Asmenybės. Karlas Saganas

Štai ir antrasis Mildos tekstas apie garsius mokslininkus – šįkart apie nuostabųjį Carl Sagan!

***

K. Saganas prie „Vikingo“. NASA nuotrauka.
K. Saganas prie „Vikingo“. NASA nuotrauka.

Žymiausias 80-ųjų–90-ųjų pradžios amerikiečių mokslininkas Karlas Saganas teigė, kad jam įdomesnė Visata tokia, kokia ji yra, o ne jos iliuzija, kad ir kokia raminanti ji būtų. Būtent apie Visatą jis rašė knygas ir straipsnius, kūrė televizijos laidas ir vedė paskaitas universitetuose. 1990 m. Viljamas Paundstonas išleido K. Sagano biografiją, kurioje pasakojama ne tik apie jo akademinius pasiekimus, bet ir asmeninį gyvenimą.

1970-asiais, vos pradėjęs dirbti Harvardo universitete, Saganas pasižymėjo planetologijos srityje. Jis pirmas numatė, kad šiltnamio efektas Veneroje sudaro sąlygas atsirasti karštai atmosferai, kurioje išsilydo švinas. Per tą patį dešimtmetį jis nustatė ir tai, kad tamsesnės zonos ant Marso paviršiaus yra aukštumos, o šviesesnės – dykumos, kuriose siaučia dulkių audros. Mums, šiandien tiek daug žinantiems apie tūkstančius šviesmečių nutolusias planetas, gali atrodyti, kad tokie Sagano pasiekimai niekuo neypatingi, bet 70-aisiais planetologija buvo tuščia niša, ir ją sėkmingai užpildė šio mokslininko pastebėjimai. Tai buvo viena iš daugelio priežasčių, kodėl jis tapo pasauline žvaigžde.

Prie šlovės neabejotinai prisidėjo ir nuolat palaikomas ryšys su NASA. Nuo 1950-ųjų jis dirbo NASA patarėju, o viena iš jo užduočių buvo suteikti trumpą instruktažą Apollo astronautams, prieš jiems išskrendant į Mėnulį. Saganas taip pat buvo vienas iš kūrėjų, kurių kameros 1977 m. panaudotos misijose į Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Žurnalistai į jį kreipdavosi informacijos apie šias misijas, todėl šis mokslininkas tapo nuolatiniu vakaro laidų, rodomų Amerikoje, dalyviu. Toks dėmesys, kaip dažnai nutinka, turėjo ir neigiamų padarinių.

Pradėjus transliuoti Sagano laidą „Kosmosas“, reakcijų buvo įvairių. Pasipylus grasinimams mirtimi, jam teko pradėti važinėti saugiais limuzinais ir laikytis griežto susitikimų grafiko. Saganas turėjo tris žmonas ir penkis vaikus, o Šaltojo karo metu palaikė ryšius su Sovietinės Rusijos vadovu M. Gorbačiovu. Žinoma, tuometinis JAV prezidentas R. Reiganas tokios veiklos nepalaikė. Nors mokslininko gyvenime politika atliko didelį vaidmenį, jo didžiausia aistra buvo Visata.

1996 m. gruodžio mėnesį Saganas mirė nuo vėžio, sulaukęs vos 62 m. Nors jo gyvenimas buvo neilgas, šis žmogus jį nugyveno labai turiningai. Kaip ir kiekvienas žymus asmuo, Karlas Saganas turėjo ir šalininkų, ir priešininkų. Su jo naudotomis mokslo populiarinimo priemonėmis nesutiko manantieji, kad jis siekė ne šviesti žmones, o tapti žinomas. Nepaisant kitų mokslininkų, tuo metu dar nežinojusių, kokį svarbų vaidmenį mokslo populiarinime atliks televizija, kritikos, šio žymaus žmogaus įžvalgos cituojamos ir šiandien, o jo vardas tarp astronomų bus prisimenamas dar ilgai.

 

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.