Stebėjimai ir analizė, koreliacija ir priežastingumas

Prieš porą savaičių pasidalinau keliomis nuorodomis į diskusijas apie mokslinio metodo esmę. Šiek tiek diskusijos atsirado ir to įrašo komentaruose, o kai kurie pasisakymai (ir mano, ir komentatorių) paskatino parašyti naują įrašą, kuriame paaiškinsiu keletą reikalo aspektų. Žemiau pateikiami aiškinimai nebūtinai yra kažkokia visuotinė ir nekintama tiesa; tai – daugiau mano interpretacijos ir pastebėjimai, kurie neabejotinai yra kažkiek subjektyvūs.

Vienas iš teiginių, kurį rašiau komentaruose, buvo maždaug toks: stebėjimai ir jų analizė mums leidžia aptikti koreliacijas, o hipotezių kėlimas ir tikrinimas leidžia rasti priežastingumus. Šį teiginį neblogai iliustruoja štai šis vaizdo siužetas, kuriuo taip pat prieš pusmetį dalinausi bloge. Siužete kalbama apie visiškai matematinį dalyką – pateikiama seka „2, 4, 8“ ir prašoma nustatyti, pagal kokią taisyklę ji padaryta, klausinėjant tik to, ar konkretus skaičius priklauso sekai. Tokie klausinėjimai („Ar 16 tinka į seką?“ „Taip, tinka.“ ir t.t.) gamtos moksluose atitiktų stebėjimus. Jie leidžia aptikti koreliacijas – šiuo atveju, kad sekai priklauso visi natūriniai dvejeto laipsniai (2, 4, 8, 16, 32 ir t.t.). Tačiau vien tokie stebėjimai priežastingumo nenurodo – seka formuojama ne pagal taisyklę „visi natūriniai dvejeto laipsniai“.

Štai jums kitas pavyzdys, irgi matematinis. Koks yra sekantis šios sekos narys: 1, 2, 3, 4, 5, 6? Daugelis turbūt pasakysite, kad sekantis skaičius yra 7. Tai atrodo intuityvu, bet visiškai nebūtinai yra teisinga. Jei seka formuojama pagal formulę $$a_n = \left(n-1\right) \left(n-2\right) \left(n-3\right) \left(n-4\right) \left(n-5\right) \left(n-6\right)\left(A-n\right)/720+n$$, sekantis jos narys bus lygus A, kuris gali būti bet koks skaičius. Taigi šiuo atveju teisingo atsakymo nėra, arba jis yra „bet koks skaičius“. Galima parinkti begalybę formulių, kurių pirmi šeši nariai būtų pirmi šeši natūralieji skaičiai, taigi turėdami vien sekos narius, atsakyti į klausimą apie seką generuojančią formulę negalime. Ir vėl – stebėjimai (pirmi šeši skaičiai) mums duoda koreliaciją, bet ji nereiškia priežastingumo.

Su gamtos mokslais situacija yra labai panaši, kaip ir aukščiau aptartuose pavyzdžiuose. Stebėjimai – neatsiejama gamtos mokslų dalis. Dauguma mokslo pasiekimų, atradimų, naujų dėsnių ir teorijų prasidėjo nuo to, kad kažkas pamatė įdomų reiškinį ir susidomėjo, kodėl viskas vyksta taip, o ne kitaip. Tačiau vien stebėjimų tiesos išsiaiškinimui neužtenka. Čia ir pasireiškia kitas mokslinio metodo ramstis – hipotezių kūrimas ir tikrinimas. Hipotezė turi ne tik paaiškinti jau stebimus reiškinius, bet ir duoti prognozę apie tai, kokie reiškiniai bus stebimi įvairiomis sąlygomis. Tada galima patikrinti du dalykus: hipotezės prognozės pasitvirtina, t.y. ar prognozuojamomis sąlygomis gaunami prognozuojami reiškiniai; ir ar hipotezė nėra klaidinga, t.y. ar nėra sąlygų, kuriomis vyksta neprognozuojami reiškiniai. Antrasis tikrinimas ir yra hipotezės paneigimas: labai svarbu, kad hipotezė ne tik galėtų paaiškinti stebimus reiškinius, bet ir kad ją būtų galima naudoti patikimai prognozuojant ateities stebėjimų rezultatus.

Taigi, ant šių dviejų kolonų – aplinkos stebėjimo ir hipotezių tikrinimo – laikosi mokslas. Kitos mokslinio metodo dalys taip pat yra svarbios, bet be šių dviejų viskas tikrai subyrėtų ir mokslo, bent jau tokio, kaip jį suprantame dabar, nebūtų.

Laiqualasse

10 comments

  1. _…..Taigi, ant šių dviejų kolonų – aplinkos stebėjimo ir hipotezių tikrinimo – laikosi mokslas. Kitos mokslinio metodo dalys taip pat yra svarbios, bet be šių dviejų viskas tikrai subyrėtų ir mokslo, bent jau tokio, kaip jį suprantame dabar, nebūtų._

    Ir visa tai yra tik tuščių puodų žvangėjimas, jei stebėjimas yra šališkas (mano asmeniniai stereotipai yra virš visko ir baigta) ir atmetama net hipotezės egzistencijos galimybė. Kai nesuvokiama, kad bet kuri iškelta hipotezė (pvz. dramblys turi šimtą dvi kojas) jau yra nebepanaikinama. Ji tegali pasitvirtinti, arba nepasitvirtinti, bet jos panaikinti niekas negali.
    Vėlgi, jei pavyksta kažkokiu būdu sau pripažinti kažkokios hipotezės egzistavimą – tai ji pirmiausia turi pasineigti savo vidinių prieštaravimų lygyje (o tai daug alemokslininkų su įkarščiu įrodinėja, jog „rutulys turi taip pat riedėti kaip kubas“ ir taškas – maždaug „kitimas turi turėti jėgos dedamąją“ ir basta).
    Pvz. Jums kitimų nėra nei stebėjimo lygyje, nei tuo pačiu yra galima hipotezė „kitimų teorija“. O tai jau yra situacija kai jūs iš principo nebegalite atlikti jokio mokslinio vertinimo, nes taip susidėliojate savo aplinką, kad faktiškai nebeturite jokios prieigos prie mokslinio metodo.
    Taigi galite gauti net (mokslo) alga, bet vis tiek likti tik „prie mokslo“, o ne būti moksle.

    1. Bet tai kaip turėtų būti liūdna gyventi, kai nepaleidžia įsitikinimas, jog visas (mokslo) pasaulis prieš tamstą susimokęs ir nepripažįsta tamstos genijaus… :)

  2. Na, ir vėl likau suglumęs :)
    Čia pas jus gavosi tematinis, mokslinis atsakymas, ar alemokslinė desperacija…

    1. Kai tamstos išvedžiojimai su realybe kuo toliau, tuo mažiau turi ką bendra, ir kuo toliau, tuo labiau primena paranoją – mano komentarai yra atitinkami :)

      1. Na, žinoma nepasakysite (moksliškai pagrįstai) kur bent vienoje vietoje kas kertasi su realybe. Nes, deja, turbūt gebate apie mokslinį metodą samprotauti tik lozungų lygyje.

  3. Tikiu, jog neketinate, nes paprasčiausiai to aiškiai, trumpai ir argumentuotai padaryti negebate. Nors jums tai lyg ir turėtų būti ypatingai lengvai padaroma (juk „tie kitimai“ jums tik šiukšlės fragmentas, net hipotezės vardo neverta pozicija).
    Vat, ir paradoksas (ar, kad karalius yra nuogas) net ypatingai klaidingo fragmento negebate aiškiai ir trumpai paneigti su mokslinio metodo pagalba.

    1. Kai neišeina suprasti to, ką kitas sako, visada lengviau pasakyti, kad tas kitas „negeba to padaryti aiškiai, trumpai ir argumentuotai“. Juokingas jūs, svety, ir juokingas jūsų apsimetinėjimas sistemos nepripažįstamu kankiniu :)

  4. Prašau, gal galite tas savo aukso mintis suformuluoti dar kartą čia dviem-trim eilutėm.
    Na, ir kaip suprantu jūs čia vaidinate rimtą ir garbingą mokslininką (kitą vadinate tik juokdariu, kankiniu), o gal pabūkit dar ir savimi (pasiūlykit ir pasigydyti). Gal bus dar moksliškai įspūdingiau :)

    1. Pasigydyti nesiūlysiu, bet kadangi jau nusibodo, tai išbaninsiu. Galėsite pasižymėti kaip dar vieną visuotinio mokslininkų sąmokslo prieš jus įrodymą.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *