė imtis leidžia geriau suprasti, kiek ir kokių įvairių atradimų buvo padaryta. O dabar – pirmyn į 2017-uosius!

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.