Aukštyn žvelgianti žmonija. 2015-ųjų metų kosmoso įvykių apžvalga, II dalis

Metų pabaigoje visi mėgsta apžvelgti, kas gero per metus įvyko. Vieni žiūri į politiką, kiti – į sportą, treti – į populiariąją kultūrą, o aš pasižiūrėsiu į kosmosą. Tiesiog labai trumpai, bet su nuorodomis, pateikiu sąrašą įdomesnių dalykų, nutikusių pernai kosmoso tyrimų, astronomijos ir susijusiose srityse. Tiesa, viskas išrinkta iš mano paties Kąsnelių, tai reguliariems skaitytojams tikrai bus matyta. Sąrašas gavosi labai ilgas, todėl padalinu jį perpus; pirmąją dalį rasite čia, o antroji – po kirpsniuku.

Liepa

– NASA tyrėjų grupė pasiūlė Marso kolonizaciją pradėti nuo mikrobų, kurie sukurtų žmonėms tinkamesnę ekosistemą.

– Skaitmeniniai modeliai parodė, kad egzomėnuliai, esantys prie už Jupiterį masyvesnių planetų, gali būti gana dažni ir tinkami gyvybei.

Paaiškėjo, kad Smalsiukas labai subraižė ratus, todėl prireikė keisti jo maršrutą, kad ateityje važiuotų per švelnesnį paviršių.

– New Horizons skrido pro Plutoną, ten rado širdį, padarė Charono nuotraukų, atsiuntė (ir tebesiunčia) stulbinančio grožio nuotraukų, patikslino Plutono dydį, aptiko daugiasluoksnę atmosferą ir taip toliau.

– Pirmą kartą aptikta aiški sąsaja tarp ilgo gama spindulių žybsnio ir stipriai įmagnetintos žvaigždės supernovos sprogimo.

Aptikta supermasyvi juodoji skylė, kurios masė sudaro net 10% galaktikos masės, o ne ~0,5%, kaip įprasta.

– Pradėta diskutuoti apie teleskopą, kuris po maždaug 20 metų pakeistų James Webb kosminį teleskopą.

Nustatyta, kad Marso paviršiuje yra įvairių tipų uolienų – silikatinių ir bazaltinių – kaip ir Žemėje.

Nustatyta, jog tarpžvaigždinės terpės spektre matomas plačias spinduliuotės sugerties linijas galima paaiškinti anglies rutuliukų („buckyballs“) poveikiu.

Aptikta labai į Žemę panaši egzoplaneta Keplerio 452b, besisukanti aplink labai į Saulę panašią žvaigždę.

Aptikta penkianarė žvaigždė. Tai – viena gausiausių žinomų daugianarių žvaigždžių.

Rugpjūtis

– Kometa 67P, aplink kurią skrajoja Rosetta, pasiekė perihelį.

Sudarytas Cereros paviršiaus žemėlapis.

Aptikti požymiai, kad Titane ežerų padėtis kinta laikui bėgant.

– Pirmą kartą už Saulės sistemos ribų užfiksuota pašvaistė – rudojoje nykštukėje švytėjimas už Jupiterio pašvaistę stipresnis 10-100 tūkstančių kartų.

Aptikta artimiausia Žemei uolinė egzoplaneta.

Pradėjo veikti asteroidų paieškos ir ankstyvo perspėjimo tinklas ATLAS.

– Birželį pradėjusi darbą kosminių orų observatorija DSCOVR atsiuntė pirmąją bendrą Žemės-Mėnulio nuotrauką.

Pradėtas nežemiškų civilizacijų paieškos projektas „Breakthrough Listen“.

– Pirmą kartą novos sprogimo išmestoje medžiagoje aptiktas cheminis elementas litis.

Paskelbtas „New Horizons“ zondo taikinys po Plutono.

Aptikta supernova, kurią sukėlusią žvaigždę iš galaktikos išmetė besijungiančios supermasyvios juodosios skylės.

Rugsėjis

– NASA pradėjo svarstyti galimybes nusiųsti po zondą į Urano ir Neptūno orbitas.

Pasiūlytas teorinis modelis, aiškinantis planetų formavimąsi prie dvinarių žvaigždžių.

Įvyko dalinis Saulės, o mėnesio pabaigoje – Mėnulio užtemimas.

Pasiūlytas Jupiterio palydovo Ijo struktūros modelis, kuriame po palydovo paviršiumi egzistuoja magmos vandenynas.

– New Horizons pradėjo siųsti duomenis, gautus skrydžio pro Plutoną metu; siuntimas užtruks apie metus.

– Saulės observatorija SOHO aptiko 3000-ąją kometą.

– Didelė paieška neaptiko nei vienos labai pažangios nežemiškos civilizacijos kitose galaktikose.

Pranešta apie kol kas tvirčiausius įrodymus, jog Marso paviršiuje kartais susiformuoja skysto vandens telkiniai ir tėkmės.

– Pirmą kartą tiesiogiai užfiksuotas egzoplanetos judėjimas.

Spalis

– Kompanija Moon Express paskelbė apie planus nuo 2017-ųjų metų vykdyti skrydžius į Mėnulį; tiesa, be žmonių, tik robotinių mėnuleigių ir zondų gabenimui.

Paskelbta, kad deguonies egzistavimas egzoplanetų atmosferose nebūtinai reiškia gyvybę, nes deguonį galima sukurti ir cheminiais procesais.

Atrasta dar daugiau įrodymų, kad Smalsiukas važinėja kadaise egzistavusio ežero dugnu.

– NASA paskelbė 20 metų trukmės planą, kurio galutinis tikslas – žmonių skrydis į Marsą.

– Nobelio fizikos premija paskirta už trijų neutrinų tipų atradimą.

Nustatyta, jog kometos galėjo atnešti gyvybei reikalingų medžiagų į Jupiterio palydovo Europos popaviršinį vandenyną.

Pasiūlytas naujas egzoplanetų tinkamumo gyvybei įvertinimo kriterijus, įtraukiantis ir planetos, ir jos orbitos savybes.

– Žvaigždės KIC 8462852 planeta patraukė pasaulio dėmesį dėl keisto šviesio kitimo; buvo aiškinamasi, ar tai gali būti subyrėjusių kometų debesies šešėliai, ar nežemiškos civilizacijos požymis.

– Paryčiais danguje matėsi Veneros, Jupiterio ir Marso konjunkcija.

– Kometos Lovejoy spektre aptiktas 21 organinis cheminis junginys, iš kurių dauguma yra svarbūs gyvybei.

Paaiškėjo, kad Mėnulis jaunystėje buvo asteroidų daužomas tiek, kad jo pluta visa subyrėjo į šipulius.

– Pirmą kartą aptikta įrodymų, kaip žvaigždė garina savo planetą.

– Pirmą kartą užfiksuota žvaigždžių dėmių už Saulės sistemos ribų evoliucija.

– Pro Žemę pralėkė asteroidas 2015 TB145, radaro nuotraukose panašus į kaukolę.

– Paukščių Tako centrinėje dalyje aptikta keistai jaunų žvaigždžių grupė.

Lapkritis

Suėjo 15 metų nuo žmonių darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje pradžios.

– Pirmoji Google LunarX prize konkurso dalyvė, Izraelio kompanija SpaceIL, sudarė sutartį su SpaceX dėl erdvėlaivio iškėlimo į orbitą.

– JAV pirmą kartą paskelbė nacionalinę kosminių orų strategiją ir jos įgyvendinimo planą.

– Zondas MAVEN nustatė, kad Marso atmosferą į kosmosą išpūtė Saulės vėjas.

Pasiūlytas naujas tamsiosios materijos evoliucijos modelis, pagal kurį ankstyvoje Visatoje tamsioji ir paprasta materijos stipriai sąveikavo, todėl dabartinis jų tankių santykis nedaug skiriasi nuo vieneto.

Patikslintas Žemės-Mėnulio sistemos formavimosi modelis, taip paaiškinant, kodėl Žemėje yra daug lakiųjų elementų ir junginių, o Mėnulyje – ne.

Nustatyta, kad Marso gravitacija tampo palydovą Fobą ir sukuria juostas jo paviršiuje. Po 20-30 mln. metų Fobas turbūt subyrės ir suformuos žiedą aplink Marsą.

Pasiūlytas naujas planetos apibrėžimas, besiremiantis reikalavimu kūnui išvalyti orbitos apylinkes per jo žvaigždės pagrindinės sekos gyvavimo trukmę. Plutonas vis dar ne planeta.

Atrasta nauja nykštukinė planeta Saulės sistemoje, nuo Saulės nutolusi trigubai toliau, nei Plutonas.

– Paukščių Tako centriniame telkinyje aptikta labai senų žvaigždžių grupė.

Išmatuoti vėjai egzoplanetoje HD 189733b, kurių greitis siekia pustrečio km/s.

– Pirmą kartą užfiksuota, kaip gimstanti planeta ryja medžiagą iš protoplanetinio disko.

Aptikta išskirtinai vieniša galaktika, esanti didžiulės kosminės tuštumos viduryje.

– Kompanijos Blue Origin raketa iškėlė palydovą į kosmoso pakraštį ir saugiai nusileido kosmodrome.

– JAV kompanijoms suteikta nuosavybės teisė į kosmose išgautus resursus.

Gruodis

– Į kosmosą iškeliavo teleskopas LISA Pathfinder, skirtas gravitacinių bangų paieškos technologijai patikrinti.

– Skaitmeniniu modeliu paaiškinta, kaip stiprūs magnetiniai laukai žvaigždėje sudaro sąlygas kilti hipernovos sprogimui.

– Pirmą kartą išmatuota magnetinio lauko struktūra ir jos kitimas prie pat juodosios skylės.

Aptikta čiurkšlė, susidariusi juodajai skylei suardžius ir prarijus žvaigždę.

– Nakties danguje buvo matoma kometa Katalina.

– Japonijos zondas Akatsuki antru bandymu sėkmingai įskrido į orbitą aplink Venerą.

– Baltos dėmės Cereros paviršiuje, audrinusios vaizduotę visus metus, išaiškintos kaip druskingo vandens ledo telkiniai.

Aptikta viena tolimiausių galaktikų, kurios žvaigždžių amžius rodo, kad žvaigždės Visatoje pradėjo formuoti praėjus ne daugiau nei 300 milijonų metų po Didžiojo sprogimo.

– NASA 2016-iems metams gavo daugiau lėšų, nei prašė JAV Prezidento administracija.

– Paaiškėjo, kad per dešimtmetį nuo atradimo Saturno palydovo Encelado geizeriai prarado 30-50% galios.

Baigėsi pirmasis konkursas suteikti vardus žvaigždėms ir egzoplanetoms.

– SpaceX trečiu bandymu sėkmingai nutūpdė raketą-nešėją kosmodrome.

Aptikta uolinė planeta prie labai mažo metalingumo žvaigždės.

Sužibo naujas supernovos atvaizdas gravitaciškai lęšiuotoje galaktikoje.

 

 

3 comments

  1. Labai puiki santrauka! Peržiūrėjus ją džiugu matyti, kad astronomijoj gyvenimas itin verda :)

    Man asmeniškai labiausiai įsiminę metų įvykiai: zondo nusileidimas ant kometos, SpaceX raketos nuleidimas ant žemės, LISA Pathfinder paleidimas bei NASA didesnis finansavimas.

    1. Zondo nusileidimas ant kometos įvyko jau užpernai :) Šiemet zondas tik atsibudo, kai jį pagaliau apšvietė Saulė.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *