Netikėtai sužinojau apie tokią poros metų senumo knygą Cosmigraphics. Jos autorius, žurnalistas ir fotografas Maiklas Bensonas (Michael Benson), pasišovė parodyti, kaip laikui bėgant keitėsi žmonijos supratimas apie kosmosą, kaip vystėsi naujos idėjos – vienos greitai užgesdamos, kitos tapdamos visuotinio pasaulėvaizdžio (nors čia labiau tiktų sakyti „kosmovaizdžio“) dalimi. Ir visa tai padaryti per kosmoso vaizdus – diagramas, piešinius, grafikos darbus ir taip toliau. Tinklalapyje Brain Pickings ši knyga apžvelgiama, keletu įstrigusių pavyzdžių pasidalinsiu ir čia.
Atrodo, seniausias kolekcijos eksponatas – 1999-aisiais metais iškastas diskas, kuriame aiškiai pavaizduota Saulė ir Mėnulis, taip pat žvaigždės ir galbūt Paukščių Tako juosta/juostos. Nors žinia, kad ir prieš keturis tūkstantmečius žmonės žvalgėsi į dangų, stebinti neturėtų, pamatyti jos įrodymą visada malonu.
Dabar mes žinome, kad planetos aplink žvaigždes formuojasi iš protoplanetinių diskų. Septynioliktajame amžiuje dar net heliocentrinis Saulės sistemos modelis nebuvo galutinai išstūmęs geocentrinio, o štai anglas Robertas Fladas (Robert Fludd) nupaišė „pasaulio atsiradimo“ graviūrų seriją, kurioje vaizdavo pirmykštes ugnis, kurioms gęstant galiausiai lieka centrinė žvaigždė ir dūmai aplink ją. Labai artimas vaizdas šiandieniniam, ar ne?
Kai olandas Kristijanas Huigensas (Cristiaan Huygens) pradėjo žvalgytis į Saturną, jis pamatė, kad ta planeta keičia formą. Padarė keletą graviūrų, kuriose tas formas pavaizdavo. Kiek vėliau, 1693-1698 metais, vokietė dailininkė-astronomė Marija Klara Aimart (Maria Clara Eimmart) graviūras perpiešė. Dabar mes žinome, kad skirtingos Saturno formos yra tik prastai interpretuoti planetą supančių žiedų vaizdai, bet kurį laiką astronomai tikrai galvojo, kad Saturnas nuolatos mainosi.
Čia – jau visai modernus mokslinis dalykas, tačiau iš pirmo žvilgsnio jį galima supainioti su kokiu nors modernaus meno kūriniu. Tai – NASA sudarytas mėnlapis, kuriame skirtingomis spalvomis pavaizduotos skirtingos uolienos, aptinkamos pietinės Mėnulio dalies paviršiuje. Panašūs planetlapiai egzistuoja ir kitiems Saulės sistemos kūnams – pavyzdžiui Vestai, Marsui ar Merkurijui.
Daugiau gražių vaizdų – Brain Pickings straipsnyje arba pačioje knygoje.
Laiqualasse