Kąsnelis Visatos CCV: Nauji metai, nauji erdvėlaiviai

Prasidėjo nauji metai, o su jais – ir nauji kosminiai įvykiai bei atradimai. Apie paskutinių praėjusių ir pirmų šių metų dienų naujienas, kaip visada, skaitykite po kirpsniuku. Šįkart naujienų nelabai daug (šventiniu laikotarpiu jų visada mažoka), bet dešimt kažkaip surinkau.

***

2016-ųjų perspektyvos. Ko galime laukti šiais metais? Kosminiai tyrimai vis plečiasi, tad UniverseToday apžvelgia įdomiausius dalykus, kurie turėtų įvykti. Tai – zondas Junona, pasiekiantis Jupiterį; nauja Marso misija ExoMars; asteroidų mėginių pargabenimo misija OSIRIS-Rex; Rosettos misijos pabaiga; paskutiniai Cassini misijos metai; naujų sunkiasvorių raketų bandymai ir darbo pradžia. Tikrai įdomūs metai nusimato.

Kitas prognozių sąrašas skirtas astronomams mėgėjams. Jame rasite visokių žvaigždžių užtemdymų, palydovų tranzitų prieš planetas, planetų konjunkcijų ir taip toliau. Kitąmet bus matomi du Saulės užtemimai, deja abu – toli nuo Lietuvos: vienas pietryčių Azijoje, kitas centrinėje Afrikoje.

***

Erdvėlaivio statybos. Po dvejų metų kompanijos Boeing erdvėlaiviai „Starliner“ pradės skraidinti žmones į kosmosą iš JAV teritorijos, taip atnaujindami tokius skrydžius pirmą kartą po Šatlų programos pabaigos. Šiuo metu Kennedy kosminiame centre Floridoje statomas pirmasis Starliner‘is. Tiesa, jis nebus naudojamas įgulos gabenimui; tai yra tik „kelrodis“ modelis, kuriuo bus patikrintos technologijos, saugumo ir valdymo sistemos. Baigę šį modelį, Boeing statys „kvalifikacinį“ modelį, kuris jau kils į bandomuosius skrydžius antroje šių metų pusėje.

***

Teleskopo veidrodžiai. Rudenį pradėta James Webb kosminio teleskopo veidrodžių gamyba pasiekė pusiaukelę. Praeitą savaitę į teleskopo struktūrą įstatytas devintas iš aštuoniolikos šešiakampių veidrodžių. Vieną veidrodį pagaminti ir instaliuoti užtrunka apie keturias dienas, taigi likę veidrodžiai bus užbaigti per kiek ilgiau nei mėnesį. Pats teleskopas į orbitą bus iškeltas 2018-aisiais metais.

***

NSO tyrimas. Neatpažinti skraidantys objektai, arba tiksliau neatpažinti atmosferos reiškiniai (NAR; angliška santrumpa UAP, nuo Unidentified Atmospheric Phenomena), dažnai sulaukia žmonių dėmesio. Turint omeny, kiek daug su jais susijusių sąmokslo teorijų, nenuostabu, kad mokslininkai dažnai šalinasi bet kokio sistematinio tokių reiškinių tyrimo, nenorėdami būti priskirti prie visokių šarlatanų. Tačiau dabar situacija keičiasi: grupė entuziastų UFODATA yra pasiryžę sukurti stebėjimo stočių tinklą, kurio sensoriai automatiškai stebėtų visokiausias anomalijas. Tokia stebėjimų duomenų bazė, į kurią būtų įtraukiami labai įvairūs paprastai nepaaiškinami reiškiniai, galėtų reikšmingai pasitarnauti juos išaiškinant. Grupės atstovai teigia, kad tarp jų yra ir mokslininkų, bet jie norėtų likti anonimais dėl neigiamo akademinės bendruomenės požiūrio į NSO tyrimus. Komandos vadas yra žurnalistas, siekiantis, jo paties teigimu, rasti teisybę apie NSO/NAR tarp dviejų kraštutinumų: „tai nežemiškos civilizacijos kosminiai laivai“ ir „tokie dalykai apskritai neegzistuoja“.

***

Raketų tyrimai. Kosmoso, o ypač raketų mokslo, tyrimais JAV užsiima ne vien NASA. Praeitą savaitę JAV Karinės oro pajėgos sudarė tris sutartis dėl naujų raketų tyrimų. Kompanijos Orbital ATK, Aerojet Rocketdyne ir Northrop Grumman iš viso gavo 14,5 milijono JAV dolerių. Tikslios sutarčių detalės neatskleidžiamos, bet jų visų esmė – suteikti JAV nepriklausomybę nuo rusų gamybos raketų ar jų komponentų, kurie dabar naudojami kosminėse misijose. Ateityje KOP ketina suteikti finansavimo pagal dar keletą sutarčių, kurių bendra vertė siektų iki 35 milijonų JAV dolerių.

***

Labai paprastas klausimas – kodėl dangus mėlynas, o Saulė – geltona? Atsakymas gali būti ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Trumpai ir aiškiai apie šviesos sklaidą atmosferoje – savaitės filmuke iš Minute Physics:

[tentblogger-youtube NafbGOQBlQs]

***

Planetiniai pašto ženklai. JAV 2016-ais metais bus išleista nauja pašto ženklų serija, kurioje vaizduojami Saulės sistemos kūnai: Mėnulis, aštuonios planetos ir Plutonas bei New Horizons zondas. 1991-aisiais metais buvo išleisti kosmoso tyrimus vaizduojantys pašto ženklai, viename iš kurių buvo užrašas „Plutonas – dar neištirtas“ („Pluto – not yet explored“). Naujųjų pašto ženklų grupė su Plutonu pavadinta „Plutonas – ištirtas!“ („Pluto – explored!“).

***

Apolo nusileidimo vieta. Pasirodo, iki šiol nebuvo žinomos bent kai kurios Apollo misijų dalių nusileidimo Mėnulyje vietos. Tik praeitą savaitę Mėnulio apžvalgos zondas (Lunar Reconnaisance Orbiter) aptiko Apollo 16 misijos raketos stadijos paliktą kraterį ir pačios raketos liekaną Salų jūroje (Mare Insularum). Panaudotų raketų smūgiai į Mėnulio paviršių buvo naudojami palydovo vidaus struktūrai ištirti; Apollo 13, 14, 15 ir 17 misijų raketų dalys atrastos jau seniai, o su Apollo 16 buvo kuriam laikui nutrūkęs ryšys, todėl iki dabar nebuvo aišku, kur tiksliai nukrito ta raketa.

Europos kosmoso agentūra (ESA) paskelbė apie planus kitame dešimtmetyje pradėti vykdyti misijas į Mėnulį. Ten skristų astronautai kartu su dalinai autonominiais robotiniais pagalbininkais, būtų tobulinamas jų tarpusavio bendradarbiavimas. Tokios misijos būtų ir pasiruošimas tolesnėms kelionėms į Marsą. Galiausiai tikimasi, kad ketvirtajame dešimtmetyje pavyks pastatyti ir ilgalaikę tyrimų bazę Mėnulyje.

***

Ištampyta Cerera. Zondas Dawn šiuo metu skrenda taip arti Cereros, kaip niekad anksčiau. Iš mažiau nei 400 km aukščio jis padarė nuotraukų, kuriose matyti kalnų grandinė Gerber Catana. Ši grandinė susiformavo dėl Cereros deformacijų, kylančių dėl vidinių tempimo procesų. Tokie procesai ir jų požymiai anksčiau buvo stebimi tik žymiai didesnėse planetose, pavyzdžiui Marse. Šie atradimai prisideda prie ankstesnių duomenų, rodančių, kad Cerera turi sudėtingą vidinę struktūrą, labai netikėtą tokiam mažam kūnui.

***

Skylės diskuose. Aplink jaunas žvaigždes matomi protoplanetiniai diskai, kuriuose formuojasi planetos. Kai kurių diskų centruose matomos didžiulės skylės, tarsi centras būtų išpjautas – ten visiškai nėra dulkių (diskai daugiausiai stebimi per dulkių spinduliuotę). Dabar ALMA teleskopų masyvu atlikti stebėjimai atskleidė, kodėl taip yra. Dujų pasiskirstyme šiuose diskuose taip pat yra skylės, bet keletą kartų mažesnės, o dujų bei dulkių tankio šuoliai atitinka masyvių planetų ir disko sąveikos modelio prognozes. Taigi taip patvirtinta, kad būtent masyvios planetos, o ne kitokie procesai, pašalina dujas ir, dar efektyviau, dulkes iš protoplanetinių diskų centrinių dalių. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Medūzos ūkas ir jame slypintis pulsaras (rentgeno spindulių nuotrauka viršuje dešinėje). ©Wide Field Optical: Focal Pointe Observatory/B.Franke, Inset: X-ray: NASA/CXC /MSFC/D.Swartz et al, Inset: Optical: DSS, SARA

Medūzos ūkas yra supernovos sprogimo liekana pusantro kiloparseko atstumu nuo Žemės. Dabar jos pietiniame pakraštyje aptiktas pulsaras, kuris gali būti to paties supernovos sprogimo palikta žvaigždės liekana. Patvirtinti arba paneigti šį ryšį galėtų tolesni stebėjimai, kurie padės tiksliau nustatyti ūko amžių – dabartiniai įverčiai svyruoja nuo 3000 iki 30000 metų.

***

Didžiojo sprogimo kilmė. Kas sukėlė Didįjį sprogimą, nuo kurio prasidėjo Visata? Svarbu nepamiršti, kad bet koks „sukėlimas“ nėra Didžiojo sprogimo teorijos dalis. Didysis sprogimas aiškina tai, kaip Visata vystėsi nuo tada, kai jos amžius buvo maždaug 10^-36 sekundės iki dabar, ir prognozuoja, kaip ji vystysis ateityje. Tačiau pats Visatos atsiradimo momentas reikalauja supratimo apie kvantinę gravitaciją, kurio kol kas neturime. Plačiau apie tai, kas yra ir kas nėra Didysis sprogimas, Space.com straipsnyje rašo kosmologas Polas Sateris (Paul Sutter).

***

Štai ir visas pirmasis naujųjų metų kąsnelis. Kaip visada, laukiu klausimų ir komentarų.

Laiqualasse

2 comments

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *