Kąsnelis Visatos CLVI: Cereros baltavimas

Praeitą savaitę kosminių naujienų radau nelabai daug, taigi keletas Kąsnelio elementų – labiau pažintiniai, negu naujieniški. Ir šiaip visas Kąsnelis gana trumpas, skaityti neprailgs. Tad žiūrėkite po kirpsniuku.

***

Antrasis bandymas nusileisti. Nepavykus saugiai nutupdyti raketos-nešėjos ant platformos jūroje, SpaceX nesnaudžia ir jau vasario 9-ą dieną bandys tą padaryti iš naujo. Tada Falcon 9 raketa į orbitą turėtų iškelti zondą DSCOVR, kuris dvylika metų gulėjo sandėlyje. Kodėl? Ogi todėl, kad dėl politinių nuotaikų pasikeitimo buvo nuspręsta, kad Žemės klimato stebėjimų zondas nereikalingas. Bet dabar jis iškils ir nukeliaus į Žemės-Saulės sistemos L1 tašką, iš kurio stebės dieninę Žemės pusę ir daleles, lekiančias iš Saulės į Žemę.

***

TKS papildymas. Praeitą savaitę iš eilinės Dragon kapsulės, prisijungusios prie Tarptautinės kosminės stoties, robotinė ranka, valdoma iš Hiustono, išėmė prietaisą. Tada tą prietaisą perdavė kitai robotinei rankai, valdomai iš Japonijos, kuri pritaisė jį TKS išorėje, prie Japonijai priklausančios Kibo laboratorijos. Šis prietaisas vadinasi CATS (Cloud Aerosol Transport System, Debesų aerozolių pernašos sistema) ir yra skirtas debesų sluoksnio stebėjimams, ugnikalnių pelenų sekimui ir smulkių dalelių atmosferoje tyrimams.

***

LunarX prizai. Šiandien paskelbti penki tarpinių LunarX prizų laimėtojai. LunarX konkurso dalyviai iki 2016-ųjų metų pabaigos turi nusiųsti zondą į Mėnulį, ten jį sėkmingai nutupdyti, nuvažiuoti bent 500 metrų ir atsiųsti vaizdo medžiagos. Tarpiniai prizai įteikti už reikšmingą pažangą trijose srityse – nusileidimo, judėjimo ir fotografijos sistemų. Iš viso dėl prizo varžosi 18 komandų.

***

Veneros sūkurys. Zondas Venus Express jau baigė savo misiją, tačiau surinkti duomenys mums naujienų pateiks dar ilgai. Štai tik šią savaitę išplatinta dar 2007-ųjų balandį daryta nuotrauka, kurioje matyti pietinį planetos ašigalį juosiantis viesulas. Tokie sūkuriai susidaro, kai arčiau pusiaujo sušilęs vėjas kyla aukštyn ir artėja prie ašigalių, įsisukdamas vis greičiau. Pasiekęs ašigalį, jis vėsta ir leidžiasi žemyn. Sūkurio viršuje vėjo greitis siekia 400 km/val. – 60 kartų greičiau, nei pati Venera sukasi aplink savo ašį (palyginimui stipriausi vėjai Žemėje neviršija 30% planetos sukimosi greičio).

***

Internetas Marse. Marsaeigis Opportunity neseniai užkopė ant Vargų kyšulio (Cape Tribulation) viršūnės ir atsiuntė nuotraukų. Dabar jos sujungtos į gražią panoramą, tad galite pasigrožėti Marso vaizdais ir jūs.

Šiuo metu informaciją iš Marso į Žemę reikia siųsti per zondus, kurių informacijos kanalų pralaidumas nedžiugina. Kai ten pradės gyventi pirmieji žmonės, situacija turės pasikeisti. Bent jau taip galvoja SpaceX vadovas Ilonas Maskas (Elon Musk), praeitą savaitę paskelbęs apie planą sukurti internetą Marsui. Tiesa, viskas prasidėtų nuo palydovų tinklo aplink Žemę, kurie interneto ryšio signalus perduotų greičiau, nei dabartiniai šviesolaidžiai; toks tinklas galėtų būti sukurtas per penkerius metus. Maskas planuoja pelną iš šio tinklo investuoti į Marsą – sukurti analogišką tinklą ten. Toks tinklas galėtų būti sukurtas po 10-20 metų, kai į Raudonąją planetą skris pirmieji kolonistai; aišku, Maskas tikisi, kad juos ten skraidins SpaceX raketos.

***

Cereros vaizdai. Zondas „Dawn“ nepailsdamas artėja Cereros link. Dabar jau gautos nuotraukos, kokybe lenkiančios Hablo darytąsias, o jose irgi matyti balta dėmė, kurią anksčiau būtent Hablas buvo aptikęs. Kas tai per dalykas? Atsakymo teks palaukti, kol „Dawn“ priskris arčiau.

Keletas Cereros nuotraukų buvo sujungtos į filmuką, rodantį, kaip nykštukinė planeta sukasi aplink savo ašį.

O čia rasite vaizdingą asteroidų, prie kurių buvo priskridę žmonių sukurti prietaisai, dydžių palyginimą.

***

67P įdomybės. Neseniai Rosetta atsiuntė nuotrauką, kuri atrodo tarsi daryta kometai iš apačios. Tiesiog kometa, zondas ir Saulė suėjo į tokią įdomią ir gražią konfigūraciją.

Ilgus mėnesius informacija apie kometą 67P mus pasiekdavo tik nuotrupomis. Tačiau praeitą savaitę publikuotas specialus žurnalo „Science“ numeris, skirtas būtent šiai kometai. Jame rasite įvairiausių naujienų: apie kometos paviršiaus suskirstymą į 19 regionų, apie kometos dydį ir tankį, apie paviršiaus cheminę sudėtį (kometos paviršiuje greičiausiai nėra ledo, visas jis paslėptas po tankiomis dulkėmis), apie keistas duobes ir uolienas jose, ir dar daug visko. Nuoroda į „Science“.

Kometos „kakle“ – siaurame regione, jungiančiame du didesniuosius – atsirado maždaug šimto metrų ilgio įtrūkimas. Gali būti, kad kometa pradeda byrėti į dvi ir suskils artėdama prie Saulės.

***

Mnemonika planetoms. Mnemonikos yra puikios priemonės atsiminti įvairiems sąrašams. Dar iš mokyklos laikų atsimenu „Raudonai, o gal žaliai, žydi marių vandenai“. Logiškai truputį nesąmonė, bet vaivorykštės spalvose nesusipainioti padeda. Daugiau lietuviškų mnemonikų nelabai ir žinau, bet angliškų yra daugybė. Viena tokia, padedanti atsiminti planetų pavadinimus, yra „My very excellent mother just served us noodles“. O jei pabandytume pridėti nykštukines planetas – Cererą (tarp Marso ir Jupiterio), Plutoną, Haumėją, Makemakę ir Eridę (visos keturios už Neptūno būtent šia tvarka)? UniverseToday laukia skaitytojų pasiūlymų, taip pat jų laukiu ir aš. Lietuviška mnemonika būtų privalumas, bet tiks ir angliška :)

***

Galaktinė kirmgrauža. Nors kirmgraužos kol kas realybėje neaptiktos ir nesukurtos, mokslininkai apie jas kartais šneka ir nagrinėja. Tiesa, dažniausiai aptariamos kirmgraužos yra panašaus dydžio, kaip juodosios skylės – nykstamai mažos, palyginus su galaktikų mastais. Bet dabar grupė mokslininkų apskaičiavo, kad erdvėlaikio metrika, tinkama aprašyti galaktikoms, atitinka kirmgraužos savybes. Be to, tokios kirmgraužos „gerklės“ skersmuo būtų palyginamas su visos galaktikos dydžio. Tiesa, tai visai nereiškia, kad Paukščių Take ar kurioje kitoje galaktikoje egzistuoja milžiniška kirmgrauža, tiesiog tai gali būti matematiškai įmanoma. Nekasdieniška idėja. Tyrimo rezultatai arXiv [http://arxiv.org/abs/1501.00490].

Kad jau prakalbau apie Paukščių Taką – pora pažintinių straipsnių. Pirmasis: kodėl gi mūsų Galaktika angliškai vadinama būtent Milky Way? Antrasis: kokio dydžio yra Paukščių Takas ir kokio dydžio yra kaimyninės galaktikos?

***

Savaitės filmukas – apie Andromedos galaktiką. Tiksliau apie tai, kodėl ji artėja mūsų link. Juk dauguma galaktikų tolsta, tai kodėl Andromeda elgiasi kitaip? Atsakymai – filmuke.

[tentblogger-youtube ghEqtVrWhnY]

***

Gulbė A, radijo (raudona), regimoji (geltona) ir rentgeno (mėlyna) ruožuose. ©Rentgenas: NASA/CXC/SAO; regimieji spinduliai: NASA/STScI; radijas: NSF/NRAO/AUI/VLA

Savaitės paveiksliuke matome dvi čiurkšles, kaitinančias medžiagą galaktikos Gulbės A pakraščiuose. Čiurkšlės lekia iš aktyvaus galaktikos branduolio (centre; jo nematyti, nes per didelis nuotraukos mastelis), sustoja ir išplinta, suformuodamos „ausis“ ir kaitindamos dujas; jos švyti raudonais radijo spinduliais. Mėlynai pavaizduotos karštos dujos, įkaitintos ir čiurkšlių, ir branduolio aktyvumo, ir žvaigždžių spinduliuotės.

***

Kam tyrinėti kosmosą? Dar vienas straipsnis apie kosmoso tyrimų naudą. Šįkart daug dėmesio skiriama tikrai praktinei naudai – technologijų pritaikymui Žemėje, darbo vietų kūrimui, švietimui. Nepamirštama ir ne tokia praktinė nauda, tiesiog žmonijos smalsumo patenkinimas ar menininkų įkvėpimas. Dedant vieną priežastį prie kitos, po truputį ima aiškėti, kad kosmoso tyrimai yra viena iš naudingiausių žmonijos veiklų.

***

Štai tiek kąsnelio sausio pabaigai. Kaip visada – klausimai ir komentarai laukiami.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.