5 intelektualumą lydintys paradoksai [Mokslo populiarinimo konkursas]

Antrasis mokslo populiarinimo konkurso darbas – apie intelektualus ir su jais susijusias keistenybes. Jį atsiuntė 16-metė dešimtokė Nida Gabrielė Rainytė. Skaitykite jį žemiau, o perskaitę pagalvokite ir sudalyvaukite patys; laiko dar turite dvi savaites!

5 intelektualumą lydintys paradoksai

Nida Gabrielė Rainytė

Paradoksai- mūsų gyvenimo dalis. Paradoksą galima apibrėžti kaip prieštaraujantį įprastai sampratai, ,,laužantį’’ stereotipus ir įsitikinimus, reiškinį. Visi turime susidarę vienokį ar kitokį įspūdį apie protinguosius žmones- intelektualus. Dažniausi stereotipai yra, kad intelektualai nelaimingi pesimistai, nešiojantys akinius neišvaizdūs stropuoliai.

Psichologas ir rašytojas Satoši Kanazava (Satoshi Kanazawa) savoje kontroversiškoje knygoje ,,Proto paradoksas. Kodėl intelektualai kartais elgiasi keistokai” pabrėžė- sveikas protas ir intelektualumas tikrai nėra vienas ir tas pats. Intelektualai veikiau rinksis evoliuciškai naują ir keistą sprendimą , negu paprastą, daugeliui būdingą kelią. Intelektualus galima apibūdinti kaip protingus, abstraktų ir induktyvų mąstymą mokančius pritaikyti naujose situacijose, siekiančius aukšto išsilavinimo žmones.

Kalbant apie žmonių savybes, tokias kaip intelektualumas, dažniausiai įvyksta nesusipratimas- intelektas nuskamba kaip galutinis žmogaus vertės matas. Tai neteisingas, tačiau labai paplitęs intelekto kaip vertės traktavimas. Intelektą matuojančių testų tikrai netrūksta. Hovardo Gardnerio (Howard Earl Gardner) teorijos šalininkai galėtų Jums priskirti vieną iš 8 intelekto rūšių, net jei klasikinis Raveno progresinių matricų testas nuviltų Jūsų lūkesčius. Taigi, kas tie intelektualai ir kas jiems būdinga? 5 statistiniai paradoksai padės kritiškiau įvertinti savo nuomonę, susidariusią apie intelektualus. Toliau pateikti paradoksai buvo paminėti Satoši Kanazavos knygoje ,,Proto paradoksas. Kodėl intelektualai kartais elgiasi keistokai” ir taip pat aptarti kitų mokslininkų.

1.Paradoksas. Intelektualai mažiau bendrauja, bet yra laimingesni.

Apklausus 15 tūkstančių dalyvių (15-28 metų amžiaus), paaiškėjo keli dalykai: intelektualesni žmonės nesimėgavo socialiniu aktyvumu, buvo linkę užsiimti sėslesne veikla, bet pasitenkinimas gyvenimu buvo aukštesnis net už kitų (daug draugų turinčių) žmonių. Didelis draugų kiekis ne visiems yra būtina laimės formulės dalis.

2.Paradokas. Intelektualai gražesni.

Keista, juk dauguma tikriausiai įsivaizduojame, kad grožis ir protas skirtingose barikadų pusėse. Nacionalinio vaikų vystymosi tyrimo(NCDS) metu buvo paprašyta mokytojų apibūdinti dalyvių(7,11 ir 16 metų amžiaus) išvaizdumą. Dalyviai apibūdinti kaip gražūs, vidutiniškai turėjo 12.42 balų aukštesnį IQ (104.23 ir 91.81), koreliacijos koeficientas r=0.381 (statistiškai reikšmingas skirtumas). Įdomu tai, kad išsilavinimas teigiamai veikia IQ tokiu pat koeficientu! Nedarykite skubotos išvados, kad grožis atleidžia Jus nuo mokymosi.

3.Paradoksas. Intelektualesni- ateistai, labiau išsilavinę- religingi.

Psichologas S.Kanazava savo knygoje rašo: ,,Intelektualesni individai yra mažiau religingi, nors labiau išsilavinę individai yra religingesni (neatsižvelgiant į intelektą ir visus minėtus kintamuosius). Taigi tikrai nėra taip, jog intelektualesni individai yra mažiau religingi dėl to, kad jie labiau išsilavinę ir kad tas išsilavinimas susilpnina religingumą.<..>Antra, priešinga tam, ko galėtumėme tikėtis, labiau išsilavinę žmonės yra religingesni, o ne atvirkščiai.‘‘ Autorius turėjo omenyje, kad analizuojant intelektualų religingumą buvo atsižvelgta į jų IQ, tačiau analizuojant išsilavinusių žmonių religingumą, IQ buvo išmestas kaip kintamasis ir gauti rezultatai nustebino. Yra valstybių, kurių statistiniai duomenys dviprasmiški. Šiuo atveju reiktų kreipti dėmėsį į šalies ekonominę būklę ir išsivystimo lygį. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Hongkonge, Pietų Korėjoje pastebima teigiama koreliacija tarp išsilavinimo ir religingumo. Paradoksas yra tai, kad intelektualai dažniausiai yra ir labiau išsilavinę. Statistika tikrai moka supainioti.

nida_gabriele_rainyte_1

4.Paradoksas. Aukštesni žmonės turi didesnį intelekto koeficientą.

Aukštesni nei vidutinio ūgio žmonės turi aukštesnį IQ . Skirtumas nėra didelis, bet iki šiol diskutuotinas raidos psichologijoje ir kitose intelektą tiriančiose mokslo šakose. Statistika ir šį kartą gali supainioti, nes intelektualai statistiškai gyvena ilgiau (didelę įtaką daro Japonijos gyventojų tyrimų rezultatai), bet aukšti žmonės gyvena trumpiau.

5.Paradoksas. Intelektualai yra nedrausmingi ,,pelėdos’’.

Intelektualai dažniau priklausomi nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio (su tabako vartojimu susijusių tyrimų JAV ir JK rezultatai prieštaringi, todėl neįtraukti), dažniau apibūdinami kaip nedrausmingi ir nemandagūs. Intelektualai labiau linkę gyventi nesveiku paros ritmu ir gultis itin vėlai, neišsimiegoti. Sveikatai kenkiantys įpročiai tikrai neatrodo protingi intelektualų bruožai.

Ir vis dėlto…

Šakilas Onilas (Shaquille O’Neal), kurio ūgis 2 metrai ir 16 centimetrų, nesukūrė vieno iš revoliucingiausių teorijų rinkinio fizikoje, tą sukūrė 175 cm ūgio Albertas Einšteinas (Albert Einstein), o dabartinė genetika vis dar vadovaujasi kunigo Gregoro Mendelio (Gregor Johann Mendel) dviem paveldėjimo dėsniais. Satoši Kanazavos užduotas klausimas skirtas ir Jums: ,,Jeigu galėtumėte pasirinkti, ar būtumėte geru smegenų chirurgu, ar geru tėvu? Ar būtumėte geru įmonės direktoriumi, ar geru draugu?‘‘

Tikriausiai nerasite nė vieno mokslininko sakančio, kad neįmanoma būti geru draugu ir intelektualu tuo pačiu metu, bet šis klausimas paremtas tendencija, kuri suteikia progą pasamprotauti. Statistika nenulemia visų žmonių likimų ir tikrai nenusako Jūsų vertės. O ir savąją laimę kiekvienas galime rasti vis kitaip. Čia puikiai tiks Edvardo Abėjaus (Edward Abbey) žodžiai: ,, Dauguma žmonių mano, kad, jei jie būtų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą, jie būtų laimingesni. Semkitės laimės iš to, ką jūs darote dabar, ir neatidėliokite džiaugsmo ateičiai.‘‘

4 comments

  1. Nepasakyčiau, jog stereotipo laužymas yra paradoksas. Paradoksas būtų, jei bent koks stereotipas atspindėtų objektyvią gyvenimo tiesą :).
    Stereotipų laužimas, nesiginčysiu, yra naudingas darbas, tačiau atsitiktinių koreliacijų šusnį ypatingu mokslu pavadinti sunku. Mokslas atsiranda ne tik kai įvardijama: intelektualai yra aukštesni, gražesni, laimingesni, bet ir padiskutuojama, kokios to galimos priežastys.
    Paskutinės dvi pastraipos kupinos padrikų minčių. Prie ko, pavyzdžiui, paminėtas Mendelis ir genetikos dėsniai?
    Kas patiko: kad samprotaujant apie intelektualus, nepamirštama pateikti intelektualo apibrežimo, o taip pat paminima, jog intelektas gali būti vertinamas įvairiai, nepasitelkiama vien kokiu nors įprastu vertinimu, kaip, pvz., IQ. Ir nepaisant to, jog straipsnis pastatytas ant statistikos, pabrežiami statistikos trūkumai bei menamieji paradoksai.
    Ir dar kai kas. Kritikuoti gramatiką šiais laikais atseit movetonas, ir vis dėlto: tarpai turi būti abipus brukšnelio.

  2. hmm, kritikuoti issakytu ar juo labiau cituotu minciu/hipoteziu nesinori, reik kitur pasikabinet (pvz metodikos?).
    „Apklausus 15 tūkstančių dalyvių (15-28 metų amžiaus), paaiškėjo“ – stop, tipo iki 15 dar ne zmones, o po 28m jau old&senile ir nebeidomus ir intelektualumas tai reiskinys sutinkamas tame siaurame amziaus diapozone? Plius, ten priezasties/pasekmes eiliskumas gali kelti abejoniu.
    Na, straipsniukas kaip ir apie nieka (naudingos informacijos nelabai yra). Pabaiga skystoka, mokslo kiekis skirtingai suprantamas, tai, ko gero atitinka mokslo populiarinimo kriterijus? Bet kokiu atveju pagirtinas darbas moksleiviui.

    p.s. ten kur gale „Dauguma žmonių mano, kad, jei jie būtų kitoje vietoje ar turėtų kitą darbą, jie būtų laimingesni.“ nevaliom prisimena analogas „The grass is always greener on the other side because it’s fertilized with bullshit“

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *